Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Ancom“ ieškinį atsakovui B. S. dėl nepagrįstai gautų piniginių lėšų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo 350 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė atsakovui piniginiais mokėjimais laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 5 d. iki 2017 m. gegužės 19 d. bei esant sąskaitybos klaidai pervedė atsakovui 350 Eur sumą, ieškovė pateikė atsakovui 2018 m. vasario 13 d. pretenziją, kuria ragino atsakovą gera valia grąžinti nepagrįstai gautą 350 Eur sumą, tačiau atsakovas iki šiol jų negrąžino. Ieškovė nurodo, kad atsakovas be teisinio pagrindo atsisako grąžinti ieškovei pinigus, todėl prašo nepagrįstai gautas pinigines lėšas priteisti iš atsakovo. Nurodo, jog atsakovas ne kaip darbuotojas, o kaip fizinis asmuo, esant sąskaitybos klaidai iš ieškovės gavo 350 Eur nepagrįstai, todėl šiuo atveju Lietuvos Respublikos darbo kodekso normos netaikytinos, šalių teisiniai santykiai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.237 straipsnį.

Ieškovės atstovas į byloje paskirtą teismo posėdį neatvyko, ieškovei apie teismo posėdį pranešta tinkamai, ieškovė teismui pateikė prašymą bylą 2019 m. sausio 4 d., 9.30 val. teismo posėdyje nagrinėti ieškovės atstovui nedalyvaujant. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, užtikrinant proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, teismas bylą išnagrinėjo ieškovės atstovui nedalyvaujant.

Atsakovas B. S. su ieškovės ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovė UAB „Ancom“ su atsakovu 2017 m. sausio 27 d. su atsakovu sudarė darbo sutartį, kuria atsakovas buvo priimtas dirbti bendrovėje vadybininku – vairuotoju. Pagal darbo sutartį darbdavys įsipareigojo darbuotojui B. S. mokėti minimalią mėnesinę algą, ją išmokant du kartus per mėnesį. 2017 m. vasario mėnesį šalys susitarė pakeisti darbo užmokesčio dydį, prie minimalios mėnesinės algos pridedant 100 Eur, t. y. ieškovė įsipareigojo nuo 2017 m. kovo mėnesio mokėti atsakovui 480 Eur darbo užmokestį. Atsakovui buvo įteikta 2017 m. rugpjūčio 28 d. pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas 2017 m. sausio – gegužės mėnesiais, tačiau šioje pažymoje neteisingai nurodytos darbo užmokesčio sumos už 2017 m. kovo ir gegužės mėnesius bei kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, taip pat neteisingai apskaičiuoti į valstybės biudžetą nuo darbo užmokesčio mokėtini mokesčiai. Atsakovas nurodo, kad ieškovė neįvertino padidinto darbo užmokesčio už 2017 m. kovo, gegužės mėnesius, todėl nelaikytina, kad išmokėtos sumos yra gautos nepagrįstai ir priteistinos. Atsakovas nurodo, kad ieškovę ir atsakovą siejo darbo teisiniai santykiai, ginčas kilo iš darbo teisinių santykių, o ne nepagrįsto praturtėjimo civilinių teisinių santykių, todėl šiuo atveju ieškovė kreipdamasi tiesiogiai į teismą nesilaikė privalomos darbo ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, ieškovė nepateikė jokių leistinų įrodymų, kad atsakovas veikė nesąžiningai ar kad buvo padaryta sąskaitybos klaida.

Teismo posėdžių metu atsakovas ir jo atstovė su ieškovės ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime bei triplike išdėstytą poziciją, prašė ieškinį atmesti išdėstytų motyvų pagrindu.

