Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Viginto Višinskio ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. D. individualios įmonės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. D. individualios įmonės ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Verslo valdymo paslaugos“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė I. D. individuali įmonė (toliau – ir I. D. IĮ) pareiškė teisme ieškinį mažajai bendrijai (toliau – ir MB) „Verslo valdymo paslaugos“. Prašė pripažinti negaliojančiais ieškovės ir atsakovės 2016 m. gegužės 2 d. sudarytą sutartį Nr. A2016-01, ieškovės I. D. individualios įmonės atsakovei mažajai bendrijai „Verslo valdymo paslaugos“ 2016 m. rugsėjo 29 d. išduotus tris paprastuosius neprotestuotinus vekselius 16 300 Eur, 10 000 Eur ir 10 000 Eur sumoms bei taikyti vienašalę restituciją ieškovei iš atsakovės priteisiant 45 000 Eur, priteisti 6 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, jog nuo 2009 m. gegužės 18 d. I. D. IĮ viešojo maitinimo tikslais nuomojosi patalpas, esančias Basanavičiaus g. 13 ir 17, Palangoje. Šios patalpos priklausė BUAB „Kestinga“, vėliau BAB bankui „Snoras“. Bankas ruošėsi patalpas parduoti, todėl nuo 2014 metų ieškovė pradėjo ruoštis patalpų įsigijimui. 2016 m. balandžio mėnesį ieškovė sužinojo, jog BAB bankas „Snoras“ paskelbė patalpų laisvąjį pardavimą. 2016 m. balandžio 27 d. ieškovė pateikė bankui pasiūlymą dėl turto pirkimo už 419 205,00 Eur sumą ir sumokėjo dalyvio registracijos mokestį. Laikotarpyje nuo 2016 m. balandžio 29 d. iki 2016 m. gegužės 2 d. su ieškovės savininke ir jos sutuoktiniu susisiekė atsakovės direktorius A. Z., kuris nurodė, kad jo vadovaujama MB „Verslo valdymo paslaugos“ taip pat dalyvauja BAB bankas „Snoras“ skelbtame konkurse ir pareiškė, kad jis nepretenduos į patalpas, jei ieškovė sumokės jam 72 600 Eur. Emocinio ir moralinio spaudimo įtakoje ieškovė sutiko su A. Z. reikalavimais pasirašyti 2016 m. gegužės 2 d. sutartį Nr. A2016-01, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atsakovei sumokėti 72 600 Eur, o sutarties vykdymo užtikrinimui įsipareigojo pasirašyti neprotestuotiną vekselį 36 300 Eur sumai. Ieškovė nurodė, kad su atsakove sudaryta konsultavimo paslaugų sutartimi nesiekė sukurti teisių ir pareigų, todėl sutarties pagrindu ieškovės sumokėta 45 000 Eur suma turi būti grąžinta, o vekseliai pripažinti negaliojančiais.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas, išaiškino galimybę sudaryti taikos sutartį. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčijama sutartimi atsakovė MB ,,Verslo valdymo paslaugos“ (vykdytojas) įsipareigojo konsultuoti ieškovę (užsakovą) dėl turto, esančio Palangoje, Basanavičiaus gatvėje g. Nr. 13 ir 17, kurį pardavinėjo BAB bankas „Snoras“, įsigijimo, o ieškovė įsipareigojo už suteiktas paslaugas sumokėti 72 600 Eur su PVM atlygį, jeigu ieškovė bus paskelbta pardavimo laimėtoja. Pagal sutartį vykdytojas išrašo PVM sąskaitą-faktūrą nurodytai sumai per 5 darbo dienas po užsakovo paskelbimo pardavimo laimėtoju. Atlygį už suteiktas paslaugas užsakovas moka dalimis: 36 300 Eur avansą po sutarties pasirašymo, likusius 36 300 Eur – iki 2016 m. rugsėjo 30 d. Ieškovė 2016 m. gegužės 9 d. atsakovei pervedė 36 300 Eur. 2016 m. gegužės 10 d. BAB bankas „Snoras“ pranešė, kad ieškovė yra pripažinta patalpų pardavimo laimėtoja. 