Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2024-01-29 · Baudžiamoji byla Nr. e1-243-448/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-01-29
Bylos Nr.
e1-243-448/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40833-2023-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Jakučiūnienė
Kaltinamasis
M. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-243-448/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40833-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.4.7; 1.1.7.1; 1.1.7.2.1; 1.1.7.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.15; 1.1.13; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 29 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro A. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas 2022 m. kovo 22 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį, paskirta 51 MGL (2 550 Eur) dydžio bauda, paskirta bauda sumokėta 2022 m. rugsėjo 8 d.,

teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis M. M. 2023 m. spalio 6 d. apie 21 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) , tyčia smurtavo prieš savo šeimos narę – dukrą J. M.: įrėmęs kumštį J. M. į veidą, jį spaudė, po ko, jai gulint lovoje, sudavė kumščiais ne daugiau keturių smūgių į veidą, pagalve du kartus sudavė jai į veidą ir dusino, išplėšė jos nosyje įvertą auskarą ir sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis M. M. ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino ir paaiškino, kad su pranešimu apie įtarimą nesutinka. 2023 m. spalio 6 d. vakare jis buvo nuėjęs pas savo dukras J. ir U. jų gyvenamuoju adresu (duomenys neskelbtini) . Jų mama dirbo, todėl jis turėjo prižiūrėti mergaites. Planavo užsisakyti picą ar „McDonald‘o“ maisto ir praleisti penktadienio vakarą kartu. Tarp jo ir J. buvo kilęs žodinis konfliktas, tikslaus laiko pasakyti negali, bet tai buvo vakare, dėl jos negerų poelgių, tokių kaip grįžimas namo būnant neblaiviai, kai ji yra nepilnametė, narkotikų vartojimo. Jie turėjo tėvo ir dukros pokalbį būtent dėl jos tokio elgesio. Konfliktas buvo žodinis, tiesiog žodžiu norėjo paauklėti dukrą, paaiškinti, jog jos poelgiai yra blogi. Ji nesiklausė, pati provokavo konfliktą atsikalbinėdama jam. Tuo konfliktas ir baigėsi. Smurto nebuvo, po jų konflikto jis užsakė picą ir nuėjo jos paimti, jie kartu su U. suvalgė picą, J. jos nevalgė, su jais nebendravo. Tuo metu, kai buvo su vaikais namuose, jie buvo tik trise, vėliau kažkuriuo metu atėjo jo mama ir jis išėjo. Mano, kad žodinį konfliktą girdėjo ir U., kadangi butas yra mažas, ji buvo kartu bute, bet jos šalia nebuvo. Nesutinka su įtarimu, neprisipažįsta dėl nieko, tik sutinka, kad buvo pas savo vaikus namuose.

2024 m. sausio 8 d. M. M. papildomos apklausos metu parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam įteiktas 2024 m. sausio 8 d., savo kaltės jis nepripažįsta, pasakė viską ankstesnėje apklausoje, savo ankstesnius parodymus jis prisimena ir juos tvirtina, nieko nenori daugiau papildyti. Sutinka baigti bylą teismo baudžiamuoju įsakymu.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. M. kaltę patvirtina ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio pagrindu pripažįstami įrodymais.

2023 m. spalio 16 d. gautame (duomenys neskelbtini) miesto socialinių paslaugų centro pareiškime nurodyta, kad 2023 m. spalio 16 d. gauta informacija iš (duomenys neskelbtini) miesto socialinių paslaugų centro socialinio darbuotojo, jog 2023 m. spalio 13 d. nepilnametė J. M. nurodė, kad 2023 m. spalio 6 d. į šeimos namus buvo atvykęs galimai neblaivus tėvas M. M. (gimęs (duomenys neskelbtini) ) ir fiziškai smurtavo prieš savo dukterį J. M. (sudavė per veidą, bandė dusinti, vertė vartoti alkoholį). Socialinio darbuotojo teigimu, pas J. M. ant rankos matoma hematoma nuo galimai patirto smurto.

