Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

2015-12-04 · Byla Nr. A2.6.-612-504/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-12-04
Bylos Nr.
A2.6.-612-504/2015
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ledina Šinkūnienė
Kategorijos
  • 2.14.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6-612-504/2015Teisminio proceso numeris 4-37-3-00518-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.14.5.
ROKIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. gruodžio 4 d.Rokiškis

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Ledina Šinkūnienė, sekretoriaujant Laurai Stulgienei, dalyvaujant asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, J. P. atstovui A. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismui pateiktame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, kad J. P. 2015 m. rugpjūčio 30 d. apie 04.10 val. Rokiškio r., Juodupės mstl., Pergalės gatvėje, neturėdamas teisės vairuoti, vairavo jam priklausantį automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, lengvo girtumo laipsnio - 1,49 prom. Automobilis neapdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Pažeidimas padarytas pakartotinai per vienerius metus, neatlikus paskirtos nuobaudos už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d., numatytą pažeidimą. Protokole nurodoma, kad šiais veiksmais J. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 226 punktų reikalavimus ir jo veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK ) 123 str. 5 d., 130² str..

J. P. teismo posėdžių metu (2015-09-08, 2015-11-06) ir 2015-08-30 paaiškinime (b. l. 15) nurodė, kad savo kaltės nepripažįsta ir paaiškino, kad 2015-08-29 nuvyko į šventę. Jo automobilį visą vakarą vairavo Ž. M., o jis su panelėmis sėdėjo gale. Prie jų prisijungė ir pažįstamas H. J., kuris sėdėjo šalia vairuotojo. Jie važinėjosi po Juodupės miestelį jam priklausančiu automobiliu. Pasivažinėję grįžo į šventę ir ėjo į parduotuvę. Vėliau važiavo žiūrėti krepšinio varžybų pas L. O.. Ten nuvykę vartojo alkoholį. Ž. M. negėrė, nes jis vairavo. Po varžybų vėl važinėjosi automobiliu. Važiavo pas paneles S. ir R. B., gyvenančias Raišių k., prie pat Juodupės. Jų neradę vėl važiavo pas L., gyvenantį maždaug dvidešimties metrų atstumu iki parduotuvės, kurio taip pat nerado namie. Tada jis sėdosi į galinę automobilio sėdynę ir jie nuvažiavo ant kalno prie parduotuvės. Sustojus, vairuotojas Ž. M. išlipo pirmas, po to H. J., tada jis išlipo ir stovėjo arčiau mašinos, bendravo su Ž. M., o H. J. stovėjo toliau nuo jų. Neužilgo, apie 04.10 val. privažiavo policijos automobilis, sustojo gale už jų automobilio. Jis pareigūnus pamatė stovėdamas lauke, jie važiavo link jų, buvo nuo jų per kokius keturis namus, maždaug porą šimtų metrų nuo jų. Paaiškinime galėjo suklysti rašydamas, kad buvo sulaikytas išlipantis iš automobilio, nes buvo išgėręs. Policijos pareigūnai jį pradėjo kalbinti jau stovintį lauke. Pareigūnas priėjęs prie jo teigė, kad jis vairavo automobilį. Jis su jais susikivirčijo ir neigė vairavęs automobilį, kadangi jis sėdėjo ant galinės sėdynės, esančios už vairuotojo. Pareigūnas jį įsisodino į automobilį, o pareigūnė buvo lauke. Jai grįžus, jie nuvažiavo toliau. Automobilyje kilo žodinis konfliktas, jis teigė, kad nevairavo, kad stengiasi atsiimti prarastą vairuotojo pažymėjimą, klausė kodėl pareigūnai neįrašinėja, kur jų vaizdo registratorius. Prie policijos automobilio buvo priėjęs Ž., kuris bandė pareigūnams pasakyti, jog jis vairavo, bet pareigūnai nesiklausė. Vėliau pareigūnai nusivežė jį į alėją, esančią pakalnėje ir ten pabaigė surašyti protokolą. Jam niekas neaiškino, kodėl ne vietoje rašo protokolą ir jį vežioja. Jis pasiaiškinimą rašė policijos automobilyje. Nurodė paaiškinime, kad yra liudytojai, kurie gali patvirtinti, kad ne jis vairavo. Jam teisės ir pareigos nebuvo išaiškintos. Pradžioje jis atsisakė pūsti į alkotesterį, vėliau jam pasakė, kad jeigu jis nepūs, jam parašys sunkų girtumo laipsnį, todėl pūtė, neturėjo iš ko rinktis. Raktelius ir dokumentus pareigūnams atidavė Ž. M.. Jis Ž. M. moka pinigus už tai, kad jis vairuotų, t.y. kaip samdomam vairuotojui. Prašo jį išteisinti, nes jis nevairavo automobilio.

