- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-19
- Bylos Nr.
- A-502-225-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Anatolijus Baranovas, Artūras Drigotas (pran.)
- Pareiškėjas
- A. P.
- Atsakovas
- valstybės įmonei Registrų centrui ir valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Vestmeda“, uždaroji akcinė bendrovė „Statybos ir nekilnojamojo turto centras“
- Advokatai
- Tadas Blažys
- Kategorijos
- 12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 12.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovams valstybės įmonei Registrų centrui ir valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Vestmeda“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Statybos ir nekilnojamojo turto centras“, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:
panaikinti atsakovo valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir Centras, atsakovas) 2009 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. 173 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. 173); panaikinti atsakovo Centro Vilniaus filialo (toliau – ir Filialas, atsakovas) 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą atsisakyti įregistruoti nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre Nr. RS-618 (toliau – ir sprendimas Nr. RS-618); įpareigoti atsakovą Filialą 2009 m. kovo 12 d. taikos sutarties (toliau – ir Sutartis) pagrindu įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Sklypas).
Šalies argumentai
Skunde pareiškėjas paaiškino, kad 2009 m. gegužės 16 d. vienintelio akcininko, t. y. pareiškėjo, sprendimo ir 2005 m. gegužės 16 d. priėmimo–perdavimo akto pagrindu Sklypu, kuris nuosavybės teisėmis priklausė pareiškėjui, buvo padidintas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Vestmeda“ įstatinis kapitalas, o 2005 m. gegužės 27 d. vienintelio akcininko, t. y. UAB „Vestmeda“, sprendimu bei 2005 m. gegužės 27 d. akcijų pasirašymo sutartimi ir 2005 m. gegužės 27 d. priėmimo–perdavimo aktu buvo padidintas UAB „Statybos ir nekilnojamojo turto centras“ įstatinis kapitalas. Teigė, jog pareiškėjui tik 2009 m. tapo žinoma, kad minėtų sandorių pagrindu UAB „Vestmeda“ kils pareiga sumokėti 255 000 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM). Nurodė, kad dėl to kilo ginčas tarp pareiškėjo, UAB „Vestmeda“ ir UAB „Statybos ir nekilnojamojo turto centras“, nes, žinodamos apie prievolę mokėti GPM, šalys nebūtų sudariusios minėtų sandorių. Pažymėjo, jog jie buvo sudaryti dėl suklydimo. Paaiškino, kad ginčą šalys išsprendė Sutartimi, kuria abiejų uždarųjų akcinių bendrovių įstatinio kapitalo didinimo sandoriai buvo pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento ir įvykdyta restitucija, t. y. Sklypas grąžintas pirminiam jo savininkui, t. y. pareiškėjui.
Nurodė, kad 2009 m. balandžio 3 d. pareiškėjas, atstovaujamas atstovo, kreipėsi į Filialą, prašydamas Sutarties pagrindu įregistruoti jo nuosavybės teises į Sklypą. Sprendimu Nr. RS-618 buvo atsisakyta tą padaryti, motyvuojant tuo, jog Sutartis turi būti notarinės formos. Pažymėjo, kad šį sprendimą pareiškėjas apskundė Centrui, kuris sprendimu Nr. 173 pakeitė minėtą Filialo sprendimą ir nurodė, kad atsisakytina įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į Sklypą, kadangi nebuvo pateiktas įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, patvirtinantis Sutartį, dėl ko Sutarties 2 punkte susitarė pačios šalys.
Laikėsi pozicijos, jog Sutartis atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nustatytus reikalavimus ir yra galiojanti. Tvirtino, kad Sutarties patvirtinimas teisme yra ne jos galiojimo, o tik priverstinio vykdymo būtina sąlyga. Akcentavo, jog tarp Sutarties šalių nėra ginčo dėl jos galiojimo ar vykdymo ir jog jos 2 punkto nuostata nereiškia, kad šalys negali jos vykdyti gera valia. Nurodė, kad centrinis registratorius ginčijamame sprendime nurodė, jog Sutartis gali būti pripažinta negaliojančia dėl suklydimo tik teismo sprendimu, ir teigė, kad šis teiginys yra nepagrįstas, nes ieškiniai dėl sandorių, sudarytų iš esmės suklydus, pagal klydusios šalies ieškinį nagrinėjami ginčo teisenos tvarka, o tai reiškia, jog tarp šalių turi būti kilęs ginčas dėl suklydimo.
Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė pareiškė, kad nepalaiko skundo reikalavimo įpareigoti Filialą Sutarties pagrindu įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į Sklypą, nes šis pareiškėjo reikalavimas jau buvo įvykdytas: Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi patvirtino Sutartį ir Filialas atliko Nekilnojamojo turto registro duomenų pakeitimą.
Atsiliepimas
Atsiliepime atsakovas Centras paaiškino, jog ginčijamas jo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas dėl jame išdėstytų motyvų.
Atsakovas Filialas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime atsakovas Filialas paaiškino, kad Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotos UAB „Statybos ir nekilnojamojo turto centras“ nuosavybės teisės į Sklypą. Rėmėsi CK 1.74 straipsniu ir pažymėjo, kad daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai turi būti sudaromi notarine forma. Nukreipė į Sutarties 2.1, 2.2 ir 2.4 punktus ir laikėsi pozicijos, jog Sutartis pagal jos šalių valią tampa vykdytinu dokumentu nuo to momento, kai įsiteisėja ją patvirtinanti teismo nutartis.
Atsakovas Centras atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Vestmeda“ ir UAB „Statybos ir nekilnojamojo turto centras“ nepateikė atsiliepimų į pareiškėjo skundą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Pirmosios instancijos teismas rėmėsi CK 1.74, 4.255 ir 4.256 straipsniais, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Registro įstatymas) 22 straipsnio 1, 7, 9 ir 10 punktais, 23 straipsnio 2 dalimi ir 29 straipsnio 3 punktu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 16 punktu ir nurodė, kad pareiškėjo Filialui pateikta Sutartis nėra įstatymų nustatytus reikalavimus atitinkantis nekilnojamojo daikto įsigijimo dokumentas, kurio pagrindu Nekilnojamojo turto registre būtų galima atlikti pareiškėjo nuosavybės teisių į nekilniojamąjį daiktą teisinį registravimą.
Nukreipė į CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktus, 1.93 straipsnio 3 dalį, 6.983 straipsnio 1 ir 3 dalis, 6.985 straipsnį. Pažymėjo, kad tais atvejais, jeigu dėl taikos sutarties, kuriai taikytina notarinė sandorio forma, patvirtinimo kreipiamasi į teismą supaprastinto proceso tvarka, kreiptis į notarą dėl šios sutarties patvirtinimo nebūtina, nes šiuo atveju teismo atliekami taikos sutarties patvirtinimo veiksmai pakeičia analogiškus notaro veiksmus (2005 m. sausio 6 d. konsultacija „Dėl kai kurių Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso normų taikymo“). Padarė išvadą, kad buvo pagrįstai nuspręsta, jog teritorinis registratorius, nustatęs, kad pateikto registravimui dokumento forma neatitinka įstatymų nustatytos formos (Registro įstatymo 29 str. 3 p.), neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo pateikto prašymo: Sutartis nepatvirtino prašomų įregistruoti teisių atsiradimo (nebuvo patvirtinta teisme arba pas notarą).
Rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio l dalimi ir pažymėjo, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi patvirtino Sutartį ir kad šios teismo nutarties ir priėmimo–perdavimo akto pagrindu Filialas įregistravo pareiškėjo nuosavybės teises į Sklypą. Konstatavo, jog dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovai pažeidžia pareiškėjo teises.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų panaikinti sprendimas Nr. RS-618 ir sprendimas Nr. 173.
Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias taikos sutarties formos reikalavimus.Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos, nes dėl neteisėtų atsakovų sprendimų buvo apribota jo teisė disponuoti Sklypu. Taigi pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti pareiškėjo teisės pažeidimą ginčijamų atsakovų sprendimo priėmimo metu.
Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai yra analogiški jo skundo pirmosios instancijos teismui argumentams.
Atsiliepimas
Atsakovas Filialas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime atsakovas Filialas pažymi, kad pareiškėjo nuosavybės teisės į Sklypą Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ginčijami sprendimai yra teisėti ir nepažeidžia pareiškėjo teisių. Mano, jog ta aplinkybė, kad pareiškėjas dar kartą kreipėsi dėl jo nuosavybės teisių į Sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, patvirtina, kad jis pripažino, jog anksčiau Filialui pateikti dokumentai nebuvo tinkamas pagrindas atlikti pareiškėjo prašomus atlikti registravimo Nekilnojamojo turto registre veiksmus.
