Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2020-05-08 · Civilinė byla Nr. 2YT-4154-476/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-05-08
Bylos Nr.
2YT-4154-476/2020
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-00081-2020-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Narbutienė
Pareiškėjas
Z. K.
Suinteresuotas asmuo
V. A.
Kategorijos
Civilinė bylą Nr. 2YT-4154-476/2020
Teisninio proceso Nr. 2-36-3-00081-2020-7(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 8 d.Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. A. B, M. B., V. B., A. B., J. K., E. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama paveldėjimo teisės pagal testamentą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. B. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą.

Pareiškėja pareiškime nurodė, kad jos mama Zofija S. B. mirė (duomenys neskelbtini), o tėvas J. B. mirė (duomenys neskelbtini). Dar (duomenys neskelbtini)J. B. sudarė testamentą, kuriuo išreiškė savo valią ir turtą paliko sekančiai: piniginį indėlį su procentais esantį (duomenys neskelbtini)kasoje, paliko sūnui A. B., o gyvenamąjį namą, tvartą, daržinę, garažą, lauko virtuvę po vienu stogu ir kitus kiemo įrengimus, esančius (duomenys neskelbtini), paliko pareiškėjai, t. y. dukrai Z. K., gyvenančiai jo namuose, o taip pat ir visą kitą turtą, kuris jam priklausys mirties dieną. Pareiškėja testamentą laikė nuosavybės teisę patvirtinančiu dokumentu, kadangi nebuvo susidūrusi su paveldėjimo dokumentų tvarkymu. Po tėvo mirties išsaugojo inventorizacinę bylą, liko gyventi tuose pačiuose pastatuose, valdė ir tvarkė likusį turtą, t.y. asmeninius atminčiai skirtus daiktus, prižiūrėjo pastatus, juos pagal galimybes remontavo, tvarkė žemės sklypą prie pastatų.

Sužinojusi, kad palikimo priėmimą turėjo įforminti, kreipėsi į notarų biurą, kur paaiškėjo, kad yra praleidusi įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. Po tėvo J. B. mirties liko jo vardu registruotas 0,15 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bei pastatai, kurie J. B. vardu iki šiol nėra įregistruoti. Nors yra užsakiusi ir yra padaryta nauja kadastrinių matavimų byla, tačiau nebūdama oficialia įpėdine, negali įteisinti pastatų tėvo vardu. Iš (duomenys neskelbtini)seniūnijos pažymos pastatų įteisinimui matosi, kad seniūnijos ūkinėse knygose J. B. vardu buvo registruoti pastatai (duomenys neskelbtini). Gyvendama tėvui priklausiusiuose pastatuose mokėjo su pastatų eksploatavimu susijusius mokesčius (elektra, vanduo), rūpinosi likusiu turtu kaip savu.

Suinteresuoti asmenys V. A. B., A. B., J. K., E. B. ir V. B. su prašomu nustatyti juridinę reikšmę turinčiu faktu sutiko, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Suinteresuotam asmeniui M. B. teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad J. B. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Z. S. B. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Iš santuokos liudijimo (b. l. 9) matyti, kad J. B. ir Z. B. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). Iš testamento (b. l. 10) matyti, kad J. B. piniginį indėlį su procentais esantį (duomenys neskelbtini) kasoje, sąskaitos (duomenys neskelbtini), paliko sūnui A. B., o gyvenamąjį namą, tvartą, daržinę, garažą, lauko virtuvę po vienu stogu ir kitus kiemo įrengimus esančius (duomenys neskelbtini) paliko pareiškėjai, t. y. dukrai Z. K., gyvenančiai jo namuose, o taip pat ir visą kitą turtą, kuris jam priklausys mirties dieną. Iš Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro pažymos matyti, kad dėl J. B. mirusio (duomenys neskelbtini)turto paveldėjimo niekas nesikreipė (b. l. 11). Iš gimimo ir santuokos liudijimų (b. l. 12, 13, 14) matyti, kad Z. K. yra J. B. ir Z. B. dukra. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad J. B. vardu registruotas 0,15 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 15). Iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini)seniūnijos pažymos dėl pastatų įteisinimo (b. l. 17) matyti, kad (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) m,. ūkinėje knygoje (duomenys neskelbtini), namų ūkio Nr. (duomenys neskelbtini), piliečio J. B. vardu, užregistruotas mūrinis gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini).

Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Kadangi, nagrinėjamu atveju, civilinis teisinis santykis atsiradęs iki 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso įsigaliojimo, taikytinas 1964 m. Civilinis kodeksas. Pagal tuo metu galiojusio Civilinio proceso kodekso nuostatas, buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko (CK 587 str.).

Iš pareiškėjos nurodytų aplinkybių, suinteresuotų asmenų atsiliepimų matyti, kad po J. B. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą priėmė Z. K.. Ji po tėvo J. B. mirties faktiškai valdė likusį turtą, naudojo žemės sklypą pagal paskirtį, gyvendama tėvui priklausiusiuose pastatuose mokėjo su pastatų eksploatavimu susijusius mokesčius (elektra, vanduo), juos remontavo, rūpinosi likusiu turtu kaip savu.

Palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Suinteresuoti asmenys sutinka su pateiktu pareiškėjos pareiškimu ir neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, t. y. kad po J. B. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti likusį turtą priėmė Z. K..

Prašomas nustatyti juridinis faktas sukels teisines pasekmes, pareiškėja galės kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės įgyvendinimo (CPK 444 str. 2 d. 8 p., 445 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

Pareiškėjai buvo suteikta antrinė teisinė pagalba (b. l. 5), todėl bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą padengti iš valstybės lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė duktė Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja Irena Narbutienė