J. P. atstovas A. K. teismo posėdžio (2015-11-06) metu nurodė, kad turi pagrindo manyti, kad J. P. nepadarė pažeidimo, dėl kurio yra surašytas ATP protokolas. Paaiškėjo, jog policijos pareigūnai kontaktavo su J. P. dar iki įvykio. Šią aplinkybę pareigūnė patvirtino ir patikslino, kad J. P. buvo neblaivus, prašė patikrinti girtumą. Jis buvo pareigūnų užfiksuotas kaip neblaivus asmuo dar iki įvykio. Buvo apkaltintas, kad vairavo automobilį neblaivus vien dėl to, kad jis jau buvo tą dieną matytas ir jam surašytas protokolas nesiaiškinant kitų aplinkybių. Pareigūnai stabdydami automobilį turi turėti priežastį, dėl ko jį stabdo ir ją aiškintis. Mano, kad pareigūnai sąžiningai klydo. Be to, byla paruošta nekvalifikuotai: tarnybiniai pranešimai yra identiški, nepateiktas patvirtintas alkotesterio sertifikatas. Tarnybinių pranešimų identiškumas neduoda nustatyti objektyvios tiesos, kas vairavo automobilį ir visas kitas aplinkybes. Pareigūnai nepastebėjo ar nenorėjo pastebėti, kad yra dar du asmenys, su kuriais jie nebendravo, nepaėmė paaiškinimų, jų nenurodė ir savo tarnybiniame pranešime, nors P. tvirtino, kad yra liudytojai, kurie gali paliudyti, jog ne jis vairavo, taip pat nenurodė iš ko buvo paimti rakteliai. Pareigūnė posėdžio metu nurodė, kad jai raktelius padavė Ž. M., o pareigūnas teigė, kad rakteliai buvo ant automobilio kilimėlio, nenurodė kas pateikė dokumentus. Tam vaikinui, kuris teigė, kad vairavo automobilį, nebuvo duota pasitikrinti girtumo, todėl neaišku ar jis buvo išgėręs. Patikrino tik tą žmogų, kuris buvo arčiau automobilio. J. P. teigė, kad jis nevairavo, vairavo kitas. Stovintys už dviejų metrų asmenys teigia, kad vienas iš jų vairavo automobilį. Liudytojai nurodo kur sėdėjo, nurodo, kad J. P. nevairavo automobilio, vairavo visai kitas asmuo. Pareigūnai netyrė kitų aplinkybių, nesurinko, nepateikė teismui objektyvių duomenų, visų įrodymų, kurie pagristų, kad J. P. padarė pažeidimą, todėl pareigūnų parodymai ir protokolas negalėtų būti nekvestionuojami dalykai, teismui nėra pagrindo remtis būtent tarnybiniais pranešimais ir pareigūnų parodymais. Bylos aplinkybės prieštaringos. Rungimosi principas įpareigoja pareigūnus įrodyti kaltę, kad J. P. padarė pažeidimą. Pareigūnai turi dideles galimybes: metrus, filmavimo kameras, garso įrašus, tačiau nieko nebuvo padaryta, kad nekiltų teismui jokių abejonių. Prašo bylą dėl J. P. nutraukti, nes nėra surinkta objektyvių duomenų, kad jis padarė pažeidimus.

