Alytaus apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. PK-109-445/2017Teisminio proceso Nr. 1-51-3-00011-2017-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.11.1.;2.11.3.;2.11.8.;

2017 m. liepos 21 d.

dalyvaujant privačiam kaltintojui - nukentėjusiajam A. S.

nusikalstamos veikos padarymu kaltinamiems asmenims V. K., D. J.

viešame taikinamajame posėdyje nagrinėjo privataus kaltintojo – nukentėjusiojo A. S. skundą privataus kaltinimo tvarka dėl baudžiamųjų bylų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, iškėlimo V. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ir D. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

privatus kaltintojas A. S. paduotu skundu dėl baudžiamosios bylos iškėlimo nurodė, kad 2016-10-09 apie 00.30 val. nakties, jam būnant pas tėvus adresu (duomenys neskelbtini), telefonu paskambino draugas V. K. ir pareiškė, kad nori ateiti išgerti alkoholio. Bekalbant telefonu kažkas paskambino durų skambučiu ir jis atidarė buto duris. Iš karto į tėvų butą įėjo D. J., tyčia, be jokios priežasties sudavė smūgius rankomis į įvairias kūno vietas, ko pasekoje sudaužė akinius ir mobiliojo ryšio telefoną. Vėliau smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas sudavė D. J. ir V. K.. Išgirdę triukšmą buto koridoriuje atbėgo motina R. S., vėliau ir tėvas V. S., kurie išvarė įsibrovusius asmenis. Dėl V. K. ir D. J. suduotų smūgių nukentėjusiajam A. S. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir sunaikintas turtas – nepataisomai sugadinti akiniai, padarant 64.03 Eur turtinę žalą, sudaužytas mobilaus ryšio Samsung Galaxy J7 ekranas, padarant 200 eurų turtinę žalą, viso padaryta turtinė žala sunaikinant ir sugadinant nukentėjusiojo turtą už 264.03 Eur.

Nukentėjusysis A. S. pateikė civilinį ieškinį ir prašo jį pripažinti civiliniu ieškovubei priteisti iš kaltų asmenų 671.58 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Privatus kaltintojas savo skundą grindžia šiais įrodymais: Alytaus AVPK Varėnos RPK vyr.tyrėjo atsakymu dėl duomenų, kad A. S. sužalojo D. J. ir V. K.; nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą kopija; policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl gauto pranešimo apie A. S., kuris kreipėsi į VšĮ „Alytaus polikliniką“ dėl patirtų sužalojimų; specialisto išvada; A. S. apklausos protokolo kopija; 2016-11-30 prokurorės nutarimu atmesti skundą dėl nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo.

Taikinamajame posėdyje nukentėjusysis – privatus kaltintojas A. S. ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinami asmenys D. J. bei V. K. nesusitaikė.

Dėl asmenų, galimai padariusių nusikalstamą veiką ir baudžiamąjį nusižengimą, nustatymo

Nukentėjusysis A. S. savo skunde aiškiai įvardija asmenis, galimai padariusius nusikalstamas veikas, tačiau nepridėjo jokių tai pagrindžiančių įrodymų, patvirtinant tokias aplinkybes.

Nusikalstamų veikų padarymu kaltinami asmenys V. K., D. J. taikinamajame posėdyje neigė padarę nukentėjusiojo skunde privataus kaltinimo tvarka nurodytas nusikalstamas veikas.Tokiu atveju, tai, kad V. K. ir D. J. galimai padarė nurodytas nukentėjusiojo nusikalstamas veikas, paremti tik subjektyviu nukentėjusiojo A. S. parodymų vertinimu.

2016-10-20 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra spręsta tik dėl nusikalstamos veikos kvalifikacijos, bet kiti asmenys, tame tarpe ir galimai nusikalstamas veikas padarę asmenys, nebuvo apklausti, kaip ir nebuvo nustatyti ir apklausti galimai nusikalstamas veikas matę asmenys (R. S., V. S. ir kiti trys nenustatyti asmenys, buvę kartu su V. K. ir D. J., (duomenys neskelbtini), nurodomo įvykio metu).

Ikiteisminio tyrimo pareigūnas spręsdamas ir priimdamas nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), nerinko jokių įrodymų, išskyrus tai, kad apklausė A. S., ir asmenų, galimai padariusių nusikalstamas veikas, nenustatinėjo. Nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą priimtas įvertinus A. S. apklausoje nurodytas aplinkybes.

2016-11-30 Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu buvo atmestas skundas dėl nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo (skundo reg. Nr.3AP-7210, 2016-11-18). Šiame nutarime nurodyta, kad tyrėjas išsiaiškino, jog 2016-10-09 konfliktas vyko tarp V. K., D. J. ir A. S., todėl dėl galimos nusikalstamos veikos pagal BK 140 str. 1 d., galimai įtariami asmenys žinomi – tai V. K. ir D. J.. Tokios aplinkybės prokurorės nutarime, kaip ir ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarime, nepagrįstos jokiais kitais duomenimis (įrodymais), išskyrus paties nukentėjusiojo A. S. paaiškinimą, nors nutarime daromos išvados turi būti pagrįstos įrodymais, o ne prielaidomis.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 409 str. 4 d. numatyta, kad ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų šio Kodekso 407 straipsnyje, atliekamas bendra tvarka, jeigu nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo nėra žinomas.

Tam, kad būtų žinomas nusikalstamos veikos padarymu asmuo, turi būti nustatyta, kur jis buvo galimai nusikalstamos veikos padarymo metu, kokius veiksmus jis atliko ar neatliko ir pan. Tuo tikslu turėjo būti nustatyti ir apklausti visi asmenys, kurie matė tiriamo įvykio aplinkybes, surinkti įrodymai pagrindžiant ar paneigiant tokias aplinkybes.

Įvertinus nurodytas aplinkybes matyti, kad prie skundo pateiktų duomenų visuma nėra pakankama privataus kaltinimo skunde įvardinti asmenis, padariusius nusikalstamą veiką.

Dėl galimai nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 284 str. 1 d.

Ikiteisminio tyrimo tyrėjas 2016-10-20 priėmė nutarimą, kuriuo atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 str.1 d., 187 str.1 d., 284 str.1 d.

Nutarime nurodoma, kad duomenų, jog įvykio metu įžūliu elgesiu, grąsinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais buvo demonstruota nepagarba aplinkiniams ar aplinkai sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką, nėra.

2016-11-30 Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu buvo atmestas skundas dėl nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo.

BPK 169 str. 1 d. numato, kad gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą apie padarytą nusikalstamą veiką arba pats nustatęs nusikalstamos veikos požymius, prokuroras tuoj pat pradeda ikiteisminį tyrimą.

Aplinkybės, kuriomis nežymus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas A. S., kelia pagrįstas abejones dėl nurodytos veikos kvalifikavimo, kadangi:

įžūlus elgesys suprantamas, kaip agresyvus, moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veiksmas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Pagal privataus kaltinimo skunde nurodytas aplinkybes, į A. S. tėvų butą be šio buto savininko ar naudotojo leidimo, nakties metu (00.30 val.) įsiveržia nurodomi asmenys D. J., V. K., ir buto koridoriuje suduoda smūgius A. S., sukelia triukšmą, dėl ko išgirdusi triukšmą atbėga R. S., o vėliau ir V. S.. Tokios aplinkybės akivaizdžiai nurodo į įžūlaus elgesio požymius. Šio įvykio metu nežymus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas A. S., tai atskiras įžūlaus elgesio požymis;

