Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2-2079-866/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-06-22
Bylos Nr.: e2-2079-866/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-21255-2019-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Asta Pikelienė
Ieškovas: J. N.
Atsakovas: O. J. K., Vilniaus miesto savivaldybės, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai: Jonė Smilgevičiūtė, Danutė Puzirauskienė

Kategorijos

2.1.5.4Ieškinio senaties termino taikymas
2.4.2.10Savininko teisių apsauga
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-2079-866/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21255-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.4; 2.4.2.10; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.2.6.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė,sekretoriaujant Audingai Petrauskienei,dalyvaujant ieškovei J. N. ir jos atstovei advokatei Danutei Puzirauskienei,atsakovės O. J. K. atstovei advokatei Jonei Smilgevičiūtei,atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atstovui Ž. D.,

atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei G. M.,

žodiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. N. patikslintą ieškinį atsakovams O. J. K., Vilniaus miesto savivaldybei, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje N. F., valstybės įmonė „Registrų centras“, Vilniaus miesto 15-ojo biuro notarė Dainora Jievaitytė.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartimi buvo nutarta panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. sprendimą, kuriuo ieškovės J. N. patikslintas ieškinys atsakovams O. J. K. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, tretieji asmenys VĮ „Registrų centras“, N. F. ir Vilniaus m. 15-ojo notarų biuro notarė Dainora Jievaitytė, atmestas, ir visą bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartimi buvo nutarta perduoti nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. e2-2978-862/2021, pagal ieškovės J. N. patikslintą ieškinį dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, pareikštą atsakovams O. J. K., Vilniaus miesto savivaldybei, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.

Šalies argumentai

3. Ieškovė J. N. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (DOK-56121) atsakovams O. J. K., Vilniaus miesto savivaldybei, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau visi kartu – atsakovai), kuriuo prašo:

3.1. pripažinti nekilnojamąjį daiktą Valstybės Įmonės Registrų centro 2005 m. gegužės 4 d. pažymėjime įrašytą kaip butas (duomenys neskelbtini), pastato – gyvenamojo namo 1A1m unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 56/100 dalimi;

3.2. pripažinti 2018 m. rugsėjo 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. DJ-5264 negaliojančia nuo jos sudarymo dienos ir taikyti sandorio negaliojimo pasekmes, abišalę restituciją, t. y. 1) grąžinti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn 56/100 dalis pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę grąžinti O. J. K. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu sumokėtus 35 199 Eur;

3.3. pripažinti 2019 m. lapkričio 22 d. Valstybinės žemės sklypo – pirkimo pardavimo sutartį Nr. 14614, kurios pagrindu 884/1578 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleistos atsakovei O. J. K., negaliojančia nuo jos sudarymo dienos ir taikyti sandorio negaliojimo pasekmes – abišalę restituciją, t. y. 1) grąžinti Lietuvos valstybei 884/1578 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti Lietuvos Valstybę grąžinti O. J. K. žemės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu sumokėtą pinigų sumą – 4592,09 Eur.

3.4. tuo atveju, jei teismas netenkintų ieškinio 2 ir 3 punktuose pareikštų reikalavimų – perkelti ieškovei J. N. pirkėjo teises ir pareigas pagal 2018 m. rugsėjo 10 d. buto, unikalus Nr.4400-0584-9907:8143, pirkimo – pardavimo sutartį Nr. DJ-5234 bei 2019 m. lapkričio 22 d. Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 14614 ir įpareigoti J. N. sumokėti O. J. K. 39 791,09 Eur pinigų sumą;

3.5. priteisti ieškovės naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Nurodo, jog ieškovei nuosavybės teise priklauso 22/100 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – gyvenamasis namas). Ieškovė 22/100 gyvenamojo namo įgijo 2010 m. gruodžio 7 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo Nr. R1-2098 pagrindu po savo tėvo L. S. mirties. Kitos 22/100 gyvenamojo namo dalys priklauso ieškovės seseriai N. F., o likusi gyvenamojo namo dalis (56/100) – Vilniaus miesto savivaldybės administracijai.

5. Teigia, jog ieškovė, įgijusi nuosavybės teisę į 22/100 gyvenamojo namo dalis, kartu su bendrasavininke N. F. nuosekliai siekė iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – savivaldybė) nusipirkti pastarajai priklausančią namo dalį, kuri be jokio teisinio pagrindo Nekilnojamojo turto registre įregistruota kaip butas, esantis (duomenys neskelbtini).

6. Nurodo, jog informavo savivaldybę, kad gyvenamasis namas yra avarinės būklės, 1940 metų statybos, labai apleistas (sienos išsikraipiusios, stogas ir stogo perdanga sulinkusios vertikaliąja ir horizontaliąja kryptimi, stipriai paveiktos puvinio). Ieškovė ir jos sesuo prašė savivaldybės, kad ši sudarytų statinio ir jo inžinerinės įrangos būklės įvertinimo komisiją ir savo sprendimu konstatuotų, jog gyvenamasis namas yra avarinės būklės.

7. Pažymi, jog savivaldybės įmonė (toliau – SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ pranešė ieškovei, jog savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų tinkamumo gyventi ir tikslingumo remontuoti vertinimo komisija 2013 m. gegužės 13 d. apžiūros aktu Nr. A16-647(2.1.37-SR3) pripažino savivaldybei priklausančią namo dalį netinkama gyventi ir netikslinga remontuoti. Ieškovė kreipėsi į SĮ „Vilniaus miesto būstas“, prašydama suteikti informaciją apie ginčo objektą – gyvenamojo namo dalį, nuosavybės teise valdomą savivaldybės ir apie galimybes jį privatizuoti.

8. Nurodo, jog SĮ „Vilniaus miesto būstas“ informavo ieškovę, kad butas gyvenamajame name įmonei valdyti patikėjimo teise perduotas 2007 m. birželio 15 d. Rašte taip pat nurodoma, kad įmonėje parengti teismo procesiniai dokumentai dėl asmenų, neteisėtai apsigyvenusių bute, iškeldinimo. Teigia, jog 2017 m. vasario 6 d. ieškovė pateikė savivaldybei prašymą leisti išsipirkti gyvenamojo namo dalį.

9. Pažymi, jog ieškovės 2017 m. vasario 6 d. prašymas parduoti gyvenamojo namo dalį buvo perduotas SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Pastaroji 2017 m. kovo 17 d. raštu Nr. 1.35-17/1258 „Dėl buto (duomenys neskelbtini), privatizavimo“ patvirtino, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2017 m. kovo 7 d. gavo ieškovės ir N. F. prašymą privatizuoti savivaldybei priklausantį butą, tačiau šį prašymą atmetė, motyvuodama tuo, kad gyvenamoji patalpa neatitinka Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 2 dalies sąlygų. Rašte nurodoma, jog patalpa VĮ „Registrų centras“ yra įregistruota kaip atskiras, savivaldybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamojo turto objektas.

10. Anot ieškovės, 2019 m. balandžio 1 d. ieškovei priklausančiuose namuose adresu (duomenys neskelbtini) apsilankė du jai nepažįstami jaunuoliai, klausinėdami, kokia kaina ieškovė parduotų jai priklausančią namo dalį ir žemės sklypą. Jie pasakė, kad savivaldybė savo dalį jau yra pardavusi, apie ką ieškovė nebuvo informuota.

11. Nurodo, jog 2019 m. balandžio 2 d. ieškovė nuvyko į Vilniaus miesto savivaldybę siekdama išsiaiškinti jai aktualų klausimą. Buvo informuota, jog 2018 m. rugsėjo 10 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu butą adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdo O. J. K. Kokiomis sąlygomis buvo įgyta nuosavybės teisė į minėtą objektą, anot ieškovės, jai nebuvo paaiškinta.

12. Susipažinusi su 2018 m. rugsėjo 10 d. pirkimo – pardavimo sutartimi, kurios pagrindu Nekilnojamojo turto registre tvarkomi duomenys apie nekilnojamąjį daiktą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo butas; ginčo objektas), nuosavybės teise priklausantį O. J. K., ieškovė išsiaiškino, jog sutartis sudaryta pagal 2018 m. rugpjūčio 16 d. nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo, kitų nekilnojamųjų daiktų viešo aukciono protokolą Nr. 156220.

13. Teigia, jog ieškovės atstovė 2019 m. birželio 13 d. kreipėsi į savivaldybės Turto departamentą, prašydama pateikti visus dokumentus, susijusius su ginčo buto pardavimu aukcione. Savivaldybė pateikė ieškovės atstovei VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko 2017 m. gruodžio 13 d. išrašo kopiją, Valstybės nekilnojamojo turto objektų perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn 1999 m. rugsėjo 8 d. akto Nr. 1622-01 kopiją, Vilniaus miesto savivaldybės 2018 m. kovo 7 d. sprendimo Nr. 1-1413 „Dėl Tarybos 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. 1-2098 „Dėl viešame aukcione parduodamo Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo kopiją, ginčo buto pardavimo sąlygas. Aukciono protokolo ir pirkimo – pardavimo sutarties kopijų savivaldybė nepateikė, motyvuodama asmens duomenų apsaugos reikalavimais.

14. Atsižvelgdama į faktinę situaciją ir turimus dokumentus, ieškovė yra įsitikinusi, kad 56/100 gyvenamojo namo, priklausiusios savivaldybei, neteisėtai ir nepagrįstai Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos kaip butas, nes iš tikrųjų tai yra vieno nekilnojamojo turto objekto – gyvenamojo namo dalis. Savivaldybei priklausiusi gyvenamojo namo dalis turėjo būti registruojama kaip namo dalis, o ne kaip butas, kadangi gyvenamojo namo dalies registravimas butu ne tik neatitinka faktinės situacijos (ginčo objektas niekuomet nebuvo suformuotas kaip butas), bet ir prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, numatančioms, kad nekilnojamojo turto registre atskirais nekilnojamojo turto objektais gali būti registruojami tik butai daugiabučiuose namuose.

15. Teigia, jog dėl neteisėto gyvenamojo namo dalies (56/100) Nekilnojamojo turto registre įvardinimo „butu“ buvo pažeista ieškovės, gyvenamojo namo bendrasavininkės, pirmenybės teisė nusipirkti šią nekilnojamojo turto dalį. Nurodo, jog šiuo atveju senaties terminas skaičiuotinas nuo 2019 m. balandžio 29 d., kai ieškovės atstovei buvo pateikta ginčo buto 2018 m. rugsėjo 10 d. pirkimo – pardavimo sutarties kopija, nes anksčiau ieškovė nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo pirmenybės teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).

16. Dėl gyvenamojo namo dalies neteisėto įregistravimo butu Nekilnojamojo turto registre pažymi, jog nėra jokių dokumentų, kurie paaiškintų, kokiu teisiniu pagrindu gyvenamojo namo dalis 2005 m. buvo įregistruota kaip butas – priešingai, visi Nekilnojamojo turto registre esantys dokumentai rodo, jog ginčo turtas yra ne butas, o gyvenamojo namo kurio bendrasavininkė yra ieškovė, dalis. Teigia, jog atskira ginčo objekto kadastro duomenų byla niekuomet nebuvo suformuota (nėra suformuota iki šiol). Reziumuoja, jog toks statusas ginčo objektui yra suteiktas nesant nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

17. Nurodo, jog iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2010 m. gruodžio 7 d. išrašo matyti, kad ieškovei ir jos seseriai N. F. priklausančios gyvenamojo namo dalys (kiekvienai po 22/100) yra įregistruotos kaip gyvenamojo namo dalys, o ne butas. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2010 m. lapkričio 17 d. išrašas, anot ieškovės, patvirtina, kad tuo metu, kai gyvenamojo namo dalis (44/100) dar priklausė ieškovės tėvui L. S., ji taip pat buvo registruota kaip gyvenamojo namo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o ne butas.

18. Pabrėžia, kad nuo 1992 m. gyvenamasis namas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė keliems savininkams, iš kurių vienas – savivaldybė. 2005 m. VĮ „Registrų centras“, registruodamas savivaldybės nuosavybės teisę į 56/100 gyvenamojo namo dalis, privalėjo vadovautis CK nuostatomis, reglamentuojančiomis bendrosios dalinės nuosavybės valdymą, naudojimą ir disponavimą. Teigia, kad VĮ „Registrų centras“, pažeisdamas CK 4.75 straipsnio 1 dalies imperatyvą, realiai atidalijo savivaldybės turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, neturėdamas gyvenamojo namo bendraturčio – tuometinio savininko L. S. susitarimo su savivaldybe dėl tokio atidalijimo. Be to, pažymi, jog gyvenamojo namo bendraturtis net nebuvo informuotas apie tokį neteisėtą atidalijimą.

19. Teigia, jog ginčo objektas įregistruotas butu, pažeidžiant Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatas. Konstatuoja, kad egzistuoja pagrindas pripažinti ginčo butą gyvenamojo namo 1A1m unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 56/100 dalimi, taip pašalinant šiuo metu esantį teisinį neapibrėžtumą.

20. Nurodo, jog šios bylos kontekste yra svarbios ir žemės sklypo, kuriame stovi gyvenamasis namas, suformavimo ir pardavimo ieškovei aplinkybės. Ieškovei ir N. F. priklauso po 347/1578 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), dalis; likusi sklypo dalis (884/1578) pradinio ieškinio pateikimo metu priklausė Lietuvos Respublikai, o vėliau 2019 m. lapkričio 22 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 14614 pagrindu perleista atsakovei O. J. K.

21. Pažymi, jog ieškovės nuosavybės teisė į 347/1578 žemės sklypo įregistruota 2013 m. birželio 7 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 1-5752 pagrindu. Nurodo, jog iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr.49VĮ-(14.49.2)-563 matyti, jog žemės sklypas buvo suformuotas prie vientiso nekilnojamojo turto objekto – gyvenamojo namo. Šiame įsakyme nustatytos 1578 kv. m. ploto žemės sklypo dalys, atsižvelgiant į žemės sklypo naudotojams priklausančias pastatų (statinių) dalis: ieškovei J. N. (22/100 (17,04 kv. m.) pastato dalys) – 347 kv. m.; N. F. (22/100 (17,04 kv. m.) pastato dalys) – 347 kv. m.; kitiems (56/100 pastato dalys) – 884 kv. m.

22. Tvirtina, jog vertinant aptartą gyvenamojo namo formavimo kaip nekilnojamojo turto objekto istoriją, nuosavybės teisių į jį įgijimo istoriją, akivaizdu, jog šis objektas visada buvo ir yra vientisas gyvenamasis namas, o ginčo butas nuo pat pradžių turėjo būti įregistruotas ne kaip butas, o kaip gyvenamojo namo dalis. Atsižvelgdama į tai, ieškovė prašo pripažinti nekilnojamąjį daiktą VĮ „Registrų centras“ 2005 m. gegužės 4 d. pažymėjime įrašytą kaip ginčo butas pastato – gyvenamojo namo dalimi.

23. Dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo nurodo, jog vadovaujantis išdėstytais argumentais, patvirtinančiais, jog ginčo butas realiai visą laiką buvo ir yra gyvenamojo namo dalis, ieškovė laikytina šio gyvenamojo namo bendraturte, turėjusia pirmenybės teisę pirkti iš savivaldybės jai priklausiusias 56/100 gyvenamojo namo dalis (CK 4.79 straipsnio 1 dalis).

24. Teigia, jog net ir tuo atveju, jei teismas nustatytų ginčo objektą pagrįstai įregistruotą, atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė vis tiek negalėjo jo perleisti tretiesiems asmenims, prieš tai neinformavusi ieškovės apie tokius savo ketinimus ir nesudariusi galimybių įsigyti šio turto, kadangi tokiu būdu pažeista gyvenamojo namo bendraturtės, t. y. ieškovės pirmumo teisė įsigyti ginčo butą. Nepriklausomai nuo to, kaip viešame registre įregistruotas ginčo objektas, jis pripažintinas 56/100 dalimi ieškovei bendrąja daline nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo.

Žemesnės instancijos teismas

25. Teigia, jog šiuo klausimu pasisakė ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos (lapkričio) 19 d. nutartyje. Vertina, jog pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas yra priimtiniausias pažeistos savininko pirmenybės teisės gynimo būdas, nes šis gynimo būdas, palyginti su kitais, pavyzdžiui, sandorio negaliojimo institutu, yra ekonomiškesnis, operatyvesnis ir labiausiai atitinka pirmenybės teisės turėtojo interesus.

26. Nurodo, jog ieškovė ne kartą kreipėsi į savivaldybę ir išreiškė norą nusipirkti pastarajai priklausančią gyvenamojo namo dalį, t. y. savivaldybei buvo žinoma ieškovės, kaip bendraturtės, valia įsigyti šią dalį savo nuosavybėn. Savivaldybė, parduodama jai priklausiusią gyvenamojo namo dalį aukcione, pažeidė ieškovės pirmenybės teisę pirkti šį turtą, todėl ieškovė prašo jai perkelti pirkėjo teises ir pareigas pagal 2018 m. rugsėjo 10 d. buto pirkimo – pardavimo sutartį Nr. DJ-5234 (toliau – pirkimo – pardavimo sutartis).

27. Atskirai atkreipia dėmesį į tai, jog ginčo buto pirkimo – pardavimo sutartis yra tendencingai parengta, joje neatskleista visa su parduodamu turtu susijusi informacija, dalis informacijos yra klaidinga ir neatitinkanti išviešintų VĮ „Registrų centras“ duomenų. Teigia, jog notarė ginčo buto pirkimo – pardavimo sutartyje įrašė tikrovės neatitinkančią ir VĮ „Registrų centras“ duomenims prieštaraujančią informaciją apie žemės sklypą, kuriame yra parduodamas butas. Teigia, jog sutartyje nurodytas neteisingas žemės sklypo unikalus numeris, be to, sutartyje neteisingai nurodyta, kad žemės sklypą patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba.

28. Atsižvelgiant tai, kad ieškovės ir N. F. nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį yra išviešintos VĮ „Registrų centras“, notarė, tvirtindama šiame žemės sklype esančio statinio pirkimo – pardavimo sutartį, privalėjo griežtai vadovautis VĮ „Registrų centras“ esančia informacija.

29. Teigia, jog ginčo buto pirkimo – pardavimo sutarties 2 straipsnyje nurodyta, kad pirkėjui nebus perduota atskirai priskirta ar išskirta žemės sklypo dalis, reikalinga butui naudoti. Ši sutarties nuostata, anot ieškovės, prieštarauja CK 6.394 straipsnio 2 dalies imperatyvui. Jeigu pardavėjas yra žemės sklypo, kuriame yra parduodamas nekilnojamasis daiktas, savininkas, tai pirkėjui perduodama nuosavybės teisė į tą žemės sklypą arba žemės nuomos ar užstatymo teisė, atsižvelgiant į tai, ką numato sutartis. Sutartis, kurioje neaptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą, negali būti notaro tvirtinama, o jeigu patvirtinta, ieškovės vertinimu, yra negaliojanti (CK 6.394 straipsnio 2 dalis).

30. Teigia, jog buto pirkimo – pardavimo sutarties 2 straipsnyje nepagrįstai ir klaidingai nurodyta, kad pardavėjas patvirtina, jog į butą tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų. Pardavėjui (Vilniaus miesto savivaldybei) sandorio sudarymo metu buvo žinoma, kad parduodamas butas realiai yra gyvenamojo namo dalis, kurio bendrasavininkė J. N. turėjo pirmenybės teisę pirkti šį butą už rinkos kainą, ir pardavėjui tokia ieškovės valia buvo žinoma. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovė prieina prie išvados, kad savivaldybė pažeidė ieškovės pirmenybės teisę pirkti gyvenamojo namo 56/100 dalis, kadangi net neinformavo ieškovės apie aukcioną, kuriame parduotas šis turtas.

31. Nurodo, jog esant tokioms aplinkybėms, su aukciono laimėtoju sudarytas ginčo objekto perleidimo sandoris (pirkimo – pardavimo sutartis) pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo dienos ir taikytina dvišalė restitucija, t. y. ginčo butas grąžinamas Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, o pastaroji įpareigotina grąžinti atsakovei O. J. K. jos sumokėtą ginčo objekto įsigijimo kainą.

32. Tuo atveju, jei minėtas reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo nebūtų tenkintas, ieškovė teismo prašo taikyti alternatyvų jos teisių gynimo būdą, t. y., vadovaudamasi CK 4.79 straipsnio 1 dalimi, prašo jai perkelti pirkėjo teises ir pareigas pagal buto pirkimo – pardavimo sutartį ir įpareigoti ją sumokėti 35 199 Eur O. J. K.

33. Dėl žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ex officio, nurodo, jog atsakovė O. J. K. įgijo teisę nusipirkti 884/1578 dalis žemės sklypo tik po to, kai tapo žemės sklype esančio gyvenamojo namo dalies 56/100 savininke. Taigi, tuo atveju, jei teismas tenkintų ieškovės reikalavimus dėl ginčo sandorio, kuriuo 56/100 dalis gyvenamojo namo perleista atsakovei, pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo (arba alternatyvų reikalavimą dėl pirkėjo teisių perkėlimo), tuo pačiu turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypo dalies perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu.

34. Ieškovės nuomone, teismas žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutarties negaliojimo klausimą šioje byloje turėtų išspręsti ex officio, tuo atveju, jei tenkintų ieškovės reikalavimus dėl ginčo objekto pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo (ar pirkėjo teisių perkėlimo).

35. Anot ieškovės, akivaizdu, jog tuo atveju, jei atsakovė O. J. K. netektų nuosavybės teisių į ginčo objektą, išnyktų pagrindas, kuriuo vadovaujantis yra sudarytas žemės sklypo perleidimo sandoris. Taigi, siekiant išvengti tolimesnių ginčų, kurie formaliai galėtų būtų nagrinėjami kitoje byloje, teismas, įgyvendindamas diskrecijos teisę veikti ex officio, turėtų šio sandorio pripažinimo negaliojančiu klausimą išspręsti savo iniciatyva, t. y. 884/1578 dalis žemės sklypo turėtų būti grąžinta valstybei, o atsakovė O. J. K. turėtų atgauti už ją sumokėtą pirkimo – pardavimo kainą.

Atsiliepimas

36. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo taikyti ieškinio senatį, patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

37. Nurodo, jog atsakovė savivaldybė nekilnojamojo turto pardavimą vykdo vadovaudamasi 2014 m. kovo 25 d. Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu Nr. XII-802. Teigia, jog šiuo konkrečiu atveju, kaip yra matoma ir iš savivaldybei teikto 2018 m. rugpjūčio 16 d. „Viešo elektroninio aukciono protokolo“ ir iš 2018 m. rugsėjo 11 d. ginčo buto pirkimo – pardavimo sutarties, gyvenamoji patalpa (butas) buvo parduodamas viešojo aukciono būdu, be jam priskirto žemės sklypo, kaip tą leidžia nurodytas įstatymas.

38. Teigia, jog be kita ko, savivaldybė tvirtindama ginčo buto pardavimo sąlygas, vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1178 „Dėl Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešame aukcione tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir VĮ „Turto bankas“ generalinio direktoriaus 2018 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. P1-142 „Dėl Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų elektroninio aukciono vykdymo valstybės informacinėje sistemoje procedūrų aprašo patvirtinimo“.

39. Nurodo, jog ieškovė patikslintame ieškinyje naudodama nepilnas CK straipsnių dalis, akivaizdžiai bando pakeisti paties straipsnio kontekstą. Be kita ko, pažymi, kad atmestinas ieškovės teiginys, jog „sutartis, kurioje neaptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą, negali būti tvirtinama, o jeigu patvirtinta – yra negaliojanti (CK 6.394 straipsnio 2 dalis). Kaip nurodo ir pati ieškovė, 2018 m. rugsėjo 11 d. buto pirkimo – pardavimo sutartyje yra aptariamos pirkėjo teisės į žemės sklypą, t. y. nurodoma, kad pirkėjui nebus perduota atskirai priskirta ar išskirta žemės sklypo dalis.

40. Dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo pažymi, kad ginčo objektas nebuvo bendrosios dalinės nuosavybės dalis, be to, ginčo butas buvo parduodamas be bendro naudojimo patalpų, todėl informaciniai pranešimai (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo gyventojams nebuvo siunčiami.

41. Atkreipia dėmesį, jog negalima laikyti ieškovės teises šiuo atveju buvus pažeistas, kadangi pagal CK 4.79 straipsnio 2 dalį numatyta, jog dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavėjas privalo raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį, tačiau šiuo konkrečiu atveju, pagal 2018 m. rugsėjo 11 d. buto pirkimo-pardavimo sutartį pirkėjai O. J. K. buvo parduotas butas be priklausinių. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog ieškovė nėra ginčo objekto bendraturtė, todėl CK 4.76 – 4.79 straipsniai šiuo konkrečiu atveju nėra ir negali būti taikomi.

42. Teigia, jog organizuotame viešame aukcione vienodomis teisėmis galėjo dalyvauti ir ieškovė, tačiau informacija dėl jos dalyvavimo nebuvo pateikta. Pažymi, jog pirkėjo teises perkeliant ieškovei šioje byloje būtų pažeistos teisėto aukciono laimėtojo teisės ir teisėti interesai, be to, pirkėjo teisių perkėlimas tokiu atveju apskritai paneigtų viešojo aukciono vieną iš pagrindinių principų – aukcioną laimėjęs asmuo turi teisę sudaryti parduodamo turto pirkimo – pardavimo sutartį.

43. Dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorio pažymi, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centro išrašo duomenimis, žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei, atsakovei O. N. K. ir N. F. Laikosi pozicijos, jog toks žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandoris buvo sudarytas teisėtai ir pagrįstai, todėl jo pripažinti negaliojančiu nėra pagrindo.

44. Dėl ieškinio senaties termino taikymo akcentuoja, jog šioje byloje ieškovės reikalavimai iš esmės yra kilę iš viešojo konkurso rezultatų, todėl tokiems reikalavimams pareikšti taikytinas 1 mėnesio ieškinio senaties terminas. Viešasis aukcionas vyko nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. iki 2018 m. rugpjūčio 16 d., tuo tarpu į teismą, pirmą kartą, ieškovė kreipėsi tik 2019 m. birželio 27 d., akivaizdžiai praleidus 1 mėnesio terminą.

Atsiliepimas

45. Atsakovė J. O. K. atsiliepimu su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškovės patikslintą ieškinį atmesti; netenkinus pirmojo prašymo, ieškovės patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

46. Nurodo, jog palaiko savo 2019 m. spalio 31 d. atsiliepime į pradinį ieškinį (tomas II / psl. 154-159) bei savo 2020 m. kovo 12 d. atsiliepime į ieškovės 2020 m. vasario 24 d. patikslintą ieškinį (tomas III /psl. 97-100), o taip pat ir 2020 m. rugsėjo 11 d. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą (tomas III / psl. 189-192) išdėstytą poziciją ir argumentus bei jų nekartoja.

47. Minėtuose ankstesniuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė įsigijo butą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 8 d. nutarimo Nr. 870 pagrindu. Pabrėžė, jog iš 1997 m. gruodžio 16 d. kadastrinės bylos matyti, kad toks turto vienetas kaip butas jau egzistavo kadastrinės bylos sudarymo metu (1997 metais), be to, kadastrinės bylos kopija atlikta pagal 1948 m. spalio 14 d. inventorizaciją; todėl teigė, jog tikėtina, kad butas, kaip atskiras turto vienetas, gyvenamajame name buvo suformuotas dar iki 1948 metų.

48. Nurodė, jog ginčo buto egzistavimą dar 1992 m. rugsėjo 24 d. patvirtina ir L. S. 44/100 gyvenamojo namo dalies pirkimo – pardavimo (privatizavimo) sutartis, iš kurios matyti, kad L. S. savo išperkamą gyvenamojo dalį de facto vertino kaip butą Nr. 2 bei tai, kad jau tada egzistavo aiški ir nusistovėjusi gyvenamojo namo naudojimosi tvarka tarp buto ir likusios gyvenamojo namo dalies. Atkreipė dėmesį, jog butas yra „gyvenamosios (dviejų butų pastatai)“ paskirties name ir 70 metų buvo naudojamas kaip atskiras, savarankiškas daiktas. Todėl ieškovė, nenurodydama, kokiems teisės aktams buto atidalijimas galėtų prieštarauti nepagrįstai teigia, kad „negalima tokia teisinė situacija, kai dalis (44/100) to paties nekilnojamojo turto objekto (gyvenamojo namo) Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota kaip gyvenamasis namas, o kita dalis (56/100) kaip butas“.

49. Taip pat nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos veiksmai, atlikti formuojant žemės sklypą, neturi jokio priežastinio ryšio su ieškovės keliamais reikalavimais. Atsakovė nesutiko, jog 2018 m. rugsėjo 10 d. pirkimo – pardavimo sutartis pažeidžia CK 6.394 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, kad jeigu pardavėjas yra žemės sklypo, kuriame yra parduodamas nekilnojamasis daiktas savininkas, tai pirkėjui perduodama nuosavybės teisė į žemės sklypą arba žemės nuomos ar užstatymo teisė, atsižvelgiant į tai ką numato sutartis. Pažymėjo, jog žemės sklypo, kuriame yra gyvenamasis namas ir butas savininkė yra Lietuvos Respublika, vadinasi, savivaldybė nėra ir nebuvo žemės sklypo savininkė sandorio sudarymo metu, todėl nėra pagrindo teigti, jog buvo pažeistos imperatyvios CK 6.394 straipsnio normos.

50. Taip pat atsakovė prašė taikyti CK 1.125 straipsnio 3 dalyje numatytą sutrumpintą 1 mėnesio ieškinio senaties terminą iš konkurso (tame tarpe – ir viešo aukciono) rezultatų atsirandantiems reikalavimams ginčyti. Ieškovė pati nurodė, kad apie neva pažeistą teisę sužinojo 2019 m. balandžio 1 d. Pasak atsakovės, savivaldybės tarybos sprendimai yra vieši ir bet koks rūpestingas turto savininkas apie tai būtų sužinojęs dar 2018 m. kovo 7 d., kuomet buvo patvirtintas viešame aukcione parduodamų daiktų sąrašas, be to, aukcionas buvo viešas. Taip pat atsakovė pabrėžė, jog ieškovė dar 2018 metų spalio mėnesį žinojo apie sandorį, tačiau nelaikė, kad jos teisė yra pažeista ir nesiėmė jokių veiksmų tokią teisę apginti. Teigė, jog ieškovė siekė parduoti jai priklausantį turtą ir per nekilnojamojo turto brokerę siūlė jį pirkti atsakovei. Tai patvirtina atsakovės atstovo pagal įgaliojimą R. K. susirašinėjimas su nekilnojamojo turto brokerę A. M., iš kurio matyti, kad ieškovė ir jos sesuo buvo inicijavusios jų nuosavybės esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavimą ir žinojo, kad buto savininkas yra pasikeitęs.

51. Be to, nurodė, kad atsakovė tik įsigijusi butą (2018 metų rugsėjo mėnesį) dviejuose buto languose pakabino pranešimą, kuriame nurodė, kad „Pasiteirauti dėl (duomenys neskelbtini) skambinti tel. (duomenys neskelbtini)“, kuris languose tebėra ir iki šio momento. Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo, ieškovės sesuo, N. F. realiai gyvena pastato dalyje (duomenys neskelbtini)-2, Vilnius, anot atsakovės, akivaizdu, kad ieškovei apie buto savininko pasikeitimą tapo žinoma nedelsiant, tačiau ieškovės ieškinys dėl jos neva pažeistos teisės teisme gautas tik 2019 m. liepos 16 d.

52. Paruošiamajame procesiniame dokumente (DOK-69674) teigia, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 10 d. sprendime sprendė, kad įrašai apie ginčo butą nuolat buvo tikslinami ir duomenys išliko nuoseklūs, todėl sprendė, jog VĮ „Registrų centras“ visiškai teisėtai ir pagrįstai buvo įregistruotas ginčo butas. Pažymi, jog šiai išvadai pritarė ir apeliacinės instancijos teismas savo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartyje (nutarties 27 ir 29 punktai).

Žemesnės instancijos teismas

53. Dėl ieškovės argumento, kad ginčo butas negalėjo būti registruotas butu argumentuoja, jog jeigu sutiktų su ieškovės teisiniu vertinimu, anot atsakovės, išeitų, kad gyvenamajame name niekada negali būti mažiau negu trys butai bei jų registravimas, kaip toks, teisiškai galimas ir įmanomas tik jeigu butų skaičius name yra trys ar daugiau.

54. Teigia, jog ieškovė sau palankiai traktuodama Nekilnojamojo turto registro įstatymą neatsižvelgia, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nekilnojamojo turto registre registruojami šie nekilnojamieji daiktai, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris, pagal 4 punktą, be kita ko, patalpos.

55. Teigia, jog sistemiškai apibendrinus įstatymų nuostatas nurodytas atsiliepimo į patikslintą ieškinį 19-22 punktuose, akivaizdu, kad dvibučiame gyvenamajame name esantis atskiras nekilnojamasis daiktas (patalpa), turintis jam suteiktą unikalų numerį, (koks ir yra ginčo butas) gali būti registruojamas Nekilnojamojo turto registre.

56. Vertina, jog ieškovė argumentuodama, kad Nekilnojamojo turto registre butais gali būti registruojamos tik daugiabučiuose namuose esančios patalpos, klaidingai taiko įstatymą, neatsižvelgdama nei į jo paskirtį, nei į to paties įstatymo straipsnio 10 dalyje numatytą, sąvoką.

57. Nurodo, jog Vilniaus apygardos teismas savo nutartimi taip pat pažymėjo, kad „jokie teisės aktai nedraudžia viename nekilnojamojo turto objekte įregistruoti patalpas kaip butus, o likusius kaip pastato dalis“ (27 nutarties punktas).

58. Nagrinėjamu atveju, anot atsakovės, ginčo butas yra dviejų butų pastate esantis suformuotas atskiras turto vienetas turintis atskirą registro ir unikalų numerius. Atsakovės O. J. K. turima atskira buto inventorinė byla sudaryta 1997 m. gruodžio 16 d. (Tomas II / psl. 161-169). Vertina, kad ginčo butas yra atidalintas iš bendrosios nuosavybės, o ieškovė savo reikalavimu pripažinti ginčo butą 56/100 gyvenamojo namo dalimis siekia iš efektyvesnio valdymo pereiti į mažiau efektyvų, t. y. pereiti iš palengvinto teisių ir pareigų realizavimo į labiau apsunkintą, todėl toks reikalavimas, anot atsakovės, turi būti atmestas.

Žemesnės instancijos teismas

59. Pažymi, jog Vilniaus apygardos teismo vertinimas jog bendroji dalinė nuosavybė išlieka nepriklausomai nuo objekto viešame registre įregistruoto teisinio statuso (butas ar pastato dalis), prieštarauja tiek įstatyme numatyto atidalijimo instituto, įtvirtinto CK 4.80 straipsnyje (savo esme ginančiam konstitucinę privačios nuosavybė teisę) prasmei ir esmei, tiek ir nusistovėjusiai teismų praktikai.

60. Reziumuoja, jog būtent turto teisinis statusas ir nurodo ar konkretus turtas yra atidalintas iš bendrosios dalinės nuosavybės ar ne ir nukreipia į jam taikytiną teisinį režimą. Nagrinėjamu atveju ginčo butas yra atskiras turtinis vienetas, turintis jam suteiktą unikalų numerį kas ir reiškia, kad jis nėra bendrosios dalinės nuosavybės objektas ir gali būti savininko valdomas vienvaldiškai.

61. Prieina prie išvados, kad ginčo buto pardavimui negali ir neturi būti taikomas CK 4.79 straipsnis, o ieškovės reikalavimas šio straipsnio pagrindu jai perkelti pirkėjo teises ir pareigas nepagrįstas. Anot atsakovės, priešingu atveju, bet kokius atskirus turto vienetus, turinčius atskirą unikalų numerį, bet esančius po vienu stogu (viename name), būtų leidžiama parduoti tik pirmiau juos pasiūlius kitų turtinių vienetų savininkams.

62. Bendrai dėl ieškovės reikalavimų nurodo, jog kaip teisingai savo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartyje pažymėjo Vilniaus apygardos teismas – nagrinėjant šią, kaip ir bet kokią kitą, bylą svarbu atskleisti koks yra tikrasis kreipimosi į teismą tikslas, kad būtų galima konkrečiam ginčui pritaikyti tinkamą teisės normą, atitinkančią faktinį ieškinio pagrindą.

Žemesnės instancijos teismas

63. Pažymi, kad ieškinio reikalavimas perkelti ieškovei pirkėjo teises ir pareigas yra akivaizdžiai susijęs su jos teisėmis ir pareigomis, t. y. patenkinus šį reikalavimą ieškovė įgytų teisę, o tuo pačiu ir pareigą įgyti ginčo butą. Tačiau vertina, kad teismui tenkinus ieškovės reikalavimą pripažinti pirkimo – pardavimo sutartis negaliojančiomis, bei atitinkamai pritaikius restituciją, ieškovei jokių teisių ir/ar pareigų neatsirastų. Teigia, jog teismui pripažinus pirkimo – pardavimo sutartis negaliojančiomis ginčo turtas grįžtų atsakovėms savivaldybei ir valstybei, o atsakovei O. J. K. turėtų būti sugrąžintos pagal šias sutartis sumokėtos lėšos. Toks teisinis bylos rezultatas neturėtų jokios įtakos ieškovės teisėms ir pareigoms.

64. Anot atsakovės, ieškovės reikalavimas pripažinti pirkimo – paradavimo sutartis negaliojančiomis, kaip prieštaraujančias imperatyvioms įstatymo nuostatoms atmestinas ir dėl kitų atsakovės O. J. K. ankstesniuose procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų, kurių proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo tikslais ji šiame dokumente nekartoja, tačiau juos palaiko.

65. Teigia, jog ieškovė yra praleidusi visas įmanomas ieškiniui taikytinas senatis: a) sutrumpintą 1 mėnesio ieškinio senaties terminą iš konkurso (tame tarpe – ir viešo aukciono) rezultatų atsirandantiems reikalavimams ginčyti; b) sutrumpintą CK 4.79 straipsnio 3 dalyje numatytą trijų mėnesių terminą taikytiną bendraturčio pirmenybės teisės pažeidimo gynimui ir c) bendrą 10 metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl buto registracijos pakeitimo.

Atsiliepimas

66. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) atsiliepimu su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

67. Nurodo, jog patikslintu ieškiniu reiškiamas naujas reikalavimas dėl žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį pripažinimo negaliojančia.

68. Pažymi, kad NŽT kompetencijai teisės aktais nėra suteikta teisė spręsti dėl savivaldybei priklausančio turto investavimo ar atlikto viešo aukciono pagrįstumo, tačiau bet kuriuo atveju, turtas, kaip viešosios nuosavybės objektas turi būti valdomas vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje nustatytais visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais.

69. Nagrinėjamu atveju, ieškovė taip pat reiškia reikalavimą dėl sudarytos valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties teisėtumo / pagrįstumo.

70. Anot NŽT, teisiniai santykiai, susiję su disponavimu valstybiniu turtu, inter alia ir valstybine žeme, reglamentuojami viešosios teisės normomis, kurios pasižymi teisiniu apibrėžtumu ir imperatyviu reglamentavimu. NŽT vertinimu, atsižvelgiant į reglamentavimą, buvusį valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu, asmuo, siekiantis įsigyti žemės sklypą, turi tokį žemės sklypą užimti nuosavybės teise priklausančiais pastatais, statiniais bei įrenginiais, o įsigyjama žemės sklypo dalis turi atitikti priklausančių statinių dalį, laikytina, kad asmuo negali įgyti daugiau valstybinės žemės nei numato įstatymas.

71. Nurodo, jog vadovaujantis aktualiu Nekilnojamojo turto registro išrašu nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. ginčo buto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo žemės sklype gyvenamajame name esantis ginčo butas priklauso atsakovei J. O. K. (įrašas galioja nuo 2018 m. rugsėjo 21 d.). Nurodo, jog NŽT neturėjo pagrindo abejoti ar kvestionuoti notariškai patvirtintos ir galiojančios ginčo buto pirkimo – pardavimo sutarties.

72. Nurodo, jog tiek Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2019 m. lapkričio 11 d. įsakymo Nr. 49VĮ-2121 -(14.49.2) „Dėl naudojamo kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalies pardavimo O. N. K.“ priėmimo metu ir žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu atsakovei Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausė ginčo butas, o teisė naudotis valstybine žeme reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, yra įstatymo suteikta teisė.

73. Be to, pažymi, jog NŽT Vilniaus miesto skyrius, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 13 punktą sutikrino atsakovės pateiktus duomenis, nustatytus taisyklių 12 punkte, su Nekilnojamojo turto registro duomenimis, patvirtinančiais statinių ir įrenginių, esančių žemės sklype, daiktinių teisių į juos, šių teisinių suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimą. Pažymi ir tai, kad Nekilnojamojo turto registro centro išrašo (registro Nr. 10/109720) Registro pastabose nurodyta, kad „56/100 dalys gyvenamojo namo lAlm Nekilnojamojo turto registre įregistruotos atskiru nekilnojamuoju daiktu – butu“.

74. Nagrinėjamos bylos atveju, anot NŽT, asmenims parduodamų sklypo dalių dydžiai yra nustatyti valstybinės žemės patikėtinio priimtais įsakymais. Vadovaujantis 2019 m. įsakymu sudaryta valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis, kurios pagrindu žemės sklypo dalis perleista atsakovei J. O. K.

75. Pažymi, kad sudarant ginčijamą ginčo buto pirkimo – pardavimo sutartį atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė nebuvo žemės sklypo savininkė. Taigi, kai žemės sklypas yra suformuotas ir išnuomotas arba teisė juo naudotis yra suteikta kitos sutarties pagrindu, nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartyje nurodoma, kad pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kaip ir nekilnojamojo daikto pardavėjas. Nekilnojamojo daikto pirkėjas įgyja teisę sudaryti nuomos arba pirkimo – pardavimo sutartį su žemės nuomotoju / pardavėju.

76. Nurodo, jog ginčijamos buto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu Vilniaus miesto savivaldybė nebuvo žemės sklypo savininkė, todėl atsakovams negalėjo perleisti nuosavybės teisės į žemės sklypą ar jo dalį, bet ir nustatyti kitų teisių į žemės sklypą (nuomos, užstatymo teisės ir kt.). Kaip matyti, iš ginčo buto pirkimo – pardavimo sutarties turinio, kad Vilniaus miesto savivaldybė nurodė atsakovei J. O. K., kad jai nebus perduota atskirai priskirta ar išskirta žemės sklypo dalis, reikalinga ginčo butui naudoti, šio fakto ji nenuslėpė.

77. Nurodo, jog ieškovė siekia pritaikyti pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimą, kaip savo pasirinktą civilinių teisių gynimo būdą. Pažymi, kad pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas, kaip asmens teisių gynimo būdas, taikomas tada, kai pažeidžiama įstatymuose numatyta pirmumo teisė įsigyti tam tikrą turtą. Nagrinėjamos bylos atveju spręstina ar ieškovė nepagrįstai ilgai nedelsė ginti savo galimai pažeistų teisių ir ar nagrinėjamu atveju toks teisių gynimo būdas apskritai gali būti taikomas.

78. Dėl 2019 m. priimto NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymo nurodo, jog jis yra galiojantis ir nenuginčytas, todėl mano, kad siekiant realizuoti ieškovės reikalavimą turėtų būti ginčijamas ir minėtas Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymas, nors nagrinėjamu atveju ieškovė tokio reikalavimo civilinėje byloje nereiškia.

79. Teigia, jog nenuginčijus individualių administracinių aktų teisėtumo, manytina, kad kartu negali būti paneigiama ir tais aktais suteikta teisė įsigyti namų valdos žemės sklypo dalį, kurios priskyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu, sudaro valstybinės žemės sklypo perleidimo be aukciono teisinį pagrindą.

80. Be to, pažymi, kad nagrinėjant civilines bylas, kuriose vienas ar keli iš reikalavimų yra administracinio teisinio pobūdžio, pagrįsta tokiems reikalavimams taikyti administracinės teisės normas, inter alia reglamentuojančias administracinių bylų teisenos terminus. Nepagrįstas asmens delsimas ginti savo subjektines teises nuo galimų pažeidimų negali būti pateisinamas teisinėje valstybėje.

Motyvuojamoji dalis

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl procesinių bylos aplinkybių

81. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog ieškovės ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartimi minėta nutartis buvo panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

82. Nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 10 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, o Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 19 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

83. LITEKO duomenimis, grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 25 d. nutartimi nutarė perduoti nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. e2-2978-862/2021 pagal ieškovės J. N. ieškinį dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, pareikštą atsakovams O. J. K., Vilniaus miesto savivaldybei, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.

84. Teismas pažymėjo, jog vadovaujantis CPK 27 straipsnio 1 dalies 3 punktu, reikalavimas, kuriuo siekiama pripažinti negaliojančiu sandorį, kilusį iš civilinių viešo konkurso teisinių santykių, yra teismingas Vilniaus apygardos teismui, o pagal CPK 33 straipsnio 4 dalį, jeigu vienas iš ieškovo reikalavimų teismingas apygardos teismui, ieškinys dėl visų reikalavimų nagrinėjamas apygardos teisme, todėl perdavė bylą nagrinėti pagal teismingumą.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

85. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovei nuosavybės teise priklauso 22/100 dvibučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamojo namo dalį ieškovė įgijo 2010 m. gruodžio 7 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo Nr. R1-2098 pagrindu po tėvo L. S. mirties, kurio nuosavybės teisės į gyvenamojo namo dalį (44/100), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotos 1992 m. rugsėjo 24 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 13-3983 pagrindu.

86. Nustatyta, jog kitos 22/100 gyvenamojo namo dalys priklauso ieškovės seseriai trečiajam asmeniui N. F., tai liudija 2019 m. spalio 22 d. VĮ „Registrų centras“ duomenų banko išrašas.

87. Byloje nustatyta, jog iš 2005 m. gegužės 4 d. pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre (registro įrašo Nr. 44/397527) matyti, kad nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), (56/100 gyvenamojo namo dalis), priklausė Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, nuosavybės teisės į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotos vadovaujantis 1998 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 870 ir 1999 m. rugsėjo 8 d. priėmimo – perdavimo akto Nr. 1622-01 pagrindu.

88. Taip pat 2013 m. birželio 1 d. VĮ „Registrų centras“ duomenimis nustatyta, jog gyvenamasis namas yra žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 347/1578 šio žemės sklypo dalys 2013 m. birželio 7 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 1-5752 pagrindu nuosavybės teise priklauso ieškovei; 347/1578 žemės sklypo dalys 2013 m. birželio 7 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 1-5751 pagrindu priklauso ieškovės seseriai trečiajam asmeniui N. F., o likusios 884/1578 dalys priklausė Lietuvos Respublikai.

89. Nustatyta, jog Vilniaus miesto savivaldybės 2018 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. 1-1413 „Dėl Tarybos 2014-11-12 sprendimo Nr. 1-2098 „Dėl viešame aukcione parduodama Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo, butas (duomenys neskelbtini), buvo įtrauktas į viešame aukcione parduodamo Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamo turto sąrašą. Aukcionas buvo paskelbtas viešai interneto svetainėje http://www.evarzytines.lt/.; aukciono pradžia 2018 m. rugpjūčio 13 d., pabaiga 2018 m. rugpjūčio 16 d. Kadangi atsakovė O. J. K. laimėjo aukcioną, su ja 2018 m. rugsėjo 10 d. buvo pasirašyta buto (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis Nr. A421-56/18(2.14.1.41-TD2).

90. Iš 2020 m. liepos 3 d. VĮ „Registrų centras“ išrašo matyti, jog žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis (884/1578) nuosavybės teise priklauso atsakovei O. J. K. 2019 m. lapkričio 22 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 14614 pagrindu.

Dėl reikalavimo ginčo nekilnojamąjį daiktą VĮ „Registrų centras“ 2005 m. gegužės 4 d. pažymėjime įrašytą kaip butas (duomenys neskelbtini), pastato – gyvenamojo namo 1A1m unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 56/100 dalimi

91. Ieškovė patikslintame ieškinyje iš esmės nurodo, jog savivaldybei priklausiusi gyvenamojo namo dalis be jokio teisinio pagrindo Nekilnojamojo turto registre įregistruota kaip butas. Ieškovė yra įsitikinusi, kad 56/100 gyvenamojo namo, priklausiusios savivaldybei, neteisėtai ir nepagrįstai Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos kaip butas, nes iš tikrųjų tai yra vieno nekilnojamojo turto objekto – gyvenamojo namo dalis. Teigia, jog tokia registracija prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, numatančioms, kad nekilnojamojo turto registre atskirais nekilnojamojo turto objektais gali būti registruojami tik butai daugiabučiuose namuose.

92. Teigia, jog dėl neteisėto gyvenamojo namo dalies (56/100) Nekilnojamojo turto registre įvardinimo „butu“ buvo pažeista ieškovės, gyvenamojo namo bendrasavininkės, pirmenybės teisė nusipirkti šią nekilnojamojo turto dalį.

93. Atsakovė O. J. K. šiuo aspektu iš esmės nurodo, jog kadastrinės bylos duomenys patvirtina, jog toks turto vienetas kaip butas jau egzistavo kadastrinės bylos sudarymo metu (1997 metais), be to, kadastrinės bylos kopija atlikta pagal 1948 m. spalio 14 d. inventorizaciją; todėl teigia, jog tikėtina, kad butas, kaip atskiras turto vienetas, gyvenamajame name buvo suformuotas dar iki 1948 metų.

94. Pažymėtina, jog ieškovės minimame VĮ „Registrų centras“ 2005 m. gegužės 4 d. pažymėjime apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre (registro įrašo Nr. 44/397527) nurodyta, kad nekilnojamasis turtas, esantis adresu – (duomenys neskelbtini), yra registruotas kaip butas, esantis gyvenamajame name.

95. Ieškovės į bylą pateikto 2010 m. lapkričio 17 d. VĮ „Registrų centras“ duomenų banko išrašo duomenimis, pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (dviejų butų pastatai). Tokia informacija yra užfiksuota Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 2.1. punkte, taigi, VĮ „Registrų centras“ duomenys patvirtina, jog ginčo pastatas buvo įregistruotas (registro sudarymo data 1992 m. rugpjūčio 22 d.) dvibučiu gyvenamuoju namu. Be kita ko, tame pačiame VĮ „Registrų centras“ duomenų banko išraše nurodyta, jog gyvenamosios paskirties patalpų, suformuotų kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, skaičius yra 2. Kadastro duomenų nustatymo data yra 1989 m. vasario 3 d.

96. 2017 m. lapkričio 28 d. VĮ „Registrų centras“ duomenų banko išrašo duomenimis, buto/patalpos – buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (butų). Kadastro duomenų nustatymo data 1948 m. spalio 14 d.

97. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų duomenys patvirtina, jog bendras gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), plotas yra 77,44 kv. m., tuo tarpu atskiro objekto (buto), (duomenys neskelbtini), plotas – 43,75 kv. m., taigi, registro išrašų duomenimis galima konstatuoti objektų atskirumą. Be kita ko, 1992 m. rugsėjo 24 d. pirkimo – pardavimo sutartyje Nr. 13-3983 taip pat užfiksuota, jog ieškovės tėvas L. S. įgyja nuosavybės teisę į patalpas, esančias: „(duomenys neskelbtini) šeštas bt. 2 antras“.

98. Faktą, jog gyvenamasis namas buvo suformuotas kaip dvibutis namas liudija ir 1948 m. spalio 14 d. Nekilnojamojo turto techninės inventorizacijos bylos medžiaga, kurioje ginčo butas yra išskiriamas kaip „bt. 1“. Prie tokios pačios išvados galima prieiti ir vertinant bylos medžiagą sudarančius rašytinius įrodymus – pastato inventorines žinias, namų valdos techninės apskaitos kortelę, vidaus plotų eksplikaciją: 1982 m. gegužės 10 d., 1989 m. vasario 3 d. gyvenamajame pastate (duomenys neskelbtini) buvo du butai (butas Nr. 1 ir Nr.2).

99. Be kita ko, 1959 m. lapkričio 18 d. pastato patalpų charakteristikoje nurodyta, kad 1959 m. lapkričio 18 d., 1960 m. rugsėjo 19 d. ir 1966 m. lapkričio 21 d. ginčo gyvenamajame name buvo du butai. Taigi, visi byloje esantys rašytiniai įrodymai liudija, jog visoje su ginčo pastatu susijusioje dokumentacijoje nuo 1948 m. ginčo gyvenamasis namas buvo įvardijamas kaip dvibutis pastatas, nurodant pastate esančių butų skaičių (Nr. 1 ir Nr. 2).

100. Taigi, byloje esantys duomenys nepatvirtina, o priešingai, paneigia ieškovės nurodomas aplinkybes apie savivaldybei priklausiusios gyvenamojo namo dalies (56/100) neteisėtą ir nepagrįstą registraciją kaip atskiro buto. Bylos duomenys patvirtina, jog gyvenamasis namas dar nuo 1948 metų buvo identifikuojamas kaip dvibutis pastatas, dokumentacijoje išskiriant kiekvieną iš butų numeriai 1 ir 2. Taigi, prieitina prie išvados, jog įvairioje su ginčo gyvenamuoju pastatu susijusioje dokumentacijoje, kuri buvo tikslinama, pildoma iš esmės liko nuoseklūs duomenys apie gyvenamojo pastato paskirtį – dvibutį pastatą. Šie duomenys sudaro pagrindą spręsti, jog ieškovės ieškinio reikalavimas yra nepagrįstas ir atmestinas, o 2005 m. gegužės 4 d. pažymėjime butas (duomenys neskelbtini), Vilniuje įregistruotas kaip atskiras butas pagrįstai.

101. Teismas pažymi, jog byloje nėra duomenų, jog ginčo butas kada nors būtų buvęs įregistruotas kaip gyvenamojo namo dalis, todėl spręstina, kad ieškovė savo teigiamų aplinkybių neįrodė (CPK 178 straipsnis), o ginče keliamu reikalavimu siekia ne panaikinti neteisėtą ginčo buto registraciją, o pakeisti ginčo nekilnojamojo turto objekto teisinį statusą.

102. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta, jog visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, spręstina, jog bylos duomenys nesudaro pagrindo pakeisti ginčo buto teisinį statusą ir įregistruoti jį pastato – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), 56/100 dalimi.

Dėl viešojo aukciono vykdymo, pirkėjo teisių perkėlimo

103. Be kita ko, ieškovė patikslintu ieškiniu prašo pripažinti 2018 m. rugsėjo 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. DJ-5264 (toliau – pirkimo-pardavimo sutartis) negaliojančia nuo jos sudarymo dienos ir taikyti sandorio negaliojimo pasekmes, dvišalę restituciją, t. y. 1) grąžinti savivaldybės nuosavybėn 56/100 pastato-gyvenamojo namo dalis; bei 2) įpareigoti savivaldybę grąžinti atsakovei O. J. K. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu sumokėtus 35 199 Eur; taip pat pripažinti 2019 m. lapkričio 22 d. Valstybinės žemės sklypo – pirkimo pardavimo sutartį Nr. 14614 (toliau – žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis), kurios pagrindu 884/1578 dalys žemės sklypo perleistos atsakovei O. J. K., negaliojančia nuo jos sudarymo dienos ir taikyti sandorio negaliojimo pasekmes – dvišalę restituciją, t. y. 1) grąžinti Lietuvos valstybei 884/1578 dalis žemės sklypo; 2) įpareigoti Lietuvos valstybę grąžinti O. J. K. žemės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu sumokėtą pinigų sumą – 4592,09 Eur.

104. Teigia, jog kadangi gyvenamojo namo dalis buvo nepagrįstai įregistruota butu, tai savivaldybė negalėjo parduoti ginčo buto trečiajam asmeniui, prieš tai neinformavusi ieškovės.

105. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimo, kuriuo patvirtintas (aktuali suvestinė redakcija 2018 m. gegužės 5 d.) Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešame aukcione tvarkos aprašas, Nr. 15252, 25 punkte numatyta, jog apie rengiamą viešą aukcioną ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki aukciono dalyvių registravimo pradžios skelbiama viešai. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pažymėtina, jog ieškovė galėjo žinoti apie organizuojamą viešą aukcioną ir jo metu parduodamą ginčo objektą.

106. Be kita ko, pripažinus, jog ieškovės reikalavimas dėl ginčo objekto pripažinimo gyvenamojo namo dalimi yra neteisėtas, nagrinėjamu atveju, savivaldybei, kaip ginčo objekto savininkei nekilo pareiga informuoti ieškovę ir trečiąjį asmenį, kaip gyvenamojo namo bendraturtes dėl parduodamo nekilnojamojo turto objekto, dėl žemiau nurodomų priežasčių.

107. Bendriausio pobūdžio teisės norma, nustatanti bendraturčio pirmenybės teisę pirkti parduodamą bendrąja nuosavybe esančią dalį, šios teisės įgyvendinimo sąlygos ir jos gynimo būdai įtvirtinti CK 4.79 straipsnyje. Pagal CK 4.79 straipsnį, bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių (1 dalis). Dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavėjas privalo raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Kai parduodama dalis nekilnojamojo daikto, į kurį turima bendrosios nuosavybės teisė, apie tai pranešama per notarą. Kai kiti bendraturčiai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba šios teisės į nekilnojamąjį daiktą neįgyvendina per vieną mėnesį, o į kitą daiktą – per dešimt dienų nuo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendraturčių susitarimu nenustatyta kitaip, tai pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui (2 dalis).

108. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, jog jeigu dalis parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti, kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.

109. Nors sutiktina su ieškovės pozicija, kad bendraturtis turi pirmenybės teisę pirkti parduodamą bendrąja nuosavybe esančią dalį turto, o pažeidus šią pirmenybės teisę, bendraturtis turi teisę reikalauti pirkėjo teisių perkėlimo, vis dėlto, nagrinėjamu atveju, bylos duomenys nepatvirtina aplinkybių, jog nekilnojamasis turtas, o būtent, gyvenamasis namas priklausė/priklauso šalims bendrąja daline nuosavybe ar, aplinkybių, jog šalys (ieškovė, savivaldybė, trečiasis asmuo) laikytinos bendraturtėmis gyvenamojo namo atžvilgiu, todėl teismas neįžvelgia pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeistos ieškovės, kaip bendraturtės teisės.

Dėl ieškinio senaties termino (ne)taikymo

110. Kaip nustatyta anksčiau byloje, ginčo objektas buvo parduotas atsakovei O. J. K. viešo aukciono būdu. Atsakovė laimėjo aukcioną bei su ja buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis. Ieškovė ginčija pirkimo-pardavimo sutartį, kuri buvo sudaryta minėto viešo aukciono laimėjimo pagrindu. Atsakovės nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimams prašo taikyti ieškinio senaties terminą.

111. CK 1.125 straipsnio 3 dalis nustato sutrumpintą 1 mėnesio ieškinio senaties terminą iš konkurso (tame tarpe – ir viešo aukciono) rezultatų atsirandantiems reikalavimams ginčyti. Nustatyta, jog viešas aukcionas vyko nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. iki 2018 m. rugpjūčio 16 d. o ieškinys teisme gautas 2019 m. liepos 16 d.

112. Todėl nagrinėjamu atveju, konstatuotina, jog ieškovė praleido ieškinio senaties terminą iš viešo aukciono rezultatų atsirandantiems reikalavimams ginčyti. Pažymėtina, jog nors ieškovė teigia, kad apie ginčo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą sužinojo tik 2019 m. balandžio 29 d., tačiau net ir šiuo atveju, laikant ieškovės teigiamas aplinkybes pagrįstomis, spręstina, jog ieškovė ginčą iniciavo praleidusi ieškinio senaties terminą. Be kita ko, kaip minėta, viešas aukcionas yra vykdomas informuojant viešai, todėl ieškovė galėjo žinoti apie ketinamą ginčo objekto pardavimą. Be kita ko, bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovės sesuo (trečiasis asmuo) faktiškai gyvena viename iš gyvenamojo namo butų, todėl ieškovės teiginiai dėl nežinojimo apie galimai pažeistas teises atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

113. CK 1.126 straipsnyje įtvirtinta, jog reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs (1 dalis). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (2 dalis).

114. Taigi, esant atsakovių prašymams nagrinėjamu atveju taikyti ieškinio senatį, teismas sprendžia, jog nustatytinas savarankiškas pagrindas ieškovės ieškinio reikalavimams atmesti, praleidus ieškinio senaties terminą dėl kreipimosi į teismą (CK 1.125 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

115. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės ieškinio netenkinus visiškai, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartimi ieškovei buvo atidėtas 691 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo civilinėje byloje, netenkinus ieškovės ieškinio visiškai, teismas priteisia iš ieškovės į valstybės biudžetą 691 Eur žyminio mokesčio.

116. Atsakovė O. J. K. pateikė prašymą dėl jos patirtų viso 4 538,50 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Į bylą pateikia bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą ir realumą patvirtinančius įrodymus. Patirtų išlaidų detalizacijoje nurodoma, jog patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro: 1) susipažinimas su bylos medžiaga, teisinės konsultacijos – 270 Eur; 2) atsiliepimo į ieškinį parengimas ir pateikimas – 2 190 Eur; 3) pasirengimas teismo posėdžiui – 90 Eur; 4) atstovavimas teisme 2019 m. gruodžio 12 d. – 45 Eur; 5) pasirengimas teismo posėdžiui – 90 Eur; 6) atstovavimas teisme 2020 m. vasario 24 d. – 45 Eur; 7) atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimas ir pateikimas – 600 Eur; 8) pasirengimas teismo posėdžiui – 90 Eur; 9) atstovavimas teisme 2020 m. vasario 24 d. – 90 Eur; 10) išlaidos apeliacinėje instancijoje, atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas ir pateikimas – 1028,50 Eur.

117. Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, numatytų maksimalių priteistinų dydžių (toliau – Rekomendacijos) yra numatyti maksimalūs priteistini dydžiai dėl bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas.

118. Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes.

119. Atsižvelgdamas į bylos trukmę, sudėtingumą, advokato darbo laiko sąnaudas, į tai, jog atsakovės prašomos priteisti sumos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, teismas sprendžia, jog atsakovės O. J. K. prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos priteistinos visiškai.

120. Be kita ko, vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistinos 25,65 Eur dydžio pašto išlaidos, patirtos teismui siunčiant procesinius dokumentus (Vilniaus miesto apylinkės teisme).

Dėl procesinės bylos baigties

121. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, aktualų teisinį reguliavimą, nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog ieškovės ieškinys laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas visiškai.

122. Netenkinus ieškovės ieškinio, panaikintinos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės t. y., atsakovei O. J. K. priklausančio turto – buto, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), areštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 263, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės J. N. patikslinto ieškinio atsakovams O. J. K., Vilniaus miesto savivaldybei, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje N. F., valstybės įmonė „Registrų centras“, Vilniaus miesto 15-ojo biuro notarė Dainora Jievaitytė, netenkinti.

Priteisti iš ieškovės J. N., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovės O. J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 4 538,50 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus trisdešimt aštuonis Eur, 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės J. N., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 691 Eur žyminio mokesčio ir 25,65 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš viso – 716,65 Eur (septynis šimtus šešiolika Eur, 65 ct).

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, t. y., atsakovei O. J. K., a. k., (duomenys neskelbtini) priklausančio turto – buto, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), areštą.

Teisėja Asta Pikelienė