J. P. atstovas T. J. posėdyje (2015-11-06) nurodė, kad pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose nenurodė, kad toje vietoje, kur sulaikė J. P. buvo ir kiti asmenys, kurių jie neapklausė. Kodėl to nepadarė - neaišku. Mano, kad pareigūnai sąžiningai klysta. Pareigūnas teigė, kad J. P., kaip vairuotoją, atpažino iš apsirengimo. Pareigūnė teigia, kad aiškiai matė kaip J. P. išlipo iš vairuotojo pusės. Jo nuomone, tolimu atstumu atvykę pareigūnai pamatė, kad kažkas išlipa iš tos pusės, kurioje yra transporto priemonės vairas ir galimai nusprendė, kad vairavo tas, kuris stovėjo arčiausiai - J. P.. Jis paaiškino, kad automobilį tuo metu vairavo Ž. M.. Pareigūnas nurodė, kad raktelius rado ant žemės, o pareigūnė nurodė, kad ji raktelius paėmė iš Ž. M.. Abejonių kelia ir pareigūnų nurodyti atstumai. Jie teigia, kad judantį automobilį pamatė už 100 metrų nuo jų, automobilis pavažiavo kelis metrus, o jie spėjo prisivyti dar važiuojantį automobilį. Liudytojai paminėjo, vienas apie 20 metrų, kitas - 50 metrų. Sustojus prie parduotuvės, iš automobilio iš pradžių išlipo Ž. M. ir H. J., o po kurio laiko iš vairuotojo pusės galinės sėdynės išlipo ir J. P.. Per tą laiko tarpą, kol pareigūnai privažiavo, tuo metu ir išlipo iš automobilio J. P.. Automobilis važiavo priešpriešine eismo juosta, o pareigūnai atvažiavo dešine eismo juosta, todėl jie privažiavo tokiu kampu iš kurio sunku pamatyti ar asmuo išlipa iš priekinės vairuotojo ar keleivio sėdynės. Mano, kad abu pareigūnai pamatė J. P. lipantį ne iš vieno metro, o toliau ir galėjo sąžiningai suklysti, kad J. P. išlipo ne iš vairuotojo, o iš galinės sėdynės. Liudytojai Ž. M. ir H. J. davė paaiškinimus, kurie iš esmės visiškai sutampa, abejoti jais nėra jokio pagrindo. Mano, kad šioje byloje remtis pareigūnų paaiškinimais dėl jau išvardintų aplinkybių negalima, jų parodymų pripažinti įrodymais taip pat negalima. Kitų liudytojų parodymais nustatyta aplinkybė, kad automobilį vairavo ne J. P., o Ž. M.. Prašo teismo J. P. atžvilgiu bylą nutraukti, nes jis nevairavo transporto priemonės protokole nurodytu laiku ir vietoje.