2016 m. gegužės 17 d. BAB bankas „Snoras“ ir ieškovė pasirašė Turto pirkimo-pardavimo be varžytinių sutartį Nr.16-0094. 2016 m. gegužės 13 atsakovė pateikė ieškovei PVM sąskaitą-faktūrą 72 600 Eur sumai, tą pačią dieną ieškovė pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 36 300 Eur sumai. 2016 m. rugsėjo 29 d. šalys pasirašė papildomą susitarimą prie sutarties, pakeičiantį sutarties punktą dėl 36 300 Eur vekselio ir 3 naujus vekselius – 16 300 Eur, 10 000 Eur ir 10 000 Eur sumai, numatant vėlesnius apmokėjimo terminus. 2016 m. spalio 20 d. ieškovė sumokėjo atsakovei 4 200 Eur, 2016 m. spalio 31 d. sumokėjo 3 000 Eur, 2016 m. lapkričio 17 d. sumokėjo 1 500 Eur.Dėl reikalavimo pripažinti sandorius negaliojančiais CK 1.86 straipsnio pagrindu teismas nurodė, kad kaip tariamas negalioja sandoris, sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių padarinių. Sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą. Tariamojo sandorio (simuliacijos) šalių valia neturi defektų, nes sandorio šalys, sudarydamos sandorį, nesiekia sukurti kokių nors teisinių padarinių ir tą gerai žino. Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamu. Pareiga įrodyti sutarties tariamumą tenka ieškovui, t. y. šaliai, kuri tokia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje, o realų ginčijamo sandorio vykdymą – atsakovui. Teismas pažymėjo, kad ieškovė I. D. IĮ pagal ginčijamą sumokėjo atsakovei MB ,,Verslo valdymo paslaugos“ 45 000 Eur, buvo pripažinta patalpų pardavimo laimėtoja. Ieškovės tikslas pasiektas, kas ir buvo iš esmės sutarties objektas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamu. Teismas atmetė ieškovės teiginius, jog šalys sutartimi nesiekė sukurti jokių teisių ir pareigų. Teismas įvertino sutarties tikslą, šalių elgesį iki sutarties sudarymo, jos sudarymo metu ir po sutarties sudarymo, atkreipė dėmesį į AB „Swedbank“ 2016 m. balandžio 28 d. raštą, kuriame UAB „Pikantiškas maistas“ informuojama apie priimtą sprendimą suteikti kreditą patalpų, esančių Basanavičiaus g. 13, 17, Palangoje, pirkimui ir į UAB „Pikantiškas maistas“ vadovo A. K. parodymus, kad nebedalyvauti aukcione jį įtikino MB ,,Verslo valdymo paslaugos“ vadovas A. Z.. Teismas priėjo išvados, jog atsakovė suteikė paslaugas, kurių pagrindu ieškovė gavo tai, ko ir tikėjosi pagal šalių sudarytą sutartį – laimėjo patalpų pirkimo konkursą.Dėl reikalavimo pripažinti sandorius negaliojančiais CK 1.82 straipsnio pagrindu, nes I. D. IĮ, kaip privataus juridinio asmens tikslas yra gauti pelno vykdant ūkinę – komercinę veiklą, o lėšų išmokėjimas atsakovei už nesuteiktas paslaugas prieštarauja tokiam tikslui ir lemia nuostolį, teismas nurodė, kad ginčijama sutartis negali būti vertinama kaip nenaudinga ieškovei. Teismas atkreipė dėmesį į nustatytas aplinkybes, kad iki patalpų pardavimo ieškovė padarė jų kapitalinį remontą, išvystė jose atitinkamą verslą bei turėjo nuolatinį klientų ratą, todėl jai būtų nenaudinga jei patalpas įsigytų kitas asmuo. Todėl, priešingai nei nurodyta ieškinyje, ginčijamo sandorio sudarymas ieškovei net buvo naudingas. Teismas taip pat pažymėjo, kad net ir pripažinus sandorių nenaudingumą ieškovei, nenustačius atsakovės nesąžiningumo, nebūtų pakankamo pagrindo pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais pagal CK 1.82 straipsnį.Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė faktinėmis aplinkybėmis įrodinėja ginčijamus sandorius esant sudarytus dėl spaudimo, emocinio spaudimo, grasinimo (CK 1.91 str.). Vertindamas šiuos argumentus teismas pažymėjo, jog ieškovė teismui paaiškino, kad ginčijamą sutartį sudarė savo valia, pasinaudodama finansų eksperto M. J. paslaugomis ir tik vėliau, praėjus keliems mėnesiams po sutarties sudarymo ir vekselių pasirašymo, pabendravusi su nepažįstama moterimi, suprato, kad buvo apgauta. Kitų duomenų, išskyrus savo ir sutuoktinio paaiškinimus, ieškovė teismui nepateikė. Teismas nesutiko su ieškovės teiginiais, kad ginčijamais sandoriais dirbtinai buvo sukurti ieškovės įsipareigojimai atsakovei, nes tokią išvadą būtų galima daryti tik tuo atveju, jei ieškovė nebūtų laimėjusi patalpų įsigijimo konkurso. Teismas pažymėjo, kad sutartis buvo sudaryta ne iš karto, šalims derantis dėl jos sąlygų, ieškovė ir jos sutuoktinis turi aukštąjį išsilavinimą, abu yra verslininkai ilgą laiką užsiimantys viešojo maitinimo paslaugomis, tiek ikisutartiniuose santykiuose, tiek sudarant sutartį ieškovę konsultavo finansų ekspertas. Teismo teigimu klaidingas ieškovės įsivaizdavimas, supratimas jau po sutarties įvykdymo negali būti pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu. Dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais teismas nurodė, kad ieškovė nenurodo kitų vekselių, kaip sandorių, negaliojimo pagrindų, o tik apsiriboja konstatavimu, kad pripažinus negaliojančia šalių 2016 m. gegužės 2 d. sutartį Nr. A2016-01, teismas ir vekselius turi pripažinti negaliojančiais. Todėl netenkindamas reikalavimo dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, teismas pripažino atmestinu ir reikalavimą dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovė I. D. IĮ prašo panaikinti 2017 m. gegužės 23 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: Atsakovės spaudimas sudaryti ieškovei nepalankią sutartį, taip pat akivaizdus sutarties žalingumas ieškovei, lemia sutarties negaliojimą pagal CK 1.86 ir 1.91 straipsnius.Ieškovė aukcioną laimėjo, tačiau atsakovė neatliko jokių realių teisėtų veiksmų pagal šalių pasirašytą sutartį Nr. A20l6-01. Aukcioną ieškovė laimėjo pateikusi didžiausią galimą kainą, o kitas aukciono dalyvis UAB „Pikantiškas maistas" pasitraukė iš aukciono, nes neturėjo tikslo įsigyti aukcione pardavinėjamą objektą arba negalėjo pasiūlyti didesnės kainos. UAB „Pikantiškas maistas" vadovo A. K. parodymai dėl siūlytų kainų ir veiksmai, kuriais realiai jis atsisakė uždirbti ženklią pinigų sumą ir/ar įvykdyti užsibrėžtą tikslą įsigyti aukcione parduodamas patalpas, yra nenuoseklūs, nelogiški, ekonomiškai nepagrįsti ir įrodo faktą, jog UAB „Pikantiškas maistas" dalyvavimas aukcione buvo fiktyvus, turint vienintelį tikslą, apgaulės būdu padėti atsakovei išvilioti iš ieškovės ženklią pinigų sumą. Tokiu būdu atsakovės vadovas neatliko jokių veiksmų, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog A. Z. teisėtų veiksmų dėka ieškovė laimėjo aukcioną.Teismo išvada, jog atsakovė suteikė paslaugas pagal ginčo sutartį Nr. A2016-01, nepagrįsta. Sutartyje numatyta vienintelė atsakovės pareiga – konsultuoti užsakovą (ieškovę) turto įsigijimo klausimais. Sutartis realiai pasirašyta 2016-05-09, ieškovė aukciono nugalėtoja pripažinta 2016-05-10, sutarties sudarymo momentui aukcionas jau buvo prasidėjęs, ieškovei nereikėjo jokių atsakovės konsultacijų. Šalys nesudarė jokio atliktų darbų perdavimo – priėmimo akto, atsakovė nepateikė ataskaitų