vieša vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos, joje bet kuriuo momentu gali pasirodyti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Įvykio vieta yra daugiabutyje, S. skirtame socialiniame bute, jo koridoriuje. A. S. matė, kad daugiabučio namo laiptinėje be jo nurodytų kaltinamų asmenų, buvo dar trys asmenys. Taigi įvykį matė ir stebėjo ne tik asmenys, kurie buvo konflikto dalyviai, bet ir kiti pašaliniai asmenys - R. S., V. S. ir dar trys nenustatyti asmenys, kurie stebėjo įvykį iš namo laiptinės. Bet kada galėjo atsirasti ir kiti asmenys, kurie dėl kaltininkų veiksmų patirtų nepatogumų, būtų nesaugūs viešoje vietoje, kadangi daugiabučio namo laiptinė yra skirta gyventojams ir kitiems asmenims patekti į atskirus butus. Tai, kad įvykis vyko privačioje valdoje (socialiniame bute) nepaneigia viešos vietos sąvokos. Vieša vieta gali būti ir butas daugiabučiame name. Nagrinėjamu atveju tai todėl, kad buto durys buvo atviros ir pašaliniai asmenys buvę laiptinėje, galėjo stebėti įvykių eigą. Nurodomu atveju kaltinamų asmenų elgesys rodo, kad jie elgėsi, kaip viešoje vietoje, t.y. nekliudomai, be savininko ar valdytojo leidimo pateko į butą, atliktais veiksmais parodė, kad nepatogumus turi patirti ne tik tas asmuo, su kuriuo jie turi asmeninių reikalų, bet ir visi kiti, tame bute ar daugiabučio namo laiptinėje esantys asmenys. Nurodomų kaltinamų asmenų veikimas buvo atviras, kai jų elgesiui neįtakojo kokia tai yra vieta, o savo tikslų, jie siekė bet kokiomis priemonėmis. R. S. ir V. S. gyvena jiems skirtame bute ir jaučiasi saugūs, kur jiems užtikrinta visuomenės rimtis ir tvarka, pagarba aplinkiniams ir pačiai aplinkai. Jie neturi jokių asmeninių interesų nurodomiems kaltinamiems asmenims, jų nesieja jokie bendri, asmeniniai nenormalūs santykiai. Tai, kad nurodomi kaltinami asmenys atvyko aiškintis tarpusavio asmeninių santykių su A. S. nereiškia, kad ir kiti su juo giminystės santykiais susiję asmenys turi būti įtraukti į šį tarpusavio asmeninį konfliktą.

Kaltinami asmenys D. J. ir V. K. galimai asmeniniams santykiams spręsti pasirinko būtent viešą vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, kadangi R. S. ir V. S. suprato, jog yra sutrikdyta visuomenės rimtis, pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, smurtaujančius asmenis išvarė iš buto.

Nagrinėjamu atveju dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo A. S. aplinkybių nustatymo, aukštesnysis prokuroras turėtų įvertinti ikiteisminio tyrimo pareigūno ir prokurorės priimtų nutarimų pagrįstumą ir teisėtumą, spręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas bendrąja tvarka, kadangi nusikalstamos veikos padarymu įtariami asmenys nėra žinomi be subjektyvaus nukentėjusiojo A. S. aiškinimo, pagrindžiant tokias aplinkybes kitais duomenimis.

Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro 2015-06-09 įsakymo Nr.I-139 “Dėl rekomendacijų patvirtinimo” pakeitimo 61 punkte numatyta, kad Aukštesnysis prokuroras, vadovaudamasis Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, nesant proceso dalyvio skundo, prašymo ar pareiškimo, savo iniciatyva gali panaikinti ir pagal pareigas žemiau esančio aukštesniojo prokuroro priimtą neteisėtą ar nepagrįstą proceso sprendimą, jei tas pats klausimas nebuvo išspręstas ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

privataus kaltinimo procesą nutraukti ir medžiagą perduoti prokurorui.

Nutartis gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per septynias (7) dienas nuo nutarties priėmimo (prokuroro per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo), skundą paduodant per Varėnos rajono apylinkės teismą.