- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-05-13
- Bylos Nr.
- 1-12-446/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-1-00103-2014-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Nukentėjusysis
- N. L., G. L.
- Kaltinamasis
- T. M.
- Advokatai
- Genadijus Lukminas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
T. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1993 m. kovo 14 d. Kelmėje, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas 6 klasės, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
2010-05-06 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 m. 6 mėn., įpareigojant būti namuose nuo 20 val. iki 7 val., atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, mokytis; 2011-05-15 nutartimi neatlikta bausmės dalis pakeista 45 parų areštu, bausmę atlikęs 2011-05-20; 2013-01-10 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 302 str. 1 d. bauda 15 MGL – 1950 Lt, - bauda sumokėta 2015-05-11;
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis T. M. 2013 m. lapkričio mėnesį, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą turtą, t. y. gavęs iš V. P. automobilį ,,Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį N. L., grįžti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), automobilio negražino, o jį pasisavino ir pardavė kitam asmeniui kaip savo, tuo padarydamas N. L. 8000 litų turtinę žalą.
Be to, kaltinamasis T. M. 2013 m. lapkričio 23 d. apie 15 val. (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. 8, automobilio stovėjimo aikštelėje, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą t. y. jam patikėtą, N. L. priklausantį automobilį ,,Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sudaręs pirkimo – pardavimo sutartį, suklastojęs savininkės N. L. parašą, pardavė G. L. už 3000 litų, taip apgaulės būdu savo naudai įgijo 3000 litų.
Be to, kaltinamasis T. M. 2013 m. lapkričio 23 d. apie 15 val. (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. 8, automobilio stovėjimo aikštelėje, parduodamas N. L. priklausantį automobilį ,,Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagamino netikrą dokumentą - pirkimo pardavimo sutartį, įrašė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad automobilio pardavėjas yra N. L. ir suklastojo N. L. parašą šioje sutartyje.
Kaltinamasis T. M. kaltu prisipažino dalinai ir paaiškino, kad jis su V. P. vykdė bendrą veiklą – kirto mišką, ruošė medieną, jis dirbo V. P., nors oficialiai jo įmonėje nebuvo įdarbintas, dirbo vairuotoju. Buvo sutarę, kad automobilį „Audi A8“ V. P. parduos jam už 8000 Lt. Automobiliu jis naudojosi nuo 2013 m. sausio mėnesio, pusę tos sumos jis padengė, dirbdamas V. P. jo įmonėje ir negaudamas atlyginimo. 2013 m. rugpjūčio mėnesį automobiliu „Audi A8“ grįžo į Kelmę, V. P. buvo pažadėjęs sugrįžti ir tęsti darbą jo įmonėje, tačiau persigalvojo ir į (duomenys neskelbtini) negrįžo. Automobilis sugedo, jis, suradęs skelbimą vienoje iš internetinių svetainių apie perkamus tokios markės automobilius, paskambino nurodytu telefonu ir pasiūlė pirkti automobilį „Audi A8“. Jis žinojo, kad automobilis priklauso N. L., turėjo automobilio registracijos dokumentus, tačiau tikėjosi, kad V. P. pasirūpins automobilio išregistravimu, kadangi pusę sumos už automobilį jis jau buvo atidirbęs V. P., kitą pusę tikėjosi sumokėti pardavęs automobilį, todėl jis nepripažįsta pasisavinęs svetimą turtą. G. L. jis pamelavo, kad automobilis yra jo draugės. Norėdamas automobilį kuo greičiau parduoti, jis pamelavo, kad savininkė yra išvykusi, grįš ir išregistruos automobilį. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį savo ranka surašė G. L., jis pasirašė už N. L., pasirašė ne savo parašu, o išgalvotu, pripažįsta suklastojęs parašą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo T. M. kaltė įrodyta.