Pareigūnas surašęs ATP protokolą L. Č. teisme (2015-11-06 posėdyje) nurodė, kad gavo iš budėtojų nurodymą patruliuoti Juodupės miestelio šventėje, o po jos patruliuoti ir tikrinti asmenis. Patruliuodami Pergalės gatvėje su kolege D. R. pamatė automobilį, kuris užsivedė ir pakilo į kalną. Pareigūnams sukėlė įtarimą, kad vairuotojas yra neblaivus, nes važiavo priešpriešine eismo juosta. Pajudantį automobilį jie pamatė 100 – 150 metrų atstumu nuo jų. Jie su įjungtais švyturėliais prisivijo dar bejudantį automobilį „Reno“ ir sustojo maždaug metro atstumu nuo to automobilio. Pamatė kaip iš automobilio priekinių kairės pusės vairuotojo durelių išlipo J. P. ir nuėjo prie savo draugų. Jis vienas išlipo, daugiau žmonių automobilyje nebuvo. Išlipę iš tarnybinio automobilio jie nuėjo prie J. P., nuo kurio sklido alkoholio kvapas. Patikrinus blaivumą paaiškėjo, jog J. P. vairavo neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti. Buvo surašytas ATP protokolas. J. P. aiškino, kad jis nevairavo transporto priemonės, bet pareigūnai jį puikiai atpažino iš apsirengimo. Jo du draugai buvo prie parduotuvės „Lašai“, nuo automobilio jie stovėjo trijų metrų atstumu. Nekilo jokių abejonių, kad vairavo J. P.. Jie, pareigūnai buvo arti privažiavę ir įjungę tolimąsias šviesas. Priėjus, J. P. pradėjo įkalbinėti draugus, kad ne jis vairavo. Jie pasisodino J. P. į automobilį ir pavažiavo toliau užpildyti dokumentų. Asmens, kuris būtų prisiėmęs kaltę dėl automobilio vairavimo nebuvo, todėl ir nebuvo pagrindo kitų asmenų apklausti, tuo labiau, kad jie buvo J. P. draugai ir jų parodymai būtų neobjektyvūs. P. teigė, kad jis negali vairuoti, nes jis raktelių neturi, tačiau jie, pareigūnai, raktelius paėmė iš automobilio. Rakteliai buvo numesti vairuotojo pusėje, po vairu ant kilimėlio. Jokių ryšių, konfliktinių situacijų anksčiau su J. P. neturėjo. Negali tiksliai pasakyti ar matė J. P. šventėje, iki įvykio. Tarnybiniai pranešimai surašyti identiškai todėl, kad abu pareigūnai matė viską vienodai. Jam pareigūnė D. R. padėjo parašyti tarnybinį pranešimą.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patrulė D. R. teisme (2015-11-06) paaiškino, kad rugpjūčio 30 dieną dirbo Juodupėje vykusioje šventėje. Prieš pažeidimą J. P. priėjo prie jų ir pasisakė, kad yra išgėręs ir gal galėtų pasitikrinti girtumą. Ji paaiškino, kad alkotesteriu gali tikrinti, jei tam yra priežastis. Jai bendraujant su J. P., jos kolega buvo automobilyje. Patruliuojant Juodupėje, Pergalės gatvėje, pamatė judančias automobilio šviesas ir pradėjo važiuoti link jo. Automobilis važiavo priešingoje eismo juostoje prie bordiūro, į kalną link „Lašų“ parduotuvės. Automobilis ten stovėjo ir pajudėjo netolimu atstumu, pavažiavo gal kelis metrus. Kai jis pajudėjo, atstumas buvo gal apie 100 metrų nuo jų, pareigūnų. Jie prisivijo dar judantį automobilį ir matė kaip sustojus automobiliui, J. P. išlipo iš jo. Kai vairuotojas išlipo iš automobilio, pareigūnai buvo maždaug 1,5 metro atstumu nuo jo automobilio, daugiau žmonių automobilyje nebuvo. Aplinkui dar buvo du asmenys, kurie stovėjo toliau, prie parduotuvės ant laiptų. Yra įsitikinusi, kad iš automobilio vairuotojo pusės išlipęs asmuo buvo J. P.. Su kolega išlipo iš automobilio ir priėjo prie P. automobilio. Pirmas su J. P. bendravo kolega. Paprašė, kad jis nusistatytų girtumą, nes įtarė, kad jis neblaivus. Iš pradžių jis atsisakė nusistatyti girtumą. Tada jo paprašė atsisėsti į automobilį. Jis pradėjo kalbėti, kad jau buvo baustas, kad tvarkosi dokumentus, kad susigrąžintų vairuotojo pažymėjimą. Bandė pro langą įkalbinėti draugą, kad jis prisiimtų kaltę. Jis sakė draugui, kad eitų išgertų vandens ir papūstų, nes jis turbūt nieko neįpūs. Nustačius J. P. girtumą, pradėjo pildyti protokolą. Tiksliai negali pasakyti, kas jai padavė automobilio raktelius, tikriausiai Ž. M.. Automobilis buvo nuvežamas, todėl ji išlipo aprašyti automobilio. Prie jos priėjo P. draugas ir paklausė kas būtų, jei jis prisiimtų kaltę. Ji paklausė ar jis, būdamas pats neblaivus, nori prarasti teises. Jis atsakė, kad nenorėtų. Abu su kolega užfiksavo tą patį įvykį ir prie atskirų kompiuterių parašė pranešimus. Ji padėjo rašyti kolegai, kolega padėjo jai. Aptarė aplinkybes kartu. Liudytojų neapklausinėjo, nes jie pažeidimo nepadarė. Nustatė pažeidėją ir jį įformino. Garso įrašo nedarė, nes nėra tarnybinėje mašinoje tokios galimybės. Parduotuvės teritorija buvo apšviesta, o kur pareigūnai stovėjo, nebuvo apšviesta.

