- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-10
- Bylos Nr.
- 1S-120-768/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Donatas Jatužis
- Advokatai
- Vytautas Kupcikevičius
neviešame teismo posėdyje, išnagrinėjęs V. A., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. spalio 14 d. nutarties, kuria tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl V. A. stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis pakeitimo į priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą ir gydymą sustiprinto stebėjimo sąlygomis,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. spalio 14 d. nutartimi tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl V. A. priverčiamosios medicinos priemonės - stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis pakeitimo į priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą ir gydymą sustiprinto stebėjimo sąlygomis.
Šalies argumentai
2. V. A. prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir pratęsti priverčiamąją medicinos priemonę– stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis. V. A. pripažįsta, kad susistumdė su kitu ligoniu, tačiau smurto nenaudojo, be to, šis aptariamas jo pažeidimas nėra kaip nors užfiksuotas. Kliedėjimo ar haliucinacijų neišsako.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdžio metu V. A. gynėjas advokatas prašė skundą tenkinti, prokurorė - skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
4. Skundas tenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs V. A. skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, taip pat išklausęs V. A. ir jį gydančios gydytojos poziciją, sprendžia, kad skundžiama nutartimi teismas nepagrįstai V. A. pakeitė jam taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis į priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą ir gydymą sustiprinto stebėjimo sąlygomis.
6. Pažymėtina, jog priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas yra specifinis, nes minėtos medicinos priemonės yra kartu ir gydymo, ir valstybės prievartos priemonių derinys. Paskirta priverčiamoji medicinos priemonė turi būti tokia, kuri ne tik užtikrintų pavojingą veiką padariusio asmens interesų (sveikatos) apsaugą, bet ir apsaugotų visuomenę nuo kitų galimų sutrikusios psichikos asmens pavojingų veikų. Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones, yra šie: 1) psichikos sutrikimas ir jo sunkumas; 2) padarytos pavojingos veikos pobūdis; 3) pavojus, kurį asmuo gali sukelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. Tuo tarpu, kai sprendžiamas priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo klausimas, atsižvelgiama ir į tai, ar asmens psichinė sveikatos būklė gerėja, ar blogėja, ar išlieka nepakitusi, taip pat į jo socialinį pavojingumą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 3 dalies 2 punkte iš tiesų įtvirtinta, kad teismas išnagrinėjęs ir išsprendęs priverčiamosios medicinos priemonės <... rūšies pakeitimo...> klausimą pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą pakeičia pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, – jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė. Taigi, teismas parinkdamas medicinos priemonės rūšį, turi atsižvelgti į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra ne privaloma, o tik rekomendacinio pobūdžio.
7. Nagrinėjamu atveju aukštesnysis teismas neabejoja, kad V. A. išties turi psichikos negalią (diagnozuota (duomenys neskelbtini)), tačiau atsižvelgus į skundžiamos nutarties turinį, komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pakeitimo medicininės apžiūros išvadas, byloje esančius kitus duomenis, pagrindo manyti, kad šiuo atveju apylinkės teismas visapusiškai įvertino susidariusią situaciją bei pagrįstai pakeitė taikytą priverčiamąją medicinos priemonę, nėra.
Žemesnės instancijos teismas
8. Apylinkės teismas, tenkindamas sveikatos priežiūros įstaigos teikimą, iš esmės vadovavosi 2025 m. spalio 1 d. papildyta komisijos išvada (b.l. 46) bei smurto rizikos įvertinimo išvada (b.l. 45). Tačiau šiuo nagrinėjamu klausimu ne vien tik komisijos išvados yra reikšmingos, juolab pakankamos tam, jog būtų pagrindas pakeisti anksčiau taikytą priverčiamąją medicinos priemonę į griežtesnę, tuo labiau, pateiktos išvados yra skirtingos. Taip pat aukštesnysis teismas turi pagrindo abejoti tuo, jog V. A. smurto rizika šiuo metu yra didelė. Kaip matyti iš minėtos išvados tiriamosios dalies (b.l. 45), vieni iš veiksnių, kurie gali didinti riziką nusikalsti yra psichikos liga, pasireiškianti emocijų, mąstymo ir valios sutrikimais, bei jos sukeltos mažesnės adaptacinės galimybės, buvimas destabilizuojančioje aplinkoje, vaistų nevartojimas ambulatorinio gydymo metu, PAM vartojimas, asmeninės paramos stoka. Tačiau šie aprašyti veiksniai paprastai nėra ir negali būti siejami su įstaigos siekiu pakeisti gydymo režimą į sunkesnį, šie veiksniai galėtų būti svarbūs keičiant taikomą gydymo režimą į švelnesnį gydymo režimą – ambulatorinį stebėjimą.
9. Apylinkės teismas, nors ir atliko vertinimą, tačiau nepakankamai visapusiškai įvertino byloje esančių duomenų visumą, jų nepatikrino, todėl apie V. A. pasikeitusią sveikatos būklę ir jo socialinį pavojingumą padarė neteisingas išvadas. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje esančių duomenų visuma nepatvirtina, kad V. A. psichinė būklė per pastarąjį stebimą laikotarpį pablogėjo, ar, kad jo socialinis pavojingumas padidėjo tiek, kad būtų neabejotinai būtina griežtinti gydymo režimą. Iš 2025 m. rugpjūčio 14 d. komisijos išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti šiek tiek priešingi pateiktai papildytai išvadai duomenys, t.y., kad V. A. būklė kiek pagerėjo prieš keletą mėnesių pakeitus gydymą, kliedesių, haliucinacijų neišklausta, kritika formali, dėl skiriamo gydymo nebeprieštarauja, bendrauja su mama, todėl komisija rekomendavo pratęsti stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis. Sutiktina, kad po šios komisijos išvados pastebėtas vienas fizinės ir žodinės agresijos epizodas (nurodyta išvados papildyme), tačiau nepakankamai įvertinta, ar toks pasikeitimas yra pakankamas pagrindas griežtinti gydymo režimą. Išvadoje nurodyta, kad V. A. sumušė kitą ligonį, buvo grubus su personalu, vengia vartoti vaistus, neramus, pažeidinėjo vidaus tvarkos taisykles. Pateiktų etapinių epikrizių duomenys rodo, kad V. A. stebėjimo laikotarpiu stebėti nesutarimai su kitais pacientais, konfliktai, žodinė agresija, tačiau tarpais padėdavo kitiems ligoniams susitvarkyti savo daiktus.
Žemesnės instancijos teismas
10. Siekiant patikrinti panaudoto smurto pobūdį ir priežastis arba tvarkos pažeidimų pobūdį ir skaičių, aukštesnės instancijos teisme buvo įvertinti naujai gauti duomenys ir išklausyta V. A. gydanti gydytoja H. Bieliūnienė. Ji paaiškino, kad V. A. tikėjo ir manė, kad agresija sumažės, bet taip neįvyko, nors V. A. jai žadėjo, kad jo elgesys pasikeis. Išrašas iš medicininių dokumentų taip pat patvirtina, kad po to, kai įstaiga kreipėsi dėl gydymo V. A. pratęsimo, V. A. 2025-09-28 išvadino necenzūriniais žodžiais slaugytoją ir sanitarą, tačiau pakoregavus gydymą, vaistus gėrė. Atkreiptinas dėmesys, kad tik vieną kartą – 2025-01-30 – 01-31 buvo stebėtas V. A. psichomotorinis sujaudinimo impulsyvumas, žodinė ir fizinė agresija, dėl ko jam buvo skirtas stebėjimas aktyvaus stebėjimo palatoje. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad komisijos išvadoje netiksliai aprašytas V. A. fizinis agresijos epizodas. Išvadoje nurodyta, kad V. A. sumušė kitą ligonį, tačiau gydytoja H. Bieliūnienė patvirtino, kad V. A. viso labo susistumdė su kitu ligoniu ir jokių sužalojimų kitam ligoniui nepadarė.
11. Taigi galima teigti, kad prašymas pakeisti gydymo režimą iš esmės grindžiamas duomenimis, kurie, šiuo atveju, neįtikina teismą, kad gydymo režimas turi būti sugriežtintas dėl V. A. pasikeitusio pavojingo, jo agresyvumo, kurio pobūdis, kaip matyti iš medicininės dokumentacijos, iš esmės nesikeitė visą gydymo laikotarpį. Teismo nuomone, gydymo įstaiga tokiems ligoniams kaip V. A., turi visas galimybes taikyti kitas priemones, tokias kaip stebėjimas aktyvaus stebėjimo palatoje arba gydymo koregavimą, ir tik po to, kai šių priemonių nebepakanka, spręsti dėl gydymo režimo sugriežtinimo. Esant šiems duomenims yra pagrindas kitokio pobūdžio išvadai nei padarė apylinkės teismas, kad V. A. sveikatos būklė iš esmės nepasikeitė tiek, kad būtų galima pagrįstai griežtinti gydymo režimą dėl padidėjusio V. A. pavojingumo.
12. Taip pat aukštesnysis teismas betarpiškai išklausęs V. A. paaiškinimų, daro išvadą, kad jo kritika psichinės būklės ir įstatymo uždraustos veikos atžvilgiu, nėra formali. Jo mąstymas nestokoja loginių ryšių, yra nuoseklus, jis pripažįsta, kad išprovokuotas susistumdė su kitu ligoniu, V. A. laiko save sergančiu ir mano, kad jam reikia medikamentinio gydymo, nežada jo atsisakyti, taigi laikyti jį emociškai neadekvačiu, agresyviu ar pavojingu kitiems, nėra jokio pagrindo.
13. Įvertinus tai, jog bylos medžiagoje nėra pateikta duomenų, pagrindžiančių komisijos išvadą, apie iš esmės pablogėjusią V. A. psichinę sveikatos būklę ir dėl to padidėjusio jo socialinio pavojingumo ar atsiradusio agresyvumo, teigti, kaip nurodyta skundžiamoje nutartyje, jog V. A. šiuo metu reikalinga izoliuoti, stebėti ir gydyti specializuotame stacionare sustiprinto režimo sąlygomis, nėra pagrindo. Aukštesniojo teismo vertinimu byloje esantys duomenys nepagrindžia išvados, kad V. A. gydymas sustiprinto režimo sąlygomis bus kur kas efektyvesnis nei bendro stebėjimo sąlygomis.
14. Atsižvelgus į tai, kas jau aptarta, aukštesnis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje esančių duomenų visumą, V. A. socialinio pavojingumo lygį bei jo pasikeitusią sveikatos būklę, dėl ko skundžiama nutartis negali būti pagrįsta bei teisėta, todėl naikinama ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. spalio 14 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimo dėl priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis pakeitimo V. A. netenkinti.
Pratęsti V. A. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis.