- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-12
- Bylos Nr.
- 1S-35-491/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Petras Meidus
- Nuteistasis
- D. D.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistosios D. D. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos Panevėžio kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. vasario 15 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jai taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Paskutinį kartą D. D. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu, buvo nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 12 metų. To paties teismo 2013 m. birželio 10 d. nutartimi bausmės, paskirtos minėtu nuosprendžiu ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. nuosprendžiu, subendrintos ir jai nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 metų.
Žemesnės instancijos teismas
2. Šios bausmės atlikimo metu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 25 d. nutartimi nuteistoji D. D. buvo lygtinai paleista iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Bet Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. nutartimi lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jai buvo panaikintas ir ji buvo pasiųsta atlikti likusią neatliktą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 7 mėnesiams 2 dienoms. Šios bausmės pradžia jai skaičiuojama nuo 2021 m. gegužės 19 d., bausmės pabaiga – 2023 m. gruodžio 21 d.
3. Komisijos 2023 m. vasario 15 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajai D. D. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu. Komisija nutarime nurodė, kad nuteistoji D. D. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra mažėjanti vidutinė, jos elgesys bausmės atlikimo metu (galiojančių nuobaudų neturi, požiūris į darbą teigiamas, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse), apsauginiai, riziką mažinantys veiksniai (motyvuota užsiimti darbine veikla, priima siūlomas socialinės reabilitacijos priemones ir įsitraukia į resocializacijos procesą) sudaro pagrindą manyti, kad ji laikysis įstatymų ir nenusikals.
4. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą. Teismas nurodė, kad šiuo metu nuteistosios D. D. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos būtų neproporcingas nei jos padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui ir jų kiekiui, nei jos elgesiui laisvėje, jis neatitiktų visuomenės intereso, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas padarė išvadą, kad šiuo metu nėra pakankamai požymių, jog būdama laisvėje, nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jos resocializacijos procesas turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje.
Šalies argumentai
5. Skundu nuteistoji D. D. prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir patvirtinti Komisijos 2023 m. vasario 15 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jai taikymo. Skunde ji nurodo, kad Komisija, priimdama nutarimą taikyti jai lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, įvertino jos teigiamą iniciatyvą, požiūrį ir pastangas vykdyti rekomenduojamas priemones, susijusias su darbine veikla, socialiniais ryšiais, įsitraukimą vykdyti reabilitacijos plane numatytas priemones. Teigia, kad ji turi stiprią motyvaciją ir ketina įsidarbinti bei dirbti, toliau laisvėje tęsti integraciją į visuomenę.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į skundą Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Saulius Daunoravičius prašo šį skundą tenkinti. Nurodo, kad Komisija, įvertinusi visas reikšmingas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, jog pastebima teigiama nuteistosios iniciatyva ir pastangos vykdyti rekomenduojamas, jos pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką galinčias padėti valdyti priemones, stebimas pozityvus nuteistosios elgesys. Prokuroro nuomone, laikas, kurį D. D. praleido įkalinimo įstaigoje, jos dalyvavimas įvairiuose užsiėmimuose, jai leido suvokti neteisėtų ir pavojingų veiksmų esmę, jų padarinius bei leis ateityje priimti sprendimą toliau gyventi nenusikalstamai.
Motyvuojamoji dalis
7. Skundas atmetamas.
8. Skunde nuteistoji D. D. nesutinka su skundžiama nutartimi, kuria buvo atsisakyta patvirtinti Komisijos 2023 m. vasario 15 d. nutarimą taikyti jai lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, ir nurodo, kad apylinkės teismas neįvertino visų šio klausimo teisingam išsprendimui reikšmingų bylos duomenų – kad ji motyvuota dirbti ir toliau gyventi nenusikalstamai. Tuo vadovaudamasi, nuteistoji prašo patvirtinti šį Komisijos nutarimą ir taikyti jai lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau skundą nagrinėjantis apygardos teismas, kaip ir apylinkės teismas, nesutinka su Komisijos nutarimu, kad nuteistosios D. D. resocializacijos procesas gali būti tęsiamas jai būnant laisvėje.
9. Visų pirma, reikia pažymėti, kad pagal BVK 82 straipsnio 2 dalį nuteistieji, kuriems lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos buvo panaikintas ir jie teismo nutartimi buvo pasiųsti atlikti likusios nuosprendžiu paskirtos bausmės dalies, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jeigu jų nusikalstamo elgesio rizika žema arba jie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami ir nuo teismo nutarties dėl bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo panaikinimo ir pasiuntimo į laisvės atėmimo vietų įstaigą vykdymo pradžios yra atlikę 1 metus laisvės atėmimo bausmė s. Kita vertus, įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam BVK 82 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, įvertinus ir tai, ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
10. Kaip matyti iš asmens bylos, nuteistoji D. D. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu iš esmės vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikusi įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jai taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Teigiamai vertinama tai, kad nuteistoji dalyvauja resocializacijos procese, tokiu būdu didindama galimybes integracijai į visuomenę. Visgi ji nebuvo skatinta už nepriekaištingą elgesį ir stropų darbą, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ar aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose. Užtat 3 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles (šiuo metu nuobaudos išnykę). Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra kiekvieno nuteistojo pareiga ir negali būti laikomas besąlyginiu pagrindu taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Todėl, nors nuteistoji D. D. ir atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas, tačiau sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad tam tikri jos elgesio ir mąstymo pokyčiai, kiti ją teigiamai charakterizuojantys bylos duomenys dar nesudaro pagrindo manyti, kad ji padarė įstatymo reikalaujamą pažangą bei daugiau nebedarys nusikalstamų veikų.
11. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas pakankamai išsamiai įvertino nuteistosios nusikalstamo elgesio riziką ir pagrįstai pripažino, jog nuteistosios pažanga ją mažinant dar nesudaro pagrindo manyti, jog ji ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals. Atlikus nuteistosios D. D. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nustatyta, kad ji yra mažėjanti vidutinė. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai esant ne žemai, o šiuo atveju – vidutinei, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga ją mažinant. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas teisingai nurodė, kad spręsti apie akivaizdžią nuteistosios pažangą mažinant jai nustatytą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką šiuo metu dar nėra pagrindo. Iš nuteistosios asmens bylos matyti, kad pirminio vertinimo metu buvo nustatyta vidutinė jos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Paskutinio vertinimo metu buvo nustatyta mažėjanti vidutinė nuteistosios pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Iš asmens bylos matyti, kad nuteistosios pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pokytį nulėmė jos elgesio ir mąstymo ypatumai, rizikos veiksnių valdymo galimybės. Kita vertus, socialinio tyrimo išvadoje nurodoma ir tai, kad nuteistoji nepilnai valdo kriminogeninius veiksnius, susijusius su gyvenimo stiliaus ypatumais, neskatinančiais prosocialaus elgesio, paveikumu neigiamai aplinkos įtakai, savikritiškumo stoka, pažymint, kad šios sritys reikalauja tolesnių nuteistosios tikslingų veiksmų, kurių imtis ji šiuo metu motyvuota. Taip pat socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad būtinos tolesnės nuteistosios pastangos siekiant ilgalaikių pokyčių srityse, susijusiose su mąstymo, elgesio, nuostatų ypatumais, pasekmių suvokimu, probleminių sričių atpažinime. Visos šios sritys socialinio tyrimo išvadoje priskiriamos prie dinaminių kriminogeninių veiksnių. Atsižvelgus į visa tai, darytina išvada, kad nuteistosios D. D. pažanga sprendžiant sunkumus šiose srityse yra pakankamai svarbi ir galinti parodyti, kad gyvenimų tikslų ji laisvėje galėtų siekti tik teisėtais būdais. Tačiau šiuo metu, kaip galima spręsti iš socialinio tyrimo išvados ir nuteistosios asmens bylos, nuteistosios pažanga yra, bet ji yra nepakankama, kad ji laisvėje savarankiškai gebėtų suvaldyti visus dinaminius kriminogeninius veiksnius. Taigi, nors nuteistoji laisvės atėmimo vietų įstaigoje pagal sveikatos galimybes dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones – taigi, ji apibūdinama iš esmės gerai, akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką jos gyvensenoje nepakanka.
12. Socialinio tyrimo išvadoje, be paminėtų teigiamai nuteistąją D. D. apibūdinančių aplinkybių (motyvuota užsiimti darbine veikla, priima siūlomas socialinės reabilitacijos priemones ir įsitraukia į resocializacijos procesą), nurodyta ir tai, kad nuteistajai vis dar išskiriami ne tik statiniai (ankstesnis teistumas, nesilaikė lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos įpareigojimų, smurtinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimo modelis, nusikaltimai sunkėja), bet ir ženklus skaičius dinaminių kriminogeninių veiksnių: neturi pastovios gyvenamosios vietos, ryšių su artimaisiais stoka, gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio, piktnaudžiavimas alkoholiu, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, žema savivertė, paveikumas neigiamai aplinkos įtakai, streso įveikos įgūdžių stoka, impulsyvumas, problemų atpažinimo sunkumai, nepakankamas neigiamų pasekmių įvertinimas, konstruktyvaus problemų sprendimo įgūdžių stoka, kai kurių socialinių situacijų netinkamas interpretavimas, tam tikri sunkumai laikantis visuomenėje nustatytų elgesio normų. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistosios gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą, todėl sprendžiant dėl nuteistosios daromos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, svarbus yra jos dedamų pastangų mažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotiniam nusikalstamumui vertinimas. Bylos duomenimis, bausmės atlikimo metu nuteistoji, kaip minėta, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: pagal sveikatos galimybes dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, laisvės atėmimo vietų įstaigose vykdomose programose. Tai neabejotinai rodo nuteistosios pastangas įsitraukti į resocializacijos procesą. Tačiau pakankamai didelio skaičiaus pakartotinai nusikalsti kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas šiuo metu reikšmingos įtakos šių veiksnių valdymui, taip pat ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimui, dar neturėjo. Apygardos teismas, kaip ir apylinkės teismas, abejoja, kad nuteistosios motyvacija dirbti, t. y. jos teigiamas požiūris į darbą bei apskritai į užimtumą, bus pakankamas veiksnys, skatinantis ją toliau dėti pastangas suvaldyti kriminogeninius veiksnius. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistoji laisvėje dirbdavo epizodiškai, jos pačios teigimu, ji turi 6 metų darbo stažą. Apylinkės teismas, įvertinęs šias aplinkybes kartu su tuo, kad anksčiau nuteistoji D. D. darydavo nusikalstamas veikas, kuriomis siekiama gauti lėšų pragyvenimui (vagystes, plėšimą), pagrįstai sprendė, kad išlieka pakankamai didelė tikimybė, jog norėdama pragyventi laisvėje ir gauti tam lėšų, tačiau neturėdama pakankamo išsilavinimo, pakankamos profesinės kvalifikacijos, pakankamos darbinės patirties ir darbo, kuris užtikrintų pragyvenimui pakankamas lėšas, nuteistoji gali daryti nusikalstamas veikas, susijusias su siekiu praturtėti nusikalstamu būdu. Tai iš esmės nurodoma ir socialinio tyrimo išvadoje – nuteistajai nepavykus įsitvirtinti darbo rinkoje, neturint pakankamai lėšų pragyventi, tai didintų jos pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
13. Akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nustatymas srityse, susijusiose su piktnaudžiavimu alkoholiu, smurtiniu elgesiu, sunkumais laikantis visuomenėje nustatytų elgesio normų, neigiamų pasekmių nepakankamu įvertinimu, gyvenimo stiliaus ypatumais, neskatinančiais prosocialaus elgesio, socialinio tyrimo išvadoje išskirtose kaip dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, šiuo atveju yra aktualus, kadangi iš informacijos apie ankstesnį nuteistosios D. D. teistumą matyti, kad piktnaudžiavimas alkoholiu, paveikumas neigiamai aplinkos įtakai, smurtinis elgesys, taip pat kitos jos padarytos nusikalstamos veikos, buvo jai būdingas elgesys laisvėje. Kaip pagrįstai apylinkės teismas nurodė skundžiamoje nutartyje, nuteistosios gyvenimas laisvėje ilgą laiką buvo susijęs su nusikalstamų veikų darymu. Nuteistoji nusikalstamas veikas pradėjo daryti dar būdama nepilnametė ir jos veikos vis sunkėjo. Nesant akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką srityse, kurios tiesiogiai turėjo įtakos ankstesniam nusikalstamam nuteistosios elgesiui, sutiktina su apylinkės teismo esmine išvada, kad jos resocializacijos procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, siekiant sumažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jos elgesį.
14. Pažymėtina, kad išvada dėl nuteistosios atitikimo lygtinio paleidimo sąlygoms (kriterijams) yra daroma įvertinus su jos resocializacijos procesu susijusių aplinkybių visumą, o ne selektyviai atrinktus ir išimtinai tik teigiamai ar neigiamai charakterizuojančius ją duomenis. Skundžiamoje nutartyje pateiktas duomenų, reikšmingų lygtinio paleidimo taikymui, vertinimas apima tiek teigiamus, tiek neigiamus nuteistosios D. D. resocializacijos aspektus, ir šio vertinimo pagrindu padaryta pagrįsta išvada, kad teigiamai ją charakterizuojančių aplinkybių, nenustačius akivaizdžios pažangos mažinant nors ir mažėjančią, bet vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nepakanka lygtinio paleidimo taikymui. Skundo argumentai, kurie iš esmės teigiamai vertina lygtinio paleidimo institutą, neanalizuojant D. D. nepalankių duomenų, skundžiamoje nutartyje padarytų išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo priimti kitokį, negu skundžiamas, procesinį sprendimą. Taigi, skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
Atmesti nuteistosios D. D. skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 14 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.