- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-13
- Bylos Nr.
- I1-3239-423/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00429-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Asta Urbonienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- G. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. R. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, pataisos namai, atsakovės atstovas), 11 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 1-2).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2018-09-16 iki 2019-10-09 buvo kalinamas Alytaus PN kamerų tipo patalpose Nr. 11, Nr. 12, Nr. 13, Nr. 4, Nr. 17. Paaiškino, kad kamerose nuolat trūko gyvenamojo ploto, ant sienų veisėsi pelėsis, tinkas sutrūkinėjęs, dažai apsilupę, tualete išdužę plytelės. Taip pat nurodė, jog dėl per mažų langų kamerose trūkdavo oro. Dėl tokių atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų, sudarant netinkamas, orumą žeminančias kalinimo sąlygas, pareiškėjas patyrė nepatogumus, stresą, dvasinį sukrėtimą, sveikatos pablogėjimą. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime (b. l. 8-12) su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu teko daugiau nei 3,6 kv. m ploto, kas atitiko teisės aktų reikalavimus. Pažymėjo, kad pataisos namų kamerose atliktas kapitalinis remontas, kuris buvo vykdomas etapais. Patalpų ir inventoriaus būklė gera, Alytaus visuomenės sveikatos centras pažeidimų pataisos namuose nenustatė. Patalpos vėdinamos per atvirus langus, kaip numatyta teisės aktuose, o sanitariniai mazgai papildomi vėdinami per ištraukiamąją ventiliaciją. Langų dydis atitinka teisės aktuose keliamus reikalavimus. Kamerų valymą atlieka patys nuteistieji. Atsakovės atstovo nuomone, pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius duomenis ir įrodant, jog žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų, tačiau to nepadarė. Pataisos namų pareigūnai pareiškėjo atžvilgiu neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijos veiksmais, atliekant laisvės atėmimo bausmę netinkamomis sąlygomis Alytaus PN nuo 2018-09-16 iki 2019-10-09.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d. ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.
Pareiškėjas skundėsi per mažu gyvenamosios patalpos plotu kamerų tipo patalpose.
Ginčo laikotarpiu galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 11¹.2. punkte buvo reglamentuojama, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose minimalus plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m. vienam žmogui.
Bylos duomenimis (b. l. 13-16) nustatyta, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo kalinamas šiose kamerų tipo patalpose: kameroje Nr. 11, kurios plotas – 12,14 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 4,04 kv. m ploto; kameroje Nr. 45, kurios plotas – 10,23 kv. m, joje įrengtos 2 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 5,11 kv. m ploto; kameroje Nr. 7, kurios plotas – 6,7 kv. m, joje pareiškėjas gyveno vienas; kameroje Nr. 34, kurios plotas – 11,83 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 3,94 kv. m ploto; kameroje Nr. 43, kurios plotas – 12,29 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 4,09 kv. m ploto; kameroje Nr. 4, kurios plotas – 14,48 kv. m, joje įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 3,62 kv. m ploto; kameroje Nr. 12, kurios plotas – 12,44 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 4,14 kv. m ploto; kameroje Nr. 13, kurios plotas – 11,97 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 3,99 kv. m ploto; kameroje Nr. 17, kurios plotas – 11,25 kv. m, joje įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 3,75 kv. m ploto.
Kadangi byloje nėra šiuos duomenis paneigiančių įrodymų, be to, pareiškėjas skunde nedetalizavo kiekvienos skundžiamos kameros ploto, joje įrengtų miegamųjų vietų skaičiaus bei su juo gyvenusių asmenų skaičiaus, nenurodė jų vardų, pavardžių, taip pat neteigė, jog kamerose gyveno daugiau asmenų, nei įrengta miegamųjų vietų, teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta Taisyklėse reglamentuojama minimalaus ploto norma.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad langai buvo per maži, todėl trūko oro, sienos buvo apipelijusios, tinkas sutrūkęs, dažai nusilupę, tualeto plytelės išdužę. Teigė, jog buvo kalinamas negyvenamosiose patalpose.
Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 numatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.). Laisvės atėmimo vietos įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (12 p.). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 p.).
Pareiškėjas nepateikė jokių savo argumentus pagrindžiančių įrodymų. Tačiau byloje yra pateiktas laisvės atėmimo vietų veiklos valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę vykdančio Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimo aktas (b. l. 18-20), kuriame užfiksuoti ginčo laikotarpiu Alytaus PN patalpose atlikto patikrinimo rezultatai. Minėtas aktas laikytinas objektyviu įrodymu apie faktinę pareiškėjo gyvenamųjų patalpų būklę. Šio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad visose uždarosios zonos kamerų tipo patalpose grindų vidaus apdailai naudotos medžiagos yra lengvai valomos, ant sienų ir lubų vizualiai matomų pelėsių nerasta, langai skaidraus stiklo, atidaromi, pritaikyti natūraliam patalpų vėdinimui. Pažymėta, jog nuteistieji apgyvendinti tik gyvenamosiose patalpose. Jokių higienos normos pažeidimų dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių patikrinimo metu nenustatyta.
Atsakovės atstovas taip pat į bylą pateikė ginčo kamerų fotonuotraukas, iš kurių matyti, kad kamerų būklė tvarkinga, sienos lygios, neapipelijusios, sanitariniai mazgai tvarkingi, langai pritaikyti vėdinimui (b. l. 22-26).
Atsižvelgiant į surinktus duomenis ir byloje nesant priešingų įrodymų, pareiškėjo argumentai dėl netinkamos jo gyvenamųjų patalpų būklės ir įrengimo atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, jog pareiškėjas atsakovės atstovo pateiktų įrodymų neginčijo, teismo posėdyje dalyvauti nepageidavo.
Šioje administracinėje byloje nenustatyta aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio viseto, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo G. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.