- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-16
- Bylos Nr.
- ATP-1216-383/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-20-3-00658-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Vitunskas
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Valdas Vitunskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių policijos komisariato (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. nutarimo I. N. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-10-19 nutarimu I. N. pripažinta padariusi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 186 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir jai paskirta administracinė nuobauda – 135,00 Eur (vieno šimto trisdešimt penkių eurų, 00 ct) bauda. Institucijos prašymas įpareigoti I. N. atlyginti 9,30 eurų turtinį nuostolį, netenkintas.
I. N. nubausta už tai, kad ji 2015-09-03 20.01 val., būdama neblaivi (nustatytas 2,02 prom. girtumas), namuose adresu: (duomenys neskelbtini) sav., paskambinusi bendruoju pagalbos telefonu 112, žinomai melagingai iškvietė policiją – pranešė, kad ją sumušė ir smaugė sugyventinis, nors to ištiktųjų nebuvo. Tokiais veiksmais padarė pažeidimą, numatytą ATPK 186 str.
Šalies argumentai
Institucija apeliaciniu skundu prašo, panaikinti 2015-10-19 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir priimti naują sprendimą, paliekant paskirtą 135,00 Eur baudą bei įpareigojant administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį Kauno apskrities VPK atlyginti patirtą 9,30 Eur turtinį nuostolį. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos aišku, kad I. N. tyčia pranešė apie nebūtą įvykį, į kurį reagavę policijos pareigūnai bei vėliau patikslindami jo aplinkybes, nenustatė jokių nusikalstamos veikos ar pažeidimo požymių, taip pat nebuvo būtinumo vykdyti kitus policijai keliamus uždavinius, todėl šiuo atveju neracionaliai buvo naudojamos policijai skirtos lėšos, t. y. eksploatuojama transporto priemonė, naudojami kuras bei policijos pareigūnų darbo laikas. Institucija pažymi, kad turtinių nuostolių atlyginimo institutas yra įtvirtintas ATPK 37 str. Vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015-03-17 nurodymo Nr. 5-N-6 nuostatomis, visais atvejais pradėjus administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 186 str., kai į įvykį buvo iškviestos policijos pajėgos, turi būti apskaičiuojama policijos įstaigos dėl melagingo iškvietimo patirta žala ir administracinio teisės pažeidimo byloje būtų teikiamas reikalavimas žalai atlyginti. Teikiant administracinio teisės pažeidimo bylą sprendimo priėmimui buvo pridėtas Kauno apskr. VPK viršininko pasirašytas prašymas atlyginti įstaigai patirtą nuostolį. Patirtas nuostolis buvo nustatytas remiantis Kauno apskr. VPK atsakingų struktūrinių padalinių skaičiavimais, kurie yra prijungti prie administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.
Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 186 straipsnį nėra ir ši nutarimo dalis neskundžiama. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas tik dėl turtinio nuostolio atlyginimo, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-10-19 nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis).
Aukštesnysis teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga ir įvertinęs apeliacinio skundo bei skundžiamo nutarimo motyvus konstatuoja, kad apylinkės teismas, netenkindamas Institucijos prašymo priteisti iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens 9,30 Eur turtinį nuostolį, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, įstatymo pažeidimų nepadarė.
Turtinių nuostolių atlyginimo institutas įtvirtintas ATPK 37 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tokiu atveju, jeigu administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį, jeigu jo suma neviršija vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų, o rajono (miesto) apylinkės teismas – nepriklausomai nuo nuostolio dydžio. Kitais atvejais klausimas dėl administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju Institucija pateikė paskaičiavimus, kad dėl melagingo I. N. iškvietimo, Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui buvo padarytas 9,30 Eur turtinis nuostolis, dėl iškvietimo metu pareigūnų dirbto laiko išlaidų, kurį, Institucijos nuomone, turi atlyginti I. N.. Pažymėtina tai, kad ATPK turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikėtų vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Institucija turtine žala laiko nuostolius, atsiradusius dėl to, kad pareigūnai, reaguodami į melagingus iškvietimus, vyko į įvykio vietą, dėl ko buvo sunaudotas kuras ir sutrukdytas pareigūnų darbo laikas. Tačiau aukštesnysis teismas nagrinėjamos bylos kontekste su tokia Institucijos argumentacija nesutinka. Policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas, kuriame aiškiai įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos, tame tarpe ir pareiga gavus pranešimą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą nedelsiant imtis priemonių tam, kad užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką. Šiame įstatyme taip pat nurodyta, kad policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto, tai reiškia, jog valstybė skiria lėšas policijos pareigūnų funkcijoms atlikti. Nagrinėjamoje byloje pareigūnai į įvykio vietą vyko vykdydami savo tiesiogines pareigas, nei asmeninės lėšos, nei asmeninis turtas tiesioginių funkcijų atlikimui nebuvo naudojamas, todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad dėl melagingų pranešimų į iškvietimą reagavę pareigūnai ar Kauno apskrities VPK patyrė nuostolių, kaip jie suprantami CK 6.249 straipsnio prasme, dėl ko Institucija galėtų reikalauti patirtos žalos atlyginimo.
Remiantis tuo kas išdėstyta, konstatuojama, kad apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tenkinti Institucijos prašymą priteisti nuostolių, atsiradusių dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų, atlyginimą, todėl naikinti ar pakeisti pirmos instancijos teismo nutartį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato skundą atmesti.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.