- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-29
- Bylos Nr.
- 2-20513-638/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15153-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Ieškovas
- S. T.
- Atsakovas
- UAB „Kauno Daisotra“
Kauno apylinkės teismo teisėja Diana Labokaitė, sekretoriaujant Eglei Šiugždinytei, dalyvaujant ieškovui S. T., atsakovo UAB „Kauno Daisotra“ atstovei advokatei R. A., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. T. ieškinį atsakovui UAB „Kauno Daisotra“ dėl Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas S. T. prašė panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2015 m. birželio 17 d. sprendimą Nr. DGKS-2594, kuriuo iš S. T. UAB „Kauno Daisotra“ naudai buvo priteista 1963,43 Eur patirtos materialinės žalos atlyginimo.
Ieškovas ieškinyje nurodė ir bylą nagrinėjant teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovo buvęs darbdavys UAB „Kauno Daisotra“ kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisiją su prašymu iš S. T. išieškoti 1963,43 Eur žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. 2015 m. birželio 17 d. sprendimu UAB „Kauno Daisotra“ naudai buvo priteista 1963,43 Eur žalos atlyginimo.
Ieškovas nurodė, kad UAB „Kauno Daisotra“ dirbo tolimųjų reisų vairuotoju ir jo žiniai buvo perduotos dvi mokėjimo už kurą užsienyje kortelės DKV ir BP, iš kurių mokant už kurą, kaip nurodo ieškovas, be jo žinios, ir buvo padaryta žala UAB „Kauno Daisotra“. Ieškovas paduodamas savo ieškinį laiko, kad jis žalos nepadarė, o žala atsirado dėl trečiojo asmens veikimo. Taip pat UAB „Kauno Daisotra“ nedėjo jokių pastangų, kad nustatytų asmenį, kuris pasinaudojo jos įmonės mokėjimo kortele ir neteisėtais veiksmais padarė įmonei žalą. Tai, kad ieškovas su įmone buvo sudaręs visiškos materialinės atsakomybės sutartį, neatleidžia įmonės nuo siekio išaiškinti neteisėtus veiksmus ar surasti kaltininką, kuris pasinaudojo mokėjimo kortele.
Tai pat ieškovas atkreipė dėmesį, kad kortelėmis DKV ir BP pasinaudoti nusikalstamais tikslais būtų neįmanoma, jei darbdavys nebūtų surašęs ir nebūtų vairuotojams išplatinęs visų naudojamų kortelių PIN kodus. Šiuos kodus turėjo visi transporto bendrovės vairuotojai, nes kiekviename automobilyje buvo knygelė su šiais kodais. Mašinų raktai įmonėje būdavo po mašinų kapotais. Juos paimti ir atsirakinti mašinas gali bet kuris patekęs į teritoriją.
Ieškovas taip pat atkreipė dėmesį, kad kuro grobimo metu jis niekur nevažiavo, o ilsėjosi. Kuras buvo grobiamas kelis kartus, tarp vagystės vietų yra didelis atstumas, todėl svarbu nustatyti įmonės vairuotojus, kurie tuo metu važiavo vagystės maršrutu.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Kauno Daisotra“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, savo atsiliepime nurodė, o bylą nagrinėjant teismo posėdyje atsakovo atstovė paaiškino, kad 2013-08-12 ieškovas ir atsakovas sudarė darbo sutartį Nr. 390, pagal kurią ieškovas nuo 2013-08-14 pradėjo dirbti atsakovo įmonėje tarptautinių krovinių gabenimo vairuotoju. 2013-08-12 ieškovas buvo supažindintas su Vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, tarptautinių krovinių gabenimo vairuotojo pareiginiais nuostatais. 2014-01-02 d. šalys sudarė visiškos materialinės atsakomybės sutartį Nr. 390, kuria ieškovas prisiėmė visišką materialinę atsakomybę už darbdavio jam patikėtas materialines vertybes - transporto priemones su visa jose esančia įranga, dokumentais, degalais bei kuro kortelėmis ir trečiųjų asmenų jam perduotą turtą (gabenamus krovinius). Ši sutartis numatė, kad darbdavio turtas (tame tarpe - kuro kortelės) gali būti naudojamos tik darbo pareigų vykdymui ir nenaudojamos jokiems kitiems tikslams, o darbuotojas įsipareigoja atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamo turto saugojimo ar saugojimo organizavimo, darbdavio turto netekimo ar vertės sumažėjimo. Minėtoje sutartyje numatyta, kad turtas darbuotojui gali būti perduodamas ir nepasirašant perdavimo - priėmimo aktų, jei turto perdavimas išplaukia iš darbuotojo darbo funkcijų ir tos vertybės yra priemonės, kuriomis darbuotojas naudojasi darbe. Būtent toks turtas ir yra kuro kortelės, dėl kurių naudojimo tarp šalių ir kilo ginčas.
