Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. D., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neįgalus, pensininkas, nuo 2015-10-14 gyvena (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą A. savivaldybėje, teistas 2012-08-06 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 4 mėnesiams; 2014-08-14 Pakruojo rajono apylinkės teismo baužiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams, bausmę atlikęs , teistumas neišnykęs,, kaltinamas pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis S. D. 2015-10-11 apie 19.00 val. Pakruojo r. (duomenys neskelbtini) namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu tyčia tampė savo žmoną G. D. už plaukų, tempdamas už plaukų, nemažiau kaip 3 kartus jos galvą trenkė į grindis, nemažiau kaip 2 kartus paėmęs rankomis už kaklo smaugė, rankomis nemažiau 4 kartus sudavė į galvos sritį, 1 kartą spyrė į nosį, padarydamas nosies kaulų lūžį, muštinę žaizdą ir kraujosruvą nosies srityje, kraujosruvas abiejų akių vokuose, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai savo šeimos narei- žmonai G. D. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, kadangi dėl nosies kaulų lūžio jos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui,

Kaltinamasis S. D. apklaustas teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino ir parodė, kad 2015-10-11,sekmadienį, L. ŽŪB salėje šventė kaimynės M. aštuoniasdešimtmetį. Baliuje jis buvo su žmona G. D., abu išgėrė. Iš baliaus jis išėjo pirmas ir nuėjo į alaus barą, ten dar gėrė alaus. Jis iš baro išėjo į lauką parūkyti. Atbėgo berniukai ir jam pasakė, kad jo žmona prie namų guli ant laiptų.,Žmona neturėjo raktų, negalėjo įeiti į namus. Jis ėjo namo, nes turėjo raktus. Žmoną rado prie durų , ant laiptų, atrakino duris. Namuose su žmona pradėjo pyktis. Jis buvo nemažai išgėręs, todėl visko gerai neprisimena.Viskas, kas parašyta kaltinime, yra tiesa. Jis žmoną norėjo paguldyti į lovą, neišėjo, nes ji priešinosi. Jis tempė ją į lovą, ir galėjo jos galvą trenkti į grindis. Tempė už plaukų, buvo suėmęs už kaklo. Galėjo būti, kad taip ją smaugė .Galėjo jai spirti į nosį, suduoti į galvą. Anksčiau buvo teistas už smurtą prieš žmoną. Dabar alkoholio nebevartoja 3 mėnesius, nusprendė gydytis, žmonos atsiprašė, blaivus nebūtų žmonos mušęs, labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, pasižada daugiau nusikaltimų nebedaryti, dalyvauja programoje “12 žingsnių”, programa vyksta 1,5 metų.

Po kaltinamojo apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus gynėjui ir prokurorei, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas LR BPK 273 str. nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo S. D. kaltė įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta ne tik jo parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, tačiau ir kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais, įrodymais:

Nukentėjusioji G. D. parodė, kad 2015-10-11 apie 13.00 val. kaimynė R. M., gyventi (duomenys neskelbtini), pasikvietė paminėti jos 80-metį L. kultūros namuose. Ten ji ir S. D. vartojo alkoholį. Apie 17.00 val. šventė baigėsi. S. D. kartu su kaimynu A. M., nuėjo į L. miestelio centre esantį barą, o ji pasiliko sėdėti ant suoliuko prie L. kultūros namų. Niekas jos šventėje nesumušė, jokių sužalojimų nebuvo patyrusi ir šventėje su S. D. nesipyko. Pro šalį važiavo su dviračiu pažįstama M., pavardės nežino, ji pervedė iki pat namų į (duomenys neskelbtini), nes jai skaudėjo kojas (nes turi sąnarių artritą), kartu su M. prie namų ieškojo rakto, sutartoje vietoje, nerado raktų ir M. ją pasodino ant suoliuko, kuris yra prie pat namų durų ir nuvažiavo namo. Pro šalį prabėgo anūkas, kuriam 5 metukai, jam ji pasakė, kad negali pasikelti, tada berniukas nubėgo pakvieti savo motinos, jos marčios S. Š., kuri gyvena tame pačiame name iš kitos pusės. Atėjusi S. Š. paskambino S. D., kad grįžtų ir įleistų ją į namus, nes raktas namų buvo pas S. D. Kai marti paskambino, ji pasiliko laukti S. D. S. grįžo, kartu su A. M.. S. D. buvo įpykęs, ji mano kad dėl to, jog negalėjo toliau gerti. S. kartu su A. paėmę už parankių ją įvedė į kambarį ir M. išėjo. Pamena, kad buvo svetainėje, nes pasidėjo telefoną „ant sekcijos“, ją S. D. įėjęs į kambarį pastūmė ir ji parkrito veidu į grindis. Tada jis čiupo už plaukų, ir klausė ar į lovą eis, ir jis temdamas už plaukų 3 kartus dėjo jos galvą į grindis, vadindamas necenzūriniais žodžiai, po to apvertė ją ant nugaros ir trenkė iš abiejų rankų su kumščiu į galvos sritį, kiek kartų neprisimena, po to svetainėje tempė už plaukų ir bandė guldyti į sofą - lovą, kiek kartų jis taip darė ji nepamena, tik pamena, kad jam priešinosi ir rėkė, kad jis ją paleistų, jai labai skaudėjo. Po to kai jis ją apvertė ant nugaros ir spyrė vieną kartą koja į veidą, jis buvo apsiavęs batus, pasakė, kad „dvėsčiau“. Prieš spirdamas kelis kartus ją smaugė paėmęs rankomis už kaklo. Jai pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Viskas vyko svetainėje į kitus kambarius nebuvo išėjusi, nes negalėjo niekaip išsilaisvinti iš S. D.. S. D. nuėjo į virtuvę rūkyti, o ji išgirdusi, kad loja jos šuo, kuris buvo kambaryje suprato, kad kažkas atėjo į kambarį. Išgirdus sūnaus balsą atsikėlė nuo grindų ir bėgo per duris pas marčią. Bėgdama pro duris matė, kad S. D. rūko atsisėdęs ant kėdės virtuvėje. Šalia jo sėdėjo jos sūnus T. D., kuris išbėgant pro duris paklausė „kas tau mama yra?“ ir ji nieko neatsakiusi išbėgo pas marčią S. Š. Ryte 2015-10-12 grįžo į namus ir matė savo plaukus ant kilimo, auskarą, savo iškritusius protezus. Marti paskambino greitąjai, kuri ją išvežė į Šiaulių Respublikinę ligoninę. Ją pykino, svaigo galva, visas veidas buvo ištinęs ir

mėlynas. Civilinio ieškinio ji nereiškia. (b.l.29,31-32,34-36)

Liudytojas T. D. parodė, kad 2015-10-11 sekmadienį pas N. K. pjovė malkas, kaimynės R. M. 80-mečio šventėje nedalyvavo. Apie 19.00 val. grįžo iš darbų į namus, (duomenys neskelbtini). Namuose persirengęs ėjo pas tėvą S. D., kuris gyvena tame pačiame name, tik iš kitos pusės, su atskiru įėjimu. Tėvas S. D. sėdėjo virtuvėje, rūkė, o jis atsisėdo šalia, ir pro jį iš svetainės išbėgo mama G. D., nepastebėjo ant jos sužalojimų. Po 5 min. jam paskambino jo sugyventinė S. Š., kuri pasakė, kad atėjo sumušta mama. Iš pradžių ja netikėko, grįžo namo, pamatė, kad motina sumušta. Kaip tėvas mušė motiną jis nematė ir negirdėjo jos šaukimo. Nuėjęs pas kaimynę R. M. į namus sutiko jos žentą, kurio nei vardo nei pavardės nežino, jo klausė ar tėvas sumušė šventėje jo motiną, jis atsakė, kad ne, ji išėjo visa sveika iš šventės. Po to kartu su tuo žentu grįžo pas tėvą pasiaiškinti kas vyko, tėvas nieko nesakė. Kitos dienos ryte jo sugyventinė išvietė G. D. greitąją.(b.l.39-40)

