Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. A., institucijos, priėmusios nutarimą, atstovui Daliui Mikulskiui, nukentėjusiosios I. B. atstovei advokatei Svetlanai Radionovai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo (APT) bylą pagal M. A. skundą dėl Vilniaus m. Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) 1 policijos komisariato (1 PK) Viešosios policijos (VP) Žvėryno policijos nuovados (PN) nutarimo panaikinimo, nukentėjusioji I. B., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus m. VPK 1 PK VP Žvėryno PN tyrėjas 2007-08-31 surašė ATP protokolą M. A. už Kelių eismo taisyklių (KET) 193.10 punkto reikalavimų pažeidimą, t.y. už tai, kad ji 2007-07-25 09.00 val. Vilniuje, Traidenio g. 10 vairuodama automobilį (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) pastatė jį vietoje, kur jis trukdė kitų transporto priemonių eismui. Nurodyta, kad atsakomybė už tai numatyta LR ATPK 124¹ str. 4 d. (b. l. 10).

Vilniaus m. VPK 1 PK VP Žvėryno PN tyrėjas vyr.inspektorius 2007-11-26 nutarimu Nr.E536508 M. A. už pažeidimo, numatyto LR ATPK 124¹ str. 4 d., padarymą skyrė 125 litų baudą (b. l. 11).

M. A. padavė teismui skundą, kuriuo prašo nutarimą panaikinti. Paaiškino, kad žemės sklypas, kuriame buvo paliktas jos automobilis ir kuriame dėl eismo trukdymo kilo ginčas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems keturių namo butų savininkams, tame tarpe ir jai. Vadovaujantis privatinės teisės normomis, žemės sklypo naudojimo klausimai gali būti sprendžiami tik šio sklypo savininkų sutarimu ir teisinius santykius, atsirandančius bendrai naudojant žemės sklypą, reguliuoja privatinės, o ne viešosios teisės normos. Žemės sklype Traidenio g. 10, Vilniuje, nėra kelio ta prasme, kaip kelią apibrėžia įstatymai, todėl nėra prasmės kalbėti ir apie eismą šiame žemės sklype. Nesant eismo, negali būti ir jo trukdymo. Skundžiamo nutarimo absurdiškumą iliustruoja ir tai, kad ji negali žinoti, ar kuriuo nors metu garaže yra kaimyno automobilis, ir ar jis ketina atvažiuoti (išvažiuoti) tuo automobiliu į savo garažą. Tik tam, kad „netrukdytų eismui“ ji negali pasinaudoti savo teise statyti automobilį jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame sklype, t.y. kaimyno teisė statyti automobilį garaže paneigia jos teisę. Neneigia, kad jos veiksmai sukėlė nepatogumų kaimynui, tačiau mano, kad visus nesutarimus dėl sklypo naudojimo galima išspręsti vadovaujantis privatinės teisės normomis. Žemės sklype nėra nustatytų servitutų, savininkai nėra sutarę, kad žemės sklypas bus naudojamas patekimui į garažą. Visuotinai žinomas daiktinės teisės principas, kad statinio buvimas ir (arba) naudojimas savaime negali apspręsti žemės sklypo, ant kurio stovi tas statinys, paskirties ir nulemti jo teisinės padėties, jei nėra atitinkamų teisės aktų ar susitarimų. Todėl iki susitarimo su kaimynais sudarymo arba teismo sprendimo tuo klausimu įsiteisėjimo, pareigūnai neturi jokio pagrindo svarstyti ir pagal viešosios teisės normas vertinti jos veiksmus naudojantis jos žemės sklypu ir administracinėmis priemonėmis išspręsti civilinį teisinį ginčą. Pareigūnas teisingai nustatė, kad yra suderinta sklypo savininkų valia dėl patekimo automobiliais į ginčo sklypą, tačiau iš šio fakto pareigūnas padarė klaidingą ir niekuo nepagrįstą išvadą, jog tas susitarimas apima ir įtvirtina vieno iš savininkų teisę apskritai patekti į garažą automobiliu, o jei ir apimtų bei įtvirtintų tokią teisę – kad ją išplečia tiek, jog ji paneigia kitų savininkų teisę žemės sklype palikti savo daiktus. Nurodo, kad nutarime yra aiškus prieštaravimas tarp nustatytų faktų – pareigūnas nustatęs, kad savininkai susitarė dėl to, jog į sklypą galima patekti transporto priemonėmis ir jas palikti sklype stovėjimui, padarė išvadą, kad jos tokie veiksmai, t.y. transporto priemonės palikimas stovėjimui, yra neteisėti ir turi būti baudžiami.

Teismo posėdyje M. A. skundą palaikė. Papildomai paaiškino, kad atliktas tyrimas yra neobjektyvus ir neišsamus, nes visą bylos nagrinėjimo laikotarpį tyrėjai leido jai suprasti, kad jie siekia, jog byla pasiektų administracinį teismą, kad tyrėjus „spaudžia“ kaimynė I. B. . Tyrimo neišsamumą rodo tai, kad nebuvo renkami duomenys apie garažo bei žemės sklypo savininkus, nebuvo pateikiami raštiški atsakymai į jos paklausimus, byloje privelta klaidų, pvz., tyrėjo S. D. surašytame teikime nurodoma, kad M. A. šeima turi du automobilius Saab 900, kai iš tikrųjų jos šeima tuo metu turėjo vieną Saab 900, o kitą - Saab 9-5. Nors ji baudžiama, kad neteisingai pastatė automobilį Saab 900, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raudonos spalvos, tačiau nuotraukose užfiksuotas automobilis Saab 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) juodos spalvos. 2007-07-24 ir 2007-07-25 dienos nuotraukose užfiksuoti stovintys abu automobiliai netrukdo A. B. išvažiuoti iš garažo, nes buvo palikti daugiau negu 5 metrai pravažiavimui. Neteisingai aprašyta 2007-07-25 dienos įvykių seka. Tyrėjui apsilankius, automobilis Saab 900, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patrauktas, tuo tarpu kitas automobilis Saab 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo taip, kad netrukdė A. B. išvažiuoti iš garažo. Tačiau po kurio laiko tyrėjas grįžo ir paprašė patraukti ir šį automobilį. Tuo tarpu bylos medžiagoje užfiksuota, kad po tyrėjo apsilankymo automobilis buvo patrauktas, tačiau į jo vietą buvo pastatytas kitas, tų pačių kaimynų automobilis Saab 900, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) M. A. neneigia pastačiusi toje vietoje automobilį, tačiau teigia, kad ji turi teisę bendros nuosavybės teise priklausančioje žemėje atsivežti ir iškrauti daiktus į kieme esantį ir jai priklausantį sandėlį. M. A. pareiškė prieštaravimus dėl I. B. įtraukimo nukentėjusiąja, nes jos žiniomis I. B. nuosavybės teise nepriklauso garažas Traidenio g. 10A ir tame garaže I. B. nelaiko savo automobilio. Paaiškino, kad per bendro naudojimo žemę eina keliukas, kuriuo naudojasi visi kaimynai. Tuo metu gatvėje, kur paprastai ji stato automobilis, žydėjo liepos ir nuo jų žiedų medumi aplipo automobilis. Ji pažiūrėjo, kad nėra kaimyno, ir pastatė automobilį ant keliuko, esančio bendro naudojimo žemėje. 2007-07-25 pastatė raudonos spalvos automobilis. Kai buvo atėjęs pareigūnas, jos automobilis stovėjo taip, kad kita mašina negalėjo išvažiuoti. Prašė skundą tenkinti ir panaikinti nutarimą.

Nukentėjusiosios I. B. atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Bendro naudojimo sklypu būtina naudotis taip, kad nebūtų pažeistos niekieno teisės. Pripažinta, kad sklype esantis keliukas naudojamas važiavimui. Pati M. A. pripažino, kad jos automobilis trukdė išvažiuoti. Prašė skundą atmesti. Nukentėjusioji I. B. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.

Institucijos, priėmusios nutarimą, atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad atlikus tyrimą buvo nustatyta, jog M. A. automobilis buvo pastatytas taip, kad trukdė važiuoti kitam automobiliui. M. A. atsakomybėn patraukta pagrįstai. Prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn M. A. patraukta už tai, kad 2007-07-25 apie 9.00 val. Vilniuje, Traidenio g. 10 kieme, bendro naudojimo žemės sklype, pastatė jai priklausantį automobilį Saab 900, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip, kad jis trukdė kitų transporto priemonių eismui.

Byloje nėra ginčijama M. A. teisė statyti automobilį bendrosios nuosavybės teise priklausančiame sklype. M. A. nėra baudžiama už tai, kad pastatė automobilį bendro naudojimo žemėje. M. A. administracinėn atsakomybėn patraukta už KET reikalavimų pažeidimą, o būtent už tai, kad pastatė savo automobilį taip, kad jis trukdė kitų transporto priemonių eismui. Dėl to policijoje buvo gautas asmens, kurio teisės buvo pažeistos, skundas (b. l. 16). M. A. vairuotoja automobilį ir privalo žinoti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus. KET 53 p. apibrėžia bendrąsias eismo dalyvių pareigas ir nurodo, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui bei aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių. KET 193.10 jau konkrečiai reikalauja, kad draudžiama sustoti ir stovėti ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus arba kliudytų kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui. KET reikalavimų pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę, nustatytą LR ATPK.

Pati M. A. teismo posėdyje pripažino, kad bendro naudojimo žemėje yra keliukas, kuris visų bendro naudojimo žemės savininkų sutarimu yra naudojamas važiavimui. Vadinasi, visi bendro naudojimo žemės savininkai žeme ir jame esančiu keliuku važiavimui privalo naudotis taip, kad nebūtų trukdoma bet kuriam žemės savininkui bet kuriuo metu važiuoti tuo keliuku. Be to, tokiu savo paaiškinimu nagrinėjant bylą teismo posėdyje M. A. prieštarauja skundo teiginiams, kad žemės sklype nėra kelio ta prasme, kaip jį apibrėžia įstatymai. KET 17 p. nurodoma, kad kelias – eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias juostas. Tai reiškia, kad žemės naudojimo paskirtis lemia, ar žemės juosta yra kelias ar ne. Savo paaiškinimu, kad bendro naudojimo žemėje yra keliukas, kuriuo naudojasi visi kaimynai, M. A. pripažįsta, kad keliuku vyksta eismas. Tai patvirtina ir į bylą pateiktos nuotraukos (b. l. 17-19), kuriose matyti, kad automobiliai stovi ant keliuko.

Liudytojas S. D. teismo posėdyje parodė, kad buvo gautas I. B. skundas telefonu, todėl jis atvyko patikrinti faktų. Rado automobilį, kuris trukdė išvažiuoti iš garažo ir kiemo. M. A. teismo posėdyje pripažino, kad 2007-07-25 tuo metu, kai buvo atvykęs tyrėjas, jos automobilis stovėjo taip, kad kiti automobiliai pravažiuoti negalėjo. Iš sudarytos schemos (b. l. 22) aiškiai matyti, jog automobilis Saab 900, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi ant keliuko, ir stovi taip, kad kita transporto priemonė negali tuo keliuku važiuoti. O tai reiškia, kad automobilis Saab 900, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2007-07-25 trukdė eismui. Į bylą pateiktos nuotraukos (b. l. 18-19) tik patvirtina faktą, kad pastačius ant keliuko automobilį, kitas automobilis tuo keliuku važiuoti jau nebegali. Vadinasi administracinėn atsakomybėn už KET 193.10 p. reikalavimų nesilaikymą M. A. patraukta pagrįstai, nes ji paliko taip stovėti automobilį. M. A. paaiškinimai, kad ji negalėjo žinoti, ar tuo metu garaže yra kaimyno automobilis, ar tas kaimynas norės važiuoti, kad žemės savininkai nėra sutarę sklypą naudoti patekimui į garažą, negali būti pateisinimu padarytam pažeidimui. Kaip tik dėl to, kad M. A. nežinojo, ar taip pastatydama savo automobilį netrukdys kam nors važiuoti, ji privalėjo automobilį statyti taip, kad jis niekam netrukdytų važiuoti. Pagrindo manyti, kad taip statydama automobilį gali trukdyti kitų automobilių eismui, M. A. turėjo, nes pati 2007-08-31 rašytame paaiškinime nurodė, jog maždaug prieš metus kaimynas A. B. prašė jos ir jos vyro neužstatyti išvažiavimo iš garažo (b. l. 24 antra pusė). Teismo posėdyje M. A. pripažino, kad sklype esantis keliukas naudojamas važiavimui visų kaimynų, todėl nesvarbu, ar tuo keliuku važiuojama į garažą, ar kur nors kitur.

M. A. pastebėtos klaidos bylos medžiagoje nėra esminės ir grubiai pažeidžiančios jos teisę į gynybą. ATP protokole pažeidimo esmė suformuluota aiškiai, nurodyta, kokių teisės aktų reikalavimus M. A. pažeidė. Bylos medžiagoje esantys įrodymai svarbūs tik tie, kurie patvirtina, jog 2007-07-25 apie 9.00 val. Traidenio g. 10, Vilniuje M. A. pastatė ir paliko stovėti automobilį Saab 900, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip, kad jis trukdė kitų transporto priemonių eismui (I. B. pareiškimas, b. l. 16, tyrėjo S. D. 2007-07-25 tarnybinis pranešimas, b. l. 20-21, planas – schema, b. l. 22, I. B. 2007-08-27 paaiškinimas, b. l. 23, M. A. 2007-08-31 paaiškinimas, b. l. 24).

Dėl I. B. pripažinimo nukentėjusiąja. I. B. nukentėjusiąja pripažinta teismo 2008-01-03 nutartimi, kadangi ji pareiškimu kreipėsi į Žvėryno policijos nuovadą, prašydama sudrausminti kaimynus, užstatančius įvažiavimą į kiemą ir išvažiavimą iš garažo, priklausančio jos tėvui. Pagal LR ATPK 273 str. nukentėjęs yra asmuo, kuriam administraciniu teisės pažeidimu padaryta moralinė, fizinė ar turtinė žala. Kadangi I. B. padavė skundą policijos nuovadai dėl jos teisių pažeidimo, ji ir pripažinta nukentėjusiąja. Nukentėjusiosios įtraukimas į procesą M. A. veikos kvalifikavimui įtakos neturi.

Išnagrinėjus administracinę bylą, nenustatyta aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą (LR ATPK 250 str.). Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė ir bylą išnagrinėjo tam įgalioti pareigūnai. Administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs pareigūnas visapusiškai ir pilnai ištyrė bylos aplinkybes ir teisingai kvalifikavo teisės pažeidimo veiką. Nuobauda paskirta inkriminuoto pažeidimo sankcijos ribose, laikantis LR ATPK 30² str. reikalavimų, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Naikinti skundžiamą nutarimą pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p. ir 128 str., Administracinių teisės pažeidimo kodekso 262 str. 8 dalimi

nutarė:

Vilniaus m. VPK 1 PK VP Žvėryno PN 2007-11-26 nutarimą Nr.E536508, kuriuo M. A. už pažeidimo, numatyto LR ATPK 124¹ str. 4 d., padarymą paskirta 125 litų bauda, palikti nepakeistą ir M. A. skundo nepatenkinti.

Nutartis gali būti skundžiama apeliaciniu skundu per 10 dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.