Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro L. F. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Marijampolės profesinio rengimo centro K. N. skyriaus, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ikiteisminis tyrimas J. M. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 straipsnio 8 punktu, BK 93 straipsnio 1 dalimi, nutrauktas, nutarimas patvirtintas Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. M. sukėlė žmogui fizinį skausmą, tai yra (duomenys neskelbtini). apie (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini), autobusų sustojimo stotelėje, tyčia trenkė vieną kartą mediniu pagaliu nepilnametei G. M., gimusiai (duomenys neskelbtini) į pilvą, tokiu būdu nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. M. kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo įrodo jo paties visiškas prisipažinimas, pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, nukentėjusiosios G. M. parodymai, liudytojų parodymai, specialisto išvada ir kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai.

Kaltinamasis J. M. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad (duomenys neskelbtini) po pamokų (duomenys neskelbtini) mokykloje apie (duomenys neskelbtini) atėjo į (duomenys neskelbtini) kaime esančią autobusų sustojimo aikštelę, važiuoti namo į (duomenys neskelbtini). Tuo metu stotelėje buvo gal (duomenys neskelbtini) vaikų, kurie laukė autobuso. P. J., savo buvusį klasioką, dar buvo (duomenys neskelbtini), pavardės neatsimena, jo sesuo E., kiti buvo nepažįstami. Stovėjo truputį toliau nuo visų, kai prie jo priėjo keli nepažįstami vaikinai ir pradėjo į jį mėtyti sniegą, ranka „prausė“ jam sniegu veidą, paguldė į pusnį. Jis prašė, kad baigtų, tačiau vaikinai nesiliovė, tada netoliese rado kokių 2 metrų pagalį ir su tuo pagaliu vijosi vaikinus, vienam uždavė per nugarą, o kažkuriuo metu prie tų vaikinų atsirado ta mergaitė G. M.. Taikydamasis suduoti jį sniegu praususiam vaikinui, pataikė tuo pagaliu G. M. į pilvą. Po suduoto smūgio mergaitė suriko, suprato, kad jai skaudėjo. Paskui nuėjo nuo tos mergaitės į šoną ir laukė autobuso ant suoliuko. Paskui dar tie vaikinai įvertė jį į pusnį, neilgai trukus atvažiavo autobusas ir jis grįžo per (duomenys neskelbtini) namo į (duomenys neskelbtini). Supranta, kad pasielgė negerai, kad nesusivaldė. Mokykloje sutiko G. M., atsiprašė jos, tačiau ji nieko nesakė. Gailisi ją sumušęs, tačiau to padaryti tyčia nenorėjo, norėjo apsiginti nuo jį sniegu praususių vaikinų.