Nukentėjusioji J. M. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad neprisimena, kada tiksliai įvyko įvykis, bet tai galėtų būti spalio 6 diena. Tą dieną mama L. turėjo dirbti naktinėje pamainoje (duomenys neskelbtini), o ją ir jos mažąją sesę U., kuriai yra (duomenys neskelbtini) metų, turėjo prižiūrėti močiutė. Mama darbą pradeda apie 18.30 val. ir dirba per naktį iki 6.30 val. ryto. Kadangi močiutė tokiu laiku dar buvo užsiėmusi, ji jas prižiūrėti turėjo ateiti vėliau. Sakė, kad ateis maždaug apie 21.30 valandą, o iki to laiko su sese U. namuose buvo dviese. Apie 21 val., jai ir sesei U. būnant namuose (duomenys neskelbtini) , išgirdo durų skambutį. Atidarius duris, pamatė tėtį M. M. ir nustebo, nes nesitikėjo jo pamatyti. Jų santykiai su tėčiu nėra artimi, jos bendrauja labai retai. Kartais jį sutinka, kai ateina aplankyti senelių, kadangi jis gyvena pas juos, tačiau artimų santykių nepalaiko ir su juo bendrauja mažai ir retai. Pamačiusi tėtį, ji iš karto suprato, kad jis yra išgėręs. Nuo jo sklido alkoholio kvapas, jo veidas buvo agresyvus, piktas, akys paraudusios. Kai tėtis dar gyveno kartu su mama, jis išgėrinėdavo, todėl jau žino, kaip tėtis atrodo išgėręs. Tėtis atsinešė butelį alkoholio, tiksliai negali pasakyti, bet jai atrodo, kad tai buvo degtinė. Jis pasidėjo butelį svetainėje ir atėjo į jų su sese kambarį. Ji buvo atsinešusi maisto, ruošėsi jį valgyti. Tėtis priėjęs sakė, kad išmestų maistą, liepė eiti plauti indus, jis kalbėjo agresyviai, pakeltu tonu. Ji atsisakė, jam, kad valgys. Jis pradėjo mojuoti rankomis, rėkti. Ji pasiėmė telefoną ir pradėjo įrašinėti, kaip jis kalba. Įrašą išsiuntė mamai per Messenger programą ir parašė: „tėtis atėjo girtas“. Dar po 20 minučių parašė jai: „tėtis ją sumušė, gali jam neskambint, jis visas girtas. Dar vieną bonką atsinešė, auskarą išlupo, ir dar tikriausiai bus fanaras“. Tėtis pamatęs, kad ji įrašinėja garsą, liepė jai padėti telefoną, bandė jį atimti. Vėliau jis atėmė iš jos telefoną, nusinešė jį į svetainę ir nuėjo parūkyti. Ji paprašė sesės U., kad ji nueitų į svetainę paimti telefono. Paskambino močiutei ir paklausė, kada ji ateis. Ji sakė, kad jau ateina. Ji močiutei viską papasakojo, kad konfliktavo su tėčiu ir kad jis atėmė telefoną. Močiutė sakė, kad kai ateis, pakalbės su tėčiu. Tėtis parūkęs atėjo į jų kambarį, ji tuo metu gulėjo ant savo lovos. Sesė U. virtuvėje plovė indus. Tėtis pradėjo ant jos šaukti, priėjo prie jos ir, įrėmęs jai į veidą kumštį, spaudė jai veidą ir šaukė, kad „per jūsų tokią motkelę antstoliai areštavo garažą“. Ji gindamasi nustūmė jį koja nuo savęs. Tada jis užšoko ant lovos ir kumščiais pradėjo daužyti jai į veido sritį. Jis sudavė 3 ar 4 smūgius, į kairės pusės žandą, į galvos sritį dešinėje pusėje, į akies sritį dešinėje pusėje bei į kaklą dešinėje pusėje. Kai jis jai trenkė, ji bandė gintis. Po smūgių jautė fizinį skausmą, buvo išsigandusi, pikta. Matė, kad jos dešinė akis buvo kruvina prie kampučio ir akies viduje. Vėliau tėtis nuo lovos pasiėmė pagalvę ir trenkė jai du kartus per veidą. Vėliau ta pačia pagalve pradėjo ją dusinti, užgulęs visu svoriu. Ji bandė iškišti rankas ir nuo veido nusistumti pagalvę, tačiau jai nepavyko. Pradėjo dusti, negalėjo kvėpuoti, jautė paniką, baimę. Jai prasidėjo panikos priepuolis, pradėjo drebėti. Šaukė: „U., padėk“ ir sesė, ją išgirdusi, atbėgo iš virtuvės. Sesė pradėjo verkti, bandė tėtį atitraukti. Tėtis atitraukė pagalvę nuo jos veido, nustojo ją dusinti ir pasakė: „kitą kartą niekas tau nebespės padėt“. Tėtis sakė, kad atėjo su taika, norėjo padaryti joms linksmą penktadienio vakarą. Apkaltino, kad ji viską sugadino ir per ją nieko neišėjo. Dusindamas ją pagalve, iš jos nosies dešinės pusės išplėšė auskarą, iš tos vietos, kur buvo auskaras, bėgo kraujas. Tada tėtis, užsisakęs picą, toliau gėrė svetainėje. Vėliau atėjus močiutei V. M., tėtis pradėjo konfliktuoti ir su ja. Jis rėkė ant jos, sakė: „(duomenys neskelbtini) iš čia, čia ne tavo namai“. Likusį vakarą močiutė buvo su jomis jų kambaryje. Tėtis išėjo maždaug 00.30 val. Ji viską papasakojo močiutei, klausė jos, gal reikėtų kviesti policiją. Močiutė sakė: „eik tu, kam ta policija, ir taip bėdų pilna“. Pati į policiją neskambino, nes bijojo. Mama į policiją taip pat nesikreipė. Į medikus taip pat nesikreipė. 2023 m. spalio 13 d. į jų namus buvo atvykusi socialinė darbuotoja, su kuria gerai sutaria, viską jai pasakoja. Darbuotoja atvykusi pamatė, kad jos dešinė akis vis dar buvo raudona, taip pat ant žando matėsi mėlynė. Darbuotoja paklausė, kas jai nutiko, ji jai viską papasakojo. Nuo to įvykio su tėčiu nebendravo, šis jos neatsiprašė, net nepaskambino, žinutės neparašė.

Nepilnametė liudytoja U. M. ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė, kad jai yra išaiškinta teisė neduoti parodymų prieš savo artimą šeimos narį, giminaitį. Ji sutinka duoti parodymus. Su teisėmis ir pareigomis yra supažindinta. Sutinka sakyti tiesą. Ji gyvena su mama L. M. ir sese J. M. Anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini) keturiese, kartu gyveno tėtis M. M. Tiksliai nežino, nuo kada gyvena tik trise, be tėčio, tačiau tai galėtų būti nuo 2020 m. Su tėčiu sutaria gerai, bendrauja. Įvykis buvo šiais metais, neprisimena koks tai buvo mėnuo. Prisimena, kad tai buvo penktadienis, atsimena, nes mama tuo metu dirbo, o tėtis norėjo būti geras ir užsakyti joms picą. Tą dieną ji su sese žiūrėjo televizorių, tėtis pas jas atėjo apie 18.30 val. vakaro. Jis paskambino į duris, sese J. jį įleido į vidų, J. grįžo pas ją į kambarį, kuriame jos buvo ir uždarė duris, po to atėjo tėtis, jas atidarė. Tėtis joms kažką burbuliavo. Lyg dėl sriubos jis supyko, kad J. paliko makaronus ant stalo ir nenusinešė indų į virtuvę. Namuose daugiau žmonių nebuvo. Po to, kai tėtis susipyko dėl to maisto su sese, tėtis nuėjo į balkoną parūkyti. Jai nepatinka, kai žmonės pykstasi, paėmė tą dubenėlį ir nunešė į virtuvę, tada tėtis, kai grįžo iš balkono, pamatė, kad nėra to indo. Atėjęs į kambarį paklausė, kur dingo indas, J. pasakė, kad nunešė į virtuvę išplauti, tėtis pyko ant J., jie pykosi žodžiu, jis jai sakė, kad tai ji turėjo išplauti tą indą. Ji (U. M.) tuo metu nuėjo į virtuvę, nes nenorėjo girdėti, kaip jie pykstasi. Ji virtuvėje plovė puodelį ir išgirdo, kad sesė pradėjo rėkti, kad tėtis atiduotų telefoną. Tada ji atėjo pažiūrėti, kas vyksta, tėtis tuo metu išeidinėjo iš jų kambario, nuėjo į svetainę ir padėjo J. telefoną ant komodos. Ji grįžo į savo kambarį, atsigulė į lovą, toliau su sese žiūrėjo televizorių. Tada tėtis vėl atėjo pas jas į kambarį, tėtis pasakė, kad jis šiandien yra geras tėtis, jam yra gera diena, jis užsakys joms picą. Jos su sese pasakė, kad nenori picos. Kai tėtis kalbėjo apie picą, ji pastebėjo, kad jis girtas. Jo buvo pakitęs balsas, storesnis, piktesnis, akys buvo raudonos, jis neaiškiai dėliojo žodžius, iš to ji nusprendė, kad jis yra girtas. Kai jis tik atėjo pas jas į butą, ji nepastebėjo, ar tada tėtis buvo girtas ar ne, pastebėjo tik kai kalbėjo apie picą jai gulint lovoje ir toliau žiūrint televizorių. Po to, kai pasakė, kad nenori picos, tėtis nuėjo į svetainę ir tada – į balkoną. Sesė nuėjo į tualetą ir paprašė, kad ji (U. M.) iš svetainės paimtų jos telefoną. Tuo metu, kai sesuo nuėjo į tualetą, ji nuėjo į svetainę, paėmė telefoną ir parnešė į kambarį. Sesė, grįžusi iš tualeto, pasiėmė telefoną ir pradėjo rašyti žinutes. Žino, jog ji rašė močiutei ir mamai. Kiek laiko buvo praėję nuo to, kai atėjo tėtis ir sesė rašė žinutes, tiksliai nepamena, galbūt buvo 19.10 val. Ji nežino, kodėl sesė rašė mamai žinutę, o močiutei rašė turbūt todėl, kad paprašytų, kad ji ateitų pas jas. Tada tėtis, grįžęs iš balkono, pastebėjo, kad telefono svetainėje nėra. Ji nuėjo į tualetą, girdėjo, kad vėl jis barasi, kodėl sesė pasiėmė telefoną, ir kad jei jis paėmė telefoną, vadinasi, jai jo negalima. Kiek jai žinoma, jis paėmė telefoną iš sesės, nes ji neišsiplovė savo indų. Tada, būdama tualete, girdėjo, kad sesė pradėjo rėkti, kad jis atiduotų jos telefoną, nes ji pati jį nusipirko. Kai grįžo iš tualeto, pamatė, kad tėtis susinervinęs sėdi svetainėje ant sofos, o sesė sėdi jų kambaryje ant lovos apsiverkusi. Ji tualete užtruko kokias 3-4 min. Ji bandė klausti sesės, kas atsitiko ir kodėl ji verkia, ji atsakė, kad iš jos vėl paėmė telefoną, ji jai (sesei) sakė, kad galbūt ji (sesė) galėtų