apie suteiktų konkrečių paslaugų rūšį, laiką, kiekį ir kokybę. Iš esmės sutartis buvo fiktyvi, nes jos paslėptas tikrasis tikslas buvo kitoks negu atskleistas sutarties sąlygose, o sutartis realiai nebuvo vykdoma, nes konsultacijos nebuvo teikiamos. Sutartyje nurodyta konsultacijų kaina – 72 600 Eur nepagrįsta realiai rinkoje egzistuojančiomis konsultacijų kainomis. Viešai žinoma, jog mokestis už tarpininkavimą įsigyjant nekilnojamąjį turtą sudaro 3-5 procentus nuo turto vertės, tuo tarpu ginčo sutartyje numatytas mokestis ieškovei siekė net 16,9 procentų. Numatytas sėkmės mokestis patvirtina ne sutarties realumą, o tai, jog atsakovė realiai negalėjo užtikrinti ieškovei galimybės laimėti aukcioną.Ieškovės elgesys sudarant ginčo sandorį ir iš dalies jį įvykdant, buvo nulemtas apgaulingų atsakovės atstovo veiksmų. Ieškovė, 7 metus vysčiusi verslą aukcione parduodamose patalpose, buvo investavusi apie 100 000 Eur nuosavų lėšų, tik patirdama atsakovės vadovo A. Z. psichologinį spaudimą dėl galimo verslo praradimo, ne savo valia pasirašė ginčo sutartį bei jos priedus – vekselius.Pirmosios instancijos teismas pripažindamas atsakovės argumentus, iš esmės pripažino tai, jog ieškovė ir atsakovė sudarė sandorį dėl aukciono rezultatų, t. y. sandorį, kuris prieštarauja viešai tvarkai ir gerai moralei. Pirmosios instancijos teismo atsakovei iš ieškovės priteistos atstovavimo teisme išlaidos ženkliai viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04- 02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus advokatų paslaugų įkainius.Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė MB „Verslo valdymo paslaugos“ prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:2014-07-22 sutartis tarp atsakovės MB „Verslo valdymo paslaugos“ ir UAB „Pikantiškas maistas" patvirtina, kad atsakovė bendrovei „Pikantiškas maistas" paslaugas pradėjo teikti gerokai iki aukciono, o aukcione atstovavo 2016-04-11 susitarimo prie 2014-07-22 sutarties pagrindu. Pradinio mokesčio sumokėjimas, banko patvirtinimas dėl paskolos, sąskaitos likučio duomenys, atsakovės ir UAB „Pikantiškas maistas" vadovų paaiškinimai teisme paneigia apeliantės teiginį apie tai, kad UAB „Pikantiškas maistas" neturėjo galimybių varžytis aukcione.Ieškovės ginčijama 2016 m. gegužės 2 d. sutartis Nr. A2016-01 yra ne tariamas, sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių padarinių, o realus sandoris, kuriuo šalys įgijo realias teises ir pareigas. Atsakovė įsipareigojo konsultuoti ieškovę turto įsigijimo klausimais, o ieškovė – sumokėti atsakovei sėkmės mokestį aukciono laimėjimo atveju. Sėkmės mokestis ir pačios ieškovės elgesys patvirtina, kad sutartis negali būti laikoma tariamu sandoriu. Būtent ieškovė, turėdama tikslą vienu ar kitu būdu įsigyti aukcione parduodamą turtą, kreipėsi į atsakovę inicijuodama ikisutartinius santykius, siuntė sutarties pagrindines sąlygas atsakovei ir, vykdydama sutartį, po aukciono laimėjimo pasirašė vekselius, atliko mokėjimus. Šalių ikisutartiniai santykiai prasidėjo ieškovei ir atsakovės atstovaujamai UAB „Pikantiškas maistas" jau dalyvaujant aukcione. Ieškovė akivaizdžiai siekė rezultato – aukciono laimėjimo UAB „Pikantiškas maistas" daugiau nekeliant kainos, dėl ko ir buvo sudaryta sutartis. Atsakovė savo prievoles pagal sutartį įvykdė, t. y. užtikrino UAB „Pikantiškas maistas" pasitraukimą iš aukciono ir ieškovės pergalę, kas visiškai atitiko šalių valią ir tikslus.Šalių sutartas atsakovės honoraras negali būti pagrindu pripažinti sutartį negaliojančia pagal CK 1.86 straipsnį, nes honoraras mokamas tik tuo atveju, jeigu ieškovei pavyksta laimėti aukcioną. Honoraro dydis atitiko atsakovės galimybes įsigyti patalpas už bendrą 510 000 Eur sumą, kokią ieškovė buvo pasiryžusi mokėti ir bendrovei „Pikantiškas maistas", jei pastaroji būtų laimėjusi aukcioną. Honoraro dydis pagrįstas ir tuo, kad 72 600 Eur atsakovė būtų gavusi iš UAB „Pikantiškas maistas" už aukcione parduodamo turto suradimą, aukciono laimėjimą ir turto perdavimą. Atsakovės honoraras negali būti prilyginamas nekilnojamojo turto brokerių honorarui už parduotą nekilnojamąjį turtą, kadangi atsakovė teikė visiškai kitokias paslaugas. Galiausiai, honoraro dydis bet kokiu atveju neturi jokios reikšmės sprendžiant dėl Sutarties negaliojimo pagal CK 1.86 straipsnį.Nėra pagrindo ginčijamą sutartį pripažinti negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu, nes pati ieškovė aukciono metu kreipėsi į atsakovę, o bendrovės „Pikantiškas maistas" teisėtas dalyvavimas aukcione negali būti traktuojamas kaip spaudimas. Ieškovė neįrodė savo investicijų į patalpas dydžio, todėl nėra pagrindo konstatuoti ekonominį spaudimą. Ieškovė nuo pat šalių teisinių santykių pradžios buvo atstovaujama profesionalaus finansininko, todėl negali būti pripažinta silpnesniąja šalimi. Jau po aukciono laimėjimo, t. y. nebesant ieškovės nurodomos grėsmės prarasti verslą, ji priėmė PVM sąskaitą - faktūrą 72 600 Eur sumai ir pasirašė vekselius.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl 2016 m. gegužės 2 d. sutarties Nr. A2016-01

Ieškovė prašo pripažinti, kad ieškovės I. D. IĮ ir atsakovės MB „Verslo valdymo paslaugos“ 2016 m. gegužės 2 d. sutartis Nr. A2016-01 negalioja CK 1.86 straipsnio pagrindu kaip tariamas sandoris. Teigia, kad sutartis sudaryta tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių padarinių, sulygtos konsultavimo paslaugos ieškovei nebuvo reikalingos, jokių realių teisėtų veiksmų pagal sutartį atsakovė neatliko.Kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje (CPK 4 str.) išaiškinta, kad pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Tariamasis sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių. Taigi tariamasis sandoris neturi esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas. Tariamasis sandoris paprastai nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi jokių realių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018 ir kt.).Nagrinėjamoje byloje pirmiau paminėtų tariamo sandorio požymių nenustatyta. 2016 m. gegužės 2 d. sutartyje Nr. A2016-01 sulygta dėl atsakovės pagalbos (konsultacijų) ieškovei pastarajai dalyvaujant BAB banko Snoras vykdomame turto (nutarties 2 p. nurodytų patalpų) laisvajame pardavime. Sutartyje numatytas atlygis, kurį ieškovė, tapusi pardavimo laimėtoja, turi sumokėti atsakovei ir mokėjimo tvarka – avansas, vekselio išdavimas likusiai mokėjimo daliai užtikrinti. Paskatų, kurių vedinos šalys suderinta valia galėjo sudaryti tariamą sandorį ir koks tikslas būtų siekiamas tokia tariama sutartimi, ieškovė nenurodė. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad šalys suvokė sutartyje įrašytą rezultatą – laimėjimą patalpų pardavime, jo siekė ir sulygtas sąlygas vykdė – ieškovė ne tik sumokėjo avansą, bet ir po pardavimo laimėjimo išduodama vekselius užtikrino likusios dalies sumokėjimą, prieš tai atskiru susitarimu šalims pakeitus vekselių kiekį ir jų apmokėjimo terminus. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė ginčijamos sutarties tariamumo neįrodė. Ieškovės apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad sutartis Nr. A2016-01 buvo pasirašyta laisvojo pardavimo rezultatų paskelbimo išvakarėse, ieškovei jau dalyvaujant konkurse ir jokios konsultacijos pastarajai nebuvo reikalingos, kad nepateikti atliktų darbų aktai ar ataskaitos, kad UAB „Pikantiškas maistas“ pardavimo konkurse dalyvavo fiktyviai, kad sutarties kaina nepagrįsta rinkoje egzistuojančiomis konsultacijų dėl nekilnojamojo turto kainomis. Šie argumentai taip pat nepaneigia pirmiau paminėtos apygardos teismo išvados. Ginčijamos sutarties pasirašymo laikas neturėjo įtakos jos realumui ar įvykdymo rezultatui, o paslaugų suteikimo įforminimas ataskaitiniais dokumentais sutartyje nebuvo numatytas. UAB „Pikantiškas maistas“ buvo pateikęs dalyvio pasiūlymą dėl turto pirkimo, „Swedbank“, AB buvo priėmęs sprendimą suteikti kreditą šiai bendrovei parduodamo nekilnojamojo turto įsigijimui. Pažymėtina aplinkybė, kad atsakovę MB „Verslo valdymo paslaugos“ ir UAB „Pikantiškas maistas“ paslaugų teikimo sutartiniai santykiai siejo nuo 2014 m. liepos 22 d. (sutartis Nr. A2014-01), o šioje byloje aptariamame patalpų laisvajame pardavime atsakovė bendrovę „Pikantiškas maistas“ konsultavo ir atstovavo pagal 2014 m. liepos 22 d. papildomą susitarimą prie sutarties Nr. A2014-01. Šitoks atstovavimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir būtent jis leido ieškovei laimėti laisvąjį patalpų pardavimą. Ieškovė neteigia, kad nesant ginčijamos sutarties ji pardavimą būtų laimėjusi palankesnėmis sau sąlygomis. Šalių sulygta sutarties kaina yra jų abipusio apsisprendimo rezultatas (CK 6.156 str. 1 d.) ir negali būti pagrindas pripažinti sandorį tariamu, juolab, kad dalis kainos sumokėta, o likusios dalies apmokėjimas garantuotas vekseliais. Šalių nustatyta kaina neturi būti lyginama su bendra tarpininkavimo paslaugų kaina nekilnojamojo turto rinkoje, nes kiekvienu atveju kaina nustatoma individualiai, priklausomai nuo paslaugų pobūdžio ir apimties. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovės elgesys sudarant ginčo sandorį ir iš dalies jį įvykdant, buvo nulemtas apgaulingų atsakovės atstovo veiksmų, jo psichologinio spaudimo dėl galimo verslo praradimo. Skundžiamame sprendime pagrįstai konstatuota, kad tokių aplinkybių ieškovė byloje neįrodė, nes pateikė tik IĮ savininkės ir jos sutuoktinio parodymus. Tuo tarpu ieškovė yra verslininkė, sutartis buvo sudaryta šalims derantis dėl jos sąlygų, dėl sutarties ieškovė buvo konsultuojama finansų eksperto, vykdė įsipareigojimus jau po pirkimo laimėjimo. Įrodymų, patvirtinančių ieškovės finansinį ar kitokio pobūdžio priklausomumą nuo atsakovės, taip pat ekonominį arba kitokio pobūdžio spaudimą, byloje nėra. Paminėti skundo argumentai nėra pagrindas ginčijamą sutartį pripažinti negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu.Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str.), nekonstatuota įstatyme (CPK 329, 330 str.) įtvirtintų pagrindų, įgalinančių panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliaciniame skunde teigiama, kad apygardos teismas atsakovei iš ieškovės priteisė atstovavimo išlaidas viršijančias Rekomendacijose nustatytus advokatų paslaugų įkainius. Apeliantė nurodo, kad atsakovės atstovas dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose 2017-03-24 ir 2017-05-04, kurių bendra trukmė iki 4 val., paruošė atsiliepimą, tripliką ir atskirąjį skundą. Dėl atstovavimo apimties ginčo nėra. Rekomendacijų 7 p. nustatyta, kad priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Teisinės paslaugos atsakovei suteiktos 2017 m. I ketvirtyje, užpraėjusio ketvirčio šis statistinis rodiklis buvo 793,3 Eur. Kaip ir nurodoma skunde, maksimalus atlygis už atsiliepimą į ieškinį apskaičiuojamas taikant koeficientą 2,5, už tripliką – 1,5, už atskirąjį skundą – 0,4, už vieną atstovavimo teisme valandą – 0,1. Vadovaujantis Rekomendacijomis iš ieškovės atsakovei už atstovavimą pirmosios instancijos teisme turėjo būti priteista 3 807,84 Eur (1983,25 + 1189,95 + 317,32 + [4 * 79,33]). Pirmosios instancijos teismas už teisines paslaugas priteistiną maksimalų dydį nustatė netinkamai, todėl ši skundžiamo sprendimo dalis tikslinama priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinant iki 3 807,84 Eur. Atsakovė prašo iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje – 726 Eur ir pateikia jas patvirtinančius dokumentus. Ši suma neviršija Rekomendacijose nustatyto atlygio už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą, todėl prašymas tenkinamas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi tenkintas ieškovės prašymas ir pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas išieškojimas iš I. D. individualios įmonės, juridinio asmens kodas 300117736, vykdomojoje byloje Nr. 0074/17/00911, pradėtas pagal Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro 2017 m. liepos 13 d. vykdomąjį įrašą Nr. MK-6871 ir uždrausta atlikti priverstinio išieškojimo veiksmus pagal I. D. individualios įmonės mažajai bendrijai „Verslo valdymo paslaugos“, juridinio asmens kodas 303351776, 2016 m. rugsėjo 29 d. išrašyto paprastojo neprotestuotino vekselio, notarinio registro Nr. 4014, suma – 10 000 Eur, apmokėjimo terminas – 2017 m. rugsėjo 30 d., pagrindu išduotą vykdomąjį įrašą. Netenkinant ieškovės apeliacinio skundo laikinosios apsaugos priemonės, taikytos ieškinio reikalavimams užtikrinti, naikinamos (CPK 150 str. 2 d.).Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdyti išieškojimą, pradėtą remiantis Vilniaus miesto 45 notarų biuro išduotu 2016-12-21 vykdomuoju įrašu, kurio pagrindu pradėtas išieškojimas iš I. D. individualios įmonės, juridinio asmens kodas 300117736, vykdomojoje byloje Nr.0074/16/30500, netenka galios priėmus šią nutartį ir įsiteisėjus skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui (CPK 279 str. 1 d., 150 str. 2 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti spendimo dalį dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo ir iš ieškovės I. D. individualios įmonės, juridinio asmens kodas 300117736, atsakovei MB „Verslo valdymo paslaugos“, juridinio asmens kodas 303351776, priteistą 5 726,01 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 3 807,84 Eur (trys tūkstančiai aštuoni šimtai septyni Eur 84 ct).

Iš ieškovės I. D. individualios įmonės, juridinio asmens kodas 300117736, atsakovei MB „Verslo valdymo paslaugos“, juridinio asmens kodas 303351776, priteisti 726 Eur (septyni šimtai dvidešimt šeši Eur) išlaidų už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.