Teismo posėdžių metu papildomai atsakovas nurodė, kad nuo 2017 m. sausio 27 d. dirbo UAB „Ancom“ vairuotoju – vadybininku, su bendrove buvo sudaryta darbo sutartis ir iš pradžių sutarta, jog jam bus mokamas 380 Eur neatskaičius mokesčių darbo užmokestis. Vėliau su darbdavio atstovu M. G. buvo sutarta, jog nuo 2017 m. kovo bus mokamas 100 Eur į rankas didesnis darbo užmokestis, pasirašė darbo sutarties pakeitimą, tačiau tuo metu su savimi neturėjo savo darbo sutarties egzemplioriaus, todėl, pakeitimas buvo pasirašytas tik ant darbdavio turimo darbo sutarties egzemplioriaus. Nurodė, jog darbo santykiai su UAB „Ancom“ nutrūko 2017 m. gegužės 16 d. jo prašymu, buvo nuėjęs į bendrovę, kur pasirašė dokumentus dėl darbo sutarties nutraukimo. Papildomai dar pasiteiravo darbdavio atstovų, ar viskas yra gerai su darbo užmokesčio ir kitų išmokų jam apskaičiavimu, buvo atsakyta, kad viskas yra gerai. Vėliau, rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjo pabaigoje jam paskambino telefonu UAB „Ancom“ direktorė ir paaiškino, kad jam pervedant darbo užmokestį buvo padaryta klaida, vėliau gavo raginimą elektroniniu paštu grąžinti pinigus bendrovei per 1 mėnesį. Atsakovas nurodė, kad jokių duomenų, apie tai, kad buvęs darbdavys UAB „Ancom“ būtų kreipęsis į Darbo ginčų komisiją negavo, buvo pats nuėjęs į Darbo ginčų komisiją, kur jam buvo nurodyta, kad darbdavys į komisiją nėra kreipęsis.

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad ieškovės teismui pateiktos darbo sutarties su atsakovu kopija yra be paties atsakovo, t. y. darbuotojo, parašo, su ieškovės teismui pateiktu įsakymu dėl darbo sutarties pakeitimo atsakovas nėra pasirašytinai supažindintas. Nurodė, kad iš teismui pateiktų darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraščių matyti, kad ieškovė už 2017 m. gegužės mėnesį nepagrįstai yra atsakovui nepritaikiusi neapmokestinamojo pajamų dydžio, todėl išmokos atsakovui yra apskaičiuotos neteisingai. Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovo yra kilęs ginčas iš darbo teisinių santykių, ieškovė nesilaikė privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, t. y. nesikreipė į Darbo ginčų komisiją, o kreipėsi tiesiogiai į teismą, todėl ieškovės ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtu arba atmestas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Byloje ieškovės ieškinys pareikštas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnio pagrindu dėl nepagrįsto atsakovo praturtėjimo ieškovės sąskaita.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 350 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog atsakovui piniginiais mokėjimais laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 5 d. iki 2017 m. gegužės 19 d., esant sąskaitybos klaidai, nepagrįstai pervedė 350 Eur sumą, kurios atsakovas iki šiol negrąžino. Atsakovas teigia, kad ši suma jam buvo ieškovės pervesta kaip darbo užmokestis galiojant tarp šalių sudarytai darbo sutarčiai, 2017 m. vasario mėnesį šalys susitarė pakeisti darbo užmokesčio dydį, t. y. ieškovė įsipareigojo nuo 2017 m. kovo mėnesio mokėti atsakovui 480 Eur darbo užmokestį. Atsakovas nurodo, kad ieškovė neįvertino padidinto darbo užmokesčio ir neteisingai nurodo žiniaraščiuose bei pažymoje darbo užmokesčio sumas už 2017 m. kovo ir gegužės mėnesius bei kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas dydį, taip pat neteisingai apskaičiavo į valstybės biudžetą nuo darbo užmokesčio mokėtinus mokesčius, nepritaikė atsakovui neapmokestinamojo pajamų dydžio.

