Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-1767-162/2015

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2015-10-19
Bylos Nr.: eI-1767-162/2015
Teisminio proceso Nr.: 3-63-3-00958-2015-5
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Dalia Gumuliauskienė, Remigijus Arminas, Aušrelė Mažrimienė
Pareiškėjas: Lietuvos rašytojų sąjungos
Atsakovas: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui
Trečiasis asmuo: V. M., Neringos miesto savivaldybės administracijai
Advokatai: Vilma Šulskytė

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI-1767-162/2015 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00958-2015-5Procesinio sprendimo kategorija 1.13.3.1; 1.13.6; 1.38; 3.21 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 19 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušrelės Mažrimienės,

sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,

dalyvaujant pareiškėjo Lietuvos rašytojų sąjungos atstovams Rasai Rožanskienei, advokato padėjėjai Vilmai Šulskytei,

atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovui Tadui Būdvyčiui,

trečiajam suinteresuotam asmeniui V. M.,

2015 m. rugsėjo 29 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos rašytojų sąjungos skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Neringos miesto savivaldybės administracijai, V. M. dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. 2D-8357(16.29) bei 2015 m. birželio 5 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-579(16.29) panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Lietuvos rašytojų sąjunga kreipėsi į teismą, prašydamas:

1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir Inspekcijos Klaipėdos skyrius) 2015 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. 2D-8357(16.29), kuriuo pareiškėjas informuotas apie jam 2015 m. birželio 5 d. surašytą privalomąjį nurodymą Nr. PN-579;

2) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015 m. birželio 5 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-579(16.29), kuriuo pareiškėjas įpareigotas pašalinti teisės aktų pažeidimus, nustatytus atlikus pareiškėjui išduoto statybą leidžiančio dokumento patikrinimą.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Inspekcijos Klaipėdos skyrius, atlikęs planinį Neringos miesto savivaldybės administracijos 2014 m. rugsėjo 10 d. pareiškėjui išduoto statybą leidžiančio dokumento – leidimo statyti naują statinį Nr. LNS-32-140910-00011 (toliau – ir Statybos leidimas) išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimą, 2015 m. birželio 9 d. priėmė sprendimą Nr. 2D-8357(16.29) (toliau – ir skundžiamas sprendimas), kuriuo Inspekcijos Klaipėdos skyrius pateikė pareiškėjui vykdyti 2015 m. birželio 5 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-579(16.29) (toliau – ir Privalomas nurodymas). Privalomuoju nurodymu pareiškėjas įpareigotas pakeisti statinio projektą „4-ių (keturių) poilsio paskirties pastatų (poilsio namų) rekonstravimo, maitinimo paskirties pastato rekonstravimo bei garažų paskirties pastato rekonstravimo į kultūros paskirties pastatą (duomenys neskelbtini), techninis projektas“ Nr. NDP K 13 44 (toliau – ir Statinio projektas), parengtą 2014 metais, taip, kad Statinio projekto esminiai sprendiniai, t. y. projektuojamų pastatų paskirtys, atitiktų galiojantį teritorijų planavimo dokumentą ir Nekilnojamojo turto registre nurodytą žemės naudojimo būdą, be to, projektuojami ypatingi statiniai turi atitikti neypatingų statinių kategorijoms.

Nurodo, jog skundžiamame sprendime ir Privalomajame nurodyme pažymėta, kad išduodant statybos leidimą buvo pažeisti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano (toliau – ir Detalusis planas), patvirtinto Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. 65(T1), sprendiniai, t. y. projektuojamas kultūros paskirties pastatas (duomenys neskelbtini), neatitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto žemės sklypo naudojimo būdo – rekreacinės teritorijos, be to, pažeidžia 1992 m. birželio 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ XXXIII skyriaus rekreacinės teritorijos 117.2 punktą, kuriame nurodyta, jog rekreacinėse teritorijose žemės naudotojui draudžiama statyti pastatus ir įrenginius nesusijusius su rekreacija.

