Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2014-07-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-87-939/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-07-21
Bylos Nr.
1-87-939/2014
Teisminio proceso Nr.
1-79-1-00053-2013-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Lubauskienė
Nukentėjusysis
J. B.
Kaltinamasis
S. L.
Kategorijos
  • 1.2.14.51Sukčiavimas (BK 182 str.)
Baudžiamoji byla Nr.1-87-939/2014Teisminio proceso Nr. 1-79-1-00053-2013-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.51.; 2.3.6.4.5.; 1.1.7.2.7. (S)
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 21 d.Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo, teisėja Laima Lubauskienė, sekretoriaujant Jolitai Matulienei, dalyvaujant prokurorei N. K., gynėjai advokatei I. S., nukentėjusiajam J. B., viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

S. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, netekėjusi, gyvenamosios vietos nedeklaravusi, atliekanti bausmę Panevėžio pataisos namuose, teista

2007-10-05 Utenos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 222str. 1d. 20 MGL bauda;

2008-03-07 Utenos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 246str. 1d., 222str. 1d. 80MGL bauda; 2009-06-26 Utenos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 183str. 1d. 15 MGL bauda;

2012-04-16 Utenos rajono apylinkės teismo pagal 182str. 2d., 203str. 2d., 222str. 1d.- 3m. 6 mėn. laisvės atėmimo,

2013-07-17 Utenos rajono apylinkės teismo pagal BK 182 str. 1 d., 222 str. 1 d. – 4 m 6 mėn. laisvės atėmimo,

2014-01-15 Rokiškio rajono apylinkės teismo pagal BK 182 str. 1,3 d., 63 str. 4d. 64 str. 3 d. – 3 m. 9 mėn. laisvės atėmimo

2014-05-20 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal BK 182 str. 1d., BK 63 str. 4, 9 d. – 4 metai laisvės atėmimo

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182str. 1 d. (toliau – BK)

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 metų spalio mėnesį, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, turėdama išankstinį tikslą savo naudai įgyti svetimą turtą, išspausdinusi laikraštyje „Naujasis Gėlupis“ reklaminį skelbimą apie tai, kad gamina baldus ir suradusi užsakovą J. B., dėl stumdomųjų durų drabužinės spintos įsigijimo, ji nuvyko į J. B. namus, esančius (duomenys neskelbtini), iš anksto žinodama, kad UAB „GVK grupė“ užsakovui spintos durų nepagamins, neparduos ir nepristatys, ji UAB „GVK grupė“ vardu surašė dokumentus: 2012-10-18 užsakymą – sutartį, dėl stumdomųjų durų drabužinės spintos gamybos ir pardavimo bei sumontavimo 6 savaičių, bet ne ilgiau kaipo 12 savaičių nuo užsakymo priėmimo laikotarpyje už bendrą 1900 litų sumą ir 2012-10-18 prekių (paslaugų) pirkimo pardavimo kvitą INDV Nr. 192, pasireiškiančius tik kaip apgaulės priemonę pinigams gauti, ir įteikusi po vieną egzempliorių užsakovui, kuris tokiu būdu būdamas suklaidintas ir veikdamas apgaulės įtakos, sumokėjo jai 400 litų avansą, tačiau sutartyje nurodytu laiku prekių nepristatė ir pinigų negrąžino, tai yra apgaule pasisavino nukentėjusiajam J. B. priklausančius 400 litų ir padarė jam 400 litų turtinę žalą.

Kaltinamoji S. L. kalta neprisipažino ir parodė, kad nuo 2010 m birželio mėnesio pradėjo verstis individualia veikla, prekyba nestandartiniais baldais. Veiklą vykdė visoje Lietuvoje, duodavo skelbimus į rajoninius laikraščius. Dirbo UAB ,,Vilerna“ pardavimų vadove. Jos sritis buvo bendravimas su klientais, darydavo išmatavimus, nubraižydavo modelį, nurodydavo kainą, surašydavo sutartį. Į Prienus pas nukentėjusįjį vyko su savo sugyventinio L. V. tėvu V. V.. Ji su klientu surašydavo sutartį, išrašydavo kvitą dėl pinigų paėmimo. Užsakyme buvo nurodomas terminas ir kiti duomenys. Su nukentėjusiuoju J. B. sutartį sudarė kaip besiverčianti individualia veika. Sudaryta sutartis buvo standartinė, joje buvo nurodyti trys rangovai. Nuo užsakymo sumos paėmė 20 procentų dydžio avansą. Avansas priklausė jai, o likusi suma buvo sumokama gamintojui. Iš nukentėjusiojo ji paėmė 400 litų dydžio avansą. Prisimena, kad nepasibaigus baldų pagaminimo laikui ją suėmė, todėl negalėjo bendrauti su nukentėjusiuoju. Ją suėmė 2013-01-21. Kodėl gamintojas nepagamino baldų nežino. Su civiliniu ieškiniu sutinka. Ji užsakymus pateikdavo gamintojams elektroninio ryšio priemonėmis ir gaudavo patvirtinimą. Kuris gamintojas priėmė šį užsakymą pasakyti negali. Ji pati paskambino nukentėjusiajam prašė palaukti, kadangi ji pati buvo priklausoma nuo gamintojų. Jei baldai nebūdavo pagaminti ji grąžindavo avansą. Šiuo atveju ji avanso negražino, kadangi manė, kad baldai bus pagaminti. Ji neturėjo tikslo nukentėjusiojo apgauti.

Nukentėjusysis J. B. parodė, kad Prienų rajono laikraštyje ,,Naujasis Gėlupis“ rado skelbimą, kad gaminami nestandartiniai baldai. Jis pasiskambino skelbime nurodytu telefonu ir sutarė, kad atvažiuos į namus. Į namus 2012-10-18 atvažiavo kaltinamoji su vyriškiu. Kaltinamoji pildė dokumentus, o vyriškis atliko matavimus. Buvo sutarta, kad spinta kainuos 1900 litų, o tą dieną jis sumokėjo 400 litų avansą. Pinigus sumokėjo jis, o dokumentus pasirašė jo dukra J. Š.. Spintą pažadėjo pagaminti per šešias savaites. Gruodžio 18 dieną jis paskambino dėl spintos, atsiliepė administratorė davė kitą telefono numerį, kuriuo paskambinus atsiliepęs vyriškis pasakė, kad S. L. neužsakė gaminti jokių baldų, o pati S. L. jau sėdi kalėjime. Nuo to laiko kai buvo padarytas užsakymas jam niekas neskambino, o jis pats paskambino ir ieškojo užsakytų baldų.

Liudytoja J. Š. parodė, kad analogiškai kaip nukentėjusysis ir patvirtino, kad užsakytą spintą žadėjo padaryti per šešias savaites, tačiau spintos nepadarė, baldų neatvežė ir neskambino. Ji pati prieš Kalėdų šventes skambino telefono numeriu, kurį buvo užsirašiusi ir atsiliepęs vyriškis pasakė, kad baldai bus vėliau, nes sugedę staklės. Po švenčių ji vėl skambino tuomet jai pasakė, kad užsakytos spintos nebus, nes kaltinamoji nuteista ir jis niekaip su tuo nėra susijęs.

Liudytojas L. Š. parodė analogiškai kaip nukentėjusysis ir liudytoja J. Š..

Liudytojas G. K. parodė, kad jis bendravo su L. V., ir žinojo, kad yra dizainerė S. L., kurie buvo susiję su UAB ,,Vilerna“. Su S. L. įmonė UAB „GVK Grupė“ nedirbusi. Jis S. L. nedavęs sutikimo, kad sutartyse būtų nurodytas kaip baldų gamintojas. Žino, kad būdavo siunčiami užsakymai elektroniniu būdu, todėl galėjo būti atsiųsta ir jam. Jis užsakymus priimdavo iš L. V.. S. L. negalėjo įrašyti jo bendrovės į užsakymą, nes jie neturėjo sudarę jokio susitarimo. Susitarimas buvo tik su UAB ,,Vilerna“ Jis L. V. ir administratorę L. informavo, kad 2012-06-15 iškelta bankroto byla ir kad daugiau nesiųstų jo įmonei užsakymo. Jis su L. V. buvo sutaręs, jog gavęs užsakymą jis paskaičiuoja ir pasako ar jam naudinga užsakymą vykdyti. Nebuvo sutarimo, kad turėjo gaminti visus baldus pagal gautus užsakymus. Apie užsakymą iš Prienų nepamena. Jų įmonei skambino iš įvairių Lietuvos miestų. Niekada nesakė, skambinusiam žmogui, kad sugedę staklės.

Byloje esančių dokumentų duomenimis, kurie pripažintini įrodymais, nustatyta:

Protokolu-pareiškimu (t.1, b.l.6) J. B. pranešė apie tai, kad užsakė spintą su stumdomosiomis durimis, kuriuos nepagamintos ir dėl to jam padaryta 400 litų žala.

2012-10-18 užsakymu-sutartimi (t.1,b.l.24-29) nestandartiniai visų rūšių baldai, pirkėjas užsakovas – (duomenys neskelbtini), pasirašytas S. L. ir Paslaugų-prekių pirkimo kvitas, kurį S. L. užpildžiusi kaip individualią veiklą vykdantis asmuo ir jame pasirašiusi.

Pažymoje apie juridinį asmenį, konstatuotina, kad UAB „GVK Grupė“ teisinis statusas bankrutavus nuo 2012-09-20. ( 1 t., b.l. 30-32)

Aptartais įrodymais įrodyta, kad kaltinamoji 2012 metų spalio mėnesį, laikraštyje „Naujasis Gėlupis“ pagal išspausdintą reklaminį skelbimą dėl baldų pagaminimo, susiskambinusi su J. B. ir nuvykusi į J. B. namus, esančius (duomenys neskelbtini), surašydama užsakymą-sutartį dėl spintos su stumdomomis durimis, nurodydama, kad baldus gamina UAB „GVK Grupė“, E. K. ir D. P. - dirbantys pagal individualios veiklos pažymėjimą, surašydama 2012-10-18 prekių (paslaugų) pirkimo pardavimo kvitą INDV Nr. 192, kuriame nurodė, kad gavo 400 litų už baldų pagaminimą, gaudama avansą iš nukentėjusiojo už spintos su stumdomomis durimis pagaminimą, apgaule savo naudai įgijo svetimą J. B. priklausantį turtą – 400 litų, tik kaip apgaulės priemonę pinigams gauti, kuris tokiu būdu būdamas suklaidintas ir veikdamas apgaulės įtakos, sumokėjo jai 400 litų avansą, tačiau sutartyje nurodytu laiku prekių nepristatė ir pinigų negrąžino, tai yra apgaule savo naudai įgijo 400 litų. Tokie kaltinamosios veiksmai kvalifikuotini pagal BK 182 str. 1 d.

Kaltinamoji kalta neprisipažįsta, tačiau neneigia fakto, kad, ji su nukentėjusiuoju sudarė sutartį dėl nestandartinių baldų gamybos ir iš nukentėjusiojo paėmė avansą 400 litų sumoje. Kaltinamoji nurodė, kad ji neturėjo tyčios apgauti nukentėjusiojo, o nepalankiai susiklostė aplinkybės dėl kurių nebuvo pagaminti nukentėjusiajam baldai, ji negrąžino jam avanso, nurodydama, kad tai susiję su tuo, kad 2013-01-21 ji buvo suimta. Tačiau kaltinamosios kaltę patvirtina, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai. Kaltinamosios nurodytos aplinkybės patvirtina, kad jos sutartyje nurodyti gamintojai neturėjo išankstino įsipareigojimo vykdyti S. L. sudarytus užsakymus. Kaltinamoji gavusi užsakymus juos elektroninių priemonių pagalba išsiųsdavo gamintojams. Tik nuo paties gamintojo priklausydavo ar jis priims užsakymą ir jį vykdys. Kaltinamoji nežino koks gamintojas priėmė užsakymą gaminti nukentėjusiajam baldus, tokios informacijos nežinojo ir pats nukentėjusysis. Užsakymo sudarymo metu buvo paimtas avansas, kuris išimtinai priklausė kaltinamajai, nes už pagamintus baldus gamintojui susimokėdavo asmuo, kuriam būdavo pagaminti ir pristatyti baldai. Iš to pagrįstai darytina išvada, kad priėmus užsakymą ir gavus avansą užsakymai buvo perduodami gamintojams tik kaip pasiūlymai be jokio išankstinio gamintojų įsipareigojimo priimti užsakymą vykdymui, o visi kaip avansas gauti pinigai užsakovams negrąžinami nepriklausomai nuo užsakymo vykdymo ar nevykdymo. Nors kaltinamoji nurodo, kad nukentėjusiajam baldai buvo nepagaminti dėl to, kad ji buvo 2013-01-21 buvo suimta ir pradėjo atlikti jai paskirtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad užsakymas-sutartis buvo sudaryta 2012-10-18 ir baldai pagaminti pažadėti iki Kalėdų švenčių. Tačiau baldai nukentėjusiajam nebuvo pristatyti nei per šešias savaites nei per maksimalų sutartyje nurodytą terminą – 12 savaičių. Kaltinamosios suėmimas 2013-01-21 negalėjo būti kliūtis įvykdyti užsakymą, kadangi kai nustatyta ji tik elektorinių priemonių pagalba pateikdavo užsakymus gamintojams. Vadinasi gamintojas gavęs užsakymą iš kaltinamosios būtų užsakymą įvykdęs ir baldus pristatęs užsakovui, nes pats užsakovas turėjo atsiskaityti su gamintoju. Teismų praktikoje yra nuosekliai aiškinama, kad sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas, dėl kurios svetimas turtas įgyjamas neteisėtai. Esminiai tokio sukčiavimo požymiai, skiriantys jį nuo civilinio delikto ir darantys turto užvaldymą neteisėtą, yra tikslas užvaldyti svetimą turtą, apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, turto savininko galimybių atkurti savo pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis apsunkinimas arba panaikinimas. Apgaulė sukčiaujant turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiojo J. B. pinigai kaip avansas buvo paimti kaltinamajai nežinant ar gamintojai priims vykdyti užsakymus ir apie tai neinformavo nukentėjusiojo taip jį apgaunant. Kaltinamoji S. L. tvirtina, kad jos veiklos metu daug užsakymų buvo priimta, įvykdyta ir pristatyta užsakovams, o neįvykdžius užsakymų buvo gražinami pinigai. Tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiajam per maksimaliai sutartyje numatytą terminą užsakymas nebuvo atliktas t.y. baldai nepagaminti, todėl kaltinamoji turėjo galimybė gražinti avansą, tačiau to nepadarė. Todėl darytina išvada, kad kaltinamoji, nukentėjusiojo kaip avansą sumokėtus pinigus turėjo tikslą pasisavinti.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę kaltinamajai, teismas atsižvelgia, kad padarytas vienas nusikaltimas, tyčinis, nesunkus, nesukėlęs sunkių pasekmių. Atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji yra teista, teistumas neišnykęs, todėl kaip recidyvui, jai skirtina laisvės atėmimo bausmė. Parenkant jos dydį, teismas atsižvelgia į padarytos veikos sunkumą, į padarytos žalos dydį, į tai, kad kaltinamoji turi mažametę dukrą, todėl jai skirtina švelnesnė negu straipsnio sankcijose numatytas bausmės vidurkis.

Byloje pareikštas nukentėjusiojo J. B. civilinis ieškinys 400 litų sumai turtinei žalai atlyginti. Kaltinamoji su ieškiniu sutinka. Kadangi kaltinamoji nusikaltimu padarytos žalos neatlygino, ją pripažįsta, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, jį priteisiant iš kaltinamosios.

Advokato išlaidos 592,90 Lt, nagrinėjant bylą suimtos kaltinamosios atžvilgiu tenka valstybei, jos nepriteistinos iš kaltinamosios, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji nuo 2013-01-21 atlieka terminuotą laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, realiai neturi galimybės dirbti.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR BPK 301-303 str. teismas

nusprendė:

S. L. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 str.1d. ir nubausti laisvės atėmimu keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1,9 dalimis bausmę subendrinti su 2014-05-20 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu jas iš dalies sudedant paskirti laisvės atėmimą keturiems metams dviem mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią skaityti nuo suėmimo vykdant 2012-04-16 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Vadovaujantis BK 66 str. į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo bei suėmimo terminą nuo 2009-12-01 iki 2010-04-30.

Priteisti iš S. L. J. B. keturis šimtus litų turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o suimtos kaltinamosios nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Laima Lubauskienė