Liudytoja S. Š. parodė, kad 2015-10-11 sekmadienį, žino, kad sugyventinio T. D. motina G. D. ir sugyventinio tėvas S. D. ketino eiti 13.00 val. į kaimynės R. M. gimtadienį. Tos pačios dienos vakare, apie 17.20 val. į kambarį parbėgo jos sūnus D. D., gim. 2011-02-19, ir pasakė „mamyte, bėk žiūrėt, babytė krito“, ir ji nubėgo pažiūrėti, kas vyksta. G. D. sėdėjo ant betoninių laiptų, pasirėmusi nugara į namo duris. G. buvo akivaizdžiai neblaivi, sklido alkoholio kvapas. Ji sumušta nebuvo, išsivėlusi striukės taip pat nebuvo, griuvimo požymių nesimatė. Namo durys buvo užrakintos, G. sakė, kad neturi rakto. Tada ji paskambino iš savo telefono, Nr. (duomenys neskelbtini) S. D., jis atsiliepė, pasakė, kad yra bare, tada ji jam pasakė, kad jam reikia pareiti, nes neturi G. namo rakto, arba G. pasives pas save į namus, tada S. D. atsakė, kad tuoj pareis, o ji pasilikau prie G.,kuri toliau sedėjo ant betoninių laiptų, iki kol už maždaug 5 min. po jos skambučio parėjo S. D.. Atėjęs pasakė, kad jis jos vienas nepakels, ir pamatė netoliese stovėjusį kaimyną, R. M. sūnų - S. M., kuris gyvena Pakruojo r. (duomenys neskelbtini). kaimynas atėjo ir padėjo pakelti G. Abu ją pakėlė už pažastų ir įvedė į kambarį. Ir ji iškart išėjo namo į (duomenys neskelbtini) namo kitą pusę (nes namas „dviejų galų“), nes paliko vienus savo vaikus. Kai ėjo namo nematė kada S. išėjo ir kas vyko toliau. Apie 19.00 val. pas ją verkdama atėjo G. D., kuri pasakojo, kad ją sumušo vyras S. D., sakė „žiūrėk, ką su manim padarė tėvas“, visas jos veidas buvo raudonas, iš nosies bėgo kraujas, prie nosies nedidelė žaizdelė, iš galvos buvo išpešti plaukai. G. pasakojo, kad S. bandė, ją pakelti ir guldyti į lovą, taip pat pasakojo, jog S. paėmęs už plaukų daužė jos galvą į grindis, ir sakė, kad su koja jai spyrė į veidą, todėl pasipylė kraujas jai iš nosies. Tai išgirdusi ji išbėgo, pas S. D. į namus, pamačiau, kad prie stalo sėdi jos sugyventinis T. D. ir S. D. Ji paklausė „kas sumušo mamą tiek?“ T. atsakė, kad nesamonė, niekas nemušo, nepatikėjo. Tada ji kartu su T. grįžo į savo namus ir jis pamatė mamą. T. klausė, kas ją sumušo. G. atsakė, kad „tėvas“, t. y. S. D. Tą vakarą G. miegojo pas juos namuose. Kitą rytą ji parlydėjo G. į jos namus, svetainėje ant kilimo pamatė daug G. plaukų.(b.l.42-43)

Iš 2015-10-13 apžiūros protokolo su fotolentelėmis, iš kurio matyti, kad prieš nukentėjusią G. D. Pakruojo r., (duomenys neskelbtini) buvo vartotas smurtas ( b.l.5-8)

Iš Specialisto išvados Nr. G 1574/15(04) matyti, kad G. D. padaryti kūno sužalojimai: nosies kaulų lūžis, muštinė žaizda ir kraujosruva nosies srityje, kraujosruvos abiejų akių vokuose. Rasti sužalojimai padaryti bukais kietais daiktais, sužalojimams padaryti reikėjo trijų smūginių poveikių. G. D. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kūne rastų sužalojimų visuma nėra būdinga griuviminei traumai.(b.l.16-17.)

Iš 2015-10-12 Šiaulių apskr.. VPK Pakruojo r. PK VPS PB patrulio M. A. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje matyti, kad prieš nukentėjusią G. D. buvo vartotas smurtas ( b.l.3)

Visais šiais surinktais įrodymais kaltinamojo S. D. padaryta nusikalstama veika pilnai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal LR BK 138str.2d.3p. ,nes jis, smurtaudamas prieš savo šeimos narį - žmoną G. D. ją nesunkiai sužalojo .

S. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str., ir į bausmės skyrimo recidyvistui ypatumus, numatytus LR BK 56 str.

Kaltinamasis S. D. teisiamas trečią kartą, naują smurtinę nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą , bausmę atlikęs (b.l. 53-54, 55-57,59), metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas (b.l.50-52), padarė apysunkį nusikaltimą (LR BK 11 str. 4 d.), yra neįgalus, specialiųjų poreikių lygis vidutinių ( b.l.47), nedirba, neregistruotas darbo biržoje ( b.l.48,49), psichiatro ir priklausomybių įskaitoje neįrašytas ( b.l.61), gyvena su žmona G. D., L. seniūnijos charakterizuojamas teigiamai (b.l. 63,64). Iš labdaros ir paramos fondo „P.“ pažymos matyti, kad S. D. savo noru atvyko gydytis nuo priklausomybės psichoaktyvioms medžiagoms į Priklausomybių ligų reabilitacijos bendruomenę, vyras dalyvauja Socialinės ir psichologinės reabilitacijos programoje Dvylika žingsnių į blaivybę. Reabilitacija vyksta pusantrų metų ( b.l.66). Nukentėjusioji G. D. jam pretenzijų neturi ir atleidžia.

Išdėstytos aplinkybės teismui duoda pakankamą pagrindą manyti, kad iš ankstesnių teistumų S. D. nepasimokė, teigiamų išvadų nedaro , trečią kartą teisiamas už smurtą prieš nukentėjusiąją, todėl bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus S. D. terminuotą laisvės atėmimo bausmę (LR BK 41 str., 50 str.).

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 str.), kaltinamasis S. D. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus bausmę už šį nusikaltimą, ji tuo pačiu teismo nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikastų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.). Bausmės vykdymo atidėjimas – tai tokia baudžiamosios atsakomybės forma, kai pilnamečiui nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo (bandomuoju) laikotarpiu paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė ir (ar) vienas ar keli baudžiamajame įstatyme numatyti įpareigojimai, o nepilnamečiui – viena ar kelios auklėjamojo poveikio priemonės; kai kontroliuojamas šių nuteistųjų elgesys bei jie įspėjami, kad bausmės vykdymo atidėjimas jiems gali būti pratęstas ar net panaikintas ir jie privalės vykdyti pagal nuosprendį paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jei minėtu laikotarpiu savo elgesiu neįrodys, kad sugeba laikytis įstatymų reikalavimų. Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatyme nenurodyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi ne tik Lietuvos Respublikos BK 75 ir 92 straipsnių normomis, bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis S. D. įvykdė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, administracine tvarka nebaustas , jis yra neįgalus, šiuo metu gyvena labdaros ir paramos fonde „Prieglobstis“ , iš jų pateiktos pažymos matyti, kad S. D. savo noru atvyko gydytis nuo priklausomybės psichoaktyvioms medžiagoms į Priklausomybių ligų reabilitacijos bendruomenę, vyras dalyvauja Socialinės ir psichologinės reabilitacijos programoje Dvylika žingsnių į blaivybę. Reabilitacija vyksta pusantrų metų. S. D. pasižadėjo ateityje nebenusikalsti, anksčiau teistas už smurtą prieš žmoną , jokių kitų nusikalstamų veikų nėra padaręs, konflikto metu nukentėjusioji taip pat buvo neblaivi. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) kaltinamojo S. D. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, atsižvelgus ir į valstybinį kaltinimą palaikiusios prokurorės poziciją bei į nukentėjusiosios G. D. poziciją, išsakytą baigiamosiose kalbose, S. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 str. 1 d.).

Parenkant Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytas pareigas, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamojo S. D. įvykdyta veika susijusi su smurto panaudojimu šeimos nario atžvilgiu.

Civilinis ieškovas- Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 102,64 Eur civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo ( b.l. 19-23 .).Kaltinamasis S. D. civilinį ieškinį atlygino, todėl procesas dėl šio civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 107str.)..

Įtariamajam S. D. 2015-11-17 paskirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l.83-85), kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297-299, 301-310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

S. D. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir jį nubausti laisvės atėmimu 1 ( vieneriems) metams ir 6 ( šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti S. D. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 ( vienerius) metus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 10 punkto, 4 dalies taisyklėmis, S. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams , įpareigojant nuteistąjį S. D. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką ,nevartoti psichiką veikiančių medžiagų .

Vadovaujantis LR BK 67str.1d., 2d. 9 p., 72² str., S. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę- įpareigoti jį per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti S. D. palikti galioti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios.

Procesą dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.