Nukentėjusioji N. L. parodė, kad jai priklausančiu automobiliu „Audi A8“ 2013 metais naudojosi jos sugyventinis R. Č., su kuriuo 2014 m. gruodžio 13 d. susituokė. R. Č. dirbo P. IĮ vairuotoju, į darbą vykdavo jai priklausančiu minėtu automobiliu. Apie tai, kad jos automobilis parduotas, ji sužinojo 2013-12-31 iš policijos pareigūnų. Ji T. M. nepažįsta, nei V. P., nei T. M. automobilio ji nepardavė, įgaliojimo jį parduoti niekam nedavė, automobilio pirkimo-pardavimo sutarties nepasirašė. Iš savo sugyventinio ji sužinojo, kad V. P. leido T. M. automobiliu parvažiuoti į Kelmę. Automobilis jai grąžintas, ji pretenzijų kaltinamajam nereiškia. Automobilį „Audi A8“ ji buvo pirkusi už 10000 Lt, 2013 m. tokio automobilio kaina buvo 8000 Lt.
Nukentėjusysis G. L. parodė, kad jis vykdo individualią veiklą, perka senus, sugedusius automobilius, juos remontuoja ir parduoda, apie tai skelbiasi internete. Paskambinęs skelbime jo nurodytu telefonu, T. M. pasiūlė jam pirkti automobilį „Audi A8“. Jis atvažiavo į Kelmę, apžiūrėjo automobilį, kuris buvo sugedęs, nevažiuojantis, susitarė dėl automobilio pardavimo kainos. Jis surašė transporto priemonės pirkimo-paravimo sutartį savo ranka, transporto priemonės savininką, pardavėją, įrašė automobilio registracijos liudijime nurodytą asmenį, T. M. paaiškino, kad automobilis yra jo draugės, kuri šiuo metu yra išvykusi, negalinti pasirašyti sutartyje, tačiau patikino, kad jai sugrįžus, jie abu nuvyks į VĮ „Regitra“ ir parduotą automobilį išregistruos. Jis tuo patikėjo, už merginą pirkimo-pardavimo sutartyje pasirašė T. M.. Už įsigytą automobilį T. M. jis sumokėjęs 3000 Lt, automobilį jis remontavo, jo remontui išleido apie 1700 Lt - keitė automobilio variklio dirželį, vairo kolonėlę, vairo stiprintuvą, automobilis grąžintas teisėtam savininkui, todėl jis prašo iš T. M. priteisti 5000 Lt turtinę žalą.
Liudytojas R. Č. parodė, kad jis šiuo metu yra susituokęs su N. L., 2013 metais gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, jis dirbo V. P. įmonėje, darbo reikalais naudojosi N. L. automobiliu „Audi A8“ – juo važiuodavo į darbą miškuose, leisdavo naudotis ir kitiems V. P. įmonėje dirbusiems darbininkams. Būdavo tokių atvejų, kai darbo reikalais jam tekdavo važiuoti kitų darbininkų automobiliais, jo automobiliu pasinaudodavo kitas darbininkas. Su T. M. jis nebuvo pažįstamas, jam automobilio nebuvo perdavęs, iš V. P. sužinojo, kad pastarasis leido N. L. priklausančiu automobiliu parvykti į namus, po kurio laiko iš V. P. sužinojo, kad sugedo automobilio greičių dėžė, tačiau tas žmogus, kuris juo išvažiavo, suremontuos greičių dėžę ir automobilį grąžins. Automobilį atsiėmė iš nukentėjusiojo, šiuo metu automobilio nebeturi, jį pardavė už 3700 litų, jį buvo pirkę už 10000 Lt.
