Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis R. P. laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 6 d. vakaro iki 2013 m. rugpjūčio 7 d. ryto, tiksliau nenustatytu laiku, Ž. J. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia panaudojo fizinį smurtą – sudavė Ž. J. ne mažiau tris smūgius ranka į veidą bei į galvos sritį, ne mažiau kaip vieną smūgį kairės rankos plaštakos išoriniu kraštu į sprandą, taip Ž. J. sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas sužalojimus – poodines kraujosruvas apie dešinę akį, apatinio žandikaulio dešinės pusės srityje, kraujosruvą galvos kairės pusės minkštuosiuose audiniuose ir kraujo išlają po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo pusrutulio, suspaudusią smegenis, ir taip sunkiai sutrikdė Ž. J. sveikatą.

Teisiamajame posėdyje prokuroro pateiktu kaltinimu R. P. kaltinamas tuo, kad 2013 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje, bet ne vėliau kaip 2013 m. rugpjūčio 6 d., apie 14 val., tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), maršrutinio transporto sustojimo vietoje, veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia panaudojo fizinį smurtą – du kartus kaire ranka suėmė sėdinčiam ant suoliuko šeimos nariui – sugyventinei Ž. J. už kaklo priekinės dalies ir du kartus nuvertė Ž. J. nuo suoliuko bei Ž. J. kontaktuojant galva ir nugara su žeme sukėlė jai fizinį skausmą bei padarė sužalojimus – kraujosruvas kaklo priekinėje dalyje ir taip nežymiai sutrikdė Ž. J. sveikatą.

Įrodymai

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. P. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad nebuvo jokio nukentėjusiosios Ž. J. nuvertimo nuo suoliuko. Ant suoliuko jie sėdėjo šeštadienį, 2013 m. rugpjūčio 3 d., apie 14 val., prieš tai gėrė pas nukentėjusiąją bute, paskui nukentėjusioji gėrė pas savo draugę, o ant to suoliuko atsisėdę jie kalbėjosi apie nukentėjusiosios butą. Ž. J. jam guodėsi, kad vyras jai neduoda vaiko. Jis pasakė Ž. J., kad, jeigu ši girta tam vaikui skambins, kitaip ir nebus. Tada nukentėjusioji pradėjo draskytis, kaip visada, pradėjo prie jo kabinėtis ir jį provokuoti – jis gynėsi nuo nukentėjusiosios. Ž. J. kibosi į jį, o jis gindamasis pastarąją pastūmė, nukentėjusioji sėdėdama tik ranka atsirėmė į tą žolę ir viskas, galvos niekur netrenkė. Ž. J. buvo labai supykusi, įniršusi. Prie suoliuko žolė buvo aukšta, liudytojas R. A. B. tą patį paaiškino. Liudytojas R. A. B. dviračiu pravažiavo, buvo apie pietus, ir, kiek jis prisimena, R. A. B. juos abu ant suoliuko matė du kartus, su R. A. B. jie pasisveikino, jokio konflikto tada nebuvo. Kai Ž. J. kibo jam į rūbus, R. A. B. jau buvo nuvažiavęs. Po to jie abu draugiškai nuėjo pas nukentėjusiosios motiną E. G.. Ten kieme Ž. J. irgi draskėsi – motinos reikalavo cigarečių, alaus. E. G. jo niekur nevarė, dar davė pinigų, kad jis Ž. J. nupirktų alaus ir cigarečių. Nukentėjusiosios Ž. J. motina E. G. buvo jį išvariusi iš savo namų kiemo, bet ten buvo visai kitas atvejis, dar prieš tą konfliktą ant suoliuko. Tai galėjo būti 2013 m. liepos 31 d., kai jis parsivedė Ž. J. į savo namus. Nors su Ž. J. jis ir draugavo, tačiau pastaroji gyveno savarankiškai, kur norėjo, ten ėjo, jo neklausė – tai likdavo miegoti pas mamą, tai pas draugę R.. Kaip minėjo, tą kartą, 2013 m. rugpjūčio 3 d., už E. G. duotus pinigus jis nupirko alaus, cigarečių pakelį ir išvažiavo. Tą naktį nukentėjusioji nakvojo pas tėvus, o jo namuose (duomenys neskelbtini), Ž. J. atsirado sekmadienį, 2013 m. rugpjūčio 4 d., apie 12 val. Pas jį buvo atėję draugai, tada nukentėjusioji griuvo ir atsitrenkė į spintelę.

Fizinį smurtą namuose pripažįsta, visos kraujosruvos padarytos jo, bet jokių daužymų kumščiais tikrai nebuvo. 2013 m. rugpjūčio 6 d. pas nukentėjusiąją Ž. J. jis atvažiavo po darbo, apie 18 val. Viskas buvo normalu, jie šnekėjosi, Ž. J. padavė jam 20 Lt ir paprašė nupirkti jai kebabą bei alaus. Dviračiu jis nuvažiavo į kebabinę, nupirko už 10 Lt kebabą, o už likusius 10 Lt degalinėje nupirko 2 butelius po 1 l alaus. Buvo užsukęs pas draugą, išgėrė alaus. Grįžęs pas Ž. J., pastarajai padavė alų, pats pabaigė pradėtą gerti pas draugą alų ir jie atsigulė. Po poros valandų, prieš 22 val., nukentėjusioji jį pakėlė, nes 22 val. užsidaro parduotuvės. Ž. J. jau buvo išgėrusi visą litrą alaus ir liepė jam eiti į degalinę nupirkti dar alaus. Jis pasakė, jog užteks, tada nukentėjusioji pasakė, kad nori valgyti, vėl jam padavė 10 Lt, jis nuėjo ir nupirko „submariną“ ir alaus. Jam sugrįžus, nukentėjusioji pradėjo aiškinti, kaip ji dabar gyvens, nes nešyla „boileris“, o pinigų nėra, nes visus išleido, ir panašiai. Jis pasakė, kad greitai gaus atlyginimą, ir pasiūlė nukentėjusiajai eiti su juo padirbėti, kad žiemą gautų kompensaciją. Ž. J. pasakė, kad ji yra su aukštuoju išsilavinimu ir tokių darbų nedirbs, sakė, kad ji pripratusi būti išlaikoma, pradėjo aiškinti, kad jis yra jai skolingas nuo praeito įvykio, ir užvedė kalbą apie civilinį ieškinį iš ankstesnės bylos, nes 2011 m. ji nereiškė ieškinio. Nukentėjusioji pradėjo reikšti savo nepasitenkinimą, prišoko prie jo ir pasakė: „Mušk!“. Jam nebuvo už ką pastarąją mušti, jis pasakė, jog ji ir taip jam jau yra pridirbusi, tada nukentėjusioji pradėjo draskytis, liepė ją mušti, pradėjo vaikytis jį aplink stalą, pasivijusi pradėjo jį mušti, čiupo jam už plaukų ir pradėjo pešti. Jam advokatas buvo pataręs kuo mažiau su nukentėjusiąja konfliktuoti, todėl jis valdėsi, bijojo ką nors daryti, kad nukentėjusiajai neatsirastų kraujosruvų. Ž. J. sakė, jog yra pripratusi, kad jos draugai būtų vyrai, kad jaunimas jos labai nori, kad ji turi būti išlaikoma vyrų. Jis pasakė, kad jis čia niekuo dėtas, tegul tie vyrai ją ir išlaiko. Tada nukentėjusioji pasakė, kad nusižudys, ir puolė prie lango, paskui nubėgo į balkoną, įsikibo į staktą ir nesileido patraukiama, ji taip darė tyčia, kad nuo jo suėmimų liktų mėlynės. Atitraukęs nukentėjusiąją nuo balkono jis jau ėjo tolyn, nukentėjusioji vėl kibo jam į plaukus. Tada atsisukęs jis suėmė Ž. J. už kaklo ir paklausė, ar ši nusiramins. Nukentėjusioji atsakė, jog nusiramins, jis pasodino nukentėjusiąją ant lovos, ši išgėrė alaus ir vėl jie atsigulė. Atsigulusi Ž. J. vėl pradėjo priekabiauti, sakyti, kad jis šioks, anoks, vadino jį bjauriausiais žodžiais, priekaištavo dėl moterų, sakė, kad jis savo žmoną tebemyli. Jis gulėjo prie sienos, o nukentėjusioji šalia jo prie krašto. Toliau koneveikdama jį nukentėjusioji spardė keliais jam kojas. Nesusivaldęs jis atsisuko ir sudavė kaire ranka nukentėjusiajai per kaklą, ne į galvą. Tai galėjo būti apie 23 val., nes jau buvo sutemę. Jokiais kumščiais jis nedaužė nukentėjusiosios, sudavė plaštaka per dešinį žandą. Jeigu būtų daužęs kumščiais, nukentėjusioji būtų visa sutinusi, o dabar net nebuvo jokių patinimų, tik žymės nuo suėmimo ranka iš priekio dėl tų šlykščių žodžių. Paskui nukentėjusioji vėl aprimo. Jis stovėjo prie lovos kojūgalio, o nukentėjusioji sėdėjo ant lovos ties galvūgaliu, iš butelio gėrė alų ir lyg užspringo, nugriuvo ant grindų, iš burnos jai bėgo seilės. Pamatęs, kad nukentėjusiajai sunku kvėpuoti, bandė ją pražiodyti, bet pastarajai buvo susirakinę žandikauliai. Tada kaire ranka jis pražiodė nukentėjusiąją, pirštu pravalė seiles ir paguldė į lovą ant dešinio šono – buvo girdėjęs, kad taip reikia. Rankšluosčiu dar ją apvalė ir pats šalia atsigulė. Ž. J. apsivertė ant nugaros ir knarkė. Nukentėjusiajai ir anksčiau taip yra buvę – kažkas atsitinka, ji nukrenta, atsigula, pamiega, vėl atsikelia ir vėl viskas būna gerai. Paskui ir jis užmigo Per miegus išgirdo duslų kritimo garsą. Atsisukęs pamatė, kad Ž. J. guli ant grindų. Buvo apie 1 val. Kai jis bandė nukentėjusiąją pakelti, pastaroji buvo visa išglebusi ir sunki, slydo iš rankų, bet girti žmonės irgi tokie būna. Šiaip ne taip pakėlęs paguldė Ž. J. į lovą, o praėjus kiek laiko pajuto negerą kvapą, pamatė, kad nukentėjusioji pasituštino po savimi. Jeigu bent būtų įtaręs, kad jai kažkas yra negerai, jau tada būtų iškvietęs greitąją. Jis apiplovė nukentėjusiąją ir paguldė.

