Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovui Virginijui Kerui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. D. ieškinį atsakovams A. B., Z. B., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, D. D., S. D. dėl žalos atlyginimo ir įpareigojimo pašalinti pavojų keliantį medį, išvadą duodančios institucijos - Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, Šiaulių rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovo atstovė advokatė Daiva Rusakienė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai ieškinyje nurodytais motyvais ir priteisti iš atsakovų ieškovui visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė Z. B. teismo posėdyje nedalyvavo, nors apie teismo posėdžio vietą ir laiką jai pranešta tinkamai. Atsakovė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą neprašė, todėl byla išnagrinėta iš esmės atsakovei teismo posėdyje nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).

Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, D. D. ir S. D. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jie informuoti tinkamai, bylos nagrinėjimą atidėti neprašė. Dėl to byla išnagrinėta iš esmės tretiesiems asmenims nedalyvaujant teismo posėdyje (CPK 247 str. 2 d.).

Išvadą byloje teikiančios institucijos, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovas Virginijus Keras teismo posėdyje palaikė išvadą (el. b. medž. 58 l.) bei nurodė, kad institucijos atstovai 2018 m. liepos 12 d. apžiūrėjo adresu (duomenys neskelbtini) augantį apie 100 cm skersmens klevą ir nustatė medžio kamiene ištisinį skilimą, apatinėje išorinėje dalyje yra susiformavęs puvinys, drevėse matomas medienos suminkštėjimas, medžio lajoje vienos iš skeletinių šakų dalis yra išlūžusi, medyje yra nudžiūvusių šakų. Taigi medis kelia grėsmę žmonėms ir turtui, jo pašalinimas žalos aplinkai (kraštovaizdžiui) nesukels.

Išvadą teikianti institucija, Šiaulių rajono savivaldybės administracija pateikė išvadą (el. b. medž. 54-55 l.), kurioje nurodė, jog pas atsakovą žemės sklype augantis klevas yra priskirtinas saugotiniems medžiams, todėl saugotino medžio kirtimo darbams reikalingas savivaldybės leidimas, kuris išduodamas atlyginus medžio vertę. Prašė bylą nagrinėti institucijos atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovo vardu registruota nuosavybės teisė į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), su juose esančiais pastatais (el. b. medž. 16-19, 20-22 l.). Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ribojasi su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), kuriame šalia žemės sklypo ribos auga 5 medžiai (el. b. medž. 13, 14 l.). Ieškovas prašo įpareigoti atsakovus pašalinti medį (klevą), plane pažymėtą Nr. 1. Iš ieškinio turinio ir ieškovo atstovės paaiškinimų, duotų teismo posėdyje, matyti, kad 2018-06-21 apie 21.00 val. minėto medžio šakos lūžo ir krito į ieškovo valdomą žemės sklypą, kur išlaužė tvoros dvi sekcijas bei apgadino ieškovo žemės sklype augusius želdinius. Minėtas aplinkybes patvirtina prie ieškinio pridėtos nuotraukos (el. b. medž. 25-44 l.), iš kurių matyti ieškovo žemės sklype esančios nulūžusios medžio šakos, išversta tvora, tvora ir medžių šakos užkritusios ant žemaūgių želdinių, taip pat matyti medžio kamiene lūžimo vieta. Dėl tvoros išvertimo ieškovas patyrė 37,98 Eur žalą (el. b. medž. 15 l.). Minėtų aplinkybių teismo posėdyje atsakovas neginčijo.

Be to, ieškovo prie ieškinio pridėti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovas 2018-07-02 su prašymu dėl pavojaus keliančių želdinių (t.y., ginčo medžio) šalinimo kreipėsi į Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrių (el. b. medž. 8-9 l.), kuriame nurodė 2018-06-21 įvykio aplinkybes, prašė apžiūrėti atsakovų žemės sklype augantį keliantį pavojų medį bei prašė išduoti leidimą minėtą medį pašalinti. Šiaulių rajono savivaldybės administracija 2018-07-16 raštu Nr. S9-613(3.3) (el. b. medž. 10 l.) informavo ieškovą, kad 2018-07-12 buvo apžiūrėtas galimai grėsmę keliantis medis ir nustatytas medžio kamiene ištisinis skilimas, apatinėje išorinėje dalyje yra susiformavęs puvinys, drevėse matomas medienos suminkštėjimas, medžio lajoje vienos iš skeletinių šakų dalis yra išlūžusi, medyje yra nudžiūvusių šakų, todėl medis yra pavojingas, kelia grėsmę žmonėms ir turtui. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas medis priskirtinas saugotiniems medžiams, kuriam kirsti reikalingas savivaldybės leidimas, o jis išduodamas želdinių savininkui pagal jo pateiktą užpildytą nustatytos formos prašymą, savivaldybės administracija raštu informavo atsakovą apie tai, kad jo privačioje žemėje auga pavojingas žmonėms ir turtui medis ir išsiuntė užpildyti nustatytos formos prašymą šiam medžiui kirsti.

Be kita ko, ieškovas išsiuntė registruotu paštu atsakovui 2018-07-26 pretenziją dėl žalos atlyginimo ir pavojų keliančio medžio šalinimo, kuria ragino atsakovą iki 2018-08-15 atlyginti padarytą žalą bei pranešti, kada numatomas pavojų keliančio medžio pjovimas (el. b. medž. 11-12 l.).

Ieškovas šioje byloje reiškia prevencinį ieškinį, prašydamas atlyginti patirtą žalą bei įpareigoti atsakovus pašalinti grėsmę keliantį medį. Byloje nėra ginčo dėl žalos dydžio ar 2018-06-21 įvykio aplinkybių, atsakovai taip pat neginčijo, kad jis nesiėmė jokių veiksmų atsiradusiai žalai atlyginti ir galimai ateityje kilsiančiai žalai išvengti, tačiau atsakovas teismo posėdyje teigė, kad ieškovas yra atsakingas dėl to, kad 2018-06-21 lūžo medis, nes jis genėjo minėto medžio šakas iki įvykio, dėl ko buvo pažeistas medis.

CK 6.255 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog realus pavojus, kad ateityje gali būti padaryta žalos, yra pagrindas prevenciniam ieškiniui pareikšti. Prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę. Tai vienas iš civilinių teisių gynimo būdų, kurio tikslas – užkirsti kelią potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, kurie gali padaryti žalos. Prevencinį ieškinį gali pareikšti asmuo, kuriam gresia žala. Jis turi įrodyti, kad atsakovo veikla kelia realų pavojų ir yra reali žalos tikimybė. Reiškiant prevencinį ieškinį žala gali būti jau padaryta, gali būti dar nepadaryta, bet turi būti ieškovo įrodoma potenciali žalos atsiradimo grėsmė ateityje, atsakovo veiksmų neteisėtumas ir siekiama žalos grėsmę pašalinti.

Prevencinio ieškinio pateikimo sąlygos yra: 1) siekimas apginti daiktines teises nuo žalos darymo ateityje; 2) reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai; 3) realus pavojus, kad ateityje teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ar padaryta žala, arba ateityje bus tęsiami teises pažeidžiantys veiksmai ar žalos darymas; 4) kaltė nėra būtina šio ieškinio sąlyga, nes šis ieškinys paprastai reiškiamas dėl ateityje numatomų atlikti, bet dar neatliktų neteisėtų veiksmų. Ta aplinkybė, kad prevenciniu ieškiniu galima reikalauti užkirsti kelią pasirengimui atlikti neteisėtus veiksmus, nutraukti jų tęsimą ar juos pašalinti, kai jie jau daromi, nepaneigia šios taisyklės; 5) prevencinis ieškinys gali būti reiškiamas tol, kol egzistuoja grėsmė padaryti žalos, todėl ieškinio senaties terminas grėsmės egzistavimo metu nuolat atsinaujina.

Prevenciniu ieškiniu siekiama uždrausti atsakovui veiksmus, kurie kelia realų pavojų žalai ar nuostoliams atsirasti. Juo reikalaujama ne žalos ar nuostolių, o siekiama užkirsti kelią, kad jų ateityje neatsirastų. Realios grėsmės aplinkybę, kaip prevencinio ieškinio sąlygą, turi įrodyti ieškovas. Ji nepreziumuojama. Jeigu panašaus pobūdžio ar analogiški veiksmai jau yra atlikti ir sukėlė žalą, tai tokia aplinkybė gali būti pagrindas tęsiamų veiksmų ar numatomų analogiškų veiksmų žalingoms pasekmėms vertinti analogiškai, bet pagal CK 6.255 straipsnį minėtos aplinkybės nenumatytos kaip realios grėsmės prezumpcija. Ši aplinkybė turi būti konkrečioje situacijoje įvertinta kaip vienas iš svarbių bylos aspektų. Ieškovas pagal prevencinį ieškinį įrodinėdamas realų pavojų turi įrodyti, jog jo teisėms gresia konkretus pavojus, jog yra faktų ir aplinkybių, kurie kelia jo teisių pažeidimo pavojų. Realią grėsmę gali patvirtinti atsakovo konkretūs veiksmai, iš kurių gali atsirasti žalos. Tai gali būti pasirengimas tokiems veiksmams, pavojų gali rodyti teisę pažeidžiančių veiksmų nepripažinimas iš atsakovo pusės, neteisėti veiksmai su žalos atsiradimo galimybe gali būti susiję netiesiogiai, bet sudarytų objektyvią galimybę asmens teisių pažeidimui ar žalai arba taptų pagrindu padaryti dar kitus neteisėtus veiksmus.

Neteisėti veiksmai teisėje suprantami kaip teisei prieštaraujantys ar teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai. Prevencinio ieškinio, kaip civilinės atsakomybės instituto, tenkinimo sąlyga – neteisėti veiksmai – suprantami kaip teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai, kurių pasekmė būtų žalos ateityje padarymas. Žala ar nuostoliai šiuo atveju turi būti suprantami kaip būsimų neteisėtų veiksmų potenciali pasekmė. Tokiu atveju ieškovas turi įrodyti atsakovo būsimus neteisėtus veiksmus ir kad dėl jų gali atsirasti žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008).

Pagal byloje nustatytas aplinkybes, ginčas kilo dėl klevo, kurio kamieno diametras apie 100 cm, pašalinimo. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 206 „Dėl Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ (Žin., 2008, Nr. 33-1151; TAR, 2018-06-05, Nr. 2018-09339) priedo 4.2. punktą kitos paskirties žemėje daugiabučių gyvenamųjų pastatų, bendrabučių, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijose privačioje žemėje ne mieste augantys klevai, kurių kamieno diametras didesnis kaip 30 cm skersmens yra priskiriami saugotiniems medžiams.

Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog želdynų ir želdinių savininkai ir valdytojai privalo išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus ir taikyti kovos su kenkėjais ir ligomis priemones. Pagal to paties įstatymo 20 straipsnio 3 dalį saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejus, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo (Žin., 2008, Nr. 17-611) (toliau – Aprašas) 9. punkte nustatyta, kad saugotinų medžių kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą, išskyrus 10 punkte nurodytus atvejus, leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui (toliau – Leidimas) (1 priedas) ir atlyginus, išskyrus 12 punkte nurodytus atvejus, medžių ir krūmų vertę, nurodytą leidime. Minėtas leidimas išduodamas želdynų ir želdinių savininkui ar valdytojui (įskaitant ir seniūnijas), kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui pateikus savivaldybei argumentuotą nustatytos formos prašymą (Aprašo 13.1. p.).

Nagrinėjamu atveju pagal byloje esančius įrodymus nustatyta, kad atsakovų žemės sklype auga pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai bei turtui keliantis medis, kuris yra priskirtas saugotiniems medžiams. Atsakovams yra žinoma, kad medis yra senas bei kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai bei turtui, nes jo šaka 2018-06-21 apie 21.00 val. lūžo ir padarė žalos ieškovui, jie buvo informuoti savivaldybės administracijos apie medžio būklę bei veiksmus, kuriuos jiems reikėtų atlikti siekiant pašalinti pavojų keliantį medį, gavo siųstą prašymo formą leidimui saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui gauti. Tačiau nei raginami ieškovo, nei savivaldybės administracijos atstovų nesiima veiksmų pašalinti pavojų keliantį medį. Pažymėtina, kad atsakovo teiginio, jog neva medžio būklė pablogėjo ieškovui nugenėjus medžio šakas yra nepagrįsta jokiais rašytiniais įrodymais, taip pat eksperto ar specialisto išvada, byloje nėra kitų įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovas genėjo medį (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad atsakovai, siekdami išsaugoti medį, privalo imtis aktyvių veiksmų, kad medis būtų atkurtas, pašalintos jo pažeistos dalys (Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 15 str. 1 d.), tačiau byloje nėra šiuos atsakovų veiksmus patvirtinančių įrodymų, o ir pats atsakovas teismo posėdyje nenurodė, kad tokių veiksmų ėmėsi. Atsižvelgiant į tai spręstina, kad yra visos sąlygos prevenciniam ieškiniui tenkinti, nes ieškovas šiuo ieškiniu siekia apginti savo kaip nekilnojamojo daikto ir jo priklausinių savininko teises nuo žalos ateityje darymo, t. y., turto sugadinimo, atsakovai nevykdo įstatymuose nustatytos pareigos tinkamai rūpintis jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančiu pripažintu saugotinu medžiu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad yra realus pavojus, jog atsakovai ir ateityje nevykdys šios įstatyme nustatytos pareigos, dėl ko gali būti padaryta žala ieškovui (sugadintas turtas), todėl ieškinys dalyje dėl įpareigojimo pašalinti pavojų keliantį medį tenkintinas visiškai (CPK 270 str.).

Kadangi leidimas kirsti saugotiną medį išduodamas tik žemės sklypo, kuriame auga planuojamas kirsti medis, savininkui, todėl tik atsakovai gali būti įpareigoti pašalinti pavojų keliantį medį, ir ieškovui nenustatytina teisė pačiam įvykdyti sprendimą. Atitinkamai atsakovams, neįvykdžius sprendimo per teismo nustatytą terminą, skirtina bauda už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną (CPK 273 str. 3 d.). Be to, kadangi leidimas kirsti saugotiną medį išduodamas per 30 darbo dienų nuo prašymo išduoti tokį leidimą pateikimo (Aprašo 13.8. p.), todėl nustatytinas ilgesnis terminas pašalinti grėsmę keliantį medį.

Be to, ieškovas prašo priteisti iš atsakovų solidariai 37,98 Eur žalą. Atsakovai neginčijo žalos padarymo fakto ir dydžio, aplinkybių.

Civilinė atsakomybė yra vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų, kaip turtinė prievolė, atsirandanti esant civilinės teisės pažeidimui. Tokios turtinės prievolės viena šalis turi teisę reikalauti kompensuoti jos patirtą žalą, o kita šalis privalo tą žalą atlyginti (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Priklausomai nuo neteisėtų veiksmų pobūdžio (pažeidimo objekto), skiriama sutartinė ir deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.245 straipsnio 2 dalis). Galimi atvejai, kai tarp šalių egzistuojant sutartiniams teisiniams santykiams vienai iš jų padaroma žala tokiais veiksmais, kurie nėra pripažįstami sutarties pažeidimu. Tokiu atveju spręstina dėl deliktinės atsakomybės taikymo. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad asmuo savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Deliktinės civilinės atsakomybės taikymo tikslas – grąžinti nukentėjusį asmenį į padėtį, kurioje jis būtų likęs, jei nebūtų buvę delikto.

Reikšdamas ieškinį dėl civilinės atsakomybės taikymo, ieškovas turi įrodyti tokios atsakomybės taikymo sąlygas – atsakovo neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos, kaltę (išskyrus įstatymo ar sutarties nustatytus atvejus, kai atsakomybė atsiranda be kaltės) (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), auga 5 medžiai (klevai). 2018-06-21 apie 21.00 val., pučiant stipriam vėjui, lūžo vieno iš klevų šakos, kurios krisdamos į ieškovo žemės sklypą sulaužė 2 tvoros sekcijas bei želdinius, dėl ko ieškovas patyrė 37,98 Eur žalą. Byloje nustatyta, kad atsakovai buvo ne kartą raginami genėti minėtą medį, jį tinkamai prižiūrėti, nes tik jie, būdami žemės sklypo savininkai, galėjo šiuos veiksmus atlikti, tačiau jie tinkamai pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje, tvarkyti ir prižiūrėti želdinius neatliko, dėl ko lūžo minėto medžio šakos. Kad minėto medžio šakos lūžo dėl kitų priežasčių, byloje nenustatyta. Be to, 2018-07-12 aplinkos apsaugos specialistai nustatė ištisinį medžio kamieno skilimą, apatinėje dalyje susiformavęs puvinys, drevėse matomas medienos suminkštėjimas, medžio lajoje vienos iš skeletinių šakų dalis yra išlūžusi, medyje yra nudžiūvusių šakų. Šios aplinkybės, taip pat tai, kad atsakovas teismo posėdyje pripažino, jog medis yra senas, patvirtina, kad byloje įrodytos visos civilinės deliktinės atsakomybės sąlygos: neveikimas, žala, priežastinis ryšys tarp žalos ir neveikimo bei kaltė, kuri pasireiškė kaip nepakankamas rūpestingumas. Todėl šioje dalyje ieškinys taip pat tenkintinas visiškai (CPK 270 str.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).

Ieškovas byloje sumokėjo 100,00 Eur žyminį mokestį (el. b. medž. 23 l.), tačiau mokėtinas žyminis mokestis yra 90,00 Eur (75,00 Eur +15,00 Eur), todėl ši suma priteistina iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovui (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.), o 10,00 Eur žyminio mokesčio permoka grąžintina ieškovui (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

Be to, ieškovas prašo priteisti iš atsakovų 350,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (el. b. medž. 66-69 l.). Prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti pagrįstos ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (Žin., 2004, Nr. 54-1845; TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968), todėl, ieškinį tenkinus visiškai, priteistinos lygiomis dalimis iš atsakovų ieškovui.

Teismas šioje byloje patyrė 14,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios priteistinos valstybei lygiomis dalimis iš bylą pralaimėjusių šalių (CPK 92 str., 93 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su vėlesniais pakeitimais ir papildymais).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš atsakovų A. B., a. k. nežinomas, ir Z. B., a. k. nežinomas, ieškovui R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 37,98 Eur (trisdešimt septynių eurų, 98 ct) žalos atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo A. B., a. k. nežinomas, ieškovui R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 220,00 Eur (dviejų šimtų dvidešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės Z. B., a. k. nežinomas, ieškovui R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 220,00 Eur (dviejų šimtų dvidešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Įpareigoti atsakovus A. B., a. k. nežinomas, ir Z. B., a. k. nežinomas, per 40 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti (nupjauti) pavojų žmonėms ir turtui keliantį medį (klevą, plane pažymėtą 1), o šio įpareigojimo teismo nustatytu terminu neįvykdžius, skirti atsakovams 20,00 Eur (dvidešimties eurų) dydžio baudą, mokamą į valstybės biudžetą, už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško sprendimo įvykdymo.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų A. B., a. k. nežinomas, ir Z. B., a. k. nežinomas, valstybei po 7,08 Eur (septynis eurus, 8 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, įmokos kodas – 5660).

Grąžinti ieškovui R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 10,00 Eur (dešimties eurų) žyminio mokesčio, sumokėto Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos 2018-09-27 Perlo terminale, dalį.

Nutartį dalyje dėl žyminio mokesčio grąžinimo pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.