Ieškovė nurodo, jog atsakovas ne kaip darbuotojas, o kaip fizinis asmuo, esant sąskaitybos klaidai iš ieškovės gavo 350 Eur nepagrįstai, todėl šiuo atveju Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) normos netaikytinos, šalių teisiniai santykiai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnį. Atsakovas nurodo, kad ieškovę ir atsakovą siejo darbo teisiniai santykiai ir ginčas kilo iš darbo teisinių santykių, o ne nepagrįsto praturtėjimo civilinių teisinių santykių, todėl šiuo atveju ieškovė kreipdamasi tiesiogiai į teismą nesilaikė privalomos darbo ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos.

Iš byloje esančių duomenų bei šalių paaiškinimų matyti, kad ginčas byloje kilo: 1) dėl ieškovės atsakovui pervestos sumos priteisimo – ieškovė teigia, kad 350 Eur sumą atsakovui laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 5 d. iki 2017 m. gegužės 19 d. pervedė nepagrįstai esant sąskaitybos klaidai, kaip fiziniam asmeniui, o atsakovas teigia, kad ši suma, nurodytu laikotarpiu jam ieškovės buvo pervesta kaip darbo užmokestis darbuotojui; 2) dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo – ieškovė nurodo, kad tarp šalių susiklostė nepagrįsto praturtėjimo teisiniai santykiai, o atsakovas nurodo, jog tarp šalių ginčas kilo iš darbo teisinių santykių; 3) bei dėl to, ar ieškovės ieškiniui taikytina išankstinė ginčo sprendimo tvarka (ginčo nagrinėjimas Darbo ginčų komisijoje).

Asmenų turtinius santykius reglamentuoja civilinė teisė (CK 1.1 straipsnio 1 dalis). Tam tikrus turtinius santykius reguliuoja ir darbo teisės normos, pavyzdžiui, darbo užmokesčio mokėjimą, turtinę darbdavių ir darbuotojų atsakomybę. Atsižvelgiant į tai, byloje spręstina, ar ginčas kilęs civilinių, ar darbo teisinių santykių srityje, ir priklausomai nuo to – kokia ginčo sprendimo tvarka taikytina.

Byloje nustatyta, kad neterminuotos darbo sutarties pagrindu atsakovas pas ieškovę dirbo vadybininku – vairuotoju nuo 2017 m. sausio 27 d. iki 2017 m. gegužės 16 d. Šalys 2017 m. sausio 27 d. darbo sutartimi sutarė dėl minimalaus darbo užmokesčio mokamo du kartus per mėnesį 1-15 ir 20-31 dienomis.

Iš ieškovės pateiktų darbo užmokesčio atsakovui priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščių matyti, kad atsakovui B. S. neatskaičius mokesčių už 2017 m. vasario mėnesį ieškovės priskaičiuota 380,00 Eur darbo užmokesčio (327,70 Eur atskaičius mokesčius), 2017 m. kovo mėnesį 297,39 Eur darbo užmokesčio ir 39,48 Eur ligos pašalpos (iš viso 300,12 Eur atskaičius mokesčius), 2017 m. balandžio mėnesį priskaičiuota 578,71 Eur darbo užmokesčio (459,85 Eur atskaičius mokesčius), o 2017 m. gegužės mėnesį priskaičiuota 360,95 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas (267,10 Eur atskaičius mokesčius).

Ieškovė teismui neteikė įrodymų (banko sąskaitos išrašų, mokėjimo nurodymų kopijų, kt.), patvirtinančių, kad ieškiniu reikalaujama priteisti iš atsakovo 350 Eur suma ieškovės nurodytu laikotarpiu atsakovui buvo pervesta. Iš atsakovo B. S. teismui pateikto atsakovo banko sąskaitos „Swedbank“, AB išrašo matyti, kad ieškovė UAB „Ancom“ atsakovui 2017 m. vasarį pervedė iš viso 100 Eur sumą, 2017 m. kovą 427,70 Eur sumą, 2017 m. balandį 500,12 Eur sumą, 2017 m. gegužę 676,95 Eur sumą.