2013 m. rugpjūčio 7 d. ryte atsikėlęs matė, kad nukentėjusioji kvėpuoja, dar jis paklausė, ar ši gers alaus, bet nukentėjusioji užsimiegojusi tik kažką sumurmėjo, jis suprato, kad negers, bet jau tada jam pasidarė keista, kodėl nukentėjusioji naktį negėrė alaus, nes paprastai ji naktį keldavosi daug kartų ir gerdavo. Jis išėjo į darbą, bet jam buvo neramu, kad nukentėjusioji to alaus negėrė. Bet paskui pagalvojo, kad dar geriau – normaliai išsiblaivys, jis iškvies greitąją ir išveš nukentėjusiąją gydyti. Kadangi jam buvo neramu, apie 9 val. jis paprašė R. G. pavežti jį iki namų, ir tada jis iškvietė greitąją.

Tą dieną jis parnešė 3 butelius stipraus alaus: vienas liko neišgertas, vieną, nugertą pas draugus, jie išgėrė per pusę, vieną išgėrė nukentėjusioji. Jis nežino, kaip nukentėjusioji iškrito iš lovos antrą kartą, jis miegojo prie sienos, o nukentėjusioji prie krašto, kad lengviau būtų pasiimti tuos gėrimus. Nukritusi nukentėjusioji gulėjo ant nugaros. Ar pastaroji nusirito, ar buvo atsistojusi ir nugriuvo – paties nugriuvimo jis nematė.

Jis nukentėjusiajai sudavė tik bandydamas pastarąją nuraminti, sudavė ne kumščiais, negalima tų sudavimų pavadinti smūgiais. Nukentėjusiąją sužalojo ramindamas, sužalojimai atsirado nuo suėmimo balkone, paskui gulinčiai lovoje vieną kartą jis sudavė delnu per dešinį žandą, per sprandą, buvo suėmęs už kaklo. Griuvimai buvo pačioje pabaigoje.

Pripažįsta, kad kaire ranka sudavė Ž. J. tris kartus į veidą ir vieną kartą į sprandą, nuo to žymės ir liko: suėmė už kaklo, sudavė į veidą ir į sprandą. Jis yra kairiarankis, sudavė kaire ranka, suduodamas galėjo pirštu kliudyti akį, nes akis buvo užtinusi. Smūgiai buvo nestiprūs. Neįmanoma nuo jo tokių suduotų smūgių padaryti sunkų sveikatos sutrikdymą. Nepripažįsta, kad tokiais smūgiais galėjo sunkiai sužaloti Ž. J.. Sužaloti Ž. J. nenorėjo, pastaroji jį tyčia provokavo.

Jis nežino, kaip ir kada Ž. J. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nežino, su kuo ir kur nukentėjusioji būna, ką veikia, kai jis išeina į darbą. Iki 2013 m. rugpjūčio 6 d. nukentėjusiosios nei veide, nei kitose matomose vietose jokių sužalojimų nebuvo, sužalojimai atsirado tik rugpjūčio 6 d. nuo jo smūgių. Iš anksčiau nukentėjusiosios galvos kairėje pusėje buvo didžiulis guzas, ta vieta buvo ištinusi. Ji ne kartą yra griuvusi ant asfalto ir trenkusis galvą, yra namuose griuvusi. Paskutinį kartą ji buvo rimtai galvą susitrenkusi 2013 m. birželio mėnesio pradžioje. 2013 m. rugpjūčio 4 d., sekmadienį, Ž. J. buvo nugriuvusi jo namuose. Apie tai teisme pasakojo atvykę liudytojai. Nukentėjusioji atėjo pas jį apie 12 val. Pas jį tuo metu buvo atėjęs V. D., E. A. ir R. K., pastarieji sėdėjo virtuvėje ir gėrė alų, jis mažai ten sėdėjo, nes tvarkėsi antrame aukšte. Po kiek laiko R. K. sušuko, kad Ž. nugriuvo. Atėjęs į virtuvę jis pamatė Ž. J. gulinčią be sąmonės skersai virtuvės, jos galva buvo nukreipta į virtuvinės kriauklės spintelės pusę. Apžiūrėjęs nukentėjusiosios galvą matė, kad kraujas nebėga, nukentėjusioji kvėpuoja, tada jis su E. A. ir R. K. nunešė Ž. J. į kambarį ir paguldė į lovą. Greitosios nekvietė, nes kraujo nebuvo, be to, bijojo, kad nukentėjusioji vėl medikus iškoneveiks ir išvarys. Truputį pagulėjusi Ž. J. atsikėlė ir toliau prie stalo girtavo.

2013 m. rugpjūčio 6 d. nukentėjusioji buvo išgriuvusi iš lovos du kartus. Jis nežino, kur pastaroji užsigavo griūdama. Ž. J. kraujosruvos labai greitai atsiranda, užtenka tik stipriau suimti. Pastaroji tyčia kabindavosi į jį, kad gindamasis jis stipriau suimtų ir atsirastų kraujosruvos. Ž. J. tokia natūra, pastaroji nuolat jį provokuodavo. Iki šio įvykio su Ž. J. gyveno trejus metus kaip sugyventiniai.

Jis nesutinka su pareikštais Šiaulių teritorinės ligonių kasos ir nukentėjusiosios civiliniais ieškiniais.

Iki įvykio Ž. J. atmintis buvo gera. Dėl koordinacijos – kai gerai parūkydavo, išgerdavo, tada griuvinėdavo. Atrodydavo, vaikšto normaliai, nueina krosnį pakurti, valgyti padaryti, ir pasigirsta trenksmas, atėjęs randa puodus nuvirtusius, dujinę nugriuvusią, stalą apvirtusį, nukentėjusiosios galva kruvina.

2013 m. rugpjūčio 6 d. jis išgėrė butelį alaus ir buvo numigęs, girtas visiškai nesijautė. Išgertas alkoholis neturėjo įtakos jo veiksmams. Paskambinęs į greitąją pagalbą, jis pasakė, kad jo moteriai bloga, kad jam atrodo, jog nukentėjusiąją ištiko epilepsijos priepuolis. Jam tada taip atrodė, nes Ž. J. nukrito be sąmonės, ir per daug dažni buvo tie nukritimai. Iš pradžių medikai nenorėjo vežtis, bet, kai pamatė mėlynes, tada išsivežė. Pas E. P. Z. Ž. J. gydėsi nuo priklausomybės alkoholiui.

Jis labai blogai vertina suduotus smūgius Ž. J., bet pastaroji jį išprovokavo tai padaryti. Labai dėl visko gailisi. Jis nenorėjo sužaloti Ž. J.. Tuo metu jis nesuprato, kad, sudavus smūgius į veidą, gali išsilieti kraujas į galvos smegenis. Dabar tai supranta.

Papildomos apklausos metu kaltinamasis R. P. parodė, kad įvykis ant suoliuko įvyko šeštadienį. Pripažįsta, kad Ž. J. padarė sužalojimą prie akies, kad buvo suėmęs už kaklo, kad sudavė į galvą, tačiau nepripažįsta, kad sudavė tokiais stipriais smūgiais, dėl kurių atsirado tokie sunkūs kūno sužalojimai. Mano, kad nukentėjusiajai galėjo išsilieti kraujas nuo jos judėjimo. Pripažįsta sudavęs keturis smūgius.

Nukentėjusiąją už kaklo suėmė iš priekio, tai įvyko tą patį vakarą prieš įvykį. Būdama bute nukentėjusioji norėjo šokti iš balkono, todėl jam kažkaip reikėjo nuraminti nukentėjusiąją. Nuo suoliuko nukentėjusiosios jis nestūmė, gal nukentėjusioji taip teigdama susipainiojo. Prie suoliuko su nukentėjusiąja įvyko nedidelis konfliktas, jie pasistumdė ir kartu nuėjo pas Ž. J. mamą, nes tuo metu nukentėjusioji ten gyveno. Kitą dieną, t. y. sekmadienį, nukentėjusioji atėjo pas jį. Nukentėjusioji vartojo labai daug alkoholio.

2013 m. rugpjūčio 7 d. po darbo jį pavaišino skardine alaus ir tada paskambino iš PK, kad jis turi prisistatyti į PK. Nuvykęs pasakė, jog yra išgėręs alaus. 2013 m. rugpjūčio 6 d. jis nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio.

Nuo 2013 m. birželio 6 d. su nukentėjusiąja kartu nebegyveno. Jis gyveno (duomenys neskelbtini), o nukentėjusioji 2013 m. birželio 6 d. išsikraustė pas savo motiną, jokių nukentėjusiosios daiktų pas jį jau nebebuvo. Jo brolis išvežė nukentėjusiosios daiktus. Nukentėjusiosios bute jo rūbų taip pat nebuvo. Įvykio metu jie nebuvo sugyventiniai, nebuvo šeimos nariai, jie buvo draugai. Tuo metu jis dirbo, atlyginimas buvo 800 Lt. Jis Ž. J. neišlaikė. Nukentėjusiosios bute jis buvo dvi dienas, o 20 Lt nukentėjusioji jam davė, nes norėjo valgyti, prašė, kad jis nupirktų alaus ir kebabą. Prieš įvykį į butą jį pasikvietė pati nukentėjusioji.

