Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija:1.1.2.1.; 1.1.4.1.; 1.1.4.4.3.; 1.1.12.1.; 1.2.17.1.2.; 1.2.22.1.1.; 1.2.23.2.2.2.; 2.1.3.2.; 2.3.2.1.3.5.1.

2022 m. gegužės 4 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Boleslovas Kalainis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta adresu: (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta nežinoma, 2007 m. spalio 11 d. pradėta jo paieška, 2008 m. gegužės 16 d. išduotas Europos arešto orderis, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 260 straipsnio 3 dalį (trys veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. I. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį dėl neteisėto disponavimo labai dideliu – 3000 g psichotropinių medžiagų kiekiu, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį dėl 3000 g psichotropinių medžiagų kontrabandos organizavimo, pagal 260 straipsnio 3 dalį dėl neteisėto disponavimo labai dideliu –3008,5 g psichotropinių medžiagų kiekiu, BK 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį dėl 3008,5 g psichotropinių medžiagų kontrabandos organizavimo, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį dėl neteisėto disponavimo labai dideliu – 1003,67 g, 1003,16 g ir 1004,54 g psichotropinių medžiagų kiekiu, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį dėl pasikėsinimo organizuoti 1003,67 g, 1003,16 g ir 1004,54 g psichotropinių medžiagų kontrabandą, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį dėl neteisėto disponavimo labai dideliu – 5232 vnt. žalsvos spalvos tablečių psichotropinių medžiagų kiekiu, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, nes neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė šaunamąjį ginklą ir šovinius.

2. A. I. kaltinamas nusikalstamas veikas padaręs laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo mėnesio pabaigos iki 2006 metų lapkričio 2 d. A. I. nuo bylos nagrinėjimo yra pasislėpęs, 2007 m. spalio 11 d. pradėta jo paieška, 2008 m. gegužės 16 d. išduotas Europos arešto orderis. Nusikaltimų padarymo metu, galiojančio BK 95 straipsnio 3 dalis numatė, kad jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pasislėpė nuo teismo, senaties eiga sustoja, tačiau apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas, jeigu nuo to laiko, kai asmuo padarė nusikaltimą, praėjo 15 metų. Atsižvelgiant į tai, kad nuo nusikalstamų veikų padarymo yra praėję daugiau nei 15 metų (terminas suėjo 2021 m. lapkričio 2 d.), teisiamajame posėdyje spręstinas klausimas dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties kaltinamojo A. I. atžvilgiu.

3. Teisiamojo posėdžio metu prokuroras Egidijus Kerys ir kaltinamojo A. I. gynėjas advokatas Modestas Švažas prašė baudžiamąjį procesą kaltinamojo A. I. atžvilgiu nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Kaltinamojo A. I. atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktinas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui

4. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-59-332/2007, kurioje kaltinamasis A. I. buvo kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų 260 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), 260 straipsnio 3 dalyje (trys veikos), 22 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, padarymu, kaltinamasis A. I. neatvyko į bylos nagrinėjimą. Šiaulių apygardos teismo2007 m. spalio 5 d. nutartimi kaltinamajam A. I. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paskelbta jo paieška. Taip pat minėta nutartimi panaikintos A. I. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas. Šiaulių apygardos teismo 2007 m. spalio 22 d. nutartimi išskirta baudžiamoji byla Nr. 1-59-332/2007 dėl kaltinamojo A. I. ir jos nagrinėjimas atidėtas iki A. I. bus surastas. Lietuvos Generalinė prokuratūra 2008 m. gegužės 16 d. išdavė A. I. Europos arešto orderį (1 t., b. l. 17–24).

5. Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro 2008 m. lapkričio 28 d. pranešimo matyti, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Asmenų paieškos skyriuje 2007 m. spalio 11 d. buvo pradėta paieškos byla Nr. 40-07-108-07 A. I. atžvilgiu (1 t., b. l. 39). Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus 2022 m. kovo 28 d. Šiaulių apygardos teisme gautame rašte nurodoma, kad iki šiol nepavyko nustatyti A. I. slapstymosi ar buvimo vietos.

6. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nusikalstamos veikos, kuriomis kaltinamas A. I., padarytos laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo mėnesio pabaigos iki 2006 metų lapkričio 2 d. Pagal nusikaltamų veikų padarymo metu galiojusią BK 260 straipsnio 3 dalies redakciją, už šio nusikaltimo padarymą buvo baudžiama laisvės atėmimu nuo dešimties iki penkiolikos metų, pagal BK 199 straipsnio 2 dalies redakciją – baudžiama laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų, pagal BK 253 straipsnio 1 dalies redakciją – baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Taigi A. I. kaltinamas padaręs keturis labai sunkius, vieną apysunkį, organizavęs du sunkius nusikaltimus bei pasikėsinęs organizuoti vieną sunkų nusikaltimą.

7. Nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi BK 95 straipsnio 1 dalies 1–2 punktų redakcija (2004-07-05 įstatymas Nr. IX-2314 (įsigaliojęs nuo 2004-07-13)) numatė, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję: <...> c) aštuoneri metai, kai padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas; d) dešimt metų, kai padarytas sunkus nusikaltimas; e) penkiolika metų, kai buvo padarytas labai sunkus nusikaltimas <...>. Minėtos redakcijos BK 95 straipsnio 3 dalyje buvo numatyta, kad jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, senaties eiga sustoja. Senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią asmuo sulaikomas arba kurią jis pats atvyksta ir prisipažįsta padaręs nusikaltimą. Tačiau apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas, jeigu nuo to laiko, kai asmuo padarė nusikaltimą, praėjo penkiolika metų, o nuo to laiko, kai padarė nusikaltimą, susijusį su tyčiniu kito žmogaus gyvybės atėmimu, – dvidešimt metų ir senaties eiga nenutrūko dėl naujo nusikaltimo padarymo. Pagal BK 95 straipsnio 4 dalį, jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas.

8. Kaip matyti iš bylos medžiagos, duomenų apie tai, kad po 2006 metų lapkričio 2 d. nusikalstamų veikų padarymo A. I. būtų padaręs naują nusikalstamą veiką, nėra (2 t., b. l. 19–20).

9. Nors kaltinamasis A. I. pasislėpė nuo teismo ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties eiga sustojo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo daugiau kaip 15 metų (terminas suėjo 2021 m. lapkričio 2 d.), laikytina, kad kaltinamojo atžvilgiu yra suėjusi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis.

10. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte (straipsnio redakcija nuo 2003-05-01) numatyta, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai baudžiamoji byla nutraukiama teismo nutartimi (BPK 235 straipsnio 1 dalis, 254 straipsnio 4 dalis, straipsnių redakcija nuo 2003-05-01).

11. Taigi esant visoms būtinoms baudžiamosios atsakomybės (apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo) senaties taikymo sąlygoms, kaltinamojo A. I. atžvilgiu baudžiamasis procesas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 260 straipsnio 3 dalį (trys veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, nutrauktinas.

Dėl prašymo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą

12. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė Šiaulių apygardos teismui pažymą dėl teisinės pagalbos išlaidų (2022 m. balandžio 13 d., Nr. APD-2022-0392). Pažymoje nurodyta, kad kaltinamajam A. I. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, todėl valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 73,33 Eur.

13. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 6 punkte numatyta, kad šio Kodekso XXXII skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjant bylą kaltinamajam nedalyvaujant, teismo posėdyje privalu dalyvauti gynėjui. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, kai šioje baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo yra nesuderinamas su jo teise į gynybą. Atsižvelgiant į tai, valstybės garantuojamos teisinė pagalbos išlaidos – 73,33 Eur iš kaltinamojo A. I. nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalies c), d), e) punktais, 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 235, 253, 254 straipsniais (redakcijos, galiojusios nuo 2003-05-01),

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo A. I. atžvilgiu baudžiamąjį procesą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 260 straipsnio 3 dalį (trys veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminams.

Nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti kaltinamajam A. I. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą.

Nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), paiešką ir atšaukti Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2008 m. gegužės 16 d. išduotą Europos arešto orderį.

Nepriteisti iš A. I. valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su būtinu gynėjo dalyvavimu pirmosios instancijos teisme.

Nutarčiai įsiteisėjus, apie priimtą nutartį informuoti šių asmenų paiešką vykdančias institucijas.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.