- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-16
- Bylos Nr.
- 1A-110-332-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Raimundas Jurgaitis (pirm.), Irena Ivanovienė, Bronius Zalaga
- Nuteistasis
- Š. R., R. K.
- Civilinis ieškovas
- M. M.
- Advokatai
- Zenonas Klapatauskas
Pranešėjas: Raimundas Jurgaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-110-332/2011
Teisėjas: Vytautas Butvilas Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. kovo 16 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Raimundo Jurgaičio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Š. R. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010-12-23 nuosprendžio, kuriuo Š. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Joniškio rajono apylinkės teismo 2009-08-12 nuosprendžiu paskirta neatlikta bausmės dalimi, ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas R. K. , jo atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.
Iš Š. R. ir R. K. nukentėjusiajai – civilinei ieškovei M. M. solidariai priteista 140 Lt žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Š. R. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su R. K., būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, padarė vagystę, o būtent: 2010-04-01, apie 2 val. nakties, per neužrakintas duris įsibrovę į gyvenamąją patalpą – M. M. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sen., Radviliškio r., iš kur pagrobė svetimą nukentėjusiosios M. M. turtą – pinigus – 140 Lt, tuo padarydami nukentėjusiajai M. M. 140 Lt turtinės žalos, bei pasikėsino pagrobti nukentėjusiajai M. M. priklausantį 130 Lt vertės automobilinį akumuliatorių, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes į namus grįžo M. M. ir sulaikė R. K. . Ši Š. R. nusikalstama veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis Š. R. prašo sušvelninti jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę. Nurodo, kad R. K. , apklausiamas teisme, davė melagingus parodymus: R. K. melagingai nurodė, kad jis (Š. R. ) pasiūlė jam važiuoti pas nukentėjusiąją M. M. . Yra daug liudytojų, kurie gali patvirtinti, kad R. K. pasiūlė jam važiuoti pas R. K. tėvus į (duomenys neskelbtini), nes ten, sakė, gaus dar alkoholio. R. K. liepė jam palaukti už tvarto, saugoti, ką jis ir darė. R. K. melagingai sakė, kad ieškojo pas M. M. name alaus ir cigarečių po lova. Taip pat melagingi R. K. parodymai, kad jis nematė, kaip ir kur jis (Š. R. ) nuėjo į „namą“, nes neva buvo tamsu. Pažymi, kad kieme prie namo durų degė lempa, kuri apšvietė visą kiemą, todėl jo nematyti R. K. negalėjo. Prieštaringi R. K. parodymai ir dėl to, kiek kartų, anot R. K. , jis (Š. R. ) buvo įėjęs į M. M. namo vidų.
Jis (Š. R. ) pas nukentėjusiąją M. M. yra buvęs – pas ją gyveno ir prižiūrėjo jos galvijus – karves. Apie iš M. M. pavogtus pinigus – vieną 100 Lt kupiūrą ir dvi 20 Lt kupiūras – sužinojo iš policijos pareigūnų.
Nukentėjusioji M. M. nurodė, kad pinigai buvo rankinėje ant lovos, tuo tarpu jo parodymų patikrinimo vietoje protokole jis užfiksuotas, rodantis į drabužių krūvą, kuri yra daug toliau nuo lovos.
Nukentėjusioji M. M. teisme nurodė, kad jokių pretenzijų neturi ir prašė skirti jam (Š. R. ) kuo mažesnę bausmę. Jo mama M. M. jau grąžino 50 Lt, nors jis jų ir nevogė.
R. K. ir anksčiau ne kartą buvo apvogęs M. M. , buvo pradūręs M. M. mašinos ratus, bandė nuvaryti jos automobilį, bet jam nepavyko. M. M. parašė pareiškimą dėl R. K. bandymo pavogti jos automobilį, o R. K. policijos pareigūnams pasakė, kad tai jis (Š. R. ) pradūrė M. M. automobilio padangas ir bandė nuvaryti automobilį, vėliau prisipažino, kad nusikaltimą padarė jis (R. K. ) ir kad melagingai apkaltino jį (Š. R. ).
Iki suėmimo dirbo fermoje, vėliau pas ūkininką Tamašauską, buvo užsiregistravęs darbo biržoje, turi sergančią kraujo vėžiu mamą, kuriai reikalinga priežiūra.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo Š. R. apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
N. Š. R. apeliacinis skundas atmestinas.
Apylinkės teismas išsamiai, nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo Š. R. nusikalstamus veiksmus.
Iš apelianto Š. R. pateikto apeliacinio skundo motyvų matyti, kad nuteistasis neigia savo kaltę dėl nukentėjusiajai M. M. priklausančių pinigų – 140 Lt – vagystės.
Š. R. kaltė, įvykdžius Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką, pagrįstai įrodyta pirmosios instancijos teismo ištirtais įrodymais: teisiamojo posėdžio metu nuteistojo R. K. , nukentėjusiosios M. M. , liudytojos – tyrėjos G. P. duotais parodymais, taip pat teisiamajame posėdyje pagarsintais nuteistojo R. K. , nukentėjusiosios M. M. , paties Š. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kitais ištirtais ir teismo nuosprendyje aptartais įrodymais.