Palyginus ieškovės pateiktus duomenis, nurodytus ieškovės parengtuose darbo užmokesčio atsakovui žiniaraščiuose bei atsakovo banko sąskaitos išrašo duomenis, matyti, kad ieškovė atsakovui visu laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 21 d. iki 2017 m. gegužės 19 d. kas mėnesį pervesdavo kitokias sumas, nei nurodytos darbo užmokesčio žiniaraščiuose. Tai matyti ir iš ieškovės paruoštos 2017 m. rugpjūčio 28 d. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas Nr. 170828, kurios teisingumą pripažino pati ieškovė teismui pateiktame dublike. Atsakovui 2017 m. vasario mėnesį ieškovė pervedė 100,00 Eur sumą, nors buvo priskaičiuota išmokėti 327,70 Eur darbo užmokesčio, 2017 m. kovo mėnesį ieškovė pervedė atsakovui 427,70 Eur sumą, nors už kovą buvo priskaičiuota išmokėti 300,12 Eur suma, 2017 m. balandį pervedė atsakovui 500,12 Eur sumą, nors priskaičiuota buvo 459,85 Eur suma, 2017 m. gegužės mėnesį pervedė 676,95 Eur sumą, nors priskaičiuota 267,10 Eur suma. Iš šių duomenų matyti, kad nebuvo vienkartinis veiksmas tai, jog ieškovė atsakovui pervesdavo ne tokias sumas, kurios yra nurodytos bendrovės pateiktuose apskaitos dokumentuose – bendrovė atsakovui kas mėnesį pervesdavo vis kitokio dydžio darbo užmokestį, nei priskaičiuotas ir nurodytas atsakovo darbo užmokestis ieškovės apskaitos dokumentuose.

Atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad su ieškove buvo sutarta, jog jam nuo 2017 m. kovo bus mokamas didesnis darbo užmokestis – 480 Eur atskaičius mokesčius –, tačiau darbo sutarties pakeitimo pasirašymo su ieškovės atstovu metu neturėjo su savimi savo darbo sutarties egzemplioriaus, tačiau savo parašu patvirtino darbo sutarties pakeitimą ant darbdavio turimo egzemplioriaus. Iš ieškovės teismui pateiktos darbo sutarties su atsakovu B. S. kopijos matyti, kad darbo sutarties pakeitimų tarp šalių nėra pasirašyta, darbo sutartyje nustatyta, jog bus mokamas minimalus darbo užmokestis (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. 644 dėl minimaliojo darbo užmokesčio duomenimis, tuo metu minimalus darbo užmokestis buvo nustatytas 380 Eur), tačiau akcentuotina tai, kad ieškovės pateiktos darbo sutarties egzempliorius yra pasirašytas tik ieškovės (darbdavio) atstovo l. e. p. direktoriaus M. G., o darbuotojo B. S. parašo darbo sutartyje nėra. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (redakcija galiojusi nuo 2016 m. rugsėjo 14 d. iki 2017 m. liepos 1 d.) 99 straipsnio 2 dalimi, darbo sutartis turi būti sudaroma raštu, rašytinė darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais, darbo sutartį pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo bei darbuotojas ir vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Taigi ieškovės pateikta darbo sutartis neatitinka minėtų teisės aktų reikalavimų, kadangi nėra pasirašyta atsakovo (darbuotojo). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovo B. S. kartu su prieštaravimais teismui pateiktas darbo sutarties egzempliorius yra pasirašytas tiek ieškovės atstovo, tiek paties atsakovo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, jog ieškovės pateikta darbo sutartis yra pasirašyta tik ieškovės (darbdavio) atstovo, teismas ieškovės pateiktą darbo sutarties kopiją atmeta kaip įrodymą ir juo nesivadovauja.

Be to, pažymėtina, jog ieškovė teismui pateikė 2017 m. kovo 31 d. įsakymo dėl darbo sutarties pakeitimo kopiją, iš kurios matyti, jog darbo užmokestis atsakovui B. S. yra pakeičiamas nuo 2017 m. balandžio 1 d. ir mokamas 488,71 Eur (įsakyme nenurodyta su mokesčiais ar atskaičius mokesčius), tačiau akcentuotina tai, jog teismui nėra pateikta duomenų ir iš įsakymo jų nematyti, kad atsakovas buvo supažindintas su šiuo įsakymu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (redakcija galiojusi tuo metu) 120 straipsnio 4 dalimi, keičiant darbo sutarties sąlygas, pakeitimai įforminami abiejuose darbo sutarties egzemplioriuose. Šiuo atveju ieškovės (darbdavio) yra pateiktas įsakymas dėl darbo sutarties pakeitimo, ant kurio nėra atsakovo (darbuotojo) supažindinimo su įsakymu žymos, ir pakeitimai teisės aktų nustatyta tvarka neįforminti darbo sutartyje, todėl neaišku, dėl kokio darbo užmokesčio pakeitimo ir nuo kada tarp šalių buvo sutarta.

Iš aukščiau nurodytų aplinkybių, bylos rašytinės medžiagos, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių matyti, jog ieškovės reikalavimas grindžiamas tuo, jog laikotarpiu nuo 2017 m. vasario iki 2017 m. gegužės 19 d. ieškovė atsakovui išmokėjo nepagrįstai didelį darbo užmokestį, todėl susidarė 350 Eur dydžio permoka, kurią atsakovas atsisako grąžinti, tačiau šiuo atveju, iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų nėra įmanoma tiksliai nustatyti, dėl kokio dydžio darbo užmokesčio ginčo laikotarpiu šalys buvo susitarusios. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog darbo užmokestis šalių susitarimu ginčo laikotarpiu buvo pakeistas (padidintas) nuo 2017 m. kovo mėnesio, tačiau darbo sutarties pakeitimai buvo įforminti tik darbdavio (ieškovės) darbo sutarties egzemplioriuje. Ieškovės pateiktas įsakymas dėl darbo sutarties pakeitimo, kuriuo darbo užmokestis atsakovui keičiamas nuo 2017 m. balandžio 1 d., tačiau nėra įrodymų, kad su įsakymu atsakovas supažindintas, darbo sutarties pakeitimai pagal ieškovės pateiktą įsakymą teisės aktų nustatyta tvarka neįforminti darbo sutartyje. Byloje esančiuose rašytiniuose dokumentuose nurodyti duomenys dėl atsakovui priskaičiuoto išmokėti darbo užmokesčio iš esmės skiriasi nuo faktiškai atsakovui visu laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 21 d. iki 2017 m. gegužės 19 d. ieškovės pervedamų darbo užmokesčio sumų. Ieškovė teikia teismui atsakovo (darbuotojo) nepasirašytos darbo sutarties egzempliorių, nors atsakovo (darbuotojo) darbo sutarties egzempliorius yra abiejų šalių pasirašytas. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad 350 Eur suma atsakovui laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 5 d. iki 2017 m. gegužės 19 d. buvo pervesta esant sąskaitybos klaidai, tačiau neteikia teismui jokių įrodymų dėl padarytos sąskaitybos klaidos. Vadovaujantis CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punktu, negali būti išreikalaujama kaip be pagrindo įgytas darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos. Teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovė neįrodė, kad kiekvieną mėnesį atsakovui pervedant darbo užmokestį ieškovės būdavo padaromos sąskaitybos klaidos. Ieškovė byloje neįrodinėjo, kad atsakovas veikė nesąžiningai ir tokių aplinkybių nenustatyta.

Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas šiuo atveju vertina, kad tarp šalių – ieškovės ir atsakovo – susiklostė darbo teisiniai santykiai, o ne nepagrįsto praturtėjimo teisiniai santykiai. Ieškovė ieškiniu reikalaujamą priteisti sumą atsakovui pervedė kaip darbo užmokestį darbuotojui, o ne paprastam fiziniam asmeniui pinigines lėšas. Ieškovė neįrodė, kad ginčo laikotarpiu kas mėnesį atsakovui pervedant darbo užmokestį būdavo padaromos sąskaitybos klaidos. Šiuo atveju tarp šalių yra kilęs individualaus pobūdžio darbo ginčas dėl atsakovui išmokėto darbo užmokesčio dydžio pagrįstumo (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 213 straipsnio 3 dalis).

Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnis, garantuojantis kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Teisminės gynybos prieinamumo principas negali būti aiškinamas kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, todėl asmens teisė kreiptis į teismą turi būti realizuojama įstatymo nustatyta tvarka. DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus. DK 220 straipsnio 3 dalyje numatyti atvejai, kai teismuose nagrinėjami individualūs darbo ginčai nesikreipiant į darbo ginčų komisiją. Pažymėtina, kad DK 220 straipsnio 3 dalies nuostatos nenumato galimybės kreiptis tiesiogiai į teismą su reikalavimu dėl darbo užmokesčio permokos priteisimo. Nors iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad šiuo metu šalių darbo santykiai nebesieja, tačiau ši aplinkybė neturi įtakos tarp šalių kilusio ginčo nagrinėjimo tvarkai, kadangi, vadovaujantis DK 213 straipsnio 3 dalimi, darbo ginčo šalimi laikomas ir buvęs darbdavys. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju įstatymas numato ieškovės pareigą pasinaudoti išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka.

Ieškovė UAB „Ancom“ teismui nei pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo, nei ieškinyje, pateiktame po prieštaravimų gavimo, nenurodė aplinkybių dėl ieškovę ir atsakovą siejusių darbo santykių bei kad atsakovui piniginės lėšos, kurias prašoma priteisti ieškiniu, buvo pervestos darbo sutarties su atsakovu galiojimo metu kaip darbo užmokestis. Aplinkybės dėl tarp šalių buvusių darbo santykių teismui tapo žinomos tik iš atsakovo prieštaravimų, atsiliepimo bei tripliko. Ieškovė savo ieškinį teismui teikė dėl nepagrįstai gautų piniginių lėšų priteisimo iš atsakovo esant sąskaitybos klaidai, o duomenis teismui dėl buvusių darbo santykių su atsakovu (darbo sutarties, darbo užmokesčio žiniaraščių ir įsakymų kopijas) pateikė tik 2019 m. sausio 3 d. raštu po pakartotinio teismo įpareigojimo. Dėl šių aplinkybių teismas ieškovės ieškinio priėmimo stadijoje neturėjo galimybės pagrįstai įvertinti aplinkybių dėl tarp šalių kilusio ginčo esmės ir kad ieškovė šiuo atveju turėjo pareigą pasinaudoti išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Byloje paskirtame 2019 m. sausio 4 d. teismo posėdyje ieškovės atstovas nedalyvavo ir savo paaiškinimų neteikė.

Kaip minėta aukščiau, teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja šia išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė teismui įrodymų, jog dėl kilusio ginčo išspendimo kreipėsi įstatymo nustatyta tvarka į privalomą ikiteisminę ginčų nagrinėjimo instituciją, t. y. į darbo ginčų komisiją, kaip numato Darbo kodekso nuostatos. Atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino, kad ginčas nebuvo nagrinėjamas Darbo ginčų komisijoje. Vadovaujantis CPK 269 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą jeigu ieškovas, kuris kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka. Ieškovė yra praleidusi DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, skaičiuotiną nuo sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie pažeistas jo teises, kreiptis į darbo ginčų komisiją dėl individualaus darbo ginčo nagrinėjimo, tačiau šis terminas nėra naikinamasis ir ieškovė privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka dar gali pasinaudoti, pateikdama Darbo ginčų komisijai motyvuotą prašymą atnaujinti praleistą prašymo nagrinėti individualų darbo ginčą pateikimo terminą. Pažymėtina, jog bendrasis ieškinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams yra 3 metai (DK 15 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, ieškovės ieškinys paliktinas nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu – nesilaikius DK 220 straipsnyje nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir esant galimybei ja pasinaudoti.