Liudytoja G. K. teisme (2015-11-06) nurodė, kad J. P. buvo susitikusi per Juodupės šventę, apie dešimtą valandą vakare. Jį susitiko, kai jis išėjo iš parduotuvės. Kaip jis atvyko - nematė. Pats pasisakė, jog atvyko su draugais. Po to matė, kad už vairo sėdėjo ne J., o kitas vaikinas (vienas iš liudyti atėjusių vaikinų). Automobilis tuo metu stovėjo toliau, kažkur prie gatvės.

Liudytoja V. B. teismo posėdžio (2015-11-06) metu paaiškino, kad kai vyko Juodupės šventė, J. P. prie jos namų, esančių prie Juodupės mstl., Raišių kaime, buvo atvykęs du kartus. Pirmą kartą atvyko apie antrą valandą nakties. Pro langą matė kieme automobilį ir ateinantį J., kuris paklausė ar yra namuose jos dukros. Ji atsakė, kad nėra, ir jis išvažiavo. Kai išvažiavo, J. P. sėdosi į automobilio galą. Antrą kartą atvažiavo prieš ketvirtą valandą ryto. Vėl klausė ar yra merginos, o ji atsakė, kad šiandien nebus jų. Jis atsiprašė ir išvažiavo. Antrą kartą išvažiuodamas jis taip pat sėdosi į automobilio galinę sėdynę. Priekyje sėdėjo du vaikinai. Ji tikrai matė kaip jis sėdosi į galinę sėdynę. Gale irgi buvo žmonių, bet ji nežino kiek.

Liudytojas H. J. posėdžio metu (2015-11-06) paaiškino, kad susipažino su J. P. Juodupės šventėje ir praleido vakarą kartu, važinėdamiesi su panelėmis J. P. automobiliu „Reno“. Vėliau važiavo žiūrėti krepšinio, po to važiavo pas merginas. Nuvažiavus pas J. pažįstamas paneles, jų nerado namuose, tada grįžo pas draugą, kur žiūrėjo krepšinį. Ten dar truputį pabuvo, tada vėl važiavo pas merginas, bet jų vėl nerado namuose. Tada važiavo atgal pas tą patį draugą, pas kurį žiūrėjo krepšinio varžybas, bet jis turbūt miegojo. Vėliau jie pavažiavo iki parduotuvės, esančios toje pačioje gatvėje, ant kalno ir išlipo iš mašinos. Jis su vairuotoju išlipo pirmi, o J. P. išlipo vėliau, po kokios pusė minutės. Jie stovėjo prie parduotuvės trise, nuo mašinos keturi - penki metrai. Stovėdamas jis pamatė automobilio šviesas ir atvažiuojančius policijos pareigūnus. Pareigūnai atvažiavo po poros minučių, kai jie sustojo prie parduotuvės ir J. P. įsisodino į tarnybinį automobilį, sakė, kad jis vairavo, pasiėmė raktelius, dokumentus. Pareigūnei raktelius ir dokumentus padavė Ž., kuris dar bandė sakyti, kad ne J. P. vairavo, bet pareigūnai nusivežė J. P. toliau. Visą laiką jie važiavo trise: jis sėdėjo priekyje, šalia vairuotojo, vairavo J. draugas Ž., o J. sėdėjo gale. Niekas neprašė jo paliudyti, kad ne J. vairavo. Nebuvo jokios diskusijos, kad jo būtų prašyta prisiimti kaltę.

