Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Audronė Kartanienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal UAB „N.T.V.“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutarties, kuria UAB „N.T.V.“ skundas dėl Lietuvos banko 2013 m. liepos 3 d. sprendimo atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, netenkintas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

UAB „N.T.V.“ direktorius R. B. 2013-05-16 pareiškimu kreipėsi į Lietuvos banko valdybos pirmininką, prašydamas išnagrinėti UAB „M.B.“ atstovų galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 172⁷ straipsnyje, t.y., banko paslaptį sudarančios informacijos atskleidimą. Pareiškime nurodyta, kad nagrinėjant Kauno apygardos teisme civilinę bylą Nr. B2-1606-324/2013 pagal UAB „N.T.V.“ pareiškimą dėl kreditorinio reikalavimo BUAB “V.” bankroto byloje tvirtinimo, 2013-05-07 vykusio teismo posėdžio metu UAB „M.B.“ atstovas V. S. pateikė teismui UAB „N.T.V.“, kaip banko kliento, bankui teiktą informaciją apie įmonės gautinas sumas 2006-12-31, t.y., informaciją apie bendrovės finansinę būklę, verslo partnerius, kuri laikytina banko paslaptimi. Tai V. S. padarė nesuderinęs su UAB „N.T.V.“ ir negavęs jos sutikimo. Kauno apygardos teismas banko nebuvo įpareigojęs pateikti tokio pobūdžio dokumentų. Informacija buvo pateikta viešame teismo posėdyje nagrinėjamoje byloje, kas sudarė prielaidas su banko paslaptį sudarančia informacija susipažinti BUAB “V.” bankroto byloje dalyvaujantiems asmenims, t.y., šios bendrovės kreditoriams, kurių ratas neapibrėžtas, ir tarp kurių galimai yra UAB „N.T.V.“ priešingus interesus turinčių asmenų. Tokiu būdu UAB „M.B.“ iš kliento gauta informacija buvo panaudota ne pagal paskirtį, t.y., ne administruojant kredito sutarties vykdymą.

Lietuvos bankas 2013-07-03 raštu Nr. S20131(4.2-0400) informavo UAB „N.T.V.“ apie sprendimą atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal ATPK 172⁷ straipsnį, padarius išvadą, kad 2013-05-07 Kauno apygardos teisme vykusio civilinės bylos Nr. B2-1606-324/2013 nagrinėjimo viešame teismo posėdyje metu UAB „M.B.“ atstovas V. S. neatskleidė banko paslaptį sudarančios informacijos.

Nesutikdamas su Lietuvos banko 2013-07-03 rašte Nr. S20131(4.2-0400) išreikštu sprendimu, UAB „N.T.V.“ Vilniaus miesto apylinkės teismui padavė skundą, kuriuo prašė minėtą sprendimą panaikinti ir įpareigoti Lietuvos banką pradėti tyrimą pagal 2013-05-16 pareiškimą dėl administracinės nuobaudos už neteisėtą banko paslapties atskleidimą paskyrimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartimi UAB „N.T.V.“ skundo netenkino.

Apeliaciniu skundu UAB „N.T.V.“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 nutartį ir įpareigoti Lietuvos banką pradėti tyrimą pagal UAB "N.T.V." pareiškimą dėl administracinės atsakomybės taikymo UAB "M.B." atsakingiems asmenims už neteisėtą banko paslapties atskleidimą. Teigia, kad, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, UAB "M.B." neturėjo teisės atskleisti banko paslapties sudarančio dokumento. Skundžiamoje nutartyje nėra detalizuojama, o ir bankas nepateikia jokių duomenų apie tai, kokie konkrečiai banko interesai buvo ginami, teismui pateikiant ginčo dokumentą. Mano, kad faktas, jog šis dokumentas buvo prijungtas prie civilinės bylos medžiagos, nepatvirtina aplinkybės, kad jo pateikimas buvo būtinas, siekiant apginti banko interesus, ir kad tuo atveju, jei minėtas banko paslaptį sudarantis dokumentas nebūtų pateiktas, banko interesai būtų pažeisti. Todėl, apelianto teigimu, nutartis, kurioje teismas nurodė, kad dokumentą bankas atskleidė, neva, dėl būtinybės ginti tariamus savo interesus, yra nepagrįsta ir naikintina, juolab, kad jokios būtinybės, apie kurią kalbama Lietuvos Respublikos bankų įstatymo (toliau ir – Bankų įstatymo) 55 straipsnio 4 dalyje, nebuvo. Skunde teigiama, kad ginčo dokumentas civilinę bylą nagrinėjančiam teismui buvo pateiktas, nesant teismo įpareigojimo tai padaryti, kas sudaro pagrindą laikyti, kad toks dokumento atskleidimas laikytinas neteisėtu ir kaltų asmenų atžvilgiu turėjo būti pritaikyta administracinė atsakomybė pagal ATPK 172⁷ straipsnį.