Alkoholis įtakos įvykiui neturėjo, nes jis nebuvo girtas. Būdamas blaivus jis lygiai taip pat pasielgtų. Tą vakarą bute jis su nukentėjusiąja diskutavo, ši klausė, gal jis padėtų įsirengti butą. Raktą nuo buto, esančio (duomenys neskelbtini), tą vakarą jis turėjo. Bute buvo nukentėjusiosios patalynė, kitų jos daiktų dar nebuvo.

Po paleidimo iš suėmimo viešųjų darbų jis neatlikinėjo, nes nežinojo, kad tai reikia daryti.

Papildomos apklausos metu kaltinamasis R. P. parodė, kad nepripažįsta savo kaltės dėl to, kas įvyko prie autobusų stotelės suoliuko. Jis buvo tik suėmęs už kaklo. Kaltinime nurodytus smūgius jis sudavė, tačiau šiais veiksmais nesukėlė sunkaus sveikatos sutrikdymo. Gal nukentėjusiosios gyvenimo būdas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, nes pastaroji dažnai vartojo alkoholį.

Dabar jis dirba firmoje, turi planų, turi padaręs ekspoziciją (duomenys neskelbtini) ir jam siūlo užsiimti židinių dizainu. Jis užimtų rimtesnes pareigas, tačiau dabar nieko negali daryti, nes nėra aiški jo padėtis. Jam paaiškino, kad negali atlikti viešųjų darbų, kad teismas turi subendrinti bausmes, ir šiuo metu jis neatlikinėja viešųjų darbų. Labai gailisi, kad taip viskas išėjo. Jis draugavo su nukentėjusiąja, kartu nebegyveno nuo 2013 m. birželio 4 d., kai jis grįžo iš izoliatoriaus. Nuo tada jie jau nebebuvo sugyventiniai.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė Ž. J. parodė, kad iki įvykio su kaltinamuoju R. P. gyveno kartu. Ji buvo sužalota jos bute (duomenys neskelbtini). 2013 m. naktį iš rugpjūčio 6 d. į 7 d. ji su R. P. sėdėjo, truputį išgėrinėjo. Ji paprašė R. P. atiduoti jos buto raktus. Tada R. P. supyko ir kumščiu trenkė jai kelis kartus į kairę galvos pusę, galėjo būti suduota plaštaka ir į veidą, detalių tiksliai neprisimena, nes ten buvo toks susistumdymas. Nepamena, ar kaltinamasis jai sudavė sėdinčiai ar stovinčiai, gali būti, kad mušė ir gulinčią. Kas buvo po to, nebeprisimena, žino, kad kažkas buvo negerai, jai atrodo, kad naktį ji prarado sąmonę. Parėjęs iš darbo ryte, R. P. pats iškvietė greitąją pagalbą.

Jai buvo praskelta galva, bėgo kraujas. Ji niekur neatsitrenkė, jai buvo suduoti smūgiai. Ji dabar tiksliai visko neprisimena, bet jai galėjo būti suduoti smūgiai ir į kitas kūno vietas, R. P. dažnai prieš ją pakeldavo ranką, trankė jai galvą, tai buvo ne pirmas kartas.

Tai, ką pasakojo liudytojai R. K. ir V. D., kad 2013 m. rugpjūčio 4 d., išgertuvių metu, ji griuvo ir susitrenkė galvą – yra visiškas absurdas, ji neprisimena to, kad būtų griuvusi.

Tuo metu, kai ji buvo išvežta į ligoninę, kelias dienas prieš tai gyveno savo bute (duomenys neskelbtini). Iki tol gyveno pas R. P. (duomenys neskelbtini). Tokio atvejo, kad pas R. P. būtų atėję R. K. ir V. D., kad jie būtų girtavę, tikrai nepamena.

Neprisimena tiksliai, kada R. P. ją nuvertė nuo suoliuko autobusų stotelėje, tai buvo dieną ar dvi prieš ją išvežant į ligoninę. Ji su R. P. sėdėjo autobusų stotelėje ant suoliuko. R. P. buvo girtas, ji buvo truputį išgėrusi. Kažkas kaltinamajam užėjo, ranka suėmė jai už kaklo ir pervertė ją per galvą vieną kartą, ji vėl atsisėdo ant suoliuko – pervertė antrą kartą. Abu kartus ji nugriuvo aukštielninka ant žolės, ne ant galvos, labiau ant sprando. Tuo metu jai neskaudėjo, gal šiek tiek maudė, vis dėlto nukrito, tik labai išsigando. Šalia suoliuko akmenų nebuvo, ji krito ant žolės į šalia buvusį griovį, kraujo nebuvo. Atsikėlusi ėjo pas mamą. Pro šalį važiavo kaimynas, ji pastarojo paprašė, kad palydėtų iki mamos E. G., nes bijojo, kad dar kas nors neatsitiktų. Pas mamą ji atėjo pirma, iš paskos atėjo R. P.. Ji negirdėjo, kaip mama išvarė R. P. iš kiemo. Ji pasakė mamai, kas nutiko, mama matė, kad ji buvo išsigandusi.

Liudytojas R. A. B., pravažiuodamas pro šalį, nematė, kaip ji nukrito nuo suoliuko, to niekas nematė. Tai, kad R. P. tampė ją po gatvę, voliojo, turėjo matyti kaimynas. Ji neatkreipė dėmesio, ar liko jai ant kaklo žymės nuo R. P. suėmimo už kaklo, kai nustūmė ją nuo suoliuko. Jai atrodo, kad neliko jokių žymių, neprisimena. Dėl to, kad medikė nurodė mačiusi maždaug savaitės senumo kraujosruvas jai ant kaklo – nežino, nuo ko jos atsirado. Tikrai nebuvo tokių kraujosruvų, kad kristų į akis, ji pati nematė. Veide sužalojimų irgi nebuvo, sužalota buvo tik galva. Nepamena, kad prieš nustumiant ją nuo suoliuko, būtų kritusi ar kitaip susižalojusi galvą. Seniai viskas buvo, nebeprisimena. Tai, ką pasakojo liudytojai, kad R. P. namuose ji griuvo ir į spintelę susižalojo galvą, yra visiška nesąmonė, ji nekrito, ir dar taip, kad būtų be sąmonės – visiškas absurdas. Tokių dalykų nėra buvę.

Naktį, prieš išvežant ją į ligoninę, R. P., jos manymu, kumščiu sudavė jai į veidą, galvą, nes delnu taip galvos nesužalosi. Tiksliai nurodyti negali – ten buvo toks chaosas, sumaištis, grumtynės, peštynės, jie buvo susipykę, tiksliai visko neprisimena. Tada ji buvo šiek tiek išgėrusi, ką jautė po smūgių, neprisimena, gal buvo be sąmonės. Galėjo būti sužalota netgi tuo metu, kai gulėjo lovoje. R. P. dažnai ją mušdavo.

Dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu ji minėjo, jog po kritimo nuo suoliuko jai skaudėjo galvą, labiausiai pakaušį, o šiandien sako, kad nieko neskaudėjo – ji dabar nepamena. Aišku, gal maudė kažkiek tą pakaušį, bet taip, kad stipriai skaudėtų, nebuvo, ji nebepamena. Ji daug ko nebepamena po galvos traumos ir operacijos. Ji neneigia, kad jai maudė pakaušį, nes vis dėlto krito. Griovys prie suoliuko buvo gilokas.

Ikiteisminio tyrimo metu įvykio vietoje – autobuso stotelėje – parodymus ji davė savanoriškai, su manekenu parodė taip, kaip buvo, niekas jai nenurodė, kaip turi rodyti. Nuotraukose teisingai užfiksuota, kad ją nustūmė atbula kaire ranka, ji nukrito taip, kaip parodė. Tvirtina, kad stotelėje nuo suoliuko ją nuvertė dieną–dvi prieš tai, kai išvežė į ligoninę, tiksliai nebeprisimena.

Tą naktį, 2013 m. iš rugpjūčio 6 d. į 7 d., prieš išvežant ją į ligoninę, jai nieko nenutiko su sveikata. Ji kaip per miglą prisimena, ir jai vėliau tai sakė, kad ji gulėjo lovoje išmatose. Ji neprisimena, kodėl taip atsitiko, gal kažkas buvo, nežino. Gal taip nutiko nuo smūgio, gal ji be sąmonės jau buvo ir savęs nekontroliavo.

Papildomai apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė Ž. J. parodė, kad jai buvo padaryta moralinė ir fizinė žala. Ji kentė fizinį skausmą, po traumos liko pasekmės: sutrikusi koordinacija, šlubuoja atmintis, iki šiol vartoja vaistus, tebejaučia stiprius galvos skausmus. Iki traumos to nebuvo. Jai buvo atlikta kairės galvos pusės operacija, ligoninėje buvo gydoma apie mėnesį laiko, paskui mėnesį buvo reabilitacija. Po šitos traumos jos gyvenimo kokybė pablogėjo.

