Kauno apygardos teismo nutartis

2014-09-26 · Byla Nr. ATP-992-238/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-26
Bylos Nr.
ATP-992-238/2014
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Danguolė Šiugždinytė
Kategorijos
  • 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Nr. ATP-992-238/2014;
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-04342-2014-2;Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko Dano Česnausko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 30 d. nutarimo A. P. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad ji 2014 m. kovo 12 d., apie 0.23 val., kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda (kairė pusė, 99,40 km), vairavo automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdama dvejų metų vairavimo stažo, esant leistinam greičiui 70 km/h, važiavo 126 km/h greičiu, leistiną greitį viršijo 56 km/h, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 5 p., 8 p., 139 p. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 124 straipsnio 6 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 30 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo teisena pagal LR ATPK 124 straipsnio 6 dalį A. P. atžvilgiu nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nesurinkta patikimų ir leistinų įrodymų, kurie neabejotinai pagrįstų A. P. kaltę padarius nurodytą pažeidimą, o duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 30 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą – A. P. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 124 straipsnio 6 dalį ir skirti administracinę nuobaudą – 1000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių. Skunde nurodo, kad byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, jog administracinį teisės pažeidimą padarė A. P., nes transporto priemonės savininkas P. B. savo 2014 m. balandžio 29 d. paaiškinime nurodė, kad jam priklausantį automobilį jis 2014 m. kovo 11 d. nuo 22 val. patikėjo valdyti A. P., ji šio fakto neneigė, tačiau nurodė, kad pažeidimo metu vairavo ne ji, tą pačią dieną, nuvažiavo pas savo draugą I. V., pas jį susitiko su N. K.. Ji, I. V. ir N. K. vartojo alkoholinius gėrimus, po to A. P. paprašė nuvežti ją namo. Važiavo trise, automobilį vairavo N. K., I. V. sėdėjo keleivio vietoje, ji sėdėjo automobilio gale. Analizuojant visų minėtų asmenų paaiškinimus darytina pagrįsta išvada, kad N. K. pažeidimo padarymo dieną pažeidimo fiksavimo vietoje nebuvo, t. y. minėtu automobiliu nevažiavo, nes Kelių eismo taisyklių pažeidimą užfiksavęs stacionarus greičio matavimo prietaisas yra įrengtas ant viaduko, kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda 99,40 km virš Jonavos g., o jo nurodytas vykimo maršrutas yra kitoje Kauno m. pusėje. Be to, jis nurodė, kad vairuojamas automobilis varomas dyzelinu ir automobilyje yra įrengta automatinė pavarų dėžė, nors pagal technines charakteristikas automobilis varomas benzinu ir dujomis ir automobilyje įrengta mechaninė pavarų dėžė. Tai pat jis priešingai, nei nurodė I. V. ir A. P., nurodė jų sėdėjimo vietas automobilyje, todėl akivaizdu, kad pažeidimo padarymo vietoje N. K. ir I. V. nebuvo, o iš jų trijų automobilį vairavo ir nusižengimą padarė būtent A. P.. Pažymi, kad įvertinus I. V. ir N. K. parodymus, jų atžvilgiu buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl melagingų parodymų teikimo, jiems už tai buvo paskirtos administracinės nuobaudos, nutarimai apeliacine tvarka apskųsti nebuvo.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinis skundas netenkintinas.

LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Iš LR ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.

Kita vertus, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal LR ATPK 124 straipsnio 6 dalį A. P. atžvilgiu buvo nutraukta, nesant šio pažeidimo įvykio ir sudėties. Iš teismo nustatytų konkrečių bylos aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų matyti, kad P. B. jam priklausantį automobilį 2014 m. kovo 11 d. nuo 22 val. patikėjo valdyti A. P., ji šio fakto neneigė, pripažino paėmusi iš P. B. automobilį, tačiau neigė faktą, kad ji pažeidimo metu šį automobilį vairavo. Institucija apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad liudytojai N. K. ir I. V. melagingai nurodė įvykio aplinkybes, liudytojas N. K. teikė melagingus parodymus, kad vairavo automobilį pažeidimo metu 2014-03-12, 00.23 val., už ką jiems administracinių teisės pažeidimų bylose buvo paskirtos administracinės nuobaudos. Tačiau ši aplinkybė niekaip nepatvirtina fakto, jog automobilį pažeidimo metu vairavo būtent A. P..

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn vien tik tokių duomenų, kuriuos nurodo apeliantas apeliaciniame skunde, nepakanka. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių kitų duomenų, galinčių patvirtinti Institucijos apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kuriais yra grindžiama išvada, jog automobilį vairavo A. P.. Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokole Nr. 39U-9156590-14 (b. l. 2) esanti nuotrauka yra neinformatyvi, joje nėra matoma nei kas vairavo automobilį, nei kiek žmonių tuo metu buvo automobilyje, todėl laikytina, kad išvada, jog automobilyje neabejotinai buvo ir jį vairavo A. P., yra nepagrįsta ir neįrodyta. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai) principu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą A. P. atžvilgiu dėl pažeidimo, numatyto LR ATPK 124 straipsnio 6 dalyje, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Taigi pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai, išsamiai išsiaiškino bylos aplinkybes, reikšmingas administraciniam teisės pažeidimui nustatyti, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o teismo nutarimas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko Dano Česnausko apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 30 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Danguolė Šiugždinytė