- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-10
- Bylos Nr.
- N-575-3963-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Roma Sabina Alimienė
- Kategorijos
- 40.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romos Sabinos Alimienės ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 29 d. nutarties K. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Institucija) pareigūnė 2009 m. spalio 20 d. K. J. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, jog jis, būdamas AB – firmos „VITI“ generaliniu direktoriumi, neužtikrino, kad AB – firmos „VITI“ darbuotojams J. L., Z. L., P. V. ir kitiems Tarandės objekto sargams 2009 m. būtų mokamas padidintas darbo užmokestis už viršvalandinį darbą, darbą naktį bei poilsio dienomis. Tuo K. J. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 193 straipsnį ir 194 straipsnio 2 dalį. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41⁴ straipsnio 1 dalyje.
Institucija 2009 m. lapkričio 18 d. priėmė nutarimą, kuriuo K. J. už ATPK 41⁴ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskyrė 500 litų baudą.
II.
K. J. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodė, kad jis pažeidimo nepadarė, nes jo vadovaujamoje firmoje yra paskirtas asmuo, atsakingas už firmos personalą ir finansinių įsipareigojimų vykdymą. Pažymėjo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nėra aišku, kuo tiksliai jis yra kaltinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. sausio 29 d. nutartimi K. J. skundą patenkino iš dalies, Institucijos 2009 m. lapkričio 18 d. nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžino Institucijai nagrinėti iš naujo.
Teismas nurodė ATPK 260 straipsnį ir priėjo prie išvados, kad tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek nutarime, kuriame kaltinimai administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui yra išplėsti, K. J. yra kaltinamas abstrakčiai, nekonkretizuojant nei pažeidimo padarymo laiko (abstrakčiai nurodyta 2009 metai), nei visų konkrečių asmenų (nurodyta - kiti Tarandės objekto sargai), todėl buvo pažeista K. J. teisė į tinkamą gynybą. Pažymėjo, kad asmeniui, kaltinamam teisės normų pažeidimu, turi būti aiškiai ir tiksliai nurodoma, kokią neteisėtą veiką jis įvykdė, o šios pareigos Institucija K. J. atžvilgiu neatliko. Atkreipė dėmesį, kad K. J. nebuvo suteikta teisė teikti paaiškinimus dėl jam pareikštų kaltinimų.
III.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikinti ir Institucijos 2009 m. lapkričio 18 d. nutarimą palikti galioti.
Nurodo ATPK 260 straipsnį ir mano, kad esant trunkamojo pobūdžio pažeidimui, jo padarymo laikotarpis bei asmenys, kurių atžvilgiu pažeidimas buvo daromas, administracinio teisės pažeidimo protokole įvardinti tinkamai. Paaiškina, kad padidintas darbo užmokestis už darbą naktį ir švenčių dienomis nebuvo mokamas visiems Tarandės objekto sargams nuo 2009 m. sausio mėnesio iki 2009 m. rugpjūčio mėnesio pabaigos. Pažymi, kad 2009 m. rugpjūčio 31 d. K. J. buvo išsiųstas Institucijos reikalavimas pašalinti nustatytus darbo užmokesčio mokėjimo pažeidimus, jis buvo ne kartą kviečiamas atvykti į Institucijos Vilniaus skyrių pateikti dokumentus ir paaiškinimus. Savo raštuose Institucijai nurodydavo, kad negalės atvykti dėl komandiruotės, dėl kasmetinių atostogų, nors iš pažymos apie K. J. atostogas ir komandiruotes matyti, kad nurodytu laikotarpiu K. J. nebuvo išvykęs į komandiruotę ir neatostogavo. 2009 m. rugsėjo 22 d. Institucija kreipėsi į Vilniaus miesto vyriausiąjį policijos komisariatą, prašydama įpareigoti K. J. atvykti į Instituciją. Mano, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo vengė bendrauti su policijos pareigūnu. Nurodo, kad K. J. turėjo teisę, bet ne pareigą pateikti paaiškinimus dėl padaryto pažeidimo. Tvirtina, kad tai, jog nutarimo apimtis yra didesnė negu administracinio teisės pažeidimo protokolo, neįrodo, jog nutarime formuluojami išplėstiniai kaltinimai. Paaiškina, kad nutarime paliktas tas pats kaltinimas kaip ir administracinio teisės pažeidimo protokole, tik jame išdėstytos bei įvertintos K. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Nurodo Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 1 ir 6 dalis, Darbo kodekso 24 straipsnio 2 dalį ir atkreipia dėmesį, kad nei personalo viršininko pareiginiuose nuostatuose, nei įgaliojime Nr. 0424-J-384 nekalbama apie pareigą vykdyti įmonės finansinius įsipareigojimus darbuotojų atžvilgiu. Nurodo AB „VITI“ darbo tvarkos taisyklių 50 punktą ir konstatuoja, kad nėra pagrindo teigti, jog darbo santykiuose AB „VITI“ atstovauja ne įmonės generalinis direktorius, o kiti įgalioti asmenys.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstat uoja:
IV.
K. J. patrauktas administracinėn atsakomybėn už ATPK 41⁴ straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimas – užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo 500 iki 5000 Lt.
Administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuota, kad K. J. savo veika pažeidė DK 193 straipsnį, įtvirtinantį, taisyklę, kad už viršvalandinį darbą ir darbą naktį mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto Darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalyje, bei DK 194 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, nurodytas Darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalyje.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N756-135/2008). Nagrinėjamu atveju iš Institucijos nutarimo galima suprasti, kokio pobūdžio administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas. Tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek Institucijos nutarime aprašyta padaryto pažeidimo esmė, t. y. padidinto darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą, darbą naktį bei poilsio dienomis mokėjimo neužtikrinimas. Administracinio teisės pažeidimo protokole taip pat nurodyti blanketinę, atsakomybę numatančią, ATPK normą detalizuojantys, galimai pažeisti Darbo kodekso straipsniai. Tačiau tiek administracinę atsakomybę taikančios institucijos nutarime, tiek administracinio teisės pažeidimo protokole išlieka tokio pat abstraktaus pobūdžio kaltinimo K. J. formavimas, iš kurio nematyti, kokie veiksmai sudaro teisės pažeidimo sudėtį, nėra nurodyti konkretūs asmenys, kurių atžvilgiu buvo neužtikrintas padidinto darbo užmokesčio mokėjimas, nenurodytas tikslus pažeidimo padarymo laikas. Nors apelianto manymu trijų konkrečių darbuotojų įrašymas ir abstrakčiai visų kitų Tarandės objekto sargų nurodymas administracinio teisės pažeidimo protokole yra tinkamas formuluojant kaltinimą administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks nekonkretus asmenų rato, kurių atžvilgiu K. J. kaltinamas pažeidęs DK nuostatas, nurodymas administracinio teisės pažeidimo protokole ir Institucijos nutarime, pažeidžia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisę į tinkamą gynybą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo prie išvados, kad toks Institucijos nekonkretumas formuojant kaltinimą, reiškia pareigos asmeniui, kaltinamam teisės normų pažeidimu, aiškiai ir tiksliai nurodyti, kokią neteisėtą veiką jis įvykdė, pažeidimą. Taip pat pažymėtina, kad apeliantas nepagrįstai mano, jog tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek Institucijos nutarime yra nurodytas konkretus pažeidimo padarymo laikas, t. y. 2009 metai. Atkreiptinas dėmesys, kad ATPK 41⁴ straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybės taikymui aktualus ATPK 35 straipsnis, įtvirtinantis administracinių nuobaudų skyrimo terminus. Tikslaus pažeidimo, numatyto ATPK 41⁴ straipsnio 1 dalyje, išaiškėjimo ar baigimo daryti laiko nustatymas yra svarbus administracinės nuobaudos skyrimo senaties termino skaičiavimui. Tai lemia konstatavimą, ar asmeniui apskritai gali būti skiriama administracinė nuobauda nepažeidus šių terminų, o ne tik tai, ar, pavyzdžiui, padidinto darbo užmokesčio sumokėjimas, t. y. pažeidimo darymo nutraukimas, laikytina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe, ar ne.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad abstraktus asmenų, kurių atžvilgiu K. J. kaltinamas pažeidęs Darbo kodekso normas, bei pažeidimo padarymo laiko nekonkretus nurodymas kiekvieno iš darbuotojų atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo protokole ir Institucijos nutarime, yra esminiai administracinio teisės pažeidimo protokolo pažeidimai, kurių nebuvo galima ištaisyti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme bei kurie pažeidė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teises, ką akcentavo ir pats K. J. skunde pirmosios instancijos teismui bei apygardos administracinio teismo posėdžio metu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje pagrįstai nurodė, jog Institucija, nagrinėdama bylą iš naujo, privalo išsamiai bei objektyviai įvertinti, ar K. J. yra tinkamas administracinio teisės pažeidimo subjektas.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatuoja, jog Institucija nutarime išplečia kaltinimą K. J.. Atkreiptinas dėmesys, kad Institucijos nutarime papildomai tėra aprašytos tyrimo metu nustatytos aplinkybės, nurodant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateiktus dokumentus ir jų reikšmę administracinės nuobaudos paskyrimui (nustatyta asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė).
Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad K. J. procesinė teisė teikti paaiškinimus nebuvo pažeista. Bylos medžiaga rodo, kad K. J. ne kartą buvo kviestas atvykti į Instituciją, buvo kreiptasi į policijos pareigūnus dėl jo įpareigojimo atvykti į Instituciją, iš Institucijos nutarimo matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo dalyvavo jį priimant, K. J. bylos nagrinėjimo metu pateikė Institucijai mokėjimo žiniaraščio kopiją, raštus apie komandiruočių ir kasmetinių atostogų laiką, kitus dokumentus. Iš apygardos administracinio teismo protokolo matyti, kad K. J. atstovas advokatas dalyvavo bylos nagrinėjime ir teikė paaiškinimus (b. l. 69-71).
Įvertinusi išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad iš pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamosios dalies šalintini nepagrįstai šio teismo konstatuoti teiginiai, jog iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens buvo atimta galimybė pasiaiškinti, Institucijos nutarime nepagrįstai buvo išplėsti kaltinimai K. J. bei kad šie pažeidimai gali būti pašalinti tik nagrinėjant bylą Institucijoje iš naujo. Vis tik, šių aplinkybių pašalinimas iš pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų, nepaneigia apygardos administracinio teismo nustatytų administracinio teisės pažeidimo protokolo esminių trūkumų (abstrakčiai nurodytas pažeidimo padarymo laikas, konkrečiai neišvardinti asmenys, kurių atžvilgiu K. J. kaltinamas pažeidęs DK normas), kurių nebuvo galima pašalinti nagrinėjant bylą šiame teisme, konstatavimo.
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinio skundo nepatenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.