Apeliantas mano, kad, priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, dokumento turinys nebuvo pateiktas viešam naudojimui kitokiomis formomis. Nurodo, kad prie UAB „N.T.V.“ finansinių ataskaitų už 2006 metus pridėtame aiškinamajame rašte nėra nurodyta ginčo dokumente pateikta informacija. Teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos banko atstovės žodiniais paaiškinimais, kurie nebuvo patvirtinti rašytiniais įrodymais, ir teismas nesiėmė jokių priemonių jiems gauti.

Apelianto teigimu, viešais negali būti laikomi nei ginčo dokumentas, nei jame pateikta informacija. Remiantis Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo nuostatomis, skunde daroma išvada, kad dokumentas, kuriame nurodomos apelianto 2006-12-31 dienai gautinos sumos bei konkretūs jo debitoriai, nepatenka nei į vieną Juridinių asmenų registre viešai skelbiamų dokumentų apibrėžtį. Pažymima, kad Audito ir apskaitos tarnybos 2013-09-03 rašte yra nurodyta, kad banko atstovo atskleista informacija apie UAB „N.T.V.“ skolininkus nėra ir negali būti laikoma vieša ir laisvai prieinama informacija.

Tvirtindamas, kad Bankų įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu ginčo dokumentas laikytinas banko paslaptį sudarančiu dokumentu, apeliantas teigia, kad dokumento turinys niekuomet nebuvo pateiktas viešam naudojimui. Tuo tarpu aplinkybė, kad Kauno apygardos teismas 2013 m. gegužės 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1606-324/2013, prijungdamas dokumentą prie bylos medžiagos, pripažino jo viešumą, nesudaro pagrindo Lietuvos bankui atsisakyti pradėti tyrimą dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 172⁷ straipsnyje, nes tik Lietuvos bankas turi įstatyminę prerogatyvą nustatyti, ar buvo atskleista banko paslaptį sudaranti informaciją, ar ne.

Lietuvos bankas atsiliepimu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą ir UAB „N.T.V.“ apeliacinio skundo netenkinti.

UAB "M.B." atsiliepimu prašo UAB „N.T.V.“ apeliacinio skundo netenkinti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydžius ir pagrindžiančius dokumentus teismui pateiks vėliau.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 257 straipsnyje pasakyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Išnagrinėjus UAB „N.T.V.“ apeliacinio skundo argumentus, teismui pateiktą skundo bylos Nr. II-537-119/2013 medžiagą bei Lietuvos banko ir UAB "M.B." su atsiliepimais pateiktus dokumentus, daroma išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis, kuria UAB „N.T.V.“ 2013-07-16 skundas netenkintas, priešingai nei mano apeliantas, yra teisėta ir pagrįsta.

ATPK 172⁷ straipsnyje pasakyta, kad neteisėtas banko paslapties atskleidimas užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių litų iki dvidešimties tūkstančių litų. Iš straipsnio dispozicijos turinio matyti, kad jame numatyto administracinio teisės pažeidimo dalykas yra banko paslaptį sudaranti informacija.

Pagal Lietuvos Respublikos bankų įstatymo (Žin., 2004, Nr. 54-1832) 55 straipsnio nuostatas banko paslaptimi laikomi visi bankui žinomi duomenys ir informacija apie: 1) banko kliento turimas banke sąskaitas, lėšų likučius šiose sąskaitose, kliento vykdomas operacijas su jo sąskaitoje esančiomis lėšomis, sutarčių, pagal kurias klientui buvo atidarytos sąskaitos, sąlygas; 2) banko kliento skolinius įsipareigojimus bankui, sutarčių, pagal kurias atsirado šie skoliniai įsipareigojimai, sąlygas; 3) kitas banko klientui suteiktas finansines paslaugas, sutarčių, pagal kurias teikiamos finansinės paslaugos, sąlygas; 4) banko kliento finansinę būklę ir turtą, veiklą, veiklos planus, skolinius įsipareigojimus kitiems asmenims ar sandorius su kitais asmenimis, kliento komercines (gamybines) ar profesines paslaptis (55 straipsnio 1 dalis).