pabūti be telefono, sesė sakė, kad nori parašyti mamai ir paprašė jos (U. M.) telefono, tada ji jai davė savo telefoną. J. parašė mamai klausdama, ar ji negali išeiti iš darbo ir grįžti namo, nes jai nesaugu namuose. Tada sesė skambino močiutei – tėčio mamai, kad ji ateitų pas jas. Močiutė apskritai turėjo atvažiuoti pas jas ir būti kartu. Močiutė atsiliepė ir pasakė, kad laukia troleibuso ir atvažiuos pas jas, sesė paprašė paskubėti, pasakė, kad jai tėtis trenkė, ji nesijaučia saugi. Kokias 20 min. viskas buvo ramu ir kažkas paskambino į duris. Už jų buvo močiutė, ji atėjo pas jas į kambarį, paklausė, kas nutiko, sesė močiutei pasakojo, kad tėtis atėmė iš jos telefoną, kad jiedu susipyko ir kad tėtis sesei trenkė. Tėtis tuo metu buvo svetainėje, žiūrėjo televizorių. Tada močiutė nuėjo pasikalbėti su tėčiu į svetainę, kas buvo, kodėl susipyko. Jis susinervino, kad močiutė per daug klausinėja. Tuo metu, kol jie kalbėjosi, kažkas paskambino į duris, ji nuėjo atidaryti durų. Už durų buvo žmogus iš picerijos, jis atvežė picą. Ji picą nunešė į svetainę, tėtis pradėjo valgyti picą ir nesiklausė močiutės, močiutė jam aiškino, kad jis nustotų gerti, kad nesipyktų. Tuo metu, kai minėjo, kad sesuo buvo apsiverkusi, ji jokių mėlynių, įbrėžimų nematė. Ar tėtis su savimi turėjo kažkokio alkoholio, ji nematė, namuose alkoholio taip pat nematė. Tėtis, suvalgęs kelis gabalėlius picos, išėjo namo. Jai sesė pati papasakojo, kad jie su tėčiu labai susipyko ir jis jai trenkė, ji nesakė nei kur, nei kiek kartų. Sakė, kad jai tiesiog trenkė, daugiau nieko nepasakojo. Ji tą dieną anksčiau, kol jis dar buvo blaivus, bendravo su tėčiu, jis jai buvo siūlęs pasivažinėti po miestą, bet ji norėjo su draugais eiti į kiemą pažaisti, todėl atsisakė. Tėtis buvo geros nuotaikos, jiedu nesipyko. Ji niekam apie šitą įvykį nepasakojo. Tą dieną į policiją niekas nesikreipė, ji pati sakė, kad neapsimoka, nes jos telefonas išsikrauna, o sesės buvo svetainėje ir ji tiesiog buvo pikta, kad tėtis atėjo. Sesė nieko nesakė apie policiją, tačiau kitą dieną sesė paklausė jos, kodėl ji nepasikrovė telefono ir kodėl sakė nekviesti policijos. Ji (U. M.) taip sakė, nes ji nematė jokių paraudimų ant kaktos ar ant žando, mėlynių, tik matė, kad sesė apsiverkusi. Kitą dieną ji irgi nebuvo nieko mačius ant jos kūno. Mano, kad jei tėtis jai būtų trenkęs, sesuo būtų parodžius kažką ar paraudonavę ar pamėlynavę, nes anksčiau yra rodžius, kai tėtis jai buvo trenkęs, jei nukrenta, tai parodo, tačiau ji mano, kad tėtis galėtų sesei trenkti. Jie yra ir anksčiau pykęsi, mano, galėjo būti jis jai trenkęs ir anksčiau, ji pati nėra to mačiusi, jai sesė tik yra pasakojusi. Su mama apie šitą įvykį nekalbėjo. Su tėčiu po įvykio yra bendravusi, bet apie šitą įvykį jie nėra kalbėję. Kai vyko šitas įvykis, ta dieną ji buvo liūdna ir nelaiminga, tačiau baimės nejautė. Jos sesė turi auskarus ausyse, nosyje turi du. Dienos metu sesė buvo su auskaru nosyje, jis buvo iki jai išeinant į tualetą, kai grįžo iš tualeto, sesė buvo be auskaro nosyje, jis buvo kažkur lovoje, bet jokio kraujo ar sužalojimo ji nematė, nosis atrodė, taip, lyg išsiimtum auskarą iš nosies. Tėtis jų namuose buvo iki maždaug 1valandos nakties. Tėtis išėjo, nes močiutė jam liepė eiti namo, kadangi jis girtas. Daugiau sesė su tėčiu tą dieną nesikalbėjo ir dabar nebendrauja su tėčiu, nebent kai ji prašo pinigų. Po to karto, kai jai iškrito auskaras iš nosies, ar tėtis jį išėmė, jai užgijo skylutė, todėl ji telefonu paprašė tėčio ir senelio pinigų, kad galėtų prasiverti vėl. Ji pati nežino, ar tikrai tėtis išėmė jai tą auskarą, ji tik pati taip galvoja, nes jam tas auskaras niekad nepatiko, jis yra prašęs jos išsiimti.

Liudytoja L. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. spalio 6 d. ji dirbo naktinėje pamainoje (duomenys neskelbtini), todėl, kas vyko namuose, nežino. Kiek buvo girdėjusi iš dukros J., kad vyko konfliktas tarp jos ir tėvo, kad tėvas prieš dukrą panaudojo smurtą, tačiau nenori detalizuoti, kad nepapasakotų kažko netiksliai, kadangi girdėjo tik dukros pusę ir daugiau šita tema nelabai kalba, o jos tėvas M. pasakė „atvykau geranoriškai, o gavosi kaip visada“'. Jos dukra J. visiškai nesutaria su savo tėvu, jie labai mažai bendrauja, kadangi jie kartu su jos tėvu nebegyvena. J. su tėvu bendrauja tik tuomet, kai jai reikia iš jo paprašyti pinigų. J. galėtų charakterizuoti nurodydama, kad ji yra sunkus vaikas, kadangi ne kartą yra vartojusi alkoholį, narkotikus, dažnai negrįžta namo, yra anksčiau save žalojusi, jei kyla kokios problemos, tai tik būtent dėl jos elgesio. Dėl jos poelgių jų šeimoje lankosi Vaiko teisių apsaugos specialistai, su ja bendrauja. M. galėtų charakterizuoti taip, jog šiaip jis yra ramus ir geras, kol nevartoja alkoholio. Kiek jai yra žinoma, jis piktnaudžiauja alkoholiu. Ji su juo yra teisiškai išsiskyrę, tačiau žino, jog jis yra linkęs į alkoholį ir žino, jog išgėręs jis neturi kantrybės, gali būti linkęs į agresiją. Mano, kad, atsižvelgiant į J. atsikalbinėjimus ir vedamą gyvenimo būdą, tarp M. ir J. galėjo kilti konfliktas. Kiek jai dukra pasakojo, M. tą vakarą buvo neblaivus, todėl tiki, jog galėjo ir smurtauti, nes ir anksčiau yra smurtavęs prieš ją. Tą vakarą su mergaitėmis turėjo būti jų močiutė – M. mama, tačiau, kiek ji žino, močiutė užsibuvo choro repeticijoje, todėl atėjo vėliau. Grįžusi po darbo ir pabendravusi su dukra J., kažkokių sužalojimų ant jos kūno ji nepastebėjo, todėl nematė tikslo kažkur kreiptis, nes galvojo, jog dukra gali ir meluoti, kadangi sužalojimų nematė, o dukra jai nurodė, kad buvo sužalota. Kiek žino, M. su J. nebendrauja.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2276/2023 (02) nurodyta, kad J. M. kūne sužalojimų nėra.

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, jog įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrint matomas pilkos spalvos penkių aukštų daugiabutis gyvenamasis namas su keturiomis laiptinėmis. Į įvykio vietą einama pro antros laiptinės duris. Užkilus laiptais į penktąjį aukštą, kairėje pusėje matomos šviesiai rudos spalvos durys, pažymėtos numeriu (duomenys neskelbtini). Užėjus į buto vidų, matomas koridorius, kurio dešinėje matoma spinta su veidrodžiu, pakabintos striukės, ant grindų sudėti batai. Einant koridoriumi tiesiai, matomos dvejos durys. Durys dešinėje veda į svetainę, durys kairėje – į miegamąjį. Ant miegamojo durų matomas pakabintas raudonos spalvos apklotas. Įėjus į miegamąjį, matoma dvigulė lova, rašomasis stalas, įvairūs asmeniniai daiktai Įvykio vieta nefilmuojama vaizdo stebėjimo kameromis.

BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BPK 38 straipsnyje išaiškinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė). Byloje nustatyta, jog kaltinamasis M. M. yra nukentėjusiosios J. M. tėvas. Tiek nukentėjusioji, tiek byloje esantys duomenys patvirtina, jog 2023 m. spalio 6 d. apie 21 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) , kaltinamasis tyčia smurtavo prieš savo šeimos narę – dukrą J. M., kuriai įrėmęs kumštį į veidą jį spaudė, po ko, jai gulint lovoje, sudavė kumščiais ne daugiau 4 smūgių į veidą, pagalve du kartus sudavė jai į veidą ir dusino, taip išplėšė jos nosyje įvertą auskarą ir sukėlė fizinį skausmą. Tarp kaltinamojo M. M. neteisėtų veiksmų – fizinio smurto panaudojimo ir dėl to kilusių padarinių – nukentėjusiajai J. M. sukelto fizinio skausmo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Visa tai leidžia konstatuoti, jog kaltinamasis M. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Prokuroras pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokuroro pareiškimas tenkinamas.

Pranešime, kurį pasirašė kaltinamasis M. M., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko su prokuroro pasiūlyta bausmės rūšimi – viešaisiais darbais ir jų trukme.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis M. M. padarė nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). M. M. teisiamas antrą kartą. Kadangi M. M., jau būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą ir turėdamas už jį neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą, baudžiamojo įstatymo atžvilgiu jis yra laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis), tačiau ši aplinkybė prokuroro pateiktame pareiškime nevertinta ir nenurodoma kaip kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. M. M. yra baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjęs. Kaltinamojo M. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Įvertinus nustatytas ir ištirtas šios bylos aplinkybes bei kaltinamojo M. M. asmenybę, sprendžiama, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pilnai įgyvendinta paskyrus kaltinamajam prokuroro pasiūlytą baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus, kadangi ši bausmės rūšis pilnai atitiks bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam M. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas. Ši kardomoji priemonė kaltinamajam panaikinama pradėjus jam paskirtos bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

M. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 2 (dviejų) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti M. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismui per Alytaus rūmus prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti M. M.

Teisėja Asta Jakučiūnienė