Liudytojas V. P. parodė, kad T. M. dirbo jo draugo įmonėje UAB „Armanera“, jų įmonės bendradarbiavo. N. L. automobiliu „Audi A8“ į darbą atvykdavo jo įmonėje dirbęs R. Č.. Būdavo atvejų, kai automobilis „Audi A8“ buvo naudojamas įmonės reikalams, kai R. Č. išvykdavo įmonės automobiliu. Tačiau automobilis „Audi A8“ jam ar jo įmonei nepriklausė, jis šio automobilio neatidavė, neperleido T. M., su juo dėl automobilio pirkimo-pradavimo niekada nesitarė. Jis leido šiuo automobiliu T. M. pasinaudoti, parvažiuoti į namus, į Kelmę, tačiau buvo sutarę, kad sutvarkęs skubius asmeninius reikalus, sugrįš į Šalčininkų rajoną, kur jo įmonė atliko miško ruošos darbus. T. M. negrįžus, jis ėmėsi jo ieškoti, susisiekus su juo telefonu, T. M. paaiškinęs, kad sugedo automobilio greičių dėžė, ją suremontuos ir automobilį grąžins. Po kurio laiko jis buvo atvykęs į Kelmę ieškoti T. M., tačiau jo nesurado. Kad automobilis parduotas, jis sužinojo praėjus mėnesiui po pardavimo. Jis bandė įtikinti T. M., kad šis atsikaitytų su automobilio savininke – sumokėtų jai pinigus, kad būtų išvengta baudžiamosios bylos, tačiau T. M. su N. L. neatsiskaitė.
Iš asmens atpažinimo pagal fotonuotrauką protokolo (19-20 b. l. 1 t.) matyti, kad nukentėjusysis G. L. atpažino T. M. kaip asmenį, pardavusį jam automobilį „Audi A8“.
Iš transporto priemonės registracijos liudijimo (18 b. l. 1 t.) matyti, kad automobilio „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra N. L..
Iš 2014-04-17 daiktų pateikimo protokolo (21 b. l. 1 t.) matyti, kad G. L., vykdydamas policijos pareigūno reikalavimą, pateikė automobilį „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Iš dokumentų pateikimo protokolo (16 b. l. 1 t.) matyti, kad G. L. pateikė transporto priemonės - pirkimo- pardavimo sutartį (17 b. l. 1 t.), iš kurios matyti, kad 2013 m. lapkričio 23 d. 15 val. pardavėjas N. L. pardavė, o pirkėjas G. L. nupirko automobilį „Audi A8“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 1000 litų.
Iš specialisto išvados (68-70 b. l. 1 t.) matyti, kad atlikus parašo tyrimą, nustatyta, kad 2013-11-23 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje prie žodžių ,,N. L.“ pasirašė ne N. L., o kitas asmuo, tikėtina, kad 2013-11-23 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje prie žodžių ,,N. L.“ pasirašė T. M..
Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad automobilis „Audi A8“, nuosavybės teise priklausantis N. L., buvo naudojamas V. P. įmonės, kurioje dirbo N. L. sugyventinis R. Č., reikmėms, automobiliu V. P. leido pasinaudoti – parvykti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) – T. M., todėl laikytina, kad automobiliu kaltinamajam buvo leista pasinaudoti, automobilis jam buvo patikėtas – automobilis ir jo dokumentai realiai jam buvo perduoti, savininkė neprieštaravo automobilio tokiam panaudojimui. Kadangi kaltinamasis T. M. nedirbo V. P. įmonėje, juos jokie darbiniai santykiai nesiejo, todėl iš kaltinimo išjungiama ta aplinkybė, kad automobilis T. M. buvo patikėtas darbdavio. Automobilį „Audi A8“ T. M. sutartu laiku į sutartą vietą negrąžino, jį pardavė kaip savo daiktą – be savininkės ar teisėto valdytojo žinios ir sutikimo, už savo nuožiūra nustatytą kainą, tokiu būdu disponavo svetimu daiktu, kurio vertė sandorio sudarymo metu buvo 8000 litų, kaip savo turtu, pasisavindamas jį, gavo turtinės naudos, todėl jo veikoje yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas yra svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas savo ar kitų naudai, turtinės prievolės panaikinimas ar jos išvengimas apgaule. Sukčiavimo esmė ir yra apgaulės panaudojimas, dėl to svetimas turtas įgyjamas neteisėtai. Apgaulė – tai turto savininko suklaidinimas ir tokiu būdu privertimas jį perduoti turtą kaltininko