Atsakovas atkreipė dėmesį, kad 2015-02-25 ieškovas buvo išsiųstas į tarnybinę komandiruotę gabenti krovinius tarptautiniais maršrutais transporto priemone valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas turėjo DKV ir BP kuro korteles. Komandiruotės metu 2015-02-27 apie 22 val. ieškovas, vairuodamas minėtą transporto priemonę su kroviniu sustojo poilsio degalinėje, esančioje netoli Triesto miesto Italijoje ir, kaip jis pats teigia, nakvojo transporto priemonėje. Naktį iš 2015-02-27 į 2015-02-28 su atsakovo turima DKV kortele buvo atlikti trys kuro pirkimai netoliese esančiose degalinėse Italijoje bei Slovėnijoje, o su BP kortele - degalinėje Italijoje. Atsakovas pabrėžė, kad pirkimai negalėjo būti atlikti, neturint pas ieškovą esančių kortelių ir nežinant PIN kodų, kadangi tik kortelės ir PIN kodo derinys leidžia atlikti pirkimo operaciją.
Šalių sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis numato, kad ieškovas gali naudoti jam perduotą turtą tik darbo pareigų vykdymui ir nenaudoti kitiems tikslams, tačiau faktiškai kortelės buvo panaudotos degalų įsigijimui ne darbdavio reikmėms, kuro pirkimai įvyko netoli nuo ieškovo nakties poilsio vietos esančiose degalinėse. Neteisėtais ieškovo veiksmais - kuro kortelių panaudojimu ne darbdavio reikmėms arba jų neišsaugojimu, netinkamu jų saugojimo organizavimu - darbdaviui buvo padaryta 1963,43 Eur žala.
Atsakovas ieškovo atsakomybę kildina iš visiškos materialinės atsakomybės sutarties, kurios pagrindu ieškovui buvo perduotos materialinės vertybės, įskaitant ir kuro korteles. Ieškovas neužtikrino saugaus šių kortelių naudojimo ir dėl to atsakovui buvo padaryta žala.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais ir liudytojo apklausos duomenimis nustatyta, kad 2013-08-12 šalys - ieškovas S. T. ir atsakovas UAB „Kauno Daisotra“ - sudarė darbo sutartį Nr. 390, pagal kurią ieškovas nuo 2013-08-14 pradėjo dirbti atsakovo įmonėje tarptautinių krovinių gabenimo vairuotoju (50,51 b.l.) Ieškovas prieš pradėdamas darbą 2013-08-12 buvo supažindintas su Vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, tarptautinių krovinių gabenimo vairuotojo pareiginiais nuostatais (57-65 b.l.). 2014-01-02 šalys sudarė visiškos materialinės atsakomybės sutartį Nr. 390, kuria ieškovas prisiėmė visišką materialinę atsakomybę už darbdavio jam patikėtas materialines vertybes (55,56 b.l.).
Ieškovas 2015-02-25 buvo išsiųstas į tarnybinę komandiruotę gabenti krovinius tarptautiniais maršrutais, naudojant transporto priemonę valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas neginčija, kad vykdamas į šią komandiruotę kartu su jam perduotomis materialinėmis vertybėmis gavo ir atsiskaitymo už kurą korteles DKV ir BP bei šioms kortelėms naudoti reikalingus asmeninio naudojimo kodus (angl. Personal Identification Number) (toliau PIN).
Ieškovo komandiruotės metu 2015 m. vasario mėnesį, naktį iš 27 d. į 28 d., naudojant atsakovo turėtas korteles kurui pirkti - DKV kortelę ir BP kortelę - atlikti trys kuro pirkimai netoliese esančiose degalinėse Italijoje bei Slovėnijoje (69-77 b.l.).
Dėl šių aplinkybių ginčo tarp šalių nėra. Nagrinėjamojoje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl darbuotojo materialinės atsakomybės ribų ir atsakomybės taikymo sąlygų. Ieškovas neginčydamas aplinkybės, kad kuro pirkimai – Italijoje ir Slovėnijoje - buvo atlikti jam perduotomis mokėjimo už kurą kortelėmis ir naudojant jam patikėtus PIN kodus, laiko, kad jis nėra atsakingas dėl darbdaviui atsiradusios žalos, nes kortelės visada buvo su juo, jis jų niekam neperdavė ir PIN kodų niekam neatskleidė. Žala įmonei atsirado dėl neteisėtų trečiųjų asmenų veikimo, dėl kurių veikimo ieškovas nėra atsakingas.
Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisija, išnagrinėjusi šalių ginčą, 2015 m. birželio 17 d. priimtu sprendimu Nr. DGKS-2594 patenkino UAB „Kauno Daisotra“ prašymą ir iš S. T. priteisė 1963,43 Eur padarytos žalos atlyginimą. Komisija konstatavo, kad byloje yra nustatytos visos DK 246 straipsnyje numatytos atsakomybės sąlygos, todėl prašymą tenkino.
Materialinė atsakomybė darbo teisėje yra savarankiška turtinės atsakomybės rūšis. DK 245 straipsnis nurodo, kad materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Darbuotojo materialinė atsakomybė suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas darbo pareigas. Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos tokios sąlygos: 1) padaryta žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusi šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo teisiniais santykiais; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (DK 246 str.). Materialinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai yra visos DK 246 str. nurodytos pažeidėjo materialinės atsakomybės sąlygos.
Materialinės atsakomybės sąlyga - neteisėta veika - suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tame skaičiuje ir lokalinių aktų nevykdymas arba netinkamas vykdymas. Darbuotojo teisinė pareiga - tinkamai atlikti pareigas, dirbti sąžiningai, dorai, tausoti darbdavio patikėtas materialines vertybes ir savavališkai neatlikti veiksmų, kurie kenktų darbdavio interesams; jo neveikimas gali būti neteisėtas, kai jis buvo įpareigotas atlikti tam tikrus veiksmus.
Teismas, vertindamas ieškovo materialinės atsakomybės pagrindus, pažymi, kad su S. T. buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, pagal kurią su kitomis materialinėmis vertybėmis ieškovui buvo perduotos ir mokėjimo už kurą kortelės (sutarties 1.1 punktas). Ieškovas įsipareigojo jam patikėtą turtą saugoti, imtis priemonių nuostoliams išvengti (sutarties 2.2 punktas), taip pat įsipareigojo nenaudoti turto jokiems kitiems tikslams, išskyrus darbo pareigų vykdymą (sutarties 2.4 punktas).
Kaip nurodo ieškovas, jis neatliko neteisėtų kuro pirkimų. Teismas pažymi, kad jei ieškovas būtų dalyvavęs darant minėtus pirkimus, jo veikimas būtų vertinamas kitos teisės šakos – baudžiamosios teisės – normų aspektu. Ta aplinkybė, kad nėra duomenų, jog ieškovas šiuose pirkimuose dalyvavo, nepašalina ieškovo pareigos elgtis ir veikti taip atidžiai ir rūpestingai, kad dėl jo veiksmų neatsirastų žala kitiems asmenims.
Žala įmonei atsirado dėl neteisėto ir nepagrįsto kuro pirkimo. Kuras ne įmonės reikmėms buvo įsigytas panaudojant ieškovo žinioje esančias mokėjimo korteles ir PIN kodus. Nors byloje nėra duomenų, kad ieškovas pats naudojosi minėtomis kortelėmis ar jas perdavė tretiesiems asmenims, akivaizdu, kad ieškovas, būdamas UAB „Kauno Daisotra“ darbuotoju, neužtikrino šių kortelių ir jų PIN kodų išsaugojimo, sudarydamas sąlygas galimai tretiesiems asmenims jomis pasinaudoti. Nors minėtos kortelės ir PIN kodai nėra perduodami iš vieno darbuotojo kitam pasirašytinai, tačiau tai yra įmonės materialinės vertybės, ieškovas neginčija, kad jas gavo. Net jeigu PIN kodai, kaip teigia, ieškovas, buvo žinomi visiems vairuotojams, tai kortelei esant ieškovo žinioje, vien tik PIN žinojimas neleistų atlikti kuro pylimo.
