Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos kredito unijos „Vievio taupa“ atskirąjį skundą, pareikštą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos kredito unijos „Vievio taupa“ skundas dėl notaro veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja, vadovaudamasi Civilinio kodekso 4.196 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, kreipėsi į notarą, prašydama atlikti vykdomąjį įrašą dėl hipoteka užtikrinto reikalavimo patenkinimo. Notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmą. Atsisakymo atlikti vykdomąjį įrašą motyvas yra tas, jog hipotekos kreditorės prašymas neatitinka Civilinio kodekso 4.192 straipsnio 4 dalies ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 1R-144 patvirtinto Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos aprašo 10 punkto reikalavimų. Pareiškėjos įsitikinimu, notaras nepagrįstai atsisakė atlikti vykdomąjį įrašą.

Notaras, atsiliepdamas į pareiškėjos skundą, pareiškė, jog nesutinka su skundu. Notaro įsitikinimu, skundas yra nepagrįstas.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, notaras pagrįstai atsisakė atlikti vykdomąjį įrašą, nes skolininkas yra miręs ir nėra nustatyti jo turto paveldėtojai.

Pareiškėja, nesutikdama su Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartimi, pareiškė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti pareiškėjos skundą dėl notaro veiksmų. Pasak pareiškėjos, pirmosios instancijos teismas neišsprendė jos prašymo atlikti vykdomąjį įrašą ir nemotyvavo, kodėl netaikė Civilinio kodekso 4.196 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktų. Pareiškėjos vertinimu, egzistuoja absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas, nes teismas išsprendė ne visus reikalavimus (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Pirmosios instancijos teismo išvada, kad notaras pagrįstai atsisakė atlikti vykdomąjį įrašą, yra nepagrįsta, prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir neatitinka bylos faktinių aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas pareiškėjos atskiruoju skundu.

Dėl absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų

Be kitų atvejų, absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti Civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Apeliantė teigia, jog ad hoc egzistuoja šis absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas.

Apeliantė pareiškė pirmosios instancijos teisme skundą dėl notaro veiksmų, prašydama įpareigoti notarą atlikti vykdomąjį įrašą. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo apeliantės skundą dėl notaro veiksmų ir skundžiama nutartimi atmetė šį skundą, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliante, jog pirmosios instancijos teismas ne visa apimtimi išsprendė bylą. Vadinasi, priešingai negu teigia apeliantė, neegzistuoja absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas, numatytas Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neegzistuoja ir kiti absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai, numatyti Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse.

Dėl bylos esmės

Nagrinėjant atskirąjį skundą, be kitų faktinių aplinkybių, nustatyta, jog, pirma, apeliantė ir S. R. (toliau – ir skolininkas) 2007 m. balandžio 18 d. sudarė būsto paskolos (kreditavimo) sutartį, pagal kurią apeliantė suteikė skolininkui 150 000 Lt paskolą (kreditą), o skolininkas, užtikrindamas prievolių (į)vykdymą, hipotekos lakštu, kurio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), įkeitė apeliantei nuosavybės teise valdomą butą; antra, skolininkas 2012 m. liepos 1 d. mirė; trečia, apeliantė 2014 m. balandžio 17 d. prašymu kreipėsi į notarą, prašydama atlikti vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos lakštą, kurio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini).

Civilinio kodekso 4.192 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog tais atvejais, kai per hipotekos sandoryje nustatytą terminą skolininkas neįvykdo įsipareigojimų arba atsiranda kiti hipotekos sandoryje nustatyti pagrindai, hipotekos kreditorius gali kreiptis į notarą dėl notaro vykdomojo įrašo atlikimo. Skolininko mirtis yra juridinis faktas, suteikiantis hipotekos kreditoriui teisę reikalauti patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą prieš terminą ir kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo ta pačia tvarka, kaip ir suėjus skolos grąžinimo terminui (Civilinio kodekso 4.196 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Šios bylos procese nustatyta, jog skolininkas mirė, vadinasi, apeliantė įgijo subjektinę teisę reikalauti patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą prieš terminą. Kita vertus, įgyvendinti šią subjektinę teisę ir pradėti priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto procedūrą nėra pakankamas skolininko mirties faktas. Skolininkas yra būtinasis priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto proceso dalyvis. Šią išvadą, nors ji, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nereikalauja ypatingos argumentacijos, be kita ko, pagrindžia teisinis reguliavimas, reglamentuojantis, kokius veiksmus ex officio turi atlikti notaras, gavęs prašymą (pareiškimą) dėl vykdomojo įrašo atlikimo ir sprendžiantis, yra ar ne pagrindas atlikti vykdomąjį įrašą (Civilinio kodekso 4.192 straipsnio 4 dalis, Notariato įstatymo 49¹ straipsnis ir Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos aprašo 10 punktas). Vadinasi, priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto procedūra negali būti pradėta, kol nėra įvykęs universalusis skolininko teisių ir pareigų perėmimas ir į skolininko vietą nėra įstojęs (įstoję) jo įpėdinis (įpėdiniai).

Notaro 2014 m. gegužės 14 d. raštas, kuriuo įformintas ginčijamas atsisakymas atlikti vykdomąjį įrašą, byloja, kad skolininkas nebuvo sudaręs testamento ir jo įpėdiniai pagal įstatymą nepriėmė palikimo. Todėl, atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę, konstatuotina, jog apeliantės kreipimosi į notarą momentu negalėjo būti pradėta priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto procedūra. Notaras aukščiau įvardytame rašte pagrįstai pažymėjo, kad skolininko palikimas paveldėjimo teise pereis valstybei (Civilinio kodekso 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kai įvyks ši procedūra, apeliantė galės įgyvendinti savo subjektinę teisę ir inicijuoti priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto procedūrą.

Apibendrinus nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą, pradėtą pagal apeliantės skundą dėl notaro veiksmų, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atskirojo skundo argumentai, kurie nebuvo išanalizuoti šiame procesiniame sprendime, neturi teisinės reikšmės teisingai išspręsti šią bylą, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą aspektą, nevertina kitų apeliantės argumentų, kurie kartu su šiame procesiniame sprendime išanalizuotais argumentais yra suformuluoti jos atskirajame skunde.

Apeliacinės instancijos teismui nėra pateikti faktiniai duomenys, patvirtinantys, kad bylos dalyviai šiame proceso etape patyrė bylinėjimosi išlaidas, todėl, atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę, nespręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.

Bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir susidariusių šioje apeliacinėje byloje, suma yra mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Todėl, atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę, šioje apeliacinėje byloje nespręstinas aptariamų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutarė:

palikti Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartį nepakeistą.