Papildomos apklausos metu įtariamasis J. M. patvirtino savo duotus pirminius parodymus, dar papildė, kad kai sniegu jį išmaudė tie mokyklos berniukai, ant žemės surado pagalį ir su juo užsivijo tuos berniukus, kurie bėgo link autobusų stotelės ir vienas iš jų atsistojo netoli stotelėje buvusios G.. Tos merginos sniegu „nemaudė“, o kadangi ji buvo visai šalia iš vieno tų berniukų, tai tuo pagaliu jam užsimojo suduoti, bet jam nepataikė, o pataikė šalia stovėjusiai G. tiesiai į pilvą. Po smūgio G. susirietė, matėsi, kad skaudėjo, atsiprašė, tačiau ji nieko nesakė.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji G. M. parodė, kad (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) iš K. N. profesinės mokyklos ėjo su klasiokėmis G. J., D. D. apie (duomenys neskelbtini) val. į autobusų sustojimo aikštelę. Iš paskos ėjo vaikinai N. Š., J. ir A. P.. J. iš paskos mėtė sniegu į kojas. Paskui paėjo į kitą kelio pusę, kad paskambinti savo močiutei. Pokalbio metu matė, kad į autobusų sustojimo aikštelę atėjo J. M., jis atsistojo toliau. Jis galimai jau bijo tų vaikinų ir tada dar bekalbant su močiute telefonu pamatė kaip kitoje kelio pusėje esantys vaikinai, o konkrečiai A. P. pagriebė ir J. ranka apkabino kaklą, tada jį parvertė ant žemės tiesiai veidu į sniegą. P. A. pribėgo ir kiti vaikinai, tame tarpe ir J. su N., ir dar trys vaikinai. Jie visi J. M. „maudė“ sniegu. J. klykė, staugė, tačiau jie nesiliovė. J. buvo atsistojęs ne kartą, tačiau vaikinai jį vėl parvesdavo ant žemės ir „išmaudydavo“. Kažkuriuo momentu J. nuo medžio nusilaužė pagalį ir ėjo link sniegu maudžiusių vaikinų tuo pagaliu mosikuodamas. Iš pradžių užsivijo vieną, o paskui P. su J. pasidėjo daiktus ir ėjo link M., kad atimti tą pagalį iš jo, tada su gniūžte norėjo mesti į J., o tuo metu J. tuo pagaliu mosikavo ir jai tuo pagaliu pataikė tiesiai į pilvą. Tuo metu jis buvo striukę atsisegusi, todėl smūgis buvo stiprus ir skausmingas. Po smūgio pradėjo trūkti oro, pati pradėjo verkti ir nualpo, paskui šalia buvusi draugė G. sudavė delnu per veidą ir ji atsigavo. Paskui atvažiavo autobusas ir girdėjo kaip autobuse J. ir P. kalbėjo, kad J. vėl išmaudys sniegu (duomenys neskelbtini), J. tai girdėjo, nes iš autobuso išlipęs iš karto bėgo. Grįžusi į namus apie tai pasakė savo močiutei, kurie nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę ir jai nustatė pilvo sienos sumušimą. Pilvas buvo patinęs dar pora dienų, prie bambos buvo mėlynė, o po kelių dienų išryškėjo mėlynės ant kairės kojos, nors į koją tuo pagaliu ir nepataikė. (duomenys neskelbtini) J. M. atsiprašė. G. M. pas medikus daugiau nesigydė.

Liudytoja D. K. parodė, kad (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. kartu su savo vyru R. K. vyko iš namų (duomenys neskelbtini) miestelio apsipirkti ir tuo pačiu parsivežti anūkės G. M., kurią turėjo parvežti mokyklos autobusas. A. G. mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, lanko (duomenys neskelbtini) klasę. Apsipirkę sėdėjo automobilyje ir laukė anūkės, kurią parvežė autobusas apie (duomenys neskelbtini) val. Grįžus namo adresu (duomenys neskelbtini), G. pradėjo pasakoti apie įvykį, kuris įvyko G. laukiant autobuso. Anūkė papasakojo, kad ji su bendraklasėmis laukė autobuso autobusų stotelėje adresu (duomenys neskelbtini), ir joms belaukiant prie jų buvo vienas berniukas J., kuris mokosi toje pačioje mokykloje, tačiau yra vyresnis už anūkę. Anūkė sakė, kad tą J. erzino kiti buvę berniukai, kurių vardų nežino ir J. supykęs pradėjo „bliauti“ (rėkti) nesavu balsu, suradęs medinę šaką užsimojo ir norėdamas pataikyti į tuos berniukus J. su pagaliu pataikė anūkei į pilvą, nes anūkė nespėjo sureaguoti ir pasitraukti į šoną, kadangi J. stovėjo šalia jos. Anūkė dar sakė, kad po smūgio ji galimai buvo praradusi sąmonę, nes buvo parkritusi ant žemės ir ją prikėlė bendraklasė plekšnodama per veido skruostą. Pati globoja anūkę G. oficialiai apie (duomenys neskelbtini) mėnesius, kartu su jais ji gyvena apie (duomenys neskelbtini) metus. Anksčiau iš G. negirdėjusi apie tą berniuką J.. Apie šį įvykį po G. pasakojimo paskambino mokyklos socialinei pedagogei ir papasakojo, kas įvyko ir ši pasakė, kad tą berniuką J. ji žino, sakė, kad dėl šio įvykio turėjo J. būti išprovokuotas, nes specialiai tikrai negalėjo taip padaryti.