Nurodo, kad pagal Detaliojo plano sprendinius, sklypui buvo paliktas esamas naudojimo būdas ir pobūdis. Detaliojo plano sprendinių aiškinamojo rašto 1-ajame puslapyje bei pagrindiniame brėžinyje nurodoma, jog esamas garažų statinys rekonstruojamas, jame įrengiant poilsio patalpas, uždedant šlaitinį stogą. Administracinis korpusas taip pat rekonstruojamas, fasadų apdailą derinant prie bendros poilsio namų architektūrinės išraiškos. Kokiai konkrečiai paskirčiai turi būti pritaikyti atskiri korpusai neįvardijama. Pažymi, jog tokio, kaip administracinio korpuso nėra, nes dar 2003 m. kovo 31 d. valstybės įmonės Registrų centro išraše pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra įvardijamas kaip maitinimo paskirties pastatas – valgykla. Detaliajame plane nenurodoma ar rekonstruojant garažų statinį turi būti pakeista statinio paskirtis ar ne; įrengiamos poilsio patalpos gali ir nesudaryti didesnės pastato dalies. Mano, kad Detaliojo plano sprendiniuose nėra draudimo garažų paskirties pastato rekonstruoti į kultūros pastatą su poilsio patalpomis.

Paaiškina, kad Statinio projekto sprendiniais garažų paskirties pastatui suteikiama kita paskirtis – kultūros paskirties pastatas su poilsio patalpomis. Kultūros paskirties pastatų plotas sudaro tik 6.2 procentų nuo viso komplekso bendrojo ploto. Teigia, jog jei palygintume tik poilsio paskirties patalpų plotą su kultūros paskirties patalpų plotu, tai pastarasis nesiektų ir 11 procentų. Jei visi korpusai būtų „sujungti“ į vieną pastatą, tai pastato paskirtis būtų – poilsio paskirties pastatas.

Nurodo, jog Detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo metu galiojo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 402 patvirtintas Laikinasis detaliųjų planų sprendiniais nustatomo teritorijos tvarkymo režimo reglamentas, pagal kurį ir buvo parinktas rekreacinės teritorijos naudojimo pobūdis R1.2 – poilsio namams, nes jis labiausiai atitiko esamą sklypo esančių statinių būklę. Teigia, jog įvertinus Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrojo plano, patvirtinto 2012 m. rugsėjo 21 d. Neringos savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-167, sprendinius ir žemės sklypo Detaliojo plano sprendinius, statybos sklypas galėtų būti priskiriamas tiek mišriai centro teritorijai, tiek ir specializuotų kompleksų teritorijai. Atsižvelgiant į prieš tai išdėstytą mano, jog garažo paskirties pastato rekonstravimo į kultūros paskirties pastatą su poilsio paskirties patalpomis sprendiniai visiškai atitinka tai teritorijai galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.

Nesutinka su atsakovo nurodymu, kad statiniai negali būti priskiriami ypatingų statinių kategorijai. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ypatingas statinys yra ir toks statinys-pastatas, kuris naudojamas visuomenės poreikiams, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių. Šiuo atveju projektuojamas kompleksas, kuris Nekilnojamojo turto registre įregistruotas vienu adresu, yra vieningas funkciniais ir aptarnavimo paslaugų ryšiais, su susieta inžinerine infrastruktūra, todėl kiekvienas korpusas neišskirtinas kaip atskiras nepriklausomas ir neypatingas statinys. Pagal parengto Statinio projekto sprendinius, viso komplekso bendrasis plotas po rekonstrukcijos sudarys 4377,02 kv. m., o mažiausias tik klientų (lankytojų, poilsiautojų) skaičius pagal suplanuotas poilsio numerių vietas sudarytų apie 162 žmones. Kadangi projektuojas vientisas kompleksas, o ne atskiri statiniai, todėl įvertinami visi galimi atvejai, nulemiantys komplekso priskirtinumą ypatingų statinių kategorijai. Korpuso 6G1p salėje vienu metu gali būti 102 žmonės ir dar 12 žmonių poilsio patalpose. Korpuso 5M2p antrajame aukšte projektuojama 46 vietų konferencijų salė, mansardiniame aukšte – 62 vietų restorano salė, antresolėje įrengiama antra 28 vietų restorano lauko terasa. Teigia, jog maksimaliai, be aptarnaujančio personalo, šiame korpuse galėtų būti 136 lankytojai.

Pažymi, jog objekto priskirtinumas ypatingo statinio kategorijai kelia didesnius reikalavimus bendrai projekto sudėčiai, sprendiniams ir visai projekto kokybei, o Statybos techninis reglamentas STR 1.01.06:2013 „Ypatingi statiniai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-813, nedraudžia komplekso atskirus korpusus traktuoti kaip vieną statinį ir taikyti pateiktus požymius kaip vienam statiniui.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė Rasa Rožanskienė papildomai nurodė, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas nenumato atsakovui galimybės pateikti privalomąjį nurodymą pareiškėjui (statytojui), todėl Privalomasis nurodymas buvo pateiktas ne tam subjektui. Taip pat teigė, kad atsakovas neturi teisės tikrinti Statinio projekto.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo Lietuvos rašytojų sąjungos atstovai Rasa Rožanskienė ir advokato padėjėja Vilma Šulskytės skundą palaikė ir prašė tenkinti jame nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovas Tadas Būdvytis teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu. Teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, jog pagal esamą teisinį reglamentavimą, atsakovas turi teisę pateikti privalomuosius nurodymus tiek viešojo administravimo subjektams, tiek statytojams, todėl pareiškėjo atstovės argumentas, kad atsakovas neturėjo teisės teikti privalomojo nurodymo pareiškėjui, laiko nepagrįstu.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepime nurodo, kad Inspekcijos Klaipėdos skyriaus valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiasis specialistas K. G., vykdydamas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) darbo planuose numatytas priemones, susijusias su statybos valstybine priežiūra, atliko planinį Neringos miesto savivaldybės administracijos 2014 m. rugsėjo 10 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento – leidimo statyti naują statinį Nr. LNS-32-140910-00011 išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimą ir 2015 m. gegužės 26 d. surašė patikrinimo aktą Nr. LDIPA-30-150526-00035. Patikrinimo metu konstatuota, kad Statinio projekto, pagal kurį išduotas Statybos leidimas, sprendinys, numatantis statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būsimą paskirtį – kultūros paskirties pastatas su poilsio patalpomis, neatitinka Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. 65 (1) patvirtinto Detaliojo plano sprendinio, nustatančio žemės sklypo naudojimo būdą – rekreacinės teritorijos. Taip pat nustatyta, kad visi projektuojami pastatai neteisingai priskirti prie ypatingos kategorijos statinių, nors pagal Statinio projekte aprašytus jų požymius turėjo būti neypatingos kategorijos statiniai.

Teigia, kad teritorijų planavimas, kaip viešosios teisės sritis, yra grindžiamas imperatyviuoju teisinio reguliavimo metodu – „galima tik tai kas leidžiama“, todėl mano, kad šiuo atveju turėtų būti analizuojama, ar kultūros paskirties statinio statyba galima pagal Detalųjį planą. Pažymi, jog ginčo sklypui taikytinas rekreacinės teritorijos žemės naudojimo būdas, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 patvirtinto Žemės naudojimo būdų turinio aprašo 16 punktu, kultūros statinių statyba galima tik visuomenės paskirties žemės sklypų naudojimo būdo teritorijose, kurioms nustatytas žemės sklypo naudojimo pobūdis – mokslo ir mokymo, kultūros ir sporto, sveikatos apsaugos pastatų bei statinių statybos. Todėl Statinio projekto sprendinys, kurio suprojektuotas statinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), numatant jo būsimą paskirtį – kultūros paskirties pastatas su poilsio patalpomis, nėra leistinas pagal Detaliojo plano sprendinį, apibūdinantį žemės naudojimo būdą.

Teigia, kad pareiškėjas, sumuodamas visų šešių pastatų, kuriems buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, bendrąjį plotą, klaidingai prilygina juos vienam statiniui, nors visi jie egzistuota kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai. Atsakovo teigimu, šios išvados klaidingumą dėl teisinio statinių statuso iš dalies pripažįsta ir pareiškėjas, teigdamas, kad jei visi korpusai būtų sujungti į vieną pastatą, tai pastato paskirtis vienareikšmiškai būtų poilsio paskirties pastatas. Tačiau net ir įgyvendinus Statybos leidimą, ginčo statinių statusas išliks nepakitęs – visi jie ir toliau egzistuos kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai (statiniai). Nurodo, kad kiekvieno jų naudojimo paskirtis nustatoma atskirai pagal didžiausio bendrojo ploto patalpos paskirtį, kaip tai numato Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289, 6.1 punkto nuostatos.

Teigia, jog Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrojo plano, patvirtinto 2012 m. rugsėjo 21 d. Neringos savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-167, nuostatos neturėtų būti aiškinamos, kaip suteikiančios teisę vykdyti statybą, ignoruojant galiojančio Detaliojo plano sprendinius. Savivaldybės lygmens bendrasis planas nepanaikina galiojančio detaliojo plano sprendinių, nes pagal Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai. Be to, detalieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms.

Paaiškina, kad pareiškėjo pozicija ginčo statinius laikyti ypatingos kategorijos statiniais paremta klaidingu pareiškėjo įsitikinimu, kad visi projektuojami šeši statiniai, kaip tam tikras jų kompleksas, turi būti prilyginami vienam statiniui, nors jie ir nėra sujungti į vieną nekilnojamąjį daiktą. Atkreipia dėmesį į tai, kad išduodant statybą leidžiantį dokumentą keliems statiniams, išvardinti visi statiniai atskirai, nurodant kiekvieno statinio naudojimo paskirtį, kategoriją. Pabrėžia, jog kategorijai nustatyti atskirų statinių rodikliai negali būti sumojami. Statinio projekte nėra nurodyta aiški argumentacija, pagal kokius požymius statiniai priskiriami prie ypatingos kategorijos statinių vertinant kiekvieną jų atskirai. Šiuo klausimu Statinio projekte tėra vienas sakinys ir tas pats pateiktas tik bendrosios dalies aiškinamojo rašto gaisrinės saugos dalyje (24.1 punktas), kurioje nurodyta, kad 6G1p pastate numatomas žmonių kiekis – apie 102 žmonės. Esant šioms aplinkybėms, Klaipėdos Inspekcijos skyrius Privalomajame nurodyme pagrįstai nurodė ištaisyti Statinio projekto trūkumus dėl statinių kategorijos.

Pažymi, jog skundžiamas Klaipėdos Inspekcijos skyriaus 2015 m. birželio 9 d. raštas Nr. 2D-8357 (16.29) „Dėl atliko patikrinimo (duomenys neskelbtini)“ yra tik informacinio – aiškinamojo pobūdžio raštas, pareiškėjui nesukeliantis jokių teisinių pasekmių.

Šalies argumentai

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. M. teismo posėdžio metu nurodė sutinkantis su pareiškėjo skundu ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, jog rengiant Statybos projektą buvo vadovautasi Detaliuoju planu ir kitais teisės aktais, kuriuose nebuvo numatytas draudimas rekonstruoti pastatus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Neringos miesto savivaldybės administracija atsiliepimo į skundą nepateikė, atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką Neringos miesto savivaldybės administracijai pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama trečiojo suinteresuoto asmens Neringos miesto savivaldybės administracijos atstovui nedalyvaujant.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (minėta, toliau – ir Inspekcijos Klaipėdos skyrius) 2015 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. 2D-8357(16.29) (toliau – ir skundžiamas raštas), kuriuo pareiškėjas (statytojas) informuotas apie jam 2015 m. birželio 5 d. surašytą privalomąjį nurodymą Nr. PN-579(16.29) bei Inspekcijos Klaipėdos skyrius 2015 m. birželio 5 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-579(16.29), kuriuo pareiškėjas (statytojas) įpareigotas pašalinti teisės aktų pažeidimus, nustatytus atlikus pareiškėjui išduoto statybą leidžiančio dokumento patikrinimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Neringos savivaldybės administracija 2014 m. rugsėjo 10 d. statytojui – Lietuvos rašytojų sąjungai išdavė leidimą Nr. LNS-32-140910-00011 „Statyti naują (-us) statinį (ius) / rekonstruoti statinius (-ius)/atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us)“ (minėta, toliau – ir Statybos leidimas). Minėtu Statybos leidimo 2 punktu pareiškėjui buvo leista rekonstruoti statinį (ius): 2.1 statinio paskirtis – poilsio (Negyvenamosios paskirties pastatai), kategorija – ypatingas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2.2 statinio paskirtis – maitinimo (Negyvenamosios paskirties pastatai), kategorija – ypatingas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2.3 esama paskirtis – garažų (Negyvenamosios paskirties pastatai), būsima paskirtis – kultūros (Negyvenamosios paskirties pastatai), kategorija – ypatingas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2.4 statinio paskirtis – poilsio (Negyvenamosios paskirties pastatai), kategorija – ypatingas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2.5 statinio paskirtis – poilsio (Negyvenamosios paskirties pastatai), kategorija – ypatingas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2.6 statinio paskirtis – poilsio (Negyvenamosios paskirties pastatai), kategorija – ypatingas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Inspekcijos Klaipėdos skyriaus valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiasis specialistas K. G. atliko planinį Statybos leidimo išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimą ir 2015 m. gegužės 26 d. surašė patikrinimo aktą Nr. LDIPA-30-150526-00035 (toliau – ir Patikrinimo aktas). Patikrinimo akte konstatuota, kad „4-ių (keturių) poilsio paskirties pastatų (poilsio namų) rekonstravimo, maitinimo paskirties pastato rekonstravimo bei garažų paskirties pastato rekonstravimo į kultūros paskirties pastatą (duomenys neskelbtini), techninis projektas“ Nr. NDP K 13 44 (minėta, toliau – ir Statinio projektas), pagal kurį išduotas Statybos leidimas, sprendinys, numatantis statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būsimą paskirtį – kultūros paskirties pastatas su poilsio patalpomis, neatitinka Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. 65 (1) patvirtintame žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliajame plane (minėta, toliau – ir Detalusis planas) nustatyto žemės sklypo naudojimo būdo – reakreacinės teritorijos. Nurodyta, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. birželio 12 d. nutarimo 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ XXXIII skyriaus Rekreacinės teritorijos 117.2 punktą, rekreacinėse teritorijose žemės naudotojui draudžiama statyti pastatus ir įrenginius nesusijusius su rekreacija. Taip pat nustatyta ir tai, kad visi projektuojami pastatai neteisingai priskirti prie ypatingos kategorijos statinių, nors pagal Statinio projekte aprašytus jų požymius turėjo būti neypatingos kategorijos statiniai. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, Patikrinimo aktu konstatuota, kad išduodant Statybos leidimą buvo pažeistas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalis bei Statybos techninio reglamento STR 1.01.06:2013 „Ypatingi statiniai“ (toliau – ir STR 1.01.06:2013 „Ypatingi statiniai“), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-813, IV skyriaus 5 dalis.

Inspekcijos Klaipėdos skyrius 2015 m. birželio 5 d. pareiškėjui Lietuvos rašytojų sąjungai surašė privalomąjį nurodymą Nr. PN-579(16.29) (minėta, toliau – ir Privalomasis nurodymas), kuriuo pareiškėjui nurodė iki 2015 m. liepos 6 d. pakeisti Statinio projektą taip, kad Statinio projekto esminiai sprendiniai, t. y. projektuojamų pastatų paskirtys, atitