Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės Regula LT atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 6 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Osvalda“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Osvalda“ ieškinį atsakovams Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė Regula LT ir uždaroji akcinė bendrovė „Tomadas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

7.1. Ieškovė turi teisinį suinteresuotumą byloje, be to, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą ieškinio pagrįstumas vertinamas tik preliminariai.

7.2. Pirkimo objektu esančios paslaugos šiuo metu atsakovui yra teikiamos pagal galiojančią sutartį, atsakovai pirmosios instancijos teismo nutarties neginčija, todėl nėra pagrindo spręsti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeidžia viešąjį interesą.

8. Atsakovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį tenkinti. Nurodo šiuos argumentus:

8.1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra perteklinis ir nepagrįstas.

8.2. Atsakovas Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas šiuo metu turi galiojančią sutartį su ieškove, pagal kurią yra teikiamos Pirkimo objektu esančios analogiškos paslaugos, tačiau ši sutartis pagal jos vertės ir jau nupirktų paslaugų vertės santykį nebegalios nuo apytiksliai kovo mėnesio.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

11. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė 2022 m. lapkričio 21 d. rašto perkančiajai organizacijai dėl tiekėjo neteisėtų veiksmų bei 2022 m. gruodžio 2 d. perkančiosios organizacijos atsakymo kopijas. Atsakovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą teismui pateikė 2022 m. spalio 31 d. transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutarties kopiją.

12. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo pateiktas įrodymas, t. y. 2022 m. spalio 31 d. transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartis, yra susijusi su poreikio skubiai leisti vykdyti Pirkimo procedūras nustatymu, ši aplinkybė yra reikšminga sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat į tai, jog atsakovas neturėjo galimybės pateikti šio įrodymo pirmosios instancijos teismui, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių klausimas buvo sprendžiamas nepranešus atsakovui (CPK 147 straipsnio 1 dalis), o ieškovė yra minėtos sutarties šalis ir susipažinusi su nauju įrodymu, siekdamas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti kilusį ginčą, sprendžia, jog yra pagrindas priimti minėtą pateiktą naują įrodymą (CPK 314 straipsnis).

13. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto pateikti 2022 m. lapkričio 21 d. raštas perkančiajai organizacijai dėl tiekėjo neteisėtų veiksmų bei 2022 m. gruodžio 2 d. perkančiosios organizacijos atsakymas neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam atskirajam skundui, t. y. pateikti nauji įrodymai yra susiję su Pirkimo vykdymo aplinkybėmis, tačiau nepagrindžia aplinkybių, susijusių su poreikio skubiai leisti vykdyti Pirkimo procedūras nustatymu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir šių naujų įrodymų į bylą nepriima.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo

14. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir užtikrinti teismo sprendimo privalomumą.

15. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus viešųjų pirkimų bylose, be bendrųjų laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančių teisės normų, taikomų tokių bylų nagrinėjimui, yra taikomos specialiosios nuostatos, įtvirtintos CPK 423⁷ straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

16. Taigi, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą, kurio tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas.

17. Pažymėtina, kad, vertindamas ieškinio preliminarų pagrįstumą, teismas nenagrinėja, ar ieškinys yra iš esmės pagrįstas, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tiesiog įvertina, ar ieškinys atitinka teisės aktuose nustatytus jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus, ar ieškovės pasirinktas jos teisių gynimo būdas nėra akivaizdžiai netinkamas.

18. Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Osvalda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, prašydama panaikinti atsakovo sprendimą 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimą trečiojo asmens UAB Regula LT pasiūlymą pripažinti laimėjusiu Pirkime. Ieškovė teismui pateiktame ieškinyje suformulavo aiškius reikalavimus, išdėstė teisinius ir faktinius argumentus, jos nuomone, sąlygojančius ieškinio pagrįstumą, kartu su ieškiniu pateikė išdėstytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nėra pakankamo pagrindo teigti, kad ieškinio argumentai yra abstraktūs ir subjektyvūs, teisiškai nepagrįsti. Tai, ar ieškovės ginčijamas sprendimas yra teisėtas, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, dėl ko turi būti pasisakoma ne preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą, o išnagrinėjus kilusį ginčą iš esmės, todėl atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad ieškinys preliminariai nepagrįstas. Akcentuotina, kad teismui patenkinus ieškovės reikalavimą, atsakovas turėtų nutraukti paskelbtą Pirkimą ir procedūras inicijuoti iš naujo, kuriose galėtų dalyvauti ir ieškovė. Ieškovės suinteresuotumas byloje yra nustatomas nagrinėjant bylą iš esmės, prieš tai tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams atliekant visus procesinius veiksmus pagal bylos nagrinėjimo stadijas. Akivaizdu, kad teismas, priimdamas ieškinį, nesprendė ieškovės suinteresuotumo byloje, o tik nustatinėjo ir pasisakė apie jos suinteresuotumą spręsdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagal pradinį ieškovės pateiktą ieškinį, kurį ieškovė iki bylos nagrinėjimo iš esmės gali pildyti, o taip pat ir nurodyti, kokį turi suinteresuotumą byloje, jeigu ieškinyje šios aplinkybės nebuvo nurodžiusi.