Liudytojas A. P. parodė, kad (duomenys neskelbtini) metų pabaigoje galimai (duomenys neskelbtini) mėnesį, kai lauke buvo daug (duomenys neskelbtini), su mokiniais iš (duomenys neskelbtini), iš kurių pažįsta tik J. M. ir N. Š. ėjo po pamokų, tuo metu buvo apie (duomenys neskelbtini) val. iš mokyklos į autobusų sustojimo aikštelę. Kai išeidinėjo iš mokyklos, tos mokyklos mokinys J., kurio pavardės nežino, ant jų pasakė necenzūrinį žodį. Ir tada jau einant link stotelės sugalvojo, kad reikia už tuos žodžius J. „išmaudyti“ sniegu ir kažkur pusiaukelėje pradėjo visi į J. mėtyti sniegą. Jis ėjo prieš juos gal 5 metrus, tai mėtė sniegą į jį bet kur ir kur konkrečiai jam pataikė, nematė. Mėtė sniegą J., N. ir dar K.. Taip mėtė į J. tą sniegą iki pat stotelės. O pačioje stotelėje kažkuris iš jų, gal K. parvertė J. ant žemės ir tada sniegą rankomis visi žėrė jam į veidą. Po to „išmaudymo“ sniegu J. iškoliojo ir nuo medžio nusilaužė šaką, su kuria užsivijo, bėgo visi nuo jo link (duomenys neskelbtini), o tuo metu ir turėjo būti sužalota G., tačiau kaip nežino, nematė, tik matė, kaip G. stovėjo užsiėmusi už pilvo. Kaip supranta sumušęs G., J. juos besivydamas metė pagalį į juos bėgančius, bet pats pasilenkė ir tas pagalys praėjo pro jo galvą. Paskui tą pagalį numestą ant žemės kažkas numetė toliau į krūmus.

L. N. Š. parodė, kad (duomenys neskelbtini) mėnesį kada konkrečiai nepasakys po pamokų (duomenys neskelbtini) galimai apie pietus kartu su pažįstamais A. P., J. M., G., G. atskiromis grupelėmis ėjo link autobusų sustojimo aikštelės, kad važiuoti namo link (duomenys neskelbtini). J., kurio pavardės nežino, jis mokosi kartu toje pačioje mokykloje kaip ir jis ėjo iš paskos. Tuo metu lauke buvo prisnigta, nuo mokyklos iki stotelės yra gal apie (duomenys neskelbtini) km., gal (duomenys neskelbtini) km. J. atrodo, kad ėjo iš paskos, tačiau tuo nėra tikras. Einant iki stotelės į J. sniego nemėtė, tačiau jau nuėjus į pačią stotelę A. pargriovė J. ant žemės, kaip nematė ir J. gulintį apmėtė sniegu, mėtė jam sniegą ant veido. Tai yra apmėtė jis, A. ir J.. P. J. atsistojo ir dar kartą J. pargriovė A. ant žemės, jį vėl visi trise „išmaudė“ sniegu, J. atsistojo nuo žemės, tad A. jį pargriovė trečią kartą ir tuomet jį sniegu gulintį maudė tik A. su J., jau tuo metu sniego į J. nemėtė. T. J. atsistojo ir nuėjęs truputį toliau nuo stotelės nuo buvusio medžio, nusilaužė šaką ir pradėjo ja mosikuoti prieš visus, kas buvo stotelėje, ne tik, kad prieš juos tris. Kaip jis pataikė G. ta šaka nematė, tik matė, kaip jis kažkurį momentą buvo su ta šaka, kur stovėjo G.. Tik pamatė jau stotelėje gulinčią G., kuri buvo susiėmusi ranka už pilvo ir buvo praradusi sąmonę porai minučių. J. tuo sniegu „maudė“ ne pačioje stotelėje, o ant netoliese esančio keliuko, kuris veda link mokyklos. Atvažiavus autobusui visi tame tarpe ir pati G., J. įlipo į autobusą, ir autobuse visi trys atsiprašė J., kad jį „išmaudė“ sniegu. Jis nieko nesakė, matė, kad J. veidas buvo tuo metu buvo raudonas, gal nuo šalčio, ir nuo nervų. Pats jam veido netrynė, tik mėtė į J. sniegą, kuris iš jų konkrečiai trynė sniegu veidą J. nematė, nenori nieko apkaltinti.