Neatsimena, ar iš vakaro, prieš išvežant ją į ligoninę, savo bute buvo praradusi sąmonę. Tada R. P. sudavė smūgius į galvą, sužalojimų buvo visur – ant veido, krūtinės, ją smaugė. Ikiteisminio tyrimo metu ji sakė teisybę, dėl jos sužalojimo kaltas R. P., pastarasis dažnai prieš ją smurtaudavo. Iš vakaro, prieš išvežant ją į ligoninę, jai buvo suduoti smūgiai į galvą, tik neprisimena, į kurią pusę. Dieną ar kelias prieš tai, kai ją išvežė į ligoninę, jokių muštynių nebuvo, jos niekas nebuvo sumušęs, išskyrus tik tą atvejį, kai R. P. ją nuvertė nuo suoliuko. Daugiau tikrai nieko nebuvo, pati niekur negriuvo, neužsigavo.

Papildomai apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė Ž. J. parodė, kad 2013 m. rugpjūčio 6 d. su kaltinamuoju jos bute kalbėjosi ir ji paprašė grąžinti buto raktą, tada ir įvyko konfliktas. Jai buvo suduoti keli smūgiai į galvą, buvo padaryta galvoje žaizda, tai įvyko naktį iš 2013 m. rugpjūčio 6 d. į 7 d. Kraujosruvos kakle galėjo būti padarytos tą patį vakarą. Įvykis ant suoliuko įvyko prieš 3–4 dienas iki 2013 m. rugpjūčio 6 d. įvykio. Ji gerai nepamena, gal ir dienos metu jie buvo susitikę ant suoliuko, o vakare įvyko tas įvykis. Kaltinamasis buvo paėmęs ją už kaklo priekinės dalies ir parvertė nuo suoliuko. Ant suoliuko jie buvo gal apie 12 valandą ir tą patį vakarą bute įvyko konfliktas. Tuo metu ji buvo išgėrusi, kaltinamojo ji neprovokavo. Pas ją kaltinamasis atėjo girtas, buvo normaliai išgėręs. Kaltinamasis išgėręs būna impulsyvus, pradeda aiškinti. Girtumas turėjo įtakos jo veiksmams. Tuo metu jie planavo gyventi kartu. Nuo 2013 m. birželio 14 d. jie buvo sugyventiniai. Iki 2013 m. birželio 14 d. jie nebuvo išsiskyrę ir visą vasarą kartu gyveno (duomenys neskelbtini), arba kartais ji gyveno pas savo mamą. Iš pradžių buvo kalba, kad bute jie gyvens kartu. Įvykio metu jie buvo sugyventiniai, nes kaltinamasis turėjo jos buto raktą. Bute ji praktiškai negyveno, tik bandė persikelti į butą.

Tą dieną niekas kitas jos nesužalojo. Jos pareikštas ieškinys yra 50 000 Lt, prašo jį priteisti. Ji jaučia šios traumos pasekmes, jai nustatytas potrauminis sindromas su neaiškiomis pasekmėmis. Tai pasireiškia galvos svaigimu, rankos tirpimu. Nustatytas darbingumas yra 55 procentai, būtent dėl šios traumos. Iki šio įvykio ji yra turėjusi šiokių tokių traumų, bet ligoninėje nėra gulėjusi. Gal ir yra buvęs galvos dešinės pusės sutrenkimas. Įvykio metu, t. y. 2013 m. rugpjūčio 6 d., galvoje ji neturėjo gumbo. Jai buvo sutrenkta į kairę galvos pusę virš kaktos.

Gal 2013 m. birželio 3 d. buvo įpareigojimas negyventi kartu su kaltinamuoju. Ji būdavo ir pas R. P., adresu: (duomenys neskelbtini), bet būdavo ir pas savo mamą. Išsikraustymų pas mamą buvo ne vienas. Buvo taip, kad kaltinamojo brolis sudėjo jos daiktus ir nuvežė pas jos mamą. Ji negali pasakyti, kada tai buvo. Nuo kaltinamojo namo ji raktų neturėjo. Jos daiktai buvo pas jos mamą. Ji turėjo savo pajamų šaltinį. Daiktų R. P. nepirkdavo. Ji pirko butą kaip investiciją, bet jame negyveno. Iki 2013 m. rugpjūčio 6 d. įvykio ji su R. P. bendravo kaip su draugu, viskuo dalijosi. Kaltinamasis nakvodavo pas jos mamą. Kartu planuodavo, ką veikti, ką pirkti. Taip išeina, kad jie buvo sugyventiniai.

Papildomai apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė Ž. J. parodė, kad bute adresu: (duomenys neskelbtini) R. P. asmeninių daiktų nebuvo, pastarasis turėjo tik raktą. Tuo metu jos pačios daiktai buvo pas jos mamą ir pas R. P. – (duomenys neskelbtini). Įvykio metu ji negyveno pas R. P., ten ji tik kartais lankydavosi. Daugiausia ji būdavo pas savo mamą, ten R. P. daiktų nebuvo. Iki įvykio jos bute R. P. nakvojo 2–3 kartus. Negali pasakyti, kur R. P. gyveno mėnesį laiko. (duomenys neskelbtini) mėnesiais ji gyveno pas savo mamą.

Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji Ž. J. parodė (duomenys neskelbtini) autobusų stotelėje šalia kelio (duomenys neskelbtini) esantį suolelį, nuo kurio 2013 metų rugpjūčio pradžioje ją nuvertė girtas R. P.. Naudodama manekeną Ž. J. parodė, kaip sėdėjęs šalia jos R. P. kaire ranka suėmė jos kaklo priekinę dalį ir stumdamas nuvertė nuo suolelio du kartus, ji griuvo aukštielninka, pradžioje ant galvos, po to – ant nugaros. Ž. J. paaiškino, kad jos galva kontaktavo su žeme, po to ir nugara, skaudėjo visą galvą, labiausiai – pakaušio sritį, besiribojančią su sprandu iš nugaros pusės. Nukentėjusioji teigė, kad R. P. dar tampė ją po autobusų sustojimo stotelę, tą dieną veido ji nesusižalojo (1 t., 38–46 b. l.).

Liudytoja E. G. parodė, kad kaltinamasis R. P. su jos dukra Ž. J. iki įvykio kartu pradėjo gyventi apytiksliai prieš dvejus metus. Bet, kadangi jie dažnai pykdavosi, tai per tą laiką kartu ir gyveno, ir negyveno. Kai būdavo geruoju, gyveno pas R. P., kai susipykdavo – dukra gyvendavo jos namuose. Abu buvo mėgėjai išgerti, dėl to pykdavosi ir dėl to kildavo visos problemos. Paskutiniu metu, apie savaitę iki įvykio, dukra su R. P. gyveno (duomenys neskelbtini).

Galėjo būti, kad 2013 m. rugpjūčio 5 d., tiksliai datos neprisimena, apie pietus pas ją į namus blaivi atėjo dukra Ž. J.. Dukra jai papasakojo, kad autobusų stotelėje susistumdė su R. P., kad pastarasis ją (Ž. J.) nuvertė ant galvos į šalia esantį griovelį. Tuo metu jokių sužalojimų nei dukters veide, nei galvoje, nei ant kaklo ji nematė, bet dukra buvo išsigandusi, apsiverkusi. Dukra nesiskundė, kad jai kur nors skaudėtų, verkė iš išgąsčio, sakė, kad galėjo ją užgauti. Netrukus atėjo R. P., ji buvo ant pastarojo supykusi už tai, kad skriaudžia jos dukrą, todėl išgrūdo iš kiemo. Ji klausė R. P., kas ten stotelėje įvyko, bet šis neigė stumdęs Ž. J., sakė, kad nieko nebuvo, kad jie tik kalbėjosi. R. P. išėjus, po kokio pusvalandžio išėjo ir dukra, sakė, išsimiegos savo bute.

Tą dieną, kai dukra Ž. J. buvo išvežta į ligoninę, 2013 m. rugpjūčio 7 d., jai paskambino R. P. ir pasakė, kad parėjęs namo rado Ž. J. „apsidirbusią“, kad pastarąją tikriausiai ištiko epilepsijos priepuolis, kad jis iškvietė greitąją ir Ž. J. išvežė į ligoninę.

Jos dukra niekada nesirgo epilepsija, jokių epilepsijos priepuolių pastarajai nėra buvę, todėl ji nelabai patikėjo kaltinamuoju. Kai ji nuvyko į ligoninę, dukra buvo komos būsenos, tada nieko nepapasakojo. Kai dukra atsigavo iš komos, jai pasakojo, kad R. P. trenkė jai į galvą kumščiu bute. Tokių dalykų, kad R. P. būtų suėmęs už kaklo, dukra nesakė.

Prieš išvežant dukrą su greitąja, kažkurią naktį išgėrusi pastaroji jai skambino ir pasakė, kad mušasi su R. P.. Tada ji tuoj pat paskambino R. P. ir paprašė, kad šis nemuštų jos dukros. R. P. irgi buvo išgėręs, sakė, kad viskas gerai, kad jos dukros nemuša, kad nupirko „bulkutę“ ir būna ramiai. Tuo viskas tada ir baigėsi. Galėjo būti, kad dukra jai skambino naktį prieš tai, kai buvo išvežta į ligoninę.

Dukra anksčiau nėra jai pasakojusi, kad išgertuvių metu būtų griuvusi ir susitrenkusi galvą. R. P. irgi niekada nepasakojo, kad dukra griūdama būtų susitrenkusi galvą. Prisigėrę jie griuvinėdavo, bet kad taip susižalotų, tokio atvejo ji nežino.

Buvo dukrai susiūta kakta 2–3 mėnesius prieš įvykį, buvo žiema. Tada pastaroji griuvo pati ir trenkėsi į kažką, R. P. iškvietė greitąją ir dukrai žaizdą susiuvo. Kur dukra griuvo ir trenkėsi galva, tokių dalykų jai nesakė.