Kiti atsakovo Filialo atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą argumentai yra analogiški jo atsiliepimo į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui argumentams.
Atsiliepimas
Atsakovas Centras atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime atsakovas Centras laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl Sprendimo Nr. 173 ir Sprendimo Nr. RS-618 teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovo įpareigojimo atlikti atitinkamus veiksmus, todėl inter alia turi būti tiriama ir vertinama, ar pareiškėjas turi teisę reikalauti, jog atsakovas atliktų tokius veiksmus, ir ar atsakovas turi kompetenciją ir pareigą juos atlikti.
Iš skundžiamo Sprendimo Nr. RS-618 matyti, kad pareiškėjas A. P. siekė įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą – žemės sklypą, esantį Vilniaus rajone, Žalesos kaime Sutarties pagrindu, tačiau Centras netenkino tokio prašymo motyvuodamas, kad Sutarties forma neatitinka įstatymų nustatytos formos, t. y. tokio pobūdžio sandoris turi būti sudaromas notarine forma (b. l. 13). Centras, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, Sprendimu Nr. 173 pakeitė Sprendimą Nr. RS-618 ir nustatė, kad A. P. nuosavybės teisės į žemės sklypą neregistruotinos 2009 m. kovo 12 d. taikos sutarties pagrindu, nes nepateiktas įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, patvirtinantis taikos sutartį (b. l. 17-18).
Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad registro duomenys registre įrašomi, keičiami ar išbraukiami iš registro remiantis duomenimis, pateiktais objektui registruoti, registro duomenims pakeisti ar objektui išregistruoti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas įtvirtina nuostatą, kad daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai turi būti sudaromi notarine forma. Šio kodekso 4.256 straipsnio 1 dalis nustato, jog asmuo, norintis įregistruoti daiktą, teisių į jį suvaržymus, daiktines teises ar juridinius faktus, viešo registro tvarkytojui paduoda nustatytos formos prašymą. Atitinkamai Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad dokumento, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, forma neatitinka įstatymų ar sandorio šalių nustatytos formos.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į teisinį reguliavimą ir įvertinusi byloje esančią 2009 m. kovo 12 d. taikos sutartį tarp UAB „Vestmeda“, A. P. ir UAB „Statybos ir nekilnojamojo turto centras“ (b. l. 7-10), sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad pareiškėjo pateikta taikos sutartis nėra įstatymų nustatytus reikalavimus atitinkantis nekilnojamojo daikto įsigijimo dokumentas, kurio pagrindu Nekilnojamojo turto registre būtų galima atlikti pareiškėjo nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą teisinį registravimą. Pažymėtina, kad iš pačios minėtos sutarties matyti, kad pagal šios sutarties 2.1 punktą šalys arba viena iš šalių ne vėliau kaip per 20 dienų nuo šios sutarties pasirašymo įsipareigoja kreiptis į kompetentingą teismą su prašymu dėl sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka, tačiau ginčijamų sprendimų metu tai nebuvo padaryta.
Apibendrinant, darytina išvada, kad pareiškėjui nepateikus nustatyta tvarka patvirtinto dokumento (Sutarties), kurio pagrindu būtų galima daryti atitinkamus įrašus registre, pastarajam neatsirado pareigos tenkinti pareiškėjo prašymą, t. y. Centro Vilniaus filialas pagrįstai ir teisėtai atsisakė pareiškėjui registruoti nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį Vilniaus rajone, Žalesos kaime.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog aplinkybė, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį tarp pareiškėjo, UAB „Vestmeda“ ir UAB „Statybos ir nekilnojamojo turto centras“ (b. l. 81-84) neturi reikšmės nustatant, kad pagal bylai aktualiu metu egzistavusias aplinkybes atsakovai teisėtai ir pagrįstai priėmė skundžiamus sprendimus. Konstatavus, kad pareiškėjo reikalavimai yra nepagrįsti, kiti apeliaciniame skunde pateikti argumentai, bylos išsprendimui nėra reikšmingi.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, spręstina, jog teritorinis administratorius, atsisakydamas tenkinti pareiškėjo prašymą, iš esmės priėmė pagrįstą sprendimą, o centrinis registratorius ir pirmosios instancijos teismas, nagrinėdami ginčą, pagrįstai atmetė pareiškėjo skundus. Todėl tenkinti apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.