Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2022-09-08 · Civilinė byla Nr. 2YT-6014-617/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-09-08
Bylos Nr.
2YT-6014-617/2022
Teisminio proceso Nr.
2-45-3-00397-2022-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Anatolij Januševskij
Pareiškėjas
V. V.
Suinteresuotas asmuo
A. K., V. K., R. K., VĮ „Turto bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-6014-617/2022Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00397-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 8 d.Švenčionys
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Anatolij Januševskij,sekretoriaujant Agnei Usovienei,dalyvaujant pareiškėjai V. V.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal V. V. pareiškimą su suinteresuotais asmenimis A. K., V. K., R. K., VĮ „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja V. V. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas H. K., miręs (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės J. K. mirties, mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė sutuoktinės palikimą faktiškai pradėjęs valdyti jos turtą.

Teismo posėdyje pareiškėja V. V. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos motina J. K., (duomenys neskelbtini) mirė tėvas H. K.. Tėvai J. K. ir H. K., būdami santuokoje, įsigijo namą (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno iki pat savo mirties. Mirus motinai, tėvas liko gyventi name, tvarkė namą ir jį prižiūrėjo, laikė galvijus, žemę dirbo, sėjo grūdines kultūras. Mirus tėvui ji kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo ir tada išaiškėjo, kad tėvas nepriėmė palikimo atsiradusio po jos motinos J. K. mirties. Po tėvo mirties atsiradusį palikimą priėmė, tačiau paveldėjimo dokumentų galutinai sutvarkyti negali, nes tėvas po savo žmonos J. K. mirties į notarą nesikreipė. Prašo pareiškimą patenkinti.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenis A. K., V. K., R. K., VĮ „Turto bankas“ atsiliepimuose į pareiškimą nurodė, kad dėl pareiškimo patenkinimo neprieštarauja.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Nustatyta, kad H. K. ir J. K. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) ( įrašo Nr. 14 ). Pareiškėja V. V. ( pavardė iki santuokos – K.), gim. (duomenys neskelbtini), yra H. K. ir J. K. dukra ( įrašo Nr. 15 ). J. K. mirė (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis H. K. (duomenys neskelbtini). Švenčionių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) pažymų duomenimis, J. K. nuo (duomenys neskelbtini), H. K. nuo 1987-02-04, gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini). Iš Švenčionių rajono 2-ojo notaro biuro notarės V.Pelakauskaitės 2012-06-08 liudijimo matyti, kad palikimą atsiradusį po H. K. mirties ( miręs (duomenys neskelbtini)) priėmė mirusiojo vaikai: duktė V. V., sūnūs A. K., V. K., R. K.. Iš 2019-05-28 paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties matyti, kad A. K., V. K., R. K. neatlygintinai perdavė ( dovanojo ) savo seseriai V. V. asmeninės nuosavybės teise visas jiems priklausančias paveldėjimo teises į visą turtą ir turtines teise, atsiradusias po dovanotųjų tėvo H. K. mirties. Iš Švenčionių rajono 2-ojo notaro biuro notarės V.Pelakauskaitės 2022-03-23 liudijimo apie palikimo nepriėmimą matyti, kad po J. K. mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla nėra užvesta, mirusios įpėdiniai palikimo nepriėmė. VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų duomenimis H. K. nuosavybės teise registruotas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini): gyvenamasis namas ( unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatas-pirtis ( unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatas-tvartas ( unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – CK ) 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu ( valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan. ). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio ( įpėdinių ) pagal įstatymą ar įpėdinio ( įpėdinių ) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas ( CK 5.50 straipsnio 3 dalis ).

Nustatyta, kad pareiškėjos tėvai J. K. ir H. K. santuokoje įgijo turtą, esantį (duomenys neskelbtini). J. K. mirė (duomenys neskelbtini). Mirusiosios J. K. įpėdiniai palikimo, atsiradusio po jos mirties nepriėmė, paveldėjimo byla nėra užvesta. Pareiškėja nurodė, kad jos tėvas H. K. dėl palikimo, atsiradusio po savo sutuoktinės J. K. mirties ((duomenys neskelbtini)), priėmimo į notarą nesikreipė, tačiau liko gyventi tame pačiame name, kur gyveno su sutuoktine J. K. iki jos mirties, naudojosi namu ir žemės sklypu, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo aplinką. Aplinkybes, kad H. K. priėmė palikimą, atsiradusį po jo sutuoktinės J. K. mirties, patvirtina pareiškėjos teisme duoti parodymai, teismo posėdyje apklausti liudytojai R. V. ir N. L.. Liudytoja R. V. paaiškino, kad pareiškėjos tėvus Juzefą ir H. K. pažinojo gerai, jie gyveno name (duomenys neskelbtini), abu tiek J. K., tiek H. K. iki pat savo mirties gyveno name (duomenys neskelbtini). Pirmiau mirė jos sesuo ir pareiškėjos motina J. K., vėliau mirė H. K.. H. K. po savo žmonos mirties liko gyventi tame pačiame name, prižiūrėjo namą ir aplinką, ir tvarkė visą ūkį kaip savo. Liudytoja N. L. paaiškino, kad žino, jog pareiškėjos tėvai nuo 1989 m. kartu gyveno name (duomenys neskelbtini), prisimena, kad pirmiau mirė pareiškėjos motina, vėliau – tėtis. Žino, kad mirus pareiškėjos motinai, pareiškėjos tėvas liko gyventi tame pačiame name, tvarkė namą, ūkinius pastatus ir aplinką, prie namo buvo daržas, tėvas dirbo žemę, kol leido sveikata laikė gyvulius.

Esant nustatytų aplinkybių visumai yra pagrindas išvadai, kad H. K. palikimą, atsiradusį po savo sutuoktinės J. K. mirties, priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti, todėl teismas pareiškėjos V. V. pareiškimą patenkina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. V. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad H. K. ( a. k. (duomenys neskelbtini) ) po savo sutuoktinės J. K. ( a. k. (duomenys neskelbtini) ) mirties, mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėjęs valdyti palikėjos turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.

Teisėjas Anatolij Januševskij