(duomenys neskelbtini) gautame Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pranešama, kad (duomenys neskelbtini) gautas pranešimas iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priėmimo skyriaus, kad (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. kreipėsi nepilnametė G. M., gimimusi (duomenys neskelbtini) metais, kurią autobusų stotelėje (duomenys neskelbtini) pažįstami jaunuoliai pagaliu trenkė į pilvo sritį. Paaiškėjo, kad nepilnametei vieną kartą pagaliu trenkė į apatinę pilvo sritį J. M. gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini). Pirminiais duomenimis G. M. nustatytas pilvo sienos sumušimas.

(duomenys neskelbtini) Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo tarnybiniu pranešimu dėl bendravimo su nepilnamete G. M. pranešama, kad (duomenys neskelbtini) aiškinantis įvykio ROIK: (duomenys neskelbtini) aplinkybes buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), kur pabendrauta su G. M. gimusi (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. ji su savo bendraklasėmis G. K., K. O., D. D. ėjo iš (duomenys neskelbtini) mokyklos į autobusų stotelę, joms einant pažįstami berniukai į jas mėtė sniegą. Nepilnametė teigė, kad joms nuėjus į autobusų stotelę, kuri yra (duomenys neskelbtini), autobusų stotelėje buvo berniukas vardu J., kuriam yra (duomenys neskelbtini) metų ir mokosi toje pačioje mokykloje. G. M. teigė, kad autobusų stotelėje buvę berniukai J., A. P., N. Š. apmėtė sniegu J., ko pasekoje J. supykęs pasiėmė medinę šaką ir užsimojęs norėjo pataikyti į berniukus, tačiau pataikė į G. M. pilvo sritį. G. M. apie šį įvykį papasakojo savo močiutei D. K. gimusiai (duomenys neskelbtini), kuri pranešusi mokyklos socialinei pedagogei, nuvežė G. M. į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priėmimo skyrių. Įvykis filmuotas su (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) val.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus pateiktoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) G. M. mechaninės traumos nekonstatuota. Jai galėjo būti sukeltas fizinis skausmas.

Kaltinamojo J. M. nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi jis (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., (duomenys neskelbtini) autobusų sustojimo stotelėje, tyčia trenkė vieną kartą mediniu pagaliu nepilnametei G. M., gimusiai (duomenys neskelbtini) į pilvą, tokiu būdu nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą.

Teismas kaltinamojo J. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis prisipažino įvykdęs nusikaltimą, kuriuo yra kaltinamas ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Prokuroras pareiškime prašė kaltinamajam J. M. už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, skirti (duomenys neskelbtini) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po (duomenys neskelbtini) valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Kaltinamasis J. M. neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi.

Skiriant kaltinamajam J. M. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas nesunkus nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai; į nusikalstamos veikos motyvus, tikslus ir nusikalstamos veikos stadiją – nusikaltimas baigtas, padarytas dėl menkavertės dingsties, pykčio protrūkio, skaudžių padarinių nesukėlė; į kaltinamojo asmenybę ir jo socialinį statusą – (duomenys neskelbtini); į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Teismo nuomone, atsižvelgiant į padarytos veikos aplinkybes ir tai, kad J. M. prašo skirti jam viešųjų darbų bausmę, laisvės apribojimo bausmė jam neskirtina, nes nenubaustų nusikalstamą veiką padariusio asmens ir nepaveiktų jo taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgiant į tai, kad J. M. atlikęs anksčiau paskirtą viešųjų darbų bausmę, duomenų apie pradėtus naujus ikiteisminius tyrimus kaltinamojo atžvilgiu byloje negauta, todėl jam neskirtina su laisvės atėmimu susijusi bausmė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybe, teismas sprendžia, kad kaltinamajam J. M. skirtina (duomenys neskelbtini) mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po (duomenys neskelbtini) valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė (duomenys neskelbtini) mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po (duomenys neskelbtini) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Kaltinamajam J. M. ikiteisminio tyrimo metu nepaskirta kardomoji priemonė.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

J. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti (duomenys neskelbtini) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po (duomenys neskelbtini) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – (duomenys neskelbtini) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po (duomenys neskelbtini) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Kardomosios priemonės iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neskirti.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (tiek švelnesnę, tiek griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.