Su dukra ji nelabai bendrauja, ji pyksta ant dukros už tai, kad pastaroji nuolat girtauja. Alkoholis veikia visą organizmą, dukra turi sveikatos problemų. Ji slaugė dukrą ligonėje, žino, kad negalėjo dukrai daryti operacijos, nes nekrešėjo kraujas. Kraujas nekrešėjo, nes kepenys „baigiasi“ nuo alkoholio. Dabar jos dukra gyvena (duomenys neskelbtini), gyvena ir ten, ir pas ją pabūna. Dukra gyvena viena, sugyventinio neturi, niekur nedirba. Po gydymo dukra buvo išvažiavusi į reabilitaciją, į sanatoriją (duomenys neskelbtini), ten irgi buvo nusiskundimų dėl dukros elgesio dėl alkoholio.

Liudytojas R. A. B. parodė, kad kaltinamąjį R. P. pažįsta iš matymo, su pastaruoju mažai bendravo, o nukentėjusiąją žino apie trejus metus, žino tik vardą – Ž.. Jis nežino, ar kaltinamasis su nukentėjusiąja kartu gyveno, bet matydavo, kad kartu vaikščiodavo.

2013 m. rugpjūčio pradžioje, tiksliai datos neprisimena, vakare, apie 18 val., jis, kaip kiekvieną dieną, važiavo keliu pas karvę dviračiu ir matė R. P. su Ž. J. autobusų stotelėje sėdinčius ant suolo. Nematė, kad pastarieji stumdytųsi, jie sėdėjo ramiai, normaliai, džiaugėsi gyvenimu – nieko išskirtinio jis nematė. Jis nesuprato, ar sėdintieji buvo išgėrę, pravažiuodamas jis pasisveikino ir viskas. Nepastebėjo, kad kuris nors būtų sužalotas.

Už to suoliuko autobusų stotelėje, kur jie sėdėjo, yra šioks toks nuolydis, bet ten nugriuvus užsigauti niekaip neįmanoma. Ten yra žolė, pieva, dar toliau – jau miškelis. Kai jis grįžo už pusvalandžio, jų jau nebuvo. Jis nematė, ar prie suoliuko buvo kokių nors kietų daiktų. Apie R. P. ir Ž. J. gyvenimo būdą, santykius jis nieko nežino.

Liudytoja A. I. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) greitosios medicinos pagalbos (toliau – GMP) stotyje med. felčere. 2013 m. rugpjūčio mėnesį dirbo ten pat. Kadangi ji įvykio neprisimena, susirado GMP kvietimo kortelę. Iš jos mato, kad 2013 m. rugpjūčio 7 d. 9.08 val. GMP stotyje buvo gautas iškvietimas į (duomenys neskelbtini). Nuvykusi nurodytu adresu, rado tai, kas užfiksuota iškvietimo kortelėje. Ten buvo vyriškis, dabar pamačiusi jo nepažintų. Moteris nekontaktavo ir gulėjo lovoje. Vyriškis pasakė, kad parvažiavęs rado moterį gulinčią, matė putas, einančias iš burnos, neva moteriai buvo epilepsijos priepuolis, ir taip nutinka ne pirmą kartą, bet ji epilepsijos priepuolio simptomų nematė. Ji apžiūrėjo nukentėjusiąją, pastaroji iš pradžių buvo nesąmoninga, bet, davus pauostyti amoniako, atsigavo. Ji paklausė moters, kaip jaučiasi. Moteris pasakė: „Nieko“. Prisimena, kad ant nukentėjusiosios kaklo buvo matyti smaugimo žymės – matėsi kraujosruvos kaklo priekinėje dalyje nuo rankų uždėjimo, kraujosruvos buvo ne šviežios. Ji paklausė nukentėjusiosios, kada, kaip ir kas nutiko. Moteris atsakė, kad prieš savaitę. Ji neprisimena, ar nukentėjusioji daugiau ką nors apie tai pasakojo. Kraujosruvos ant nukentėjusiosios kaklo galėjo būti padarytos nukentėjusiosios nurodytu laiku, nes jau buvo tamsios. Ar buvo kitų sužalojimų veide ar kitose matomose nukentėjusiosios kūno vietose, neprisimena, jeigu buvo, jos turėtų būti aprašytos. Kadangi kortelėje ji pažymėjo, kad jaučiasi alkoholio kvapas, vadinasi, nukentėjusioji buvo išgėrusi, o kiek – jie to nenustatinėjo. Ikiteisminio tyrimo metu teisybę sakė, tvirtina savo duotus parodymus. Jeigu tada nurodė, kad nukentėjusioji sakė, kad sumušė jos draugas, vadinasi, taip ir buvo.

Iškvietęs GMP vyriškis pasakė, kad nukentėjusiąją ištiko epilepsijos priepuolis. Apie kokius nors griuvimus, galvos traumą pastarasis nieko neminėjo. Ji vyriškio klausinėjo, kaip kas atsitiko, šis pasakė, kad namuose nebuvo ir nieko negali pasakyti, nieko nežino.

Įrašai kortelėje, kad nukentėjusiajai bėga putos iš burnos ir kad priepuolis ne pirmą kartą, yra užrašyti iš bute buvusio draugo žodžių. O tai, kad įtariama, jog nukentėjusioji yra patyrusi galvos traumą, ji užrašė apklaususi vyriškį ir apžiūrėjusi nukentėjusiąją, dėl pastarosios būsenos ir vežė moterį į ligoninę, kad pastarąją apžiūrėtų. GMP iškvietimo priežastis buvo ne epilepsijos priepuolis, o dėl to, kad nukentėjusioji „išgriuvo“, juos kviesdami nenurodė, nei dėl ko, nei kaip. Ji įtarė galvos traumą, nuvežė į ligoninę, gydytojai apžiūrėjo ir nustatinėjo toliau.

Pagal visus simptomus ji nustatė, kad nukentėjusiajai epilepsijos priepuolio nėra, bet įtarė, kad ji gali būti po galvos traumos, nes buvo mėlynių, todėl nukentėjusioji buvo nuvežta į (duomenys neskelbtini) ligoninę ištyrti.

Liudytojas R. G. parodė, kad 2013 m. rugpjūčio mėnesį su R. P. jis dirbo seniūnijoje, Darbo biržos buvo pasiųsti. Rugpjūčio 7 d. ryte, apie 9 val., jie išvažiavo statyti tilto. Iš pradžių R. P. jam nieko nepasakojo, bet paskui pasakė, kad visą naktį jo (R. P.) sugyventinei Ž. J. buvo labai blogai, pastaroji vėmė, jai iš burnos bėgo putos, kad ją ištiko epilepsijos priepuolis, kad paliko ją namuose, paprašė pavežti iki namų – R. P. norėjo pažiūrėti, kaip jaučiasi sugyventinė. Tada jis savo automobiliu nuvežė R. P. prie namo (duomenys neskelbtini). Kartu su R. P. į butą jis nėjo, liko laukti automobilyje. Po 10–15 min grįžo R. P. ir pasakė, kad sugyventinė jaučiasi blogai, nereaguoja, iš burnos jai bėga putos. Jis (R. G.) pasakė, kad reikėtų iškviesti greitąją pagalbą, ir R. P. iškvietė greitąją pagalbą. Jis negirdėjo, ką R. P. pasakė medikams. Medikai telefonu kaltinamajam nurodė, kaip slaugyti nukentėjusiąją, kol šie atvyks.

Tą dieną R. P. į darbą grįžo prieš pietus. Grįžęs daug nepasakojo, tik pasakė, kad greitoji jo sugyventinę išvežė į ligoninę.

Jis nežino, kaip gyveno R. P. su Ž. J.. Visi kaime išgeria, bet Ž. J. jis dažnai matydavo girtą, R. P. retai. Sužalotos Ž. J. nėra matęs. R. P. apie tai, kad konfliktuoja, pykstasi su Ž. J., jam nėra pasakojęs. Neprisimenu, ar jam R. P. minėjo, kad Ž. J. būtų iškritusi iš lovos ar kur nors griuvusi ir užsigavusi.

Liudytojas G. P. parodė, kad jo brolis R. P. ir nukentėjusioji Ž. J. yra sugyventiniai, kartu gyveno apie dvejus metus. Kaip brolis sutarė su Ž. J., jis nežino, į pastarųjų gyvenimą nesikišdavo. Žino tiek, kad, kai negerdavo, tai ir santykiai būdavo normalūs, o kai išgerdavo – visko būdavo. Dėl girtavimo – brolis gali negerti pusę metų, užeis – gers savaitę, bet nebuvo taip, kad gertų nuolat. Girtą brolį jis matydavo retai, o Ž. J. išgerdavo dažnai, išgėrusi pastaroji yra agresyvi, priekabiauja. Prieš metus iki įvykio, vasarą, buvo toks atvejis, kad R. P. buvo blaivus, o Ž. J. buvo gerokai išgėrusi ir pradėjo prie jo priekabiauti. Tada jie nusprendė nukentėjusiąją nuvežti pas pastarosios mamą, tačiau bevažiuojant nukentėjusioji atsidarė automobilio dureles ir iššoko iš važiuojančio jo automobilio. Buvo atvejis, kad girta Ž. J. jį su šluotkočiu pastūmė, o jis tuo metu frezavo, vos pirštų su frezavimo staklėmis nenusipjovė. Brolis R. P. išgėręs niekada nesiveldavo į muštynes.

Jis yra matęs sužalotą Ž. J., bet prieš tuos įvykius, kai ji buvo išvežta į ligoninę, pastaroji nebuvo sužalota. Neprisimena, kada matė Ž. J. paskutinį kartą iki įvykio – gal prieš savaitę, gal prieš tris dienas iki įvykio. Nežino, ar tada nukentėjusioji buvo sužalota, matė juos miestelyje sėdinčius ant suoliuko, neatkreipė dėmesio.

2013 m. rugpjūčio 7 d., apie 9 val., jis atvažiavo į dirbtuves, (duomenys neskelbtini), maždaug už valandos ten atėjo brolis ir pasakė, kad Ž. J. blogai, kad ryte iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir ją išvežė į ligoninę. Brolis sakė, kad Ž. J. iš burnos bėgo putos, pastaroji nerišliai kalbėjo. Jis pasakė broliui, kad reikia važiuoti į ligoninę, aiškintis, kas yra. Neprisimena, ar brolis paskambino Ž. J. mamai E. G., ar pastaroji broliui, pasakė, kad Ž. J. labai blogai. Po kiek laiko jis paskambino E. G. ir pasiūlė važiuoti kartu į ligoninę, ir jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ligoninę.

Ž. J. gulėjo reanimacijoje, kažką kalbėjo, bet jis daug nekalbėjo, ieškojo gydytojo. Skyriaus vedėja buvo labai supykusi, sakė, kad žmonės atvažiuoja po traumų, bando kabintis į gyvenimą, o čia girti prisidirba ir paskui juos reikia prižiūrėti. Pasakė, kad Ž. J. reanimacijoje neturėtų gulėti, ir tik dėl to, kad yra vietų, pastarąją ten paguldė, kad Ž. J. būklė yra stabili, kad vėliau padarys tyrimus. Dar jis prisimena, kad skyriaus vedėja sakė, jog Ž. J. kepenų dėl gėrimo nėra, pragertos. Pirmą dieną nukentėjusiosios neoperavo, jos būklė buvo patenkinama. Kai su E. G. nuvažiavo į ligoninę kitą dieną, Ž. J. jau buvo perkelta į neurochirurginį skyrių, gydytojas labai pyko, sakė, kad nukentėjusioji dešimt metų gyveno palaidą gyvenimą, ir jis dabar nieko negali padaryti. Sakė, kad yra labai blogai, kad galvoje yra kraujo išsiliejimas, dėl to Ž. J. bet kada gali mirti, kad „kepenų nėra“, dėl to nekrešėjo kraujas, buvo bloga jos inkstų būklė, ir bendra jos fizinė būklė buvo prasta, dėl to negalėjo jos operuoti. Gydytojas sakė, kad stebės Ž. J. būklę, kad naktį parveš trombocitus, kai juos gaus, jeigu reikės, operuos.

Neprisimena, ar tą dieną bendravo su Ž. J.. Su pastarąja bendravo E. G.. Kai pirmą dieną matė Ž. J., ant pastarosios veido lyg ir buvo kažkokia mėlynė, daugiau jis nežiūrinėjo, neatkreipė dėmesio. Negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad ant Ž. J. kaklo buvo kraujosruvų. Apie tai, kas nutiko, jis su nukentėjusiąja nekalbėjo. Jis suprato, kad eilinį kartą tarp jų įvyko kažkoks konfliktas ir kažkas atsitiko. Vėliau sužinojo aplinkybes, kaip ir kas ten įvyko, ir su E. G. diskutavo, kas galėjo nutikti, ir brolis vėliau papasakojo, kas nutiko. Iš brolio jis sužinojo, kad tarp jų įvyko ginčas, nukentėjusioji norėjo skirtis, aiškinosi santykius, o išgėrusi Ž. J. būna emocinga, ją reikia tramdyti. Kokiu būdu ji buvo sužalota, ar pati susižalojo, jam nežinoma.

Tą dieną, kai Ž. J. buvo išvežta į ligoninę, atėjęs į dirbtuves brolis R. P. jam sakė, kad iki tol jie buvo kartu su Ž. J.. Jis neklausė, ką jie veikė, neprisimena, gal brolis minėjo, kad girtavo. Tyrimo metu gal jis ir sakė, kad brolis buvo užgėręs savaitę, bet jis kasdien brolio nematė ir negali pasakyti, kad pastarasis savaitę gėrė. Brolis jam sakė, kad Ž. J. blogai, paminėjo, kad iš burnos bėga putos, nerišliai kalba, todėl iškvietė greitąją. Kad būtų nukentėjusioji griuvusi, iškritusi iš lovos, tokių aplinkybių brolis neminėjo, be to, kai įvyksta tokie įvykiai, nepuolama tuoj pat aiškintis, kas nutiko. Kai jis grįžo iš (duomenys neskelbtini) ligoninės, brolis jau buvo suimtas ir išvežtas į (duomenys neskelbtini). Smulkiau apie tai, kas įvyko, jis sužinojo po mėnesio, kai brolis parašė pirmą laišką.

Jis yra matęs Ž. J. išgėrusią griuvinėjant – matė, kaip pastaroji pati nugriuvo dirbtuvėse ir pas brolį namuose. Tada niekas jos nestūmė, pati griuvinėjo. Jam nežinoma, ar iki įvykio Ž. J. buvo susižalojusi galvą. Susiūtos žaizdos jos galvoje nėra matęs. Apie tai, kad brolis būtų Ž. J. nustūmęs nuo suoliuko, jam nieko nežinoma, brolis apie tai nieko nepasakojo. Tai jis sužinojo tik iš bylos. Brolis rašė laiške, kad ginčijosi, žodžiais aiškinosi santykius, apie tai, kad būtų nustūmęs Ž. J., nieko nerašė.

Iki įvykio brolis gyveno (duomenys neskelbtini). Tas namas yra jų, trijų brolių, bendra nuosavybė, tą namą jie yra paveldėję. Brolis buvo įsirengęs antrą aukštą, gyvenimo sąlygos buvo normalios. Kai kur trūko tvarkos, bet gyventi buvo galima. Dirbtuvės yra šalia gyvenamojo namo, ten brolis užsidirbdavo pragyvenimui.

Papildomai apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas G. P. parodė, kad jo broliui R. P. buvo uždrausta gyventi kartu su nukentėjusiąja. Tada jis surinko nukentėjusiosios daiktus ir nuvežė pas pastarosios mamą. Tai buvo 2013 m. birželio mėnesį. Daiktus jis paėmė po 2013 m. birželio 3 d. per savaitę laiko. R. P. buvo pasakyta, kad daugiau čia nukentėjusiosios nebūtų. Jie kartu nebegyveno, o, jei kartais susitikdavo, tai čia jų reikalas. Jis nežino, ar R. P. miegojo pas nukentėjusiosios mamą namuose. Po nukentėjusiosios iškraustymo iš jų namo jis važiuodavo į (duomenys neskelbtini) po du ar tris kartus į savaitę. Ten moteriškų daiktų nebūdavo.

Liudytojas R. K. parodė, kad 2013 m. rugpjūčio 4 d., sekmadienį, apie pietus, su draugais E. A. ir V. D. buvo pas R. P. namuose (duomenys neskelbtini). Ten buvo ir R. P. sugyventinė Ž. J.. Jie gėrė virtuvėje prie stalo, Ž. J. vaikščiojo pirmyn atgal rūkydama. Vienu momentu pasisukęs jis pamatė, kad Ž. J. pargriuvo. Pastaroji krito netoli jų stalo aukštielninka, trenkėsi galva į spintelę ir nugriuvo ant grindų, buvo netekusi sąmonės. Tai galėjo būti 14–15 val. Į kurią spintelės vietą nukentėjusioji trenkėsi galva, jis tiksliai nematė, pakaušiu. Niekas nukentėjusiosios tada nestūmė, gal pati užkliuvo už kažko. Jie pamatė, kad Ž. J. atsigauna, bet dar apsvaigusi. Iš antro aukšto atėjo R. P., jie su pastaruoju nunešė ir paguldė Ž. J. į lovą. Pagulėjusi pusvalandį, ši vėl atsikėlė ir toliau vaikščiojo aplinkui. Jis neprisimena, ar nukentėjusioji skundėsi, kad jai skauda. Jokių sužalojimų tada nei ant Ž. J. veido, nei ant kaklo jis nematė. Buvo vasara, ji vilkėjo marškinėlius, būtų pastebėjęs. Iki to nugriuvimo Ž. J. niekuo nesiskundė. Jie visi išėjo apie 17–18 val., R. P. su Ž. J. liko (duomenys neskelbtini).

Tada R. P. išgėrė tik kelias stiklines alaus, buvo antrame aukšte, kažką tvarkėsi, girtas nebuvo. Ž. J. buvo girta. Nežino, kaip R. P. su Ž. J. tarpusavyje bendravo, ar konfliktuodavo. Ant spintelės, į kurią griūdama pakaušiu atsitrenkė Ž. J., kraujo nebuvo, ant grindų irgi nebuvo, jis nematė. Ž. J. pakaušio srityje kraujo nepastebėjo. Ž. J. ant spintelės griuvo iš viršaus. Tiksliai spintelės vietos, į kurią trenkėsi Ž. J., – ar į briauną, ar į kampą, negali parodyti, nes jis to momento nematė. Atstumas tarp stalo ir spintelės yra apie metrą. Tuo metu, kai griuvo Ž. J., R. P. buvo išėjęs.

Liudytojas V. D. parodė, kad 2013 m. rugpjūčio 4 d., sekmadienį, su R. K. ir E. A. išgėrinėjo pas R. P. namuose (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte. Ten buvo ir R. P. sugyventinė Ž., ji ateidavo, išeidavo, buvo jau pagėrusi. R. P. buvo antrame aukšte, jis nežino, ką pastarasis ten darė. Ž. eidama griuvo ant virtuvinės spintelės aukštielninka ir susitrenkė galvą. Paties Ž. J. kritimo jis nematė, pamatė nukentėjusiąją jau nukritusią aukštielninką ant nugaros. Pagal jos nukritimą ir pakankamai stiprų trenkimosi garsą jis suprato, kad griūdama ji galva trenkėsi į spintelę. Nežino, ar nukritusi Ž. J. buvo praradusi sąmonę. Nukentėjusiajai nugriuvus, iš antro aukšto atbėgo R. P. ir su R. K. nunešė ir paguldė Ž. į lovą. Pagulėjusi po kažkiek laiko Ž. atsikėlė ir vėl atėjo prie jų, vėl prašė išgerti. Atėjusi nukentėjusioji niekuo nesiskundė, elgėsi lyg nieko nebūtų nutikę, daugiau apie tą įvykį nieko nekalbėjo.

Po šio įvykio R. P. jam nepasakojo, kad stumdė Ž. J.. Paprastai Ž. J. būdavo pas R. P.. Jis nežino, ar pastarieji buvo draugai, ar sugyventiniai, matydavo juos kartu miestelyje. Kur gyveno Ž. J., nežino. Žino, kad jos mama gyveno (duomenys neskelbtini). Kaip gyveno Ž. J. su R. P., draugiškai ar pykosi, jam nežinoma. Tą sekmadienį jokių konfliktų nebuvo, jie nesipyko. Ž. J. tada buvo stipriai išgėrusi, dažnai ją matydavo išgėrusią.

Ž. J. griuvo aukštielninka ir galva trenkėsi į spintelės dureles. Priešais spintelę yra tuščia erdvė, griūdama aukštielninka trenkėsi į spintelės dureles, į plokštumą, Ž. J. nugriuvus, pastarosios galva buvo priešais spintelę. Jis suprato, kad nukentėjusioji trenkėsi į spintelės dureles, nes matėsi, kad buvo suduota, paties griuvimo jis nematė. Kad būtų bėgęs kraujas, to nematė.

Liudytojas V. M. parodė, kad kaltinamąjį R. P. pažįsta nuo vaikystės, jie yra draugai. 2013 m. rugpjūčio 6 d. pas jį buvo užėjęs kaltinamasis, jie kartu žiūrėjo filmus. Kaltinamasis nešė nukentėjusiajai bambalį alaus ir buvo nupirkęs picą. R. P. tikrai nebuvo girtas. Kitą dieną, t. y. rugpjūčio 7 d., pas jį vėl atėjo kaltinamasis, pasakojo, kad nukentėjusiajai naktį pasidarė bloga, ir jis iškvietė greitąją pagalbą. R. P. išgėrė skardinę alaus, ir pastarajam paskambino iš policijos nuovados. Šiuo metu R. P. tvarkosi savo namelį, nėra chuliganas, yra geraširdis. R. P. įvykio metu gyveno pas A. L., nes negalėjo gyventi savo namuose. Kaltinamasis su nukentėjusiąja negyveno kartu, jis (R. P.) tik aplankydavo nukentėjusiąją.

Liudytoja A. V. parodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini) seniūno pavaduotoja. Kaltinamajam R. P. buvo nustatyti apribojimai nukentėjusiosios atžvilgiu. Pamena, kad 2013 m. vasarą buvo P. prašymas išregistruoti nukentėjusiąją, tačiau pastaroji nebuvo priregistruota adresu: (duomenys neskelbtini), ten gyveno tik R. P.. Nepamena, kur buvo priregistruota ir kur gyveno Ž. J.. Ji žino, kad nukentėjusioji su kaltinamuoju gyveno kartu (duomenys neskelbtini) Ž. J. turėjo butą. Nežino, ar tame bute kas nors gyveno. R. P. dirbo viešuosius darbus, nes gaudavo socialinę pašalpą.

Liudytojas A. L. parodė, kad R. P. pas jį yra gyvenęs nuo 2013 m. birželio mėnesio, nes buvo grįžęs iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir negalėjo gyventi savo namuose (duomenys neskelbtini). Teismas buvo uždraudęs kaltinamajam gyventi kartu su nukentėjusiąja. Kaltinamasis sąžiningai laikėsi įpareigojimų, tuo metu atlikinėjo viešuosius darbus. R. P. draugavo su nukentėjusiąja, blogiau būdavo, kai atsirasdavo alkoholis. Pas jį R. P. gyveno mėnesį, vėliau sugrįžo į (duomenys neskelbtini), vienas gyveno. Ž. J. buvo nusipirkusi butą. Prieš 2013 m. rugpjūčio 6 d. pas V. M. jis buvo sutikęs R. P., pastarasis nebuvo girtas. Kitą dieną jie vėl buvo susitikę, ir kaltinamasis pasakė, kad nukentėjusiąją išvežė greitoji. Tuomet pas V. M. jie žiūrėjo filmus, kaltinamasis turėjo alaus ir picą, tačiau vėliau išėjo. Kur ėjo, negali pasakyti. Alkoholio kaltinamasis nevartojo. Kitą dieną – rugpjūčio 7 d., jie gėrė alų ir jis R. P. pasiūlė skardinę alaus, pastarasis išgėrė. Tada kaltinamasis pasakė, kad Ž. J. buvo epilepsijos priepuolis, kad iškvietė greitąją. Šiuo metu kaltinamasis dirba.

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Ž. J. padaryti sužalojimai: kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje su kairio galvos smegenų pusrutulio suspaudimu, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose ir apatinio žandikaulio dešinio kampo srityje. Sužalojimai gavosi kontaktuojant su kietu buku paviršiumi, galimai griuviminės traumos metu, paveikus galvos sritį. Sužalojimai galėjo būti padaryti keleto parų laikotarpyje iki Ž. J. 2013-08-07 pristačius į Respublikinę (duomenys neskelbtini) ligoninę. Sužalojimai galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasėkoje, kietu buku paviršiumi. Kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje su kairio galvos smegenų pusrutulio suspaudimu pavojingas Ž. J. gyvybei. Sužalojimai galėjo būti padaryti griuviminės traumos metu. Iš turimų medicininių duomenų nėra galimybės nustatyti, kokioje padėtyje buvo nukentėjusioji sužalojimų darymo metu. Ž. J. dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu su galvos smegenų suspaudimu padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienmomentiškai, galimai griuviminės traumos metu. Sužalojimai gavosi kontaktuojant su kietu buku paviršiumi. Poodinės kraujosruvos kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu kairėje su kairio galvos smegenų pusrutulio suspaudimu kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Remiantis (duomenys neskelbtini) PSPC asmens sveikatos istorija, Ž. J. serga lėtiniu alkoholizmu, sirgusi peršalimo ligomis, turėjusi daugybinių galvos srities sužalojimų. (duomenys neskelbtini) PSPC asmens sveikatos istorijoje nerasta duomenų apie ligas, galinčias sukelti sąmonės praradimą ir griuvimą (1 t., 61–62 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad sužalojimai Ž. J. galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis. Ž. J. dėl kraujo išsiliejimo po galvos smegenų dangalu su galvos smegenų suspaudimu padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Poodinės kraujosruvos vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Poodinės kraujosruvos kakle nebūdingos griuviminei traumai (1 t., 66 b. l.).

Teisiamojo posėdžio metu ekspertas H. D. paaiškino, kad specialisto išvada buvo surašyta remiantis medicininiais dokumentais, tai yra, Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės gydymosi stacionare istorijos duomenimis, kadangi pati nukentėjusioji nebuvo apžiūrėta. Jai buvo nustatyti sužalojimai: kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje su kairio galvos smegenų pusrutulio suspaudimu, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose ir apatinio žandikaulio dešinio kampo srityje. Vėliau, gavus GMP kvietimo kortelę iš (duomenys neskelbtini) rajono GMP stoties, buvo surašyta papildoma specialisto išvada, konstatuojant, kad nukentėjusiajai buvo padarytos poodinės kraujosruvos kaklo priekinėje dalyje – tokie sužalojimai Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės istorijoje nebuvo užfiksuoti. Nukentėjusiajai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu, sužalojimas galėjo būti padarytas tiek vienu trauminiu poveikiu, tiek griuviminės traumos metu. Poodinės kraujosruvos vertinamos kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Vertinant medicininius dokumentus, tai, kad, išoriškai apžiūrėjus nukentėjusiąją, kraujosruvos buvo rastos dešinėje veido pusėje, nėra konkrečiai nurodyta jų spalva, tik bendrai vertinant kaip kraujo išsiliejimą po galvos smegenų kietuoju dangalu, kuriam yra būdingas šviesusis periodas, pagrindiniai simptomai gali pasireikšti praėjus ir parai, ir dviem, tai individualu. Kaupiantis kraujui, jis pradeda spausti smegenis, tada sutrinka sąmonė, žmogus netenka sąmonės ir tada pasireiškia klinikiniai reiškiniai. Įvertinus sužalojimų pobūdį, kraujo išsiliejimą po kietuoju smegenų dangalu, šviesųjį periodą, nukentėjusioji Ž. J. galėjo būti sužalota prieš kelias paras iki 2013 m. rugpjūčio 7 d., kai nukentėjusioji buvo pristatyta į Respublikinę (duomenys neskelbtini) ligoninę. Pagal turimus medicininius duomenis, konkrečiai nurodyti sužalojimo laiko galimybės nėra. Šviesusis periodas, jo trukmė, priklauso nuo pažeidimo dydžio, kraujagyslių sužalojimo, kraujavimo intensyvumo, bet ir čia nėra taisyklių, ir tai nelabai priklauso nuo ligonio sveikatos būklės. Šiuo atveju, kadangi dėl kepenų būklės nukentėjusiajai buvo sutrikęs kraujo krešėjimas – kraujavimas galėjo būti greitesnis.

Remiantis medicininių dokumentų objektyviais duomenimis, o ne tuo, ką kažkas matė, buvo ar nebuvo, kontaktas buku kietu paviršiumi buvo į nukentėjusiosios dešinę veido pusę, kur užfiksuotos kraujosruvos, vienmomentiškai, galbūt griuviminės traumos metu, nuo to, kaip kontrsmūgis, kitoje galvos pusėje, išsiliejo kraujas. Objektyvių duomenų, kad pakaušio srityje buvo rasti sužalojimai, kurie galėjo atsirasti nukentėjusiajai trenkiantis pakaušiu į spintelę ar griūvant kažkur kitur, medicininiuose dokumentuose nėra, todėl teigti, kad toks kontaktas buvo, nėra pagrindo. Dėl to, kad nukentėjusioji aiškina nuo suoliuko griuvusi aukštielninka ir kaklu trenkusis į žemę – krentant aukštielninkai, krentant kaklu ar sprandu ant žemės, vis tiek su tuo kietu, buku paviršiumi kontaktuoja atsikišusios galvos dalys. Kaip minėjo, duomenų, kad būtų rasti sužalojimai nukentėjusiosios pakaušio srityje, nėra, nukentėjusiajai sužalojimas padarytas nuo kontakto buku, kietu paviršiumi į Ž. J. dešinę veido dalį. Dėl to, ar galėjo nukentėjusiajai būti padarytas minėtas sunkus sveikatos sutrikdymas nustumiant ją nuo suoliuko – pagal nukentėjusiosios parodymus, pagal parodymų patikrinimo įvykio vietoje protokolo nuotraukas, užfiksuotas kraujosruvas nukentėjusiosios kakle, požymiai lyg ir sutapo, kad nukentėjusiajai tada buvo suimta už kaklo iš priekio ir nuo to atsirado ant kaklo kraujosruvos, kadangi kitų duomenų, kada dar galėjo būti sužalotas kaklas, nuo ko atsirado kraujosruvos kakle, nėra. Kaltinamasis, suėmęs nukentėjusiąją už kaklo, galėjo stumti ją nuo suoliuko, ir, pagal objektyvius duomenis, ji turėjo griūti šonu, dešine veido puse, tačiau, pagal šiandien duotus nukentėjusiosios parodymus, šita aplinkybė neatitinka. Buvo minėta, kad Ž. J. trenkėsi pakaušiu į virtuvinę spintelę – objektyvių duomenų, kad taip būtų buvę, nėra. Nuo nukentėjusiosios paminėto sudavimo jai plaštaka į veidą ar į galvą, tokį sužalojimą taip pat nelabai galima padaryti. Kaip jau minėjo, toks sužalojimas galėjo būti padarytas vienmomentiškai griuviminės traumos metu, kontaktuojant veido dešine puse, arba, jeigu imant atskirai kaip smūgius, nuo dviejų smūgių į veido dešinę pusę – ir dėl to gali atsirasti toks sužalojimas. Kadangi nukentėjusiajai buvo sutrikęs kraujo krešėjimas, ji buvo neblaivi, sužalojimas, sukėlęs sunkų sveikatos sutrikdymą, galėjo būti padarytas iš vakaro.

Sunkus sveikatos sutrikdymas galėjo būti padarytas ir suduodant kumščiu į galvos sritį, tas sužalojimas nėra būdingas tik griuviminei traumai, tik pagal visas aplinkybes buvo vertinta, kad galėjo atsirasti griuviminės traumos metu.

Dėl to, ar rasti išoriniai sužalojimai buvo padaryti vienu metu – kadangi nerašoma, kad kraujosruvos veido dešinėje pusėje skirtųsi savo spalva, vadinasi, jos buvo padarytos vienu metu, o poodinės kraujosruvos kaklo priekinėje dalyje GMP kvietimo kortelėje tik konstatuotos, nenurodyta, ar jos senos, ar šviežios, tik šiandien kaip liudytoja apklausta felčerė nurodė, kad jos buvo senos, galėjo būti savaitės senumo.

Sužalojimą vertinant kaip atsiradusį griuviminės traumos metu – vienmomentiškai galėjo atsirasti poodinės kraujosruvos dešinėje veido pusėje ir kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu, jeigu vertinti kaip padarytą nuo smūgių – turėjo būti suduoti ne mažiau kaip du smūgiai į dešinę veido pusę. Nurodyti, keliais trauminiais poveikiais buvo padaryti sužalojimai kakle, nėra galimybės, kadangi jie yra tik konstatuoti ir neaprašyti, jie griuviminei traumai nebūdingi. Nurodyti, keliais trauminiais poveikiais nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nėra galimybės, kadangi ne nuo kiekvieno suduoto smūgio lieka žymės, ypač sudavus plaštaka. Kadangi jis pats nukentėjusiosios Ž. J. neapžiūrėjo, rėmėsi medicininiuose dokumentuose esančiais duomenimis, nustatyti kraujosruvų nukentėjusiosios veide senumo nėra galimybės, kadangi medicininiuose duomenyse tik konstatuotas faktas, kad yra kraujosruvos, jos neaprašytos. Jeigu bent būtų parašyta, kad jos senos, ar apibūdinta spalva, dar galėtų kažką pakomentuoti.

Tai, kad kaltinamasis naktį rado nukentėjusiąją „apsidirbusią“, ji nebelaikė išmatų, galėjo būti susiję su trauma, nes pradedamos spausti galvos smegenys ir sutrinka sąmonė, o, sutrikus sąmonei, gali būti šlapinimosi ir tuštinimosi nekontroliavimas. GMP kvietimo kortelėje pažymėta, kad nukentėjusiajai iš burnos bėgo putos, buvo epilepsijos priepuolis – tai taip pat gali būti ir nuo galvos traumos, be abejo, ir alkoholio vartojimo pasekmė, ir viskas kartu. Kortelėje yra įrašyta, kad nukentėjusiajai diagnozuotas lėtinis alkoholizmas. Apie epilepsijos priepuolį GMP kvietimo kortelėje parašyta tiek, kad įvyko naktį. Kaip išsiaiškinta, taip buvo užrašyta iš kaltinamojo žodžių, ir tai nėra diagnozė, medikai epilepsijos priepuolio simptomų nematė. Bėgti putos iš burnos, prasidėti kažkokie traukuliai galėjo dėl traumos, tik tai buvo įvardyta kaip epilepsijos priepuolis ir dėl to buvo kviesta GMP, vėliau medikai neberašė, kad nukentėjusioji sirgtų epilepsija. Nukentėjusiosios ligos istorijoje yra įrašyta, kad, nustačius kraujo išsiliejimą po kietuoju smegenų dangalu, dėl sutrikusio krešėjimo rodiklio operuoti ūminio periodo metu negalima, todėl operacija Ž. J. buvo atlikta žymiai vėliau, kai buvo normalizuoti visi rodikliai. Apibrėžto maksimalaus laiko, kiek gali tęstis šviesusis periodas, nėra. Jis gali tęstis įvairiai, iki 1–2 parų, bet tai yra individualu. Bet kokiu atveju, tai yra paromis skaičiuojamas laikas, ne savaitėmis ir ne mėnesiais. Kompiuterinių nuotraukų jis pats nematė, rašydamas išvadą rėmėsi radiologo aprašymu, kadangi jie yra tos srities specialistai. Jis nežino, kurias nuotraukas iš padarytų penkių aprašė radiologas. Jam svarbi buvo pradinė galvos kompiuterinė tomograma, kadangi tai yra diagnozės pagrindimas, ja rėmėsi išvadoje, o apie kitas nuotraukas negali tiksliai pasakyti. Be abejo, turėjo būti darytos kontrolinės nuotraukos, bet diagnozei pagrįsti jos nebėra aktualios. Dėl to, kad nėra aprašyti galvos minkštųjų audinių sužalojimai – jie remiasi medicininiais dokumentais, šiuo atveju, radiologo aprašyta galvos kompiuterine tomograma. Radiologas nurodo tik kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, apie minkštuosius audinius, esančias kraujosruvas iki kaulo pakaušio srityje ar kitur, jokių įrašų nėra. Tik konstatuojama, kad vidurio linijos struktūros dislokuotos į dešinę dėl tos kraujosruvos ir smegenų pabrinkimo, o įrašų apie sužalojimus, kraujosruvas minkštuosiuose galvos audiniuose, nėra.

2013 m. rugpjūčio 9 d. informacijoje iš VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės nurodyta, kad Ž. J. 2013-08-07 stacionarizuota į šios ligoninės Chirurginės reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių. Neurochirurgijos skyriuje gydoma nuo 2013 m. rugpjūčio 7 d. 18.45 val. Ž. J. būklė sunki, kalba greitai išsenkanti, todėl apklausa negalima. Diagnozė: daugybiniai kūno sumušimai, mėlynės, kraujo išsiliejimai po kietaisiais galvos smegenų dangalais. Pacientė ruošiama operacijai, kadangi sutrikę kraujo krešumo rodikliai, kuomet jie bus koreguoti, Ž. J. bus operuojama. L:igos išeitis neaiški (1 t., 25 b. l.).

Informacijoje iš VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono greitosios medicinos pagalbos centro nurodyta, kad į iškvietimą pas Ž. J. vyko bendruomenės slaugytoja GMP felčerė A. I. (1 t., 93 b. l.).

Iš Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės 2013-08-07 Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad informacijos apie GMP iškvietimo Ž. J. priėmimo laikas yra 9.14 val., atvykimo – 9.35 val., užfiksuotos daugybinės poodinės kraujosruvos Ž. J. kaklo priekyje dalyje (1 t., 67–68 b. l.).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), butas tvarkingas, grumtynių pėdsakų nerasta (1 t., 20–22 b. l.).