Šalies argumentai

L. Ž. M. teisme (2015-11-06) nurodė, kad paskutinę vasaros dieną atvažiavo į šventę Juodupėje. J. sutiko pažįstamą H.. Jie visi važinėjo po miestelį su merginomis, vėliau važiavo žiūrėti krepšinio pas J. klasioką. Po krepšinio vėl važiavo į miestelį merginų paieškoti, bet neradę grįžo atgal. Pabuvo, išėjo pasivaikščioti ir vėl važiavo merginų ieškoti. Neradę vėl grįžo. Antrą kartą pas merginas važiavo jau po 03.00 val. nakties, bet 04.00 val. dar nebuvo. Sustojo pas J. klasioką, gyvenantį toje pačioje gatvėje, kur policija sustabdė, bet jis jau miegojo. Tada pavažiavo prie parduotuvės, kuri buvo per 2-3 namus nuo to draugo, išlipo ir atvažiavo policija. Jie iki parduotuvės pavažiavo kokių 50 – 100 metrų. Jis su H. išlipo pirmi, o J. P. išlipo vėliau. Pareigūnai išlipantį galėjo matyti nebent J. P., nes jis išlipo paskutinis. Visą laiką vairavo jis pats. Pareigūnus pamatė už kokių poros minučių. Kai pareigūnai privažiavo, jie stovėjo už kokių dviejų metrų nuo automobilio. H. buvo toliau, prie pat parduotuvės. Jis su J. P. kalbėjosi kokių porą metrų nuo mašinos. Policijos pareigūnai sakė, kad J. P. vairavo išgėręs. Jonas pradėjo aiškintis, rėkti, kad ne jis vairavo. Raktelius išlipdamas pasiėmė jis pats, o dokumentai buvo mašinos daiktadėžėje. Raktelius ir dokumentus jis padavė pareigūnei. Niekas neprašė, kad jis prisiimtų atsakomybę dėl automobilio vairavimo, nebuvo jokio dialogo dėl to. Jis pats tvirtino, kad vairavo automobilį ir pats raktelius padavė pareigūnei.

Teisme liudytojas A. S. nurodė, kad yra UAB „Autoexpert“ vairuotojas. Jam nuvykus į Juodupės mstl., automobilis „Renault Laguna“ stovėjo važiuojamoje dalyje, šalia „bortelio“, prie „Lašų“ parduotuvės, pagrindinėje gatvėje. Jis apžiūrėjo automobilį, sutikrino ar surašyti apgadinimai atitinka tai, kas parašyta akte, patikrino ar nėra kokių asmeninių daiktų. Automobilio raktelius jam padavė pareigūnas L. Č.. Rakteliai buvo padėti pareigūnų automobilyje. Rakteliai visą laiką būna pas pareigūnus paimti iš vairuotojų. Kai jis atvažiavo, jau buvo surašyti nuvežimo aktai. Vairuotojo jis nematė, jis buvo pas patrulius automobilyje. Prie automobilio nebuvo jokių žmonių.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patrulės D. R. ir patrulio L. Č. tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 4; 5) nurodyta, kad 2015-08-30 apie 04.10 val. Rokiškio r., Juodupės mstl. Pergalės g., pastebėjo važiuojantį automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį prisivijo Rokiškio r., Juodupės mstl., Pergalės g. prie 31 namo. Privažiavus prie minėto automobilio ir jį apšvietus, pareigūnai pamatė, kaip iš vairuotojo vietos išlipa jaunuolis. Daugiau asmenų automobilyje nebuvo. Priėjus prie minėto asmens nuo jo jautėsi stiprus alkoholio kvapas. Nustatyta, kad tai J. P., kuris vairuotojo pažymėjimo nepateikė ir paaiškino, kad jo neturi, nes yra praradęs. Minėtas automobilis priklauso J. P.. Patikrinus duomenis per VRM CDB nustatyta, kad automobilis nustatyta tvarka neapdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Alkotesterio pagalba J. P. nustatytas 1.57 promilių girtumas, po paklaidos 1.49 promilių, lengvas girtumo laipsnis. Dėl padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų vairuotojas buvo nušalintas nuo tolimesnio transporto priemonės vairavimo. J. P. surašytas ATP protokolas, o automobilis buvo priverstinai išvežtas į saugojimo aikštelę.

Iš Alkotesterio „Lion alcometer 500“, prietaiso serijos Nr. 19190, asmens blaivumo testo Nr. 3297 (b.l. 6) matyti, kad 2015-08-30, 04.51 val. J. P. nustatytas 1,57 promilių girtumas. Iš alkotesterio patikros sertifikato matyti, kad šio alkotesterio parodymų maksimali paklaida, kai nustatoma nuo 0 iki 4 promilių, yra ± 5%, todėl alkotesterio parodymai mažintini šiai procento daliai pažeidėjo naudai ir laikytina, kad J. P. nustatytas 1,49 promilės girtumas (1,57 promilės - 5% = 1,49 promilės).

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla J. P. atžvilgiu nutrauktina nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 287 str. 1 d. 2 p., 250 str. 1 d., 1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-6511/2010).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartis byloje Nr. N-575-667-12).

Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nesutampant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, liudytojų ir pareigūnų parodymams, kyla įrodymų patikimumo ir jų vertinimo klausimas. Administracinių teisės pažeidimų bylos sprendžiamos vertinant visumą byloje surinktų įrodymų. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš skirtingų šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio mėn. 6 d. nutartis byloje Nr. N-444-752-07). Nagrinėjamu atveju J. P. nuo pat pradžių neigė savo kaltę. Tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek teismo posėdžių metu jis nurodė, kad automobilį visą vakarą vairavo Ž. M., o jis tik sėdėjo ant galinės sėdynės už vairuotojo. H. J. ir Ž. M. taip pat teigia, kad automobilį pažeidimo padarymo metu vairavo Ž. M.. Įvykio vakarą, t.y. 2015 m. rugpjūčio 29 d. apie 22 val. liudytoja G. K. Juodupės miestelyje buvo susitikusi J. P. ir matė, kad automobilį vairavo ne J. P., o jo draugas. Liudytoja V. B. prieš pat įvykį, t.y.2015-08-30 apie 04 val. ryto prie savo namų, esančių Juodupės mstl., Raišių kaime, matė J. P., kuris sėdėjo automobilio gale, o vairavo kitas vaikinas. Tuo tarpu, pareigūnai L. Č. ir D. R. teigia, kad matė, jog automobilį vairavo ir iš automobilio priekinių kairės pusės vairuotojo durelių išlipo J. P., o daugiau žmonių automobilyje nebuvo. Pažymėtina, kad J. P. ir liudytojų Ž. M., H. J. parodymai yra išsamūs, nuoseklūs, neprieštaraujantys vienas kitam, atskleidžia pažeidimo įvykdymo aplinkybes. Šiuos parodymus papildo ir netiesioginių liudytojų G. K. ir V. B. parodymai. Nagrinėjamu atveju pareigūnų parodymai yra pakankamai prieštaringi, jie negalėjo nurodyti visų bylos nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių.

Pažymėtina, kad J. P. bei liudininkai Ž. M. ir H. J. teigia, kad įvykio naktį, išleidę merginas, jie važinėjo trise, o prieš pat privažiuojant pareigūnams, iš automobilio pirmi išlipo Ž. M. ir H. J., o J. P. išlipo vėliau, po kokios pusės minutės, todėl pareigūnai išlipantį galėjo matyti nebent J. P.. Nors pareigūnai nurodo, kad matė, jog iš automobilio priekinių kairės pusės vairuotojo durelių išlipo J. P., atsižvelgtina į tai, kad pažeidimas padarytas naktį - 2015 m. rugpjūčio 30 d. apie 04.10 val., t.y. tamsiu paros metu, nepilnai apšviestoje vietoje. Be to, pareigūnai teigia, kad pajudantį automobilį ir jo šviesas pamatė 100 – 150 metrų atstumu nuo jų, važiuojantį prieš eismą. Atsižvelgiant į tai, kad pareigūnai važiuojantį automobilį matė iš pakankamai didelio atstumo, tamsiu paros metu, važiuojantį priešingoje eismo juostoje, taip pat į tai, kad liudininkai nurodė, kad J. P. iš automobilio išlipo paskutinis, tik po maždaug pusės minutės nuo sustojimo, darytina išvada, kad pareigūnai galėjo sąžiningai suklysti teigdami, jog automobilį vairavo J. P. ir, kad automobilyje nebuvo daugiau žmonių. Byloje esančiais duomenimis nepaneigta įvykio versija, kad pareigūnams privažiavus prie automobilio „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš jo Ž. M. ir H. J. jau buvo išlipę, o pareigūnai, sustoję už minėto automobilio, pamatė iš jo išlipantį tik J. P..

Atsižvelgtina į tai, kad liudytojas Ž. M. teigia, kad išlipdamas iš automobilio jis pasiėmė raktelius ir vėliau juos pats padavė pareigūnei. Pareigūnas L. Č. nurodė, kad jis raktelius paėmė iš automobilio, jie buvo numesti vairuotojo pusėje, po vairu ant kilimėlio, tačiau pareigūnė D. R. taip pat nurodė, kad galimai jai raktelius padavė Ž. M.. Pareigūno L. Č. nurodoma aplinkybė, kad automobilio rakteliai buvo numesti ant kilimėlio, nepatvirtinta jokiais įrodymais. Tuo tarpu, aplinkybė, jog automobilio raktelius turėjo ir juos pareigūnei padavė Ž. M. bylos nagrinėjimo metu nenuginčyta, todėl kyla pagrįsta abejonė ar galėjo automobilį vairuoti J. P., jei rakteliai buvo pas Ž. M. jau tuo metu, kai pareigūnai privažiavo prie automobilio ir nustatinėjo įvykio aplinkybes.

Pareigūnai posėdžio metu nurodė, kad J. P. prašė draugų prisiimti kaltę, tačiau šią aplinkybę neigia tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek liudytojai H. J. bei Ž. M., todėl nesant jokių kitų objektyvių, ją patvirtinančių duomenų, ji atmestina kaip neįrodyta.

Taip pat atsižvelgtina į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nuo pat jo pirmos apklausos momento neigiant savo kaltę ir nurodant, kad yra įvykio liudytojai, pareigūnai šių liudytojų neapklausė nei iškart po įvykio, nei surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą. Pareigūno L. Č. nurodomas argumentas, kad nebuvo asmens, kuris būtų prisiėmęs kaltę dėl automobilio vairavimo ir nebuvo pagrindo kitų asmenų apklausti, kadangi jie buvo J. P. draugai ir jų parodymai būtų neobjektyvūs, atmestinas. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas yra teismo (organo (pareigūno) nagrinėjančio bylą) prerogatyva, t.y. įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, todėl pareigūnų veiksmai, kuomet neapklausiami įvykio vietoje esantys liudytojai preziumuojant, kad jų parodymai bus neobjektyvūs, vertintini kaip netinkami ir pažeidžiantys įrodymų rinkimo ir vertinimo principus.

Be to, pareigūnai teismo posėdžio metu nurodė, kad automobilis „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo priešpriešine eismo juosta, tačiau administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė tik dėl ATPK 123 str. 5 d., 130² str. numatytų pažeidimų. Matyti, kad pareigūnų pateikta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga suruošta skubotai, yra neišsami. Pareigūnų D. R. ir L. Č. surašyti 2015-08-31 tarnybiniai pranešimai (b.l. 4; 5) yra beveik identiški, juose nurodytos ne visos pažeidimo tyrimui reikšmingos aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareigūnai neišsamiai ištyrė įvykio aplinkybes, nesurinko visų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę patvirtinančių ir įvykio aplinkybes atskleidžiančių įrodymų.

Byloje, išskyrus pareigūnų L. Č. ir D. R. parodymus, nėra jokių J. P. kaltę patvirtinančių įrodymų, pareigūnai iškart po inkriminuojamo pažeidimo padarymo, surašydami administracinio teisės pažeidimo protokolą neapklausė įvykio liudininkų, buvusių įvykio vietoje, nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iškart neigė savo kaltę ir nurodė asmenį, vairavusį automobilį. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis ir posėdžio metu ištirtus įrodymus, darytina išvada, kad J. P. nurodoma versija, kad 2015-08-03, 04.10 val. automobilį vairavo ne jis, o Ž. M., liko nepaneigta jokiais byloje esančiais objektyviais duomenimis.

Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N663-156/2007).

Išanalizavus nagrinėjamos bylos aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju visos įrodinėjimo galimybės yra išnaudotos, liudytojai, galintys nurodyti nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes, apklausti, surinkti naujų įrodymų, kurie išsklaidytų abejones dėl J. P. inkriminuojamo pažeidimo, neįmanoma, todėl nepašalintos abejonės aiškintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną J. P. atžvilgiu nutrauktina, nesant jo veikoje administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 123 str. 5 d., 130² str. sudėties (ATPK 287 str. 1 d. 2 p., 250 str. 1 d., 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir ATPK 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu teismas

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu dėl ATPK 123 str. 5 d., 130² str. numatytų pažeidimų padarymo nutraukti, nesant jo veikoje šių administracinių teisės pažeidimų sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.

Teisėja Ledina Šinkūnienė