Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. J., jos atstovui advokatui R. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, dirbanti VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ bendrosios praktikos slaugytoja, gyv. (duomenys neskelbtini), Jurbarke, neturinti administracinių nuobaudų, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. 2016-08-31, apie 14.52 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų asmenų turto saugumui, automobilių stovėjimo aikštelėje važiuodama iš stovėjimo vietos, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir atsitrenkė į greta stovėjusią kitą transporto priemonę. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. J. kaltės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos nepripažino. 2016-08-31, apie 14.52 val. vairavo savo automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos. Vairuodama automobilį klinikinės ligoninės aikštelėje ne iš karto išvažiavimo iš parkavimo vietos, nes aplinkui buvo priparkuoti kiti automobiliai, tiesindama pavažiavo į priekį, po to atgal ir išvažiuodama pasuko į kairę pusę ir nuvažiavo. Jokios suveikusios kito automobilio signalizacijos negirdėjo, kontakto su kitu automobiliu nejautė. Apie eismo įvykį sužinojo po savaitės iš policijos. Tuomet pamatė ant automobilio kairės pusės galinio rato arkos juodos spalvos (gumos) braukimo žymę. Ant automobilio galinio bamperio buvo senų apgadinimų.

Liudytojas Ž. M. parodė, kad tvirtina savo tarnybiniame pranešime (b. l. 3) nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad buvo užregistruotas pranešimas apie tai, kad mokamoje aikštelėje prie Kauno klinikinės ligoninės apgadintas automobilis Subaru. Ji kliudė kitas automobilis, kuris pasišalino. Iš Kauno klinikų buvo gautas vaizdo įrašas iš teritorijos vaizdo stebėjimo kameros, iš kurio matosi, kad 2016-08-31, 14.52 val. iš stovėjimo vietos pajuda šviesios spalvos Opel markės automobilis, kuris sukdamas į kairę iš karto neišvažiuoja, pavažiuoja atgal, po to į priekį, sustoja, po to važiuodamas į priekį ir dar sukdamas užkliudo šalia stovintį automobilį, kuris šiek tiek sujuda. Kitos vaizdo kameros įraše matyti kaip prie išvažiavimo privažiuoja tas pats Opel markės automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairuoja moteris. Iš duomenų bazės nustatyta, kad automobilis priklauso A. J.. Į Kauno AVPK KPV atvykusi A. J. paaiškino, kad ji buvo atvykusi automobiliu į klinikas, kuriuo važiuodama iš stovėjimo aikštelės nejautė jokio kontakto su kitu automobiliu. Apžiūrėjus automobilį, ant užpakalinio sparno ir užpakalinio bamperio kairėje pusėje 0,45-0,62 cm aukštyje nuo žemės plokštumos matoma juoda braukimo žymė, atitinkantį automobilio S. O. apgadinimus. A. J. surašė protokolą už automobilio apgadinimą ir pasišalinimą iš eismo įvykio vietos.

Liudytojas A. Z. parodė, kad 2016-08-31, apie 14.10 val. pastatė automobilį klinikinės ligoninės aikštelėje. Apie 15 val. grįžęs prie savo automobilio Subaru, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raudonos spalvos, rado jį apgadintą – nubraukti dažai ant galinio bamperio. „Lietuvos draudimas“ apmokėjo jo automobilio remontą ir automobilis suremontuotas. Automobilyje yra signalizacija nuo įsilaužimo, kuri suveikia traukiant rankeną.

Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalies pažeidimo faktą ir A. J. kaltę įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos viso esminės padarytų pažeidimų aplinkybės (b. l. 1), A. J. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad jog apgadino kitą automobilį nesuprato ir nepajuto (b. l. 1), tarnybiniai pranešimai dėl eismo įvykio, iš kurių matyti, kad nuvykus pagal gautą pranešimą įvykio vietoje rastas apgadintas S. O., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo ir paliko stovėti A. Z.. Automobiliui apgadintas galinio bamperio kairys kampas. Gavus vaizdo įrašą iš teritorijos vaizdi stebėjimų kameros, matyti kaip 2016-08-31, 14.52 val., iš stovėjimo vietos pajuda šviesio spalvos Opel markės automobilis ir sukdamas į kairę iš karto neišvažiuoja, pavažiuoja atgal, po to vėl į priekį sustoja ir vėl važiuodamas į priekį ir sukdamas užkliudo šalia stovintį automobilį, kuris šiek tiek sujuda. Kitos vaizdo kameros įraše matyti Opel markės automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairuoja moteris. Nustatyta, kad tai A. J., kuri atvykusi į policijos komisariatą buvo supažindinta su protokolu ir paaiškino, kad vairavo jai priklausantį Opel automobilį ir manevruodama stovėjimo aikštelėje nepajuto kaip atsitrenkė į greta stovėjusį automobilį. Apžiūrėjus Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį, ant užpakalinio sparno ir užpakalinio bamperio kairėje pusėje nuo 0,45 iki 0,62 m aukštyje nuo žemės plokštumos matoma juoda braukimo žymė, kuris padarytas neseniai ir pagal savo aukštį ir pobūdį atitinka automobilio S. O., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimus (b. l. 2-3), pranešimo ataskaita (b. l. 4-5), eismo įvykio vietos schema, iš kurios matyti automobilio Subaru stovėjimo vieta, padaryti apgadinimai, stovėjimo aikštelė. Automobiliui S. O., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas užpakalinis bamperis (b. l. 6-7), A. Z. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad minėtą dieną atvykęs į Klinikas paliko savo S. O., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį mokamoje stovėjimo aikštelėje ir išėjo. Grįžęs prie automobilio pastebėjo pažeistą galinio bamperio kairės pusės kampą (b. l. 8), A. J. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad pastatė sau priklausantį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį Klinikų automobilių stovėjimo aikštelėje, po kelių valandų norėdama išvažiuoti, važiuodama atbula iš pirmo karto išsukti nepavyko, priekyje kitas automobilis stovėjo šonu ir jai reikėjo stipriai susukti vairą išsukant. Jokio smūgio nepajuto (b. l. 9), nuotraukos (b. l. 10-16), vairuotojo pažymėjimo kopija (b. l. 17), transporto priemonės registracijos liudijimo, draudimo poliso, techninės apžiūros rezultatų kortelės kopijos (b. l. 18-20), VĮ Regitra duomenų bazės išrašai (b. l. 22-23), asmens duomenys (b. l. 24-25), transporto priemonės techninės apžiūros aktas, iš kurio matyti, kad ant automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rastas nubrozdintas užpakalinio kairės pusės sparnas ir užpakalinio bamperio kairė pusė (matoma juoda braukimo žymė nuo 0,45 iki 0,62 m aukštyje nuo žemės plokštumos). Išvadoja – apgadinimai padaryti neseniai, pagal savo aukštį ir pobūdį atitinka automobilio S. O., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimus (b. l. 26), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, iš kurio matyti, kad A. J. neturi nuobaudų (b. l. 27), informacija apie asmenį (b. l. 28-30), vaizdo įrašas (b. l. 35), kita bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

A. J. kaltę dėl aptariamo pažeidimo patvirtina ne tik byloje esantys aukščiau išvardinti rašytiniai įrodymai, bet ir liudytojais teismo posėdyje apklaustų Ž. M. ir A. Z. parodymai, iš kurių nustatyta, kad A. Z. atėjęs prie savo automobilio pamatė, kad jis apgadintas, kito automobilio įvykio vietoje nebuvo. Apie eismo įvykį pranešė policijai. Iš liudytojo Ž. M. parodymų nustatyta, kad tiriant eismo įvykio aplinkybes nustatė, kad automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie Kauno klinikinės ligoninės, buvo apgadintas automobilis S. O.. Ji kliudė kitas automobilis, kuris pasišalino. Iš teritorijos vaizdo stebėjimo kameros užfiksuoto vaizdo įrašo ir duomenų bazės nustatė, kad minėtą automobilį kliudė automobilis Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. J.. A. J. teigė, kad važiuodama iš aikštelės nejautė jokio kontakto su kitu automobiliu. A. J. surašė protokolą už automobilio apgadinimą ir pasišalinimą iš eismo įvykio vietos.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. nustatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Kelių eismo taisyklėse pateikta eismo įvykio sąvoka – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. J. vairuodama automobilį nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, važiuodama iš stovėjimo vietos, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir atsitrenkė į greta stovėjusią kitą transporto priemonę ir ją apgadino, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p. reikalavimus.

L. Š. padarytas pažeidimas pagrįstai kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo.

Administracinis teisės pažeidimas A. J. buvo inkriminuotas ir pagal ATPK 130 str. 1 d., t. y. dėl to, kad ji padariusi turtinę žalą ir nesant įvykio vietoje nukentėjusiojo asmens, apie eismo įvykį nepranešė nei policijai, nei nukentėjusiajam ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo.

Nagrinėjamu atveju iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad A. J., vairuodama automobilį kliudė kitą automobilį, jį apgadino, tačiau to nepastebėjusi, nuvažiavo. Tokia išvada darytina iš pačios A. J. parodymų, iš kurių nustatyta, kad ji išvažiuodama iš automobilių stovėjimų aikštelės nepastebėjo, kad kliudė kitą automobilį, kito automobilio signalizacija nesuveikė, jos automobilyje atstumo jutiklių nėra. Po eismo įvykio A. J. neslėpė savo automobilio, nesistengė paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iškviesta po kelių dienų į policiją, pateikė savo automobilį apžiūrai. Apgadinimų pobūdis leidžia teigti, kad A. Z. automobilis apgadintas A. J. automobilio galine dalimi, apgadinimai nėra dideli, todėl A. J. galėjo nepastebėti, kad kliudė kitą automobilį. Byloje nėra duomenų, kad ji vairavo neblaivi, todėl neturėjo motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos.

Taigi, A. J. veiksmai – nuvažiavo iš įvykio vietos – formaliai atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal šio nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-06-19 nutartis Nr. 2AT-11-2012).

Byloje esančių įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog A. J. veiksmuose tyčios, pasišalinant iš įvykio vietos, nėra, nes ji nepastebėjo, kad kliudė kitą automobilį ir jį apgadino, ir nesiekė išvengti atsakomybės už savo veiksmus, todėl nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., sudėties, bylos teisena šioje dalyje nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Dėl nuobaudos skyrimo.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. J. vairavo automobilį, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų asmenų turto saugumui, automobilių stovėjimo aikštelėje važiuodama iš stovėjimo vietos, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir atsitrenkė į greta stovėjusią kitą transporto priemonę, eismo įvykio metu buvo apgadintos dvi transporto priemonės, tai yra padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, todėl yra baustina.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

A. J. neturi administracinių nuobaudų. Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, į tai, kad A. J. anksčiau administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nebausta, tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą, jai skirtina nuobauda, numatyta ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijos ribose. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 straipsniu, 30 straipsniu, 30² straipsniu, 127 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, 313 straipsniu, teismas

nutaria:

A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 28 eurų (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.

Administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, bylos teiseną nutraukti, nesant šio pažeidimo sudėties.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti - ROIK: 16061431025.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.