Iš Š. R. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad Š. R. prisipažino dėl nukentėjusiajai M. M. priklausančio turto – 140 Lt vagystės ir nuosekliai nurodė bendrininkų grupėje su R. K. įvykdytos nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. kad iš pradžių jis liko laukti lauke prie tvarto ir saugoti, kol R. K. nuėjo į M. M. namo vidų ieškoti pinigų. R. K. pinigų neradus ir grįžus, į M. M. namą nuėjo jis pats. R. K. liko saugoti lauke. Kadangi jis (Š. R. ) anksčiau yra buvęs pas M. M. , tad žinojo, kur ji gali laikyti savo rankinę. Kambaryje po drabužiais rado M. M. rankinę, paėmė jos piniginę, iš piniginės paėmė 140 Lt, išėjo į lauką, R. K. apie rastus pinigus nieko nesakė. R. K. nuėjo dar kartą į namo vidų. Tada jis (Š. R. ) pamatė grįžtant iš tvarto M. M., išsiuntė R. K. žinutes, išgirdo, kaip M. M. pradėjo šaukti, kad pagavo vagį, matė, kaip ji užrakino laukines namo duris, skambina policijai, palaukė, kol M. M. jo nematys, ir pabėgo (1 t., 81-82 l.).
Iš esmės analogiškai apie veikos aplinkybes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje parodė ir nuteistasis R. K. .
Pažymėtina, kad abu nuteistieji pateikė prieštaringas versijas dėl to, kieno iniciatyva įvykdė vagystę iš M. M. namo: R. K. nurodė, kad Š. R. pasiūlė įsibrauti į M. M. namą, Š. R. nurodė, kad įsibrauti į nukentėjusiosios gyvenamąjį namą pasiūlė R. K.. Objektyvių faktinių duomenų, kurie patvirtintų vieno ar kito nuteistojo teiginius, byloje nėra. Kolegija laiko, kad minėti nuteistųjų teiginiai yra jų abiejų pateiktos gynybos versijos, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, tačiau tai nepaneigia paties Š. R. ir R. K. bendrininkų grupėje įvykdytos vagystės fakto. Todėl aplinkybė dėl to, kieno iniciatyva buvo įvykdyta vagystė iš nukentėjusiajai M. M. priklausančio gyvenamojo namo, neturi reikšmės skundžiamo nuosprendžio teisingumui.
Taip pat neesminės yra ir nuteistojo Š. R. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl nuteistojo R. K. neva melagingų parodymų apie tai, kad jis (R. K. ) M. M. name ieškojo alaus ir cigarečių po lova, bei kad nematė, kaip ir kur Š. R. nuėjo į M. M. namą. Šios aplinkybės neturi reikšmės nustatytoms esminėms padaryto nusikaltimo aplinkybėms ir kartu apylinkės teismo pagrįstai konstatuotai nuteistojo Š. R. kaltei.
Apeliantas teigia, kad nukentėjusioji M. M. nurodė, jog pinigai buvo rankinėje ant lovos, tuo tarpu jo parodymų patikrinimo vietoje protokole, fiksuojant vietą, kur buvo padėta rankinė, iš kurios jis pavogė M. M. priklausančius pinigus, jis nufotografuotas, rodant į drabužių krūvą, kuri yra daug toliau nuo lovos.
Kaip matyti iš nukentėjusiosios M. M. teisiamajame posėdyje duotų parodymų, ji parodė, kad pinigai buvo „tašėje“, ant lovos. Iš teisiamajame posėdyje pagarsintų nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad ji nurodė, jog kambaryje, rankinėje, pasigedo pinigų – 140 Lt. Sugretinus minėtus nukentėjusiosios parodymus, atsižvelgiant į senyvą nukentėjusiosios M. M. amžių (89 metai), daroma išvada, kad nukentėjusioji galėjo suklysti, netiksliai nurodydama vietą, kur buvo padėta jos rankinė su joje buvusiais pinigais. Be to, ir pats nuteistasis Š. R. galėjo netiksliai nurodyti vietą kambaryje, kur buvo padėta M. M. rankinė. Tačiau šios aplinkybės neturi esminės reikšmės teisingai nustatytam Š. R. įvykdytos nusikalstamos veikos faktui.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, ištyręs ir įvertinęs surinktus įrodymus, padarė teisingas išvadas dėl Š. R. kaltės, pavogus M. M. pinigus, šios išvados atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, naikinti skundžiamą nuosprendį nėra teisinio pagrindo.
Paskirdamas nuteistajam Š. R. bausmę, apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str. Skiriant bausmę, atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį ir stadiją – padarytas apysunkis (Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 11 str. 4 d.) nusikaltimas, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus – nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, nuteistajam suvokiant visas daromos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, numatant pavojingus padarinius ir jų siekiant, įstatymo ginamą vertybę, kilusias pasekmes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę – Š. R. nusikaltimą padarė, būdamas šešis kartus teistas už turtinius nusikaltimus, neišnykus teistumui, būdamas recidyvistas, nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė, praėjus tik šiek tiek daugiau nei mėnesiui po paleidimo lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgęs į visas išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nuteistajam Š. R. už jo padarytą nusikalstamą veiką paskyrė mažesnę nei Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmę. Paskirta bausmė ir galutinė su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi subendrinta bausmė nėra per griežtos, jų švelninti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
N. Š. R. apeliacinį skundą atmesti.