Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2. Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.

2.1. Pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 25 d. tuo pagrindu, kad užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) Migracijos skyriui pateikė prašymą išduoti LLG ir pateikė dokumentus: UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) steigimo aktą, įstatus, vienintelio akcininko sprendimą dėl įstatinio kapitalo didinimo, akcininkų sąrašą, Bendrovės balansą, banko sąskaitos išrašą, paaiškinimus dėl Bendrovė veiklos vykdymo, trijų Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių darbo sutartis ir kitus dokumentus. Pareiškėjas nurodė, kad: yra (duomenys neskelbtini) pilietis, nuo 2015 m. vasario 4 d. įkūrė lietuvišką uždarąją akcinę bendrovę, kurios veikla šiuo metu yra automobilių prekyba ir kitų variklinių transporto priemonių pardavimas; jis yra vienintelis Bendrovės akcininkas ir direktorius; Bendrovė turi 280 vnt. akcijų, akcijos nominali vertė – 100 Eur, Bendrovės įstatinis kapitalas sudaro 28 000 Eur; Bendrovė sudariusi sutartį su (duomenys neskelbtini) banku; Lietuvos automobilių rinka pareiškėją domino kaip naujų investicijų šaltinis; Lietuvoje daug senesnio modelių automobilių, kurie paklausūs trečiose šalyse; jis apie Bendrovės veiklą galvoja labai rimtai, šiuo metu joje nuo 2015 balandžio mėn. dirba 3 lietuviai, kuriems mokamas minimalus darbo užmokestis (2 vadybininkai ir 1 buhalteris); vadybininkai suranda automobilius interneto tinklalapiuose, pagrindiniai interneto puslapiai – www.autogidas.lt, www.autoplius.lt, www.skelbiu.lt, taip pat vyksta į Kauno automobilių turgų; sutarus dėl automobilių, važinėja po Lietuvą, apžiūri automobilius, jeigu tinka, palieka užstatą, vėliau surašoma pirkimo–pardavimo sutartis; nupirkti automobiliai pargabenami į Kauną ir statomi šalia namų, išvalomi, nuplaunami, vėliau parduodami; veiklos pobūdis – Lietuvoje nupirkti pigiau automobilius ir juos eksportuoti į užsienį (Libaną, Afrikos Respubliką, Belgiją, Vokietiją); automobiliai transportuojami į užsienį autovežiais, jų ieškoma internete, skambinama įmonėms, teikiančioms pervežimo paslaugas, paklausiama kaina; paslaugas perka iš įmonės, kuri pasiūlo mažiausią transportavimo kainą; gavęs LLG, pareiškėjas gyvens (duomenys neskelbtini).

Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsisakoma išduoti LLG užsieniečiui, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti LLG, neatitinka tikrovės. Nė vienas Lietuvos Respublikos teisės aktas neriboja, kiek tam tikru adresu gali būti registruota bendrovių buveinių. Adresu: (duomenys neskelbtini), tikrai buvo steigiami juridiniai asmenys, tačiau negalima teigti, jog tuo adresu įsteigti juridiniai asmenys nevykdo ūkinės-komercinės veiklos, o bendrovės steigiamos ir parduodamos tik užsieniečiams, kurie siekia gauti LLG, bet neketina realiai vykdyti ūkinės-komercinės veiklos. Lietuvoje yra nemažai fizinių asmenų, kurie steigia juridinius asmenis ir juos parduoda Lietuvos ir užsienio šalių fiziniams ir juridiniams asmenims. Akcijų įgijimas iš konkretaus fizinio asmens arba įmonės įregistravimas adresu, kur yra įregistruota daugiau įmonių, negali būti prezumpcija ar neginčijamas faktas, jog įmonė fiktyvi ir jokios realios veiklos nevykdo / nevykdys. Be to, ne visada Juridinių asmenų registre nurodyta buveinės vieta sutampa su veiklos vykdymo vieta.

2.7. Departamentas kaip viešojo administravimo subjektas saistomas gero administravimo principo imperatyvų (šis principas įtvirtintas Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje, taip pat tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje ir kt.)). Remiantis gero administravimo principu, valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalis, pagal kurią individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, taip pat įtvirtina viešojo administravimo subjektams pareigą priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) administracines bylas Nr. A502-1037/2010, Nr. A756-700/2008, Nr. A756-422/2009).

2. LLG užsieniečiui išduodamas ar keičiamas, jeigu yra bent vienas iš Įstatymo 40 straipsnyje nustatytų LLG išdavinio ar keitimo pagrindų, užsienietis atitinka Įstatymo 26 straipsnyje nustatytas leidimo gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių leidimas gyventi užsieniečiui gali būti neišduotas ar nepakeistas. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad LLG gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad atsisakoma išduoti LLG užsieniečiui, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi.

Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktus dokumentus ir apibendrinęs kitą turimą informaciją bei vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ginčijamame sprendime atsisakė pareiškėjui išduoti LLG.

3. Departamentas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad Departamentas neteisingai vertino tą aplinkybę, jog pareiškėjas tik ketina užsiimti teisėta veikla ir iš jo pateiktų dokumentų neatsispindi, kad jo įmonė užsiimtų kokia nors komercine veikla. Iki ginčijamo sprendimo priėmimo pareiškėjas buvo pateikęs šiuos Bendrovės veiklą patvirtinančius dokumentus: Bendrovės veiklos aprašymą, pareiškėjo pasirašytą paaiškinimą dėl įmonės veiklos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. rugsėjo 22 d. raštą Nr. 185/15 (jame nurodyta, kad įmonės sąskaitos likutis yra 25 506,65 Eur), UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą Bendrovės sąskaitos išrašą. Ginčijamame sprendime šie dokumentai išanalizuoti ir įvertinti.

3.1. Dviejuose pateiktuose paaiškinimuose nurodyta skirtinga veikla, kuria užsiima Bendrovė (viename paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad turi skaitmeninio spausdinimo įmonę (duomenys neskelbtini) ir ta pačia veikla ketina užsiimti Lietuvoje, kitame – kad Bendrovė užsiima prekyba automobiliais). Iš anksto parengtame veiklos aprašyme ir pareiškėjo asmeniškai parašytame paaiškinime (pateikiant prašymą Migracijos skyriuje) nurodyta visiškai skirtinga informacija, pavyzdžiui, asmeniškai pateiktame paaiškinime net neužsimenama, kad viena iš Bendrovės veiklos sričių Bendrovės prekyba automobiliais. Nors 2015 m. rugsėjo 23 d. Bendrovės veiklos aprašyme pareiškėjas nurodė, kad nuo 2015 m. buvo nupirkta 18 automobilių, pirkimo–pardavimo sutarčių ar kitokių vykdomą veiklą patvirtinančių dokumentų nepateikė (šias aplinkybes patvirtina ir Migracijos skyriaus 2015 m. spalio 1 d. raštas Nr. 20-S-176190).

3.2. Pateiktas sąskaitos išrašas patvirtina iš esmės tik tas aplinkybes, kad Bendrovė turi sąskaitą banke (sąskaita atidaryta 2015 m. balandžio 24 d.), 2015 m. rugsėjo 21 d. (t. y. 2 dienos iki prašymo išduoti leidimą gyventi pateikimo) pareiškėjas į ją pervedė 25 500 Eur, 2015 m. rugsėjo 22 d. iš šios sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą pareiškėjas pervedė tam tikrą sumą; jokių kitų operacijų sąskaitos išraše nenurodyta. Taigi, šis išrašas nepatvirtina, kad Bendrovė vykdė veiklą, atliko finansines operacijas, vykdė įsipareigojimus ar gavo pajamas.

4. Kiti Migracijos skyriaus atlikti veiksmai ir patikrinimai patvirtina ginčijamo sprendimo išvadas (t. y. kad yra rimtas pagrindas manyti, jog Bendrovė, kurios dalyvis, vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi) – Bendrovės registracijos adresu jokių Bendrovės veiklos požymių nenustatyta.

5. Iki ginčijamo sprendimo priėmimo pareiškėjas nebuvo pateikęs transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutarčių, jas pateikė tik su skundu teismui. Departamentas, įvertinęs šiuos dokumentus, mano, kad jie nepaneigia ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Išanalizavus pateiktas sutarčių kopijas pažymėtina, kad daugumoje sutarčių nurodytos jų sudarymo datos yra iki pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką (2015 m. rugsėjo 20 d.). Nors sutartyse nurodyta, kad jas sudarė pareiškėjas arba Bendrovė, Departamento vertinimu, jas pasirašė ne pats pareiškėjas (jo tuo metu ir nebuvo Lietuvos Respublikoje). Vienoje iš sutarčių nurodoma, kad sutartį pagal įgaliojimą pasirašė Ž. V., tačiau ji nėra Bendrovės darbuotoja (tai patvirtina Sodros duomenų bazės išrašas), o pareiškėjo pateiktame įgaliojime nurodoma, kad Ž. V. atstovauja asmeniškai pareiškėjui, tačiau ne Bendrovei (pats įgaliojimas išduotas anksčiau, negu įsteigta Bendrovė).

6. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 6 dalį fiktyvi įmonė – tai Juridinių asmenų registre įregistruotas privatus juridinis asmuo, kuris buvo įsteigtas ar įsigytas siekiant ne vykdyti šio juridinio asmens steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, o užsieniečiui –šio juridinio asmens dalyviui, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK), (toliau – ir dalyvis), vadovui, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo nariui – gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Tvarkos aprašo 100 punktas įtvirtina veiksnius, dėl kurių gali atsirasti pagrindas manyti, kad įmonė yra fiktyvi. Pareiškėjo atveju nustatytas ne vienas veiksnys, dėl kurio gali atsirasti pagrindas manyti, kad Bendrovė yra fiktyvi.

6.1. pateikti Bendrovės steigimo dokumentuose nurodytos vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentai neįrodo, kad Bendrovė realiai vykdo veiklą (Tvarkos aprašo 100.4 punktas) – Departamentui pareiškėjas nebuvo pateikęs sutarčių, kvitų, deklaracijų ar kitų Bendrovės veiklos vykdymą patvirtinančių dokumentų.

6.2. Bendrovė neturi tinkamų (pritaikytų) patalpų, kurios reikalingos pateiktuose įmonės vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentuose nurodytai veiklai vykdyti (pavyzdžiui, neįrengtos darbo vietos, patalpos nepritaikytos prekių laikymui, nesudaryta patalpų nuomos sutartis) (Tvarkos aprašo 100.6 punktas) – nors pareiškėjas viename paaiškinime nurodė, kad versis automobilių prekyba, o kitame – skaitmeninio spausdinimo paslaugomis, tačiau nepateikė jokių duomenų, kokiose patalpose įmonė vykdo ir ketina toliau vykdyti veiklą (pagal deklaruotos veiklos pobūdį tokios patalpos ar veiklos vykdymo vieta reikalingi).

6.4. Užsieniečio, kuris yra Bendrovės vadovas, kolegialaus valdybos ar priežiūros organo narys, atvykimo tikslas nėra darbas įmonėje(pavyzdžiui, užsieniečio darbo vieta yra užsienio valstybėje ir jo buvimas nėra reikalingas būtent Lietuvoje vykdant įmonės veiklą) (Tvarkos aprašo 100.3 punktas.) – pagal pareiškėjo pateiktą išvykų į užsienio valstybes sąrašą, taip pat spaudus kelionės dokumente nustatyta, kad pareiškėjas pirmą kartą į Lietuvos Respubliką atvyko 2015 m. rugsėjo 20 d., t. y. prieš kelias dienas iki prašymo išduoti LLG pateikimo dienos (2015 m. rugsėjo 25 d.), prieš tai, turėdamas Šengeno vizą, lankėsi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tačiau į Lietuvą nebuvo atvykęs (Bendrovės akcijas įsigijo ir direktoriumi tapo 2015 m. sausio 30 d.). Pareiškėjas niekaip kitaip nepaaiškino, nekonkretizavo, kad jo tikslas yra darbas Bendrovėje, o buvimas Lietuvoje būtinas Bendrovės veiklai vykdyti.

Departamentas , įvertinęs šių aplinkybių visumą, ginčijamame sprendime konstatavo, kad pareiškėjo atvykimo tikslas į Lietuvos Respubliką yra visai kitas, negu deklaruota, o Bendrovė įkurta vienu tikslu – padėti trečiųjų šalių piliečiams legalizuotis Lietuvos Respublikoje, tai yra rimtas pagrindas manyti, kad Bendrovė yra fiktyvi.

7. Departamentas kritiškai vertina pareiškėjo teiginį, kad Departamentas nepriėmė jo teiktų dokumentų, patvirtinančių Bendrovės vykdomą veiklą. Iki ginčijamo sprendimo priėmimo pareiškėjas nesikreipė į Departamentą su prašymu priimti dokumentus. Migracijos skyriui pateikdamas prašymą išduoti leidimą, pareiškėjas savo nuožiūra pateikė dokumentus apie Bendrovės veiklą, banko pažymas, veiklos aprašymą. Prašymo skiltyje „Papildomai noriu pareikšti“ jokių pastabų dėl nepriimtų ar norimų pateikti dokumentų nenurodyta. Migracijos skyriaus 2015 m. spalio 1 d. rašte Nr. 20-S-176190 nurodyta, kad pareiškėjas nepateikė ūkinę komercinę veiklą patvirtinančių dokumentų. Departamentas neturėjo pagrindo abejoti įstaigos, priėmusios pareiškėjo prašymą, oficialiame rašte nurodyta informacija, o įvertinus pateiktų ir surinktų duomenų visumą, nekilo abejonių, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog Bendrovė yra fiktyvi įmonė.

8. Departamentas nesutinka su pareiškėjo skunde nurodytais teiginiais, kad Departamentas, vadovaudamasis Tvarkos aprašo (2013 m. liepos 8 d. redakcija) 40.7 ir 55.4 punktais, privalėjo pareikalauti pareiškėją pateikti veiklos aprašymą ir papildomus dokumentus, patvirtinančius Lietuvos Respublikoje įregistruotos įmonės, įstaigos ar organizacijos veiklą Lietuvos Respublikoje.

8.1. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas prašymą išduoti LLG pateikė 2015 m. rugsėjo 25 d., šis prašymas buvo nagrinėjamas pagal Tvarkos aprašo 2015 m. gegužės 7 d. Redakciją.

8.2. Pagal Tvarkos aprašo 17.5 punktą užsienietis, norintis gauti ar pakeisti LLG, su prašymu išduoti ar pakeisti leidimą turi pateikti Aprašo 24.1–24.3, 24.6–24.34 ir 27 punktuose nurodytus dokumentus, patvirtinančius LLG išdavimo ar keitimo pagrindą, kuriuo užsienietis siekia gauti arba pasikeisti LLG. Pagal Aprašo 24.21 punktą Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą LLG išdavimo pagrindą patvirtina: įmonės įsteigimo ar įsigijimo dokumentai bei įstatai (nuostatai), dokumentai, patvirtinantys, kad ši įmonė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje (veiklos planas, ūkinę komercinę veiklą patvirtinančios sutartys, šios įmonės banko sąskaitos išrašas, metinė pelno mokesčio deklaracija, patalpų nuomos sutartis ar pan.) ir kad joje yra įsteigtos ne mažiau kaip 3 darbo vietos (arba ne mažiau kaip 5 darbo vietos, kai užsienietis atitinka Įstatymo 45 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai (darbo sutartys su šiais asmenimis), dokumentai, patvirtinantys, kad šios įmonės nuosavo kapitalo (ne AB ar UAB atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 Eur (pavyzdžiui, įmonės tarpinė finansinė ataskaita (balansas ar nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita)), iš kurių ne mažiau kaip 14 000 Eur arba ne mažiau kaip 260 000 Eur, kai užsienietis atitinka Įstatymo 45 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir dokumentai, patvirtinantys, kad šis užsienietis yra tokios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, arba yra įmonės dalyvis, kaip jis apibrėžtas CK, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

Taigi, pareiškėjas, siekdamas gauti LLG Įstatymo 45 straipsnio pagrindu, turėjo pareigą pats pateikti steigimo dokumentuose nurodytos veiklos vykdymą Lietuvos Respublikoje patvirtinančius dokumentus (taip pat ir ūkinę komercinę veiklą patvirtinančios sutartis), tačiau šios pareigos neįvykdė.

9. Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl LLG, surinko pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog Bendrovė yra fiktyvi įmonė, t. y. yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas atsisakymo išduoti LLG pagrindas. Ginčijamas Departamento sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus: priimtas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis (pareiškėjo pateiktais ir Migracijos skyriaus surinktais duomenimis) ir teisės aktų normomis (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu), taikomos priemonės motyvuotos (ginčijamo sprendimo motyvai detaliai nurodyti pačiame sprendime).

10. Pareiškėjas skunde taip pat prašo įpareigoti Departamentą išduoti pareiškėjui LLG. Pažymėtina, kad remiantis LVAT praktika, teismas negali pakeisti viešojo administravimo institucijos, kuriai pagal įstatymus pavesta spręsti dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo, ir, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje kategoriškai įpareigojant išduoti leidimą nuolat gyventi, iš esmės pačiam priimti sprendimą išduoti leidimą (administracinė byla Nr. A858 - 1810/2010).

1. Pareiškėjas asmeniškai 2015 m. rugsėjo 25 d. pateikė Kauno AVPK Migracijos skyriui 2015 m. rugsėjo 23 d. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Prašymas) skubos tvarka, kuriame, be kita ko, nurodė: jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, nuolatinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini); atvykimo į Lietuvą data – 2015 m. rugsėjo 20 d., būsimasis adresas Lietuvoje ir telefonas – (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini); faktinės gyvenamosios vietos per pastaruosius 10 metų – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); Lietuvoje užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius yra jis, F. A., adresu: (duomenys neskelbtini); lėšos gyvenimui Lietuvoje – 325 Eur, banko pažyma – 4 000 Eur; per paskutinius 5 m. vizą jam buvo išdavusi (duomenys neskelbtini); į kitas užsienio valstybes (jų institucijas) dėl prieglobsčio suteikimo nesikreipė; pranešimą apie priimtą sprendimą pateikti elektroniniu paštu (toliau – ir el. paštas) (duomenys neskelbtini); kartu pateikia, be kita ko, šiuos dokumentus: dokumentus apie įmonės veiklą, darbo sutartis, banko pažymas, aprašą apie veiklą (išverstą į lietuvių kalbą) aprašymą apie atvykimą į Lietuvą (b. l. 66–73). Prašyme, kurį pareiškėjas pasirašė, be kita ko, nurodyta, kad asmuo, užpildęs prašymą, už melagingų duomenų pateikimą atsako įstatymuose nustatyta tvarka (b. l. 66–73).

2. Pareiškėjas Bendrovės veiklos aprašyme (kurį teikė su Prašymu), be kita ko, nurodė (dokumento vertimas į lietuvių kalbą (b. l. 86–88)):

2.1. Pareiškėjas 2015 m. sausio 30 d. įkūrė Bendrovę, kurios veikla – automobilių prekyba ir kitų variklinių transporto priemonių pardavimas. Bendrovės akcininkas (100 procentų) ir direktorius yra tik pareiškėjas, Bendrovė turi 280 vnt. akcijų, akcijos nominali vertė – 100 Eur, Bendrovės įstatinis kapitalas – 28 000 Eur, Bendrovė sudariusi sutartį su (duomenys neskelbtini) banku.

2.2. Lietuvos automobilių rinka pareiškėją domino kaip naujų investicijų šaltinis. Lietuvoje gyvena keletas jo draugų (duomenys neskelbtini) piliečių, kurie ir patarė įkurti įmonę. Lietuvoje yra daug senesnio modelių automobilių, kurie paklausūs trečiosiose šalyse. Apie įmonės veiklą pareiškėjas galvoja labai rimtai. Nuo 2015 balandžio mėn. Bendrovėje dirba 3 lietuviai, kuriems mokamas minimalus darbo užmokestis: 2 vadybininkai ir 1 buhalteris. Vadybininkai suranda automobilius interneto tinklalapiuose, taip pat vyksta į Kauno automobilių turgų, pagrindiniai darbui naudojami interneto puslapiai yra www.autogidas.lt, www.autoplius.lt, www.skelbiu.lt. Sutarę dėl automobilių, vadybininkai važinėja po Lietuvą, apžiūri automobilius, jeigu tinka, palieka užstatą, vėliau surašoma pirkimo–pardavimo sutartis. Nupirkti automobiliai pargabenami į Kauną ir laikomi šalia namų, išvalomi, išplaunami. Pareiškėjas norėtų plėsti Bendrovės veiklą ir įdarbinti dar daugiau lietuvių. Nuo 2015 m. buvo nupirkta 18 automobilių (sudarytos pirkimo–pardavimo sutartys), iš kurių 2 automobiliai neparduoti. 2015 m. Bendrovės pelnas sudaro 8 922 Eur. Bendrovė dirba pelningai, kitų metų vizija – pirkti dar daigiau automobilių. Bendrovė perka automobilius Lietuvoje, nes Lietuvoje juos pirkti pigiau ir eksportuoti į užsienio šalis: Libaną, Pietų Afrikos Respubliką, Belgiją, Vokietiją. Autovežių, kuriais gabenami automobiliai, ieškoma internete, skambinama įmonėms, teikiančioms pervežimo paslaugas, pateikiamas paklausimas dėl kainos. Bendrovė paslaugas perka iš įmonės, kuri pasiūlo mažiausią transportavimo kainą. Bendrovė nėra sudariusi sutarčių. Vairuotojas, gabenantis automobilius, išrašo CMR dokumentą (kuriame nurodoma automobilių markė, identifikavimo numeris ir kokiu adresu bei į kokią šalį bus pristatyti automobiliai), kuris pridedamas prie eksportuojamų automobilių sutarčių. Bendrovė biuro neturi, nuomos sutartis nėra sudaryta. Darbuotojai dirba namuose.

3. (duomenys neskelbtini) valstybinis notaras patvirtino 2014 m. gruodžio 30 d. įgaliojimą, pagal kurį pareiškėjas įgaliojo Ž. V., Lietuvos Respublikos pilietę, atlikti, be kita ko, šiuos veiksmus: atstovauti pareiškėjui steigiant bet kokios rūšies bendroves pagal sąlygas ir įsipareigojimus jos pačios nuožiūra, pasirašyti sutartis, įstatus, pakeitimus, prašymus, įgaliojimus, protokolus, patvirtinti pareiškėjo parašo galiojimą su teise pakeisti ar panaikinti juos, sudaryti sandorius, įvykdyti juos ir priimti, mokėti mokesčius ir padengti išlaidas, atidaryti bendrovės banko sąskaitas, atstovauti pareiškėjui ministerijose, organizacijose, savivaldybės įstaigose, tarnybose ir kompetentinguose viešuose ir privačiuose skyriuose, taip pat ir Finansų ministerijoje, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, Vidaus reikalų ministerijoje, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje ir Prekybos, pramonės ir amatų rūmuose, dalyvauti eiliniuose ir neeiliniuose visuotiniuose susirinkimuose, pasirašyti jų metu priimtus sprendimus, priimti atitinkamus sprendimus, raštu patvirtinti bendrovės kapitalą ir pasirašyti visus kitus susijusius dokumentus; paskirti savo nuožiūra kitą asmenį atlikti visus ar keletą iš nurodytų veiksmų, tinkamai jį / ją įgaliojus ar panaikinti jam / jai suteiktus įgaliojimus, ir imtis būtinų teisinių priemonių pareiškėjo naudai (vertimas iš anglų kalbos (b. l. 12–13, 96–97)).

5. Pareiškėjas 2015 m. sausio 28 d. sprendime Nr. 1 paskyrė save direktoriumi, sprendime nurodyta sudarymo vieta – (duomenys neskelbtini), pasirašė pagal įgaliojimą Ž. V. (b. l. 98).

8. Remiantis Bendrovės įstatais (juos pareiškėjas pasirašė 2015m. rugsėjo 21 d.), Bendrovės veiklos tikslas – vykdyti pelno siekiančią ūkinę-komercinę veiklą, Bendrovė sieks įgyti socialinė įmonės ir neįgaliųjų socialinės įmonės statusą, įgyvendinti planus ir programas, susijusias su asmenų, priklausančių Lietuvos Respublikos socialinių įstatyme nurodytoms tikslinėms grupėms, įdarbinimu, šių asmenų darbinių ir socialinių įgūdžių lavinimu, socialine integracija ir specialios darbo aplinkos ir darbo sąlygų sukūrimu (6–7 punktai); Bendrovės ūkinės veiklos rūšys: automobilių ir variklinių transporto priemonių paradavimas (45.11), kitų variklinių transporto priemonių paradavimas (45.19), variklinių transporto priemonių atsarginių dalių ir pagalbinių reikmenų didmeninė prekyba (45.31) (8 punktas); Bendrovė gali užsiimti ir kita veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams bei teisės aktams (9 punktas); Bendrovės kapitalas padalytas į 280 paprastųjų vardinių akcijų, akcijos nominali vertė – 100 Eur (12 punktas) (b. l. 99–104).

16.2. Vadovaujantis Įstatymo nuostatomis, užsieniečiui LLG išduodamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą LLG išdavimo pagrindą bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas LLG išdavimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas LLG. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl LLG išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip 3 darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 Eur, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 Eur – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

16.3. Teikdamas dokumentus dėl LLG išdavimo, pareiškėjas pateikė ir du paaiškinimus dėl Bendrovės veiklos vykdymo. Šiuose prašymuose nurodyta skirtinga veikla, kuria užsiima Bendrovė. Viename paaiškinime pareiškėjas nurodo, kad turi skaitmeninio spausdinimo įmonę (duomenys neskelbtini) ir ta pačia veikla ketina užsiimti Lietuvoje, kitame paaiškinime nurodo, kad Bendrovė užsiims prekyba automobiliais. Pažymėtina, kad pagal Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą įmonė Lietuvos Respublikoje turi veikti ne mažiau kaip 6 mėn. iki kreipimosi dėl LLG išdavimo, tačiau užsienietis savo paaiškinimuose nurodo, kad dar tik ketina užsiimti veikla. Tai, kad Bendrovė pastaruosius 6 mėn. vykdė veiklą, abejonių kelia faktas, kad užsienietis kaip veiklos vykdymą patvirtinančius dokumentus pateikė Bendrovės banko sąskaitos išrašą, tačiau jame neatsispindi, kad Bendrovė užsiimtų kokia nors komercine veikla.

16.4. Bendrovė registruota adresu: (duomenys neskelbtini), šį. adresą pareiškėjas nurodo ir kaip savo būsimą gyvenamąją vietą. Tai, kad Bendrovė vykdo veiklą kitu adresu, pareiškėjas duomenų nepateikia, tik nurodo paaiškinime, kad minėtu adresu yra visos reikiamos priemonės vykdyti veiklą, o Bendrovės darbuotojai dirba namuose.

16.5. Kauno AVPK Migracijos skyriaus pažymoje Nr. 20-IL-97960, nurodoma, kad 2015 m. spalio 6 d. buvo atliktas patikrinimas (duomenys neskelbtini), ir nustatyta, kad jokių Bendrovės veiklos vykdymo požymių minėtoje vietoje nėra, nėra iškabų, patvirtinančių Bendrovės buveinę. Patikrinimo metu buto durų niekas neatidarė, todėl buvo apklausti kaimynai, nurodę, kad minėtu adresu anksčiau lankydavosi užsieniečiai, tačiau jų tautybių nurodyti negalėjo, paskutinį kartą užsieniečius matė gegužės mėnesį. Pateikus pareiškėjo nuotrauką, negalėjo patvirtinti ar paneigti, kad matydavo būtent šį užsienietį. Buto savininkei buvo paliktas kvietimas atvykti į Kauno AVPK Migracijos skyrių iki 2015 m. spalio 8 d., tačiau buto savininkė neatvyko ir kitu būdu nesusisiekė.

16.7. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 6 dalį fiktyvi įmonė yra JAR įregistruotas privalusis juridinis asmuo, kuris įsteigtas ar įsigytas siekiant ne vykdyti šio juridinio asmens steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, o užsieniečiui, šio juridinio asmens dalyviui, kaip jis apibrėžiamas CK, vadovui, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo nariui, gauti LLG. Pagal Aprašo 100 punktą, jeigu LLG išduodamas ar keičiamas užsieniečiui Įstatymo 45 straipsnyje nustatytais pagrindais, įgaliotas Departamento ar migracijos tarnybos pareigūnas turi įvertinti, ar nėra rimto pagrindo manyti, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra šis užsienietis, yra fiktyvi.

16.8. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, jog pareiškėjo atvykimo tikslas į Lietuvos Respubliką yra visai kitas, negu deklaruota, o Bendrovė įkurta vienu tikslu – padėti trečiųjų šalių piliečiams legalizuotis Lietuvos Respublikoje, tai yra rimtas pagrindas manyti, kad Bendrovė yra fiktyvi.

18. Pareiškėjas pateikė teismui transporto priemonių prikimo–pardavimo sutartis, pagal kurias Bendrovė pirko transporto priemones iš fizinių asmenų (b. l. 18, 20, 22) ir pareiškėjas pirko transporto priemones iš fizinių asmenų bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (iš šio juridinio asmens pirko vieną automobilį) (b. l. 24, 26, 28, 30, 32, 34, 36, 38, 40, 42, 44, 46, 48, 52, 54, 55), visose sutartyse kaip pirkėjo kodas nurodytas Bendrovės kodas (303569351) (sutartyje su UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip pareiškėjo asmens kodas nurodytas Bendrovės kodas) (minėtos sutartys sudarytos nuo 2015 m. kovo 11 d. iki 2015 m. lapkričio 13 d.), taip pat transporto priemonės prikimo–pardavimo sutartį, pagal kurią pareiškėjas (nurodydamas Bendrovės kodą) pardavė 1 automobilį pirkėjui (duomenys neskelbtini) (nurodytas tik pirkėjo telefono numeris bei adresas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini))) (b. l. 50). Kai kuriose transporto priemonių prikimo–pardavimo sutartyse kaip pirkėjas pasirašė Ž. V..

Pareiškėjas taip pat pateikė tarptautinius krovinių transporto važtaraščius (CMR), kuriuose siuntėjais nurodyti įvairūs juridiniai asmenys, tarp jų ir Bendrovė, gavėjais – Vokietijos subjektai ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) (b. l. 19, 25, 27, 29, 31, 33, 35, 37, 39, 41, 43 (šiame CMR Bendrovė nenurodyta kaip siuntėja), 45, 47, 49 (šiame CMR Bendrovė nenurodyta kaip siuntėja), 51).

18. D. B. 2016 m. kovo 2 d. notaro patvirtiname sutikime (notarinio registro Nr. 772) sutiko, kad jai nuosavybės teise priklausančiame bute (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), būtų įregistruota Bendrovė (b. l. 179).

19. Remiantis JAR 2016 m. kovo 4 d. išrašu, Bendrovės buveinės adresas – (duomenys neskelbtini), įstatinis kapitalas – 28 000 Eur, paprastųjų vardinių akcijų skaičius – 280, akcijos nominali vertė – 100 Eur; Bendrovės veiklos tikslas – vykdyti pelno siekiančią ūkinę-komercinę veiklą, Bendrovės veiklos rūšys: automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių paradavimas (45.11), kitų variklinių transporto priemonių paradavimas (45.19), variklinių transporto priemonių atsarginių dalių ir pagalbinių reikmenų didmeninė prekyba (45.31) (b. l. 177–178).

20. VSDFV informacijoje apie draudėjo viešus duomenis, be kita ko, nurodyta, kad pagal VSDFV informacinės sistemos duomenis Bendrovėje 2016 m. kovo 4 d. buvo 3 apdraustieji asmenys, Bendrovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2016 m. kovo 4 d. sudarė 1 535,21 Eur, iš jos nėra skolos, kurios mokėjimo terminas atidėtas ir dar nesuėjęs (b. l. 174).

Migracijos departamentas skundžiamame sprendime nurodė, jog leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl LLG išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip 3 darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 Eur, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 Eur – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo. Skundžiamame sprendime atsakovas pabrėžė, jog, teikdamas dokumentus dėl LLG išdavimo, pareiškėjas pateikė ir du paaiškinimus dėl Bendrovės veiklos vykdymo. Šiuose prašymuose nurodyta skirtinga veikla, kuria užsiima Bendrovė. Viename paaiškinime pareiškėjas nurodo, kad turi skaitmeninio spausdinimo įmonę (duomenys neskelbtini) ir ta pačia veikla ketina užsiimti Lietuvoje, kitame paaiškinime nurodo, kad Bendrovė užsiims prekyba automobiliais. Atsakovas skundžiamame sprendime pažymėjo, kad pagal Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą įmonė Lietuvos Respublikoje turi veikti ne mažiau kaip 6 mėn. iki kreipimosi dėl LLG išdavimo, tačiau užsienietis savo paaiškinimuose nurodo, kad dar tik ketina užsiimti veikla. Tai, kad Bendrovė pastaruosius 6 mėn. vykdė veiklą, abejonių kelia faktas, kad užsienietis kaip veiklos vykdymą patvirtinančius dokumentus pateikė Bendrovės banko sąskaitos išrašą, tačiau jame neatsispindi, kad Bendrovė užsiimtų kokia nors komercine veikla.