Išaiškintina ieškovei, kad dėl atsakovui išmokėto darbo užmokesčio permokos ji turi teisę pateikti atitinkamą prašymą darbo ginčų komisijai, veikiančiai prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių (DK 220 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 412 straipsnio 1 dalį šiuo atveju kreipimosi į darbo ginčo nagrinėjimo instituciją diena laikoma kreipimosi į teismą diena, jeigu į šią instituciją asmuo kreipėsi ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo nutarties įteikimo jam dienos.

Vadovaujantis CPK 297 straipsnio 2 dalimi, pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą, ieškovė turi teisę vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 5 punktą ieškinį palikus nenagrinėtą, kai ieškovas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ir galima pasinaudoti šia tvarka, ieškovui grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, ieškovei grąžinamas 2018 m. rugpjūčio 8 d. mokėjimo nurodymu Nr. 941 sumokėtas 16 Eur žyminis mokestis.

Vadovaudamasis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Atsižvelgiant į tai, kad byla baigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės bei tai, jog, teismo vertinimu, bylinėjimosi išlaidos byloje atsirado dėl ieškovės, netinkamai (nesikreipiant pirmiausia į Darbo ginčų komisiją) inicijavusios bylą teisme, veiksmų, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai šiuo atveju priteistinos iš ieškovės UAB „Ancom“.

Atsakovas pateikė teismui duomenis, kad turėjo 100,00 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai (2018 m. rugpjūčio 22 d. pažyma dėl suteiktų teisinių paslaugų bei 2018 m. rugpjūčio 22 d. pinigų priėmimo kvitas) už prieštaravimų dėl teismo įsakymo išdavimo surašymą. Advokato užmokestis neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“, nustatytų dydžių. Atsižvelgiant į tai, atsakovui iš ieškovės priteistinos 100,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

2018 m. rugsėjo 26 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-18-T-1851-16784 atsakovui nuo 2018 m. rugsėjo 26 d. byloje buvo teikiama 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba. 2018 m. gruodžio 28 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina, kad byloje valstybė turėjo 247,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, teikiant atsakovui valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip jau konstatuota aukščiau, bylinėjimosi išlaidos byloje susidarė dėl ieškovės veiksmų, iš ieškovės valstybei priteistina 247,00 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl atsakovui teiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnis, 99 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis CPK 290-291 straipsniais, 296 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 297 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtu.

Išaiškinti ieškovei, kad dėl atsakovui išmokėto darbo užmokesčio permokos ji turi teisę pateikti atitinkamą prašymą darbo ginčų komisijai, veikiančiai prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių. Šiuo atveju kreipimosi į darbo ginčo nagrinėjimo instituciją diena laikoma kreipimosi į teismą diena, jeigu į šią instituciją asmuo kreipėsi ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo nutarties įteikimo jam dienos. Pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą, ieškovė turi teisę vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka.

Priteisti iš ieškovės UAB „Ancom“, juridinio asmens kodas 302432257, 100,00 Eur (vienas šimtas eurų) atsakovui B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai.

Priteisti iš ieškovės UAB „Ancom“, juridinio asmens kodas 302432257, valstybei 247,00 Eur (du šimtai keturiasdešimt septyni eurai) išlaidas dėl atsakovui B. S. teiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos.

Grąžinti ieškovei UAB „Ancom“ 16 Eur (šešiolika eurų) 2018 m. rugpjūčio 8 d. mokėjimo nurodymu Nr. 941 sumokėto žyminio mokesčio.

Nutartis per 7 kalendorines dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.