19. Konstatavus, kad ieškovė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindė, vertintinos kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmė galbūt ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso.

20. Apelianto teigimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeidžia viešąjį interesą, kadangi Pirkimo objektas yra svarbus, perkamos transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugos, reikalingos užtikrinant policijos funkcijų vykdymą, būtina užtikrinti nepertraukiamą šių paslaugų teikimą, o skubiai nesudarius Pirkimo sutarties perkančioji organizacija nebeturės kur saugoti transporto priemonių.

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą akcentavo, kad viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi. Tai reiškia, kad viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose iš esmės konkuruoja du viešieji interesai ir kiekvienu atveju teismas turi nuspręsti kuris iš šių interesų konkrečiu atveju yra svarbesnis. Sprendimas atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba jas panaikinti viešojo intereso tikslu turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu, t. y. teismas gali nuspręsti netaikyti šių priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (CPK 423⁷ straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011).

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vykdo viešąjį pirkimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugos (duomenys neskelbtini) teritorijos“, taigi vykdydamas šį viešąjį pirkimą ketina įsigyti transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugas, reikalingas užtikrinant policijos reikmes.

23. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Pirkimo objektas nors ir svarbus, tačiau nėra susijęs su išskirtinėmis, neatidėliotinomis, ypatingai skubiomis ir itin svarbiomis aplinkybėmis, kurios keltų grėsmę didelei žalai atsakovams ar visuomenei atsirasti arba susijęs su kitokiomis aplinkybėmis, dėl kurių, sustabdžius viešojo pirkimo procedūras, būtų iš esmės pažeistas atsakovų ar visuomenės viešasis interesas. Tai nėra neatidėliotino būtinumo dalykas, kurio nedelsiant neįsigijus iš esmės pablogėtų ar taptų neįmanoma (būtų paralyžiuota) atsakovų ar kitų subjektų, kurių naudai vykdomas viešasis pirkimas, veikla, funkcionavimas. Priešingai, nesustabdžius ginčijamo viešojo pirkimo procedūrų egzistuoja reali grėsmė, jog galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas faktiškai nebebūtų įmanomas ar iš esmės pasunkėtų. Be to, kaip matyti iš į bylą pateiktos 2022 m. spalio 31 d. transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutarties 35 punkto, atsakovui iki maksimalios sutarties vertės pasiekimo (sutarties 1 punktas – 12 000 Eur), bet ne ilgiau nei iki sutarties sudarymo Pirkime ieškovė teiks transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugas. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą patvirtino, kad šiuo metu paslaugų yra įsigyta už 5 281,58 Eur, t. y. nepasiekta net 50 procentų sutarties vertės riba. Taigi, atsakovui bylos nagrinėjimo metu ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu ieškovė teikia minėtas paslaugas pagal šalių sudarytą 2022 m. spalio 31 d. sutartį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad prioritetas turi būti teikiamas viešajam interesui užtikrinti vykdomo viešojo pirkimo teisėtumą, juolab, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2023 m. vasario 15 d. teismo posėdyje išnagrinėjo bylą iš esmės ir procesinio sprendimo priėmimą bei paskelbimą atidėjo 2023 m. kovo 3 d., todėl nėra pagrindo pripažinti, jog užsitęs bylos nagrinėjimas ir ilgą laiką nebus užtikrintas transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugų teikimas (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi, konstatuotina, kad sustabdžius Pirkimo procedūras nebus pažeistas viešasis interesas dėl skubaus Pirkimo procedūrų tęsimo ir Pirkimo sutarties sudarymo.

24. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir tai, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo teigti, jog susiklosčiusi situacija yra specifinė ir reikalaujanti skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl Pirkimo objekto, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju prioritetas turi būti teikiamas viešajam interesui užtikrinti vykdomo viešojo pirkimo teisėtumą. Nagrinėjamu atveju vyrauja viešasis interesas užtikrinti tinkamą, skaidrų, efektyvų, konkurencingą viešojo pirkimo procesą, o duomenų, kurių pagrindu galima būtų spręsti, kad Pirkimo objektas turi būti įsigyjamas neatidėliotinai, nenustatyta.

25. Įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teisme procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2023 m. kovo 3 d. bei galimo apeliacinio proceso pakankamai trumpus maksimalius viešųjų pirkimų bylose terminus (CPK 423⁹ straipsnis), tai, jog ieškinio tenkinimas turėtų esminės įtakos realiai ieškovės galimai pažeistų teisių gynybai, spręstina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju yra teisėtas bei pagrįstas.

26. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 6 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.