nuosavybėn. Sukčiavimo atveju apgaulė naudojama, būtent, kaip turto savininko suklaidinimo ir turto užvaldymo būdas. Apgaulė sukčiaujant yra esminė, tai reiškia, kad suklaidinimas privalo turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kaltininkui, o dėl kaltininko ketinimų turto savininkas gali būti suklaidinamas įvairiais būdais. Iš aptartų įrodymų visumos matyti, kad T. M., turėdamas savo žinioje jam patikėta automobilį „Audi A8“ ir jo registracijos liudijimą, pasiūlė šį automobilį iš jo nupirkti G. L., kuriam pateikė melagingą informaciją apie tai, kad automobilis priklauso jo draugei, įtikino, kad jai sugrįžus kartu su ja nuvyks į VĮ „Regitra“ ir automobilį išregistruos kaip parduotą. Būdamas suklaidintas T. M. suteiktos melagingos informacijos, G. L. sumokėjo T. M. už parduodamą svetimą automobilį, kurio parduoti T. M. neturėjo teisės, 3000 Lt. Būtent apgaulė dėl automobilio savininko nulėmė nukentėjusiojo apsisprendimą sumokėti pinigus kaltinamajam, žinodamos, kad automobilio savininkė nėra T. M. draugė, kad jis parduoda neteisėtu būdu užvaldytą svetimą automobilį, tuo siekdamas turtinės naudos, pinigų nukentėjusysis G. L. kaltinamajam nebūtų sumokėjęs. Tokia T. M. veika kvalifikuojama sukčiavimu ir atitinka BK 182 straipsnio 1 dalies dispoziciją.
Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų 1995 m. gruodžio 5 d. įstatymo Nr. I-1115, 2006 m. gruodžio19 d. įstatymo Nr. X-992 redakcijos 2 straipsnyje apibrėžta dokumento sąvoka: dokumentas – juridinio ar fizinio asmens veikos procese užfiksuota informacija, nepaisant jos pateikimo būdo, formos ir laikmenos. Taigi, dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. 2K-426/2006). Teismų praktikoje dokumentu laikytinas bet koks rašytinis aktas, kuriuo asmuo liudija faktą, turintį teisinę reikšmę. Rašytinio akto teisinė reikšmė pasireiškia tuo, kad jis suteikia tam tikras teises ir pareigas. Dokumento turinys ir forma turi didelę reikšmę, nes suteikia informaciją, koks asmuo jį sukūrė, kam atsiranda sukurto ir pasirašyto dokumento pagrindu atitinkamos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. 2K-515/2006). Sudarius transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir ją pasirašius abiem sandorio šalims, ją įregistravus viešame transporto priemonių registre, daikto – automobilio – savininku taptų pirkėjas, t. y. daikto nuosavybės teisės pereitų kitam asmeniui. Taigi, ši sutartis tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina teisinius santykius, todėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis atitinka dokumento statusą. T. M., suklastodamas transporto priemonės savininkės – N. L. – parašą 2013 m. lapkričio 23 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje, tokiu būdu neteisėtais veiksmais dokumente įtvirtino tikrovės neatitinkančią informaciją, siekė tokį dokumentą paleisti į teisinę apyvartą kaip tikrą, todėl T. M. veiksmai - parašo padirbimas - laikytini tikro dokumento suklastojimu ir sudaro nusikaltino, numatyto Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.
Kaltinamasi T. M. savo ranka pasirašydamas už kitą asmenį, suklastojo dokumentą - pirkimo-pardavimo sutartį, suklastotą dokumentą panaudojo įgyjant svetimą turtą – pinigus už neteisėtai parduotą automobilį, todėl jo veika kvalifikuojama kaip nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, sutaptis.
Dėl civilinio ieškinio
Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį atlygintinos žalos dydis gali būti mažinamas arba reikalavimas atlyginti žalą atmestas atsižvelgus į nukentėjusiojo kaltę dėl didelio neatsargumo. Didelis neatsargumas – tai paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių ignoravimas, kai nukentėjusiojo veiksmai lėmė žalos atsiradimą ar sudarė sąlygas jai atsirasti.
Nukentėjusysis G. L. pareiškė 5000 Lt civilinį ieškinį (14 b. l. 1 t.). Prašė priteisti 3000 litų, kuriuos jis sumokėjo kaltinamajam įsigydamas iš jo automobilį, 2000 Lt patyrė papildomų išlaidų remontuodamas sugedusį automobilį, jį parsigabendamas iš Kelmės į savo gyvenamąją vietą Klaipėdos rajone. Išlaidoms, patirtoms remontuojant automobilį „Audi A8“, pateikė UAB „Domnesta“ sąskaitą-faktūrą (109 b. l. 2 t.), automobilio detalių pirkimo PVM sąskaitą-faktūrą, pinigų priėmimo kvitus (110, 112 b. l. 2 t.).
Nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas dalinai. Jam iš kaltinamojo priteistina apgaulės būdu įgytas turtas – 3000 Lt, kas sudaro 868,86 Eur. Iš PVM sąskaitos-faktūros (111 b. l. 2 t.) matyti, kad G. L. 2014-01-03 pirko automobilio „Audi A8“ vairo kolonėlę, vairo stiprintuvo siurblį, už kuriuos sumokėjo 750,20 Lt, kas sudaro 217,27 Eur. Kaltinamasis pripažino, kad jo parduotas G. L. automobilis „Audi A8“ buvo sugedęs, nukentėjusiojo nurodytų gedimų neginčijo, nukentėjusioji N. L. patvirtino, kad automobilis jai grąžintas suremontuotas. Esant tokioms aplinkybėms, nukentėjusiajam tikslinga priteisti jo patirtus nuostolius, pagrįstus rašytiniais įrodymais. UAB „Domnesta“ PVM sąskaitoje-faktūroje (109 b. l. 2 t.) nėra nurodyta nei kokiam automobiliui sąskaitoje nurodyti remonto darbai atlikti, nei koks asmuo tokias remonto paslaugas iš šios įmonės pirko. Be to, nuo apgaulingo sandorio sudarymo dienos jau buvo praėję keli mėnesiai, automobilio savininkas savo vardu nebuvo išregistravęs automobilio viešame registre, nukentėjusysis G. L. transporto priemonės pirkimo- pardavimo sutarties nebuvo įregistravęs transporto priemonių registre, automobilio registracijos liudijime nukentėjusysis nebuvo įrašytas šio automobilio savininku. Esant tokioms aplinkybėms nukentėjusiojo G. L. veiksmai – automobilio remontas, investavimas į jį lėšų – laikytinas dideliu jo paties neatsargumu, dėl ko civilinis ieškinys mažintinas.
Bausmės skyrimas
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis T. M. turi neišnykusį teistumą už apysunkį nusikaltimą, kaltę pripažino dalinai, nusikalstamais veiksmais padarytų nuotolių neatlygino, padarė tris nusikalstamas veikas, todėl jam skirtina griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Kadangi kaltinamasis pripažino faktines nusikalstamų veikų aplinkybes, todėl jam skirtinos negriežtos – vidutinės trukmės - bausmės. Baudą, paskirtą ankstesniu nuosprendžiu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, T. M. 2015-05-11 sumokėjo, dirba – nuo 2015-04-15 įsidarbino ūkininko ūkyje (128-129 b. l. 2 t.), jo padarytos veikos įstatymo priskirtos nesunkių nusikaltimų kategorijai, todėl yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, jos vykdymą atidedant vidutinės trukmės laikotarpiui.
Proceso išlaidos, kurios šioje byloje sudaro 8,51 Eur, išmokamos iš teismo lėšų nukentėjusios N. L. kelionės į teismo posėdį išlaidoms apmokėti, priteistinos iš kaltinamojo (BPK 105 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 2 dalimi, teismas
nusprendžia:
padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams;
padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;
padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. .
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, apėmimo būdu, griežtesne apimant švelnesnę, ir prie šios bausmės iš dalies pridedant bausmę, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalį, galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąją per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba mokytis, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas.
Civilinį ieškinį tenkinti dalinai, priteisti iš T. M. G. L. 1086,13 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt šešis eurus 13 euro ct) turtinės žalos atlyginimui.
Priteisti iš T. M. 8,51 Eur (aštuonis eurus 51 euro ct) proceso išlaidų valstybei.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.