Tačiau vien tai, kad klientas aukščiau nurodytą informaciją perdavė bankui, nesudaro pagrindo vienareikšmiškai ją pripažinti banko paslaptimi. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, ar duomenys, kuriuos bankas gauna iš kliento, laikytini banko paslaptimi, reikalinga nustatyti, ar kitų teisės aktų pagrindu tokie duomenys nepatenka į viešai prieinamos informacijos kategoriją. Šiuo aspektu svarbu įvertinti ir paties kliento požiūrį į bankui perduotos informacijos konfidencialumo ribas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos dokumentų, esminis ginčas byloje kyla dėl to, ar UAB „N.T.V.“ parengtame ir UAB „M.B.“ perduotame dokumente užfiksuoti duomenys (apie bendrovės 2006-12-31 gautinas sumas bei jas sumokėti turinčias įmones) yra konfidencialaus pobūdžio ar viešai prieinami, t.y. ar ginčo dokumente įtvirtinta informacija yra teisės pažeidimo, numatyto ATPK 172⁷ straipsnyje, dalykas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis Nr. A261-3555/2011).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog sprendžiant klausimą, ar ginčo dokumente užfiksuota informacija sudaro banko paslaptį, esminę reikšmę turi ne tai, ar pats dokumentas buvo pateiktas viešam naudojimui, o tai, ar jo turinys pagal savo pobūdį yra viešai prieinamas tretiesiems asmenims.

Analizuojant byloje surinktus bei apeliacinio skundo nagrinėjimui pateiktus dokumentus, matyti, kad UAB „N.T.V.“ parengtas dokumentas, kaip pripažįsta ir apeliantas, laikytinas bendrovės balanso už 2006 metus straipsnio „gautinos sumos“ iššifravimu, ir jame nurodyta finansinio pobūdžio informacija (apie įmonės iš debitorių gautinas sumas 2006-12-31) savo esme atsispindi UAB „N.T.V.“ 2006 metų finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte, kuris buvo paskelbtas Juridinių asmenų registre. Nustatyta aplinkybė pagrįstai pirmosios instancijos teismui leido padaryti išvadą, jog nagrinėjant civilinę bylą UAB „M.B.“ 2013-05-07 teismui pateikta informacija nelaikytina banko paslaptimi, nes buvo apelianto paviešinta, įstatymų nustatyta tvarka teikiant duomenis Juridinių asmenų registrui. Šią išvadą sustiprina aplinkybė, jog analogiška informacija, įvardijant konkrečius įmonės debitorius, buvo viešai deklaruota ir UAB „N.T.V.“ 2007 metų finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte. Tuo tarpu vien tai, kad apeliantas savaip interpretuoja įstatymuose įtvirtintų normų prasmę bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, prioritetą suteikdamas jo pasirinktai pozicijai palankiems duomenims, nesudaro pagrindo teigti, kad skundžiamas teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Pažymėtina, kad administracinė atsakomybė gali kilti tik tuo atveju, jei asmens veikoje nustatomi visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Nesant bent vieno administracinio teisės pažeidimo sudėties elemento, administracinio teisės pažeidimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 punktas). Nustačius, jog ginčo dokumente užfiksuota informacija nesudaro banko paslapties, svarstymai apie tai, ar šios informacijos atskleidimas buvo teisėtas, netenka prasmės. Todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su UAB „M.B.“ teise pateikti teismui UAB „N.T.V.“ dokumentą „Gautinų sumų iššifravimas 2006 m. gruodžio mėn. 31 d.“, nesvarstytini.

Reikia pažymėti ir tai, kad apelianto prašymas įpareigoti Lietuvos banką pradėti tyrimą pagal UAB "N.T.V." 2013-05-16 pareiškimą dėl administracinės atsakomybės taikymo UAB "M.B." atsakingiems asmenims už neteisėtą banko paslapties atskleidimą, yra ydingas ir atmestinas. Apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus ATPK 23-1 skirsnyje nustatyta tvarka, patikrina apylinkės teismo priimtų procesinių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą bei priima vieną iš ATPK 302¹² numatytą sprendimų. Apeliacinės instancijos teismas negali priimti sprendimo dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pradžios, nes administracinių teisės pažeidimų bylų dėl teisės pažeidimo, numatyto ATPK 172⁷ straipsnyje, nagrinėjimas yra išimtinė Lietuvos banko kompetencija (ATPK 247² straipsnis).

UAB „M.B.“ atsiliepime nurodytas prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, atmetamas, kaip nepagrįstas, įvertinus tai, kad tokias bendrovės patirtas išlaidas pagrindžiantys duomenys (dokumentai) teismui nepateikti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartį nepakeistą ir UAB „N.T.V.“ apeliacinio skundo netenkinti.

Atmesti UAB „M.B.“ prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nutartis neskundžiama.