- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-23
- Bylos Nr.
- 2-362/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Konstantinas Gurinas, Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- akcinės bendrovės ,,Spauda“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,MAP Lietuva“
- Kategorijos
- 116.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Konstantino Gurino ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo akcinės bendrovės ,,Spauda“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 13 d. nutarties, kuria prašymas dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo netenkintas civilinėje byloje Nr. 2-1625-623/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,MAP Lietuva“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei ,,Spauda“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB ,,MAP Lietuva“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo AB ,,Spauda“ 227 004,80 Lt skolos už parduotas prekes, 9 118,23 Lt delspinigių, 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 861,23 Lt žyminio mokesčio ir 9 440 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gruodžio 23 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovui iš atsakovo 227 004,80 Lt skolos, 9 118,23 Lt delspinigių, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 861,23 Lt žyminio mokesčio bei 2 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir vykdytinas.
Atsakovas AB ,,Spauda“ kreipėsi į teismą su prašymu dėl 2008 m. gruodžio 23 d. preliminaraus teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo penkerių metų laikotarpiui. Atsakovas nurodė, kad neturi apyvartinių lėšų atsiskaityti su ieškovu. AB „Spauda“ turi nekilnojamojo turto, tačiau neketina jo pardavinėti šiuo momentu dėl nepalankių rinkos kainų. Be to, nemaža dalis AB „Spauda“ nekilnojamojo turto yra areštuota taikant laikinąsias apsaugos priemones kitose civilinėse bylose, kuriose taip pat su kitais bylose dalyvaujančiais asmenimis jis bando derėtis dėl įsiskolinimų grafikų sudarymo. Atsakovas mano, kad ir ieškovui nebūtų naudinga, jeigu užuot su juo atsiskaitinėję nors ir ilgesnį laikotarpį, įmonės vadovai būtų priversti priimti sprendimą dėl AB „Spauda“ veiklos nutraukimo Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Nors atsakovo veiklos apyvarta per 1 mėnesį siekia apie 1 200 000 Lt, tačiau galimybę ieškovui sumokėti visą pinigų sumą iš karto riboja įsiskolinimai, susidarę dar 2007 metais. Todėl atsakovas mano, kad yra susidariusios itin nepalankios aplinkybės minėtam preliminaraus sprendimo įvykdymui, todėl šis sprendimo įvykdymas išdėstytinas penkerių metų laikotarpiui.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. vasario 13 d, nutartimi atsakovo AB „Spauda“ prašymo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo netenkino. Nurodė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidėtas tik išimtinais atvejais kai susidaro nepalankios aplinkybės jį įvykdyti, todėl teismas vertino šalių turtinę padėtį ir kitas aplinkybes. Teismas pažymėjo, kad AB „Spauda“ turtas sudaro 31 998 647 Lt, tarp daugelio kitų nekilnojamojo turto objektų, turi poilsio namus Drabužninkų kaime, Trakų rajone, be to, pastatą, esantį Laisvės pr. 60, Vilniuje atsakovas yra perdavęs panaudos pagrindais UAB „Speisuva“. Todėl teismas darė išvadą, kad atsakovas turi pakankamai nekilnojamojo turto, kuris tiesiogiai nėra susijęs su atsakovo ūkine-komercine veikla. Teismas pabrėžė, kad atsakovo argumentas apie tai, kad jis neketina šiuo metu parduoti savo nekilnojamojo turto objektų dėl nepalankios rinkos kainos, negali būti laikomas pagrindu išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, nes tiek ieškovas, tiek atsakovas yra lygiateisiai rinkos dalyviai ir ieškovas UAB ,,MAP Lietuva“ gavęs priteistą pinigų sumą, turi turėti galimybes ją investuoti tokiomis pačiomis rinkos sąlygomis. Todėl teismas sprendė, kad nėra protinga gerinti atsakovo AB „Spauda“ padėties ieškovo UAB ,,MAP Lietuva“ sąskaita. Teismas taip pat nurodė, kad, kaip nurodė pats atsakovas, AB „Spauda“ turi ir kitų kreditorių, kurių naudai jau yra priimti ir įsiteisėjo teismų sprendimai priteisti iš atsakovo pinigines lėšas. Todėl išsprendus teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą tik šioje civilinėje byloje, kiti AB „Spauda“ kreditoriai įgytų nepagrįstą pranašumą prieš UAB ,,MAP Lietuva“. Teismas pažymėjo, kad CPK 595 straipsnis numato taikos sutarties sudarymą vykdymo procese, antstolio teisę sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus išieškotojui prašant (CPK 627 str. 1 p.) ar baigti vykdomąją bylą išieškotojo prašymu grąžinant jam vykdomąjį dokumentą (CPK 631 str. 1 d. 1 p., 632 str. 2 p), todėl sprendimo vykdymo, vykdymo tvarkos pakeitimo klausimai gali būti išspręsti išieškotojo (ar visų išieškotojo) ir skolininko susitarimu vykdymo procese.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas AB ,,Spauda“ prašo šią teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – išdėstyti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo įvykdymą laikotarpiui iki penkerių metų. Skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:
Teismas neatsižvelgė į tai, kad pagrindinis atsakovo turtas yra pastatas, esantis Laisvės per. 60, Vilniuje, kurio dalis yra išnuomota, t. y. atsakovas gauna pajamas iš nuomos. Šios pajamos bent iš dalies dengia atsakovo veiklos sąnaudas, tame tarpe ir paties pastato eksploatacines išlaidas. Dalis šio pastato yra areštuota taikant laikinąsias apsaugos priemones kitose civilinėse bylose. Pažymėtina, kad UAB ,,Speisuva“ panaudos pagrindais yra perduota maždaug 330 kv. m. ploto dydžio patalpos, kurių vertė tikrai nepadengtų įsiskolinimo ieškovui. Be to, didžioji šiame pastate esančių patalpų dalis yra reikalingos apelianto ūkinei-komercinei veiklai.Parduoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą šiuo metu apeliantui būtų nuostolinga, t. y. jo ekonominė padėtis pablogėtų daugiau, negu būtų grąžinta skola ieškovui. Tokiu būdu būtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.Atsakovas savo įsiskolinimo ieškovui niekada neginčijo. Ši aplinkybė reiškia, kad skola atsirado ne iš nenoro ar vengimo atsiskaityti su ieškovu, o dėl žymiai pasikeitusios ekonominės situacijos. Todėl sprendimo vykdymas iš karto ir pilna apimtimi sukeltų atsakovui nuostolius dėl jo vykdymo būdo, o tai būtų įmonės išlaidos, kurių realiai negautų ir pats ieškovas.Sprendimo įvykdymo išdėstymas būtų itin reikšmingas AB ,,Spauda“, kadangi tai sudarytų sąlygas vykdyti normalia ūkinę veiklą, padedančią užtikrinti darbo vietas, teigiamą veiklos tęstinumą, kleistų pilnai ir tinkamai atsiskaityti su ieškovu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB ,,MAP Lietuva“ su skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Pažymi, kad pasikeitusi padėtis rinkoje neigiamai veikia visus rinkos dalyvius, todėl nėra pagrindo dėl šios priežasties suteikti pranašumą atsakovui, neatsižvelgiant į atsakovo interesus. Nurodo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad išieškojus visą priteistą sumą būtų neproporcingai pažeisti jo interesai ar visiškai sutriktų jo įmonės veikla. Atkreipia dėmesį, jog sprendimo išdėstymo institutas gali būti taikomas tik tada, kai šalis susidūrė su laikinomis nemokumo problemomis, tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, jog tokios jo problemos yra laikinos, priešingai, iš atsakovo įmonės balanso matyti, jog net ekonomikos klestėjimo laiku (2007 m.), atsakovo įmonė dirbo nuostolingai. Akcentuoja, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog savanoriškai yra įvykdęs bent dalį teismo sprendimo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
CPK 2 straipsnyje įtvirtinti civilinio proceso tikslai yra ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti ir plėtoti teisę. Šie civilinio proceso tikslai realizuojami atskirų civilinio proceso institutų ir principų pagrindu. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius sprendimo padarinius. CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą turi būti atsižvelgta į tai, jog šalių ginčas dėl teisės yra užbaigtas ir ieškovo teisė patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę - jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o atsisakius sprendimą įvykdyti geruoju - gali būti vykdomas priverstinai. Todėl įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas - tai išimtinė galimybė, suteiktina tik tais atvejais, kai sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl laikinai sunkios atsakovo turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių. Aiškinant CPK 284 straipsnio 1 dalies normą turi būti atsižvelgta į sisteminius šios normos ryšius su kitomis civilinio proceso normomis. Dėl to sprendžiant sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, turi būti išlaikyta abiejų šalių teisėtų interesų pusiausvyra, turi būti atsižvelgta į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai.
Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas preliminaraus sprendimo išdėstymo klausimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad preliminarus sprendimas yra viena iš sprendimų rūšių, todėl preliminaraus sprendimo vykdymo išdėstymo klausimo sprendimui taikytinos CPK bendrosios nuostatos dėl sprendimų vykdymo išdėstymo.
Bylos duomenimis, Vilniaus apygardos teismo sprendimas, patenkinęs ieškovo reikalavimus dėl skolos išieškojimo, yra įsiteisėjęs ir turi būti vykdomas bei kurio vykdymą išdėstyti prašo apeliantas (CPK 588 str., b. l. 69-70). Iš bylos medžiagos matyti, jog apeliantas, nors ir neginčijo nei ieškinio, nei preliminaraus sprendimo, su ieškovu neatsiskaitė net iš dalies, apelianto turtinė padėtis negali būti vertinama kaip laikinai pablogėjusi, kad būtų pagrindo taikyti jo pašomą įstatyme numatytą išimtį. Byloje esantis 2007 m. gruodžio 31 d. atsakovo balansas, pelno (nuostolio) atskaita patvirtina, kad įmonės turtas sudaro apie 32 mln. Lt, tuo tarpu įmonė 2007 m., dar esant stabiliai ekonomikai, patyrė apie 1 mln. nuostolių, be to, atsakovas turi nekilnojamojo, kilnojamojo turto (b. l. 88-90, 104-143). Tuo pačiu pažymėtina, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kaip neigiamai jį paveiktų minėto sprendimo įvykdymas (CPK 178 str.).
Kaip minėta, byloje nėra duomenų, kad apeliantas būtų savanoriškai įvykdęs bent dalį nurodyto teismo sprendimo ar atlikęs kitus veiksmus teismo priteistai iš jo skolai išdėstyti, todėl yra pagrindo teigti, kad apeliantas nesiima priemonių įvykdyti teismo sprendimą. Dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo teigti, kad, esant pakankamai gerai atsakovo turtinei padėčiai, sprendimo vykdymo išdėstymas prieštarautų ieškovo interesams ir neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CPK 1.5 str.). Juo labiau, kad, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas ne tik neužtikrintų teisėtų ieškovo interesų įgyvendinimo, bet ir suteiktų nepagrįstą pranašumą skolininkui.
Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad dėl susiklosčiusios nepalankios nekilnojamojo turto rinkos, neišdėsčius skolos ir išieškojimą nukreipus į atsakovo turtą būtų neproporcingai pažeisti atsakovo teisėti interesai. Iš atskirojo skundo matyti, jog apeliantas svarsto tik vieno pastato, esančio Laisvės per. 60, Vilniuje, pardavimo galimybę, tačiau dėl kito turto, tame tarpe ir skundžiamoje nutartyje minimų poilsio namų, esančiais Drabužininkų k., Trakų raj., nepasisako.
Dėl nurodytų motyvų atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina galioti (CPK 338 str., 329 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.