Kaip paaiškino byloje liudytoju apklaustas UAB „Kauno Daisotra“ direktoriaus pavaduotojas V. M., už kurą ir kitiems mokėjimams skirtos kortelės yra priskirtos konkretiems automobiliams, vairuotojas, gaudamas automobilį, gauna ir korteles bei PIN kodus. Tai, kad kodai ir kortelės nebūtų laikomos kartu, turi užtikrinti jas gavęs asmuo. Kaip matyti iš kelionės lapų (38-48 b.l.), transporto priemone vilkiku 58 Mercedes EE, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2014 m. spalio mėnesio pradžios važinėjo ieškovas, tai matyti iš spidometro fiksuotų nuvažiuotų kilometrų išvykstant ir atvykstant. Kitas vairuotojas automobilio nevairavo. Todėl ir mokėjimo kortelės, priskirtos šiam automobiliui, buvo perduotos ieškovui nuo 2014 m. spalio mėnesio ir turėjo būti ieškovo saugomos, neperduodamos jokiems kitiems asmenims. Ieškovo argumentai, kad savaitgaliais jis palikdavo automobilį įmonės aikštelėje Kaune, kartu su kortelėmis, kur jomis galėjo pasinaudoti kiti vairuotojai, vertintinas kritiškai. Atsakovo direktoriaus pavaduotojas paaiškino, kad net jeigu kas nors būtų norėjęs važiuoti su ieškovui paskirtu automobiliu savaitgalį Kaune, tai kurą galėjo pilti atsakovo degalinėje, įmonės teritorijoje, nenaudodamas ieškovui išduotų kortelių. Be to, ieškovo kelionės lapuose nurodoma nuvažiuotų kilometrų seka paneigia ieškovo aiškinimą, kad kažkas naudojo automobilį savaitgaliais Lietuvoje. Darbo dienomis, kaip minėta, nuo 2014 m. spalio mėnesio važiavo tik ieškovas.
Iš šių aplinkybių matyti, kad beveik penkis mėnesius iki minėto nepagrįsto kuro pirkimo automobiliu, o tuo pačiu ir kortelėmis, naudojosi tik ieškovas, kitiems asmenims šie daiktai nebuvo perduoti arba negalėjo būti perduoti. Todėl ieškovas būdamas materialiai atsakingas turėjo taip organizuoti jam perduotų vertybių saugojimą ir naudojimąsi jomis, kad jos nepatektų trečiųjų asmenų žinion.
Civiliniame procese teismas nustato tiesą byloje remdamasis didesnės tikimybės principu, t.y. teismas laiko nustatytomis tokias aplinkybes, kurių buvimas, teismo įsitikinimu, yra labiau tikėtinas nei netikėtinas. Vertindamas aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė jokių aplinkybių, kurios šalintų jo materialinę atsakomybę darbdaviui.
DK 257 straipsnio 5 dalis numato galimybę teismui ar ginčą nagrinėjančiam organui sumažinti atlygintinos žalos dydį atsižvelgiant į aplinkybes dėl kurių žala atsirado ir šalių turtinę padėti. Nors ieškovas žalos dydžio mažinti neprašo, teismas laiko, kad minėto straipsnio nuostatas teismas, nagrinėdamas iš darbo teisinių santykių kylančią bylą, gali taikyti ir ex officio. Tačiau nagrinėjamos bylos kontekste teismas nelaiko, kad yra pagrindas mažinti priteistinos žalos dydį, todėl teismas ieškovo ieškinį atmeta palikdamas Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2015 m. birželio 17 d. sprendimą Nr. DGKS- 2594.
Ieškovo ieškinį atmetus iš ieškovo atsakovui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos advokatės pagalbai apmokėti (CPK 93 ir 98 straipsniai). Pagal advokatės R. A. pateiktą prašymą ir su juo pateiktas PVM sąskaitas faktūras ir mokėjimo pavedimus šios išlaidos sudaro 726 Eur sumą. Teismas laiko, kad šios išlaidos yra pagrįstos ir protingos ir jas iš ieškovo priteisia atsakovui. Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo valstybei CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, todėl žyminis mokestis valstybei ir ieškinį atmetus iš ieškovo nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje yra 2,76 Eur, jos neviršija 3,00 Eur, todėl vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi šios išlaidos iš ieškovo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais teismas
nusprendė:
Ieškovo S. T. ieškinį atmesti.
Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2015 m. birželio 17 d. sprendimą Nr. DGKS-2594 palikti nepakeistu.
Priteisti iš ieškovo S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui UAB „Kauno Daisotra“, juridinio asmens kodas 235020160, patirtas 726 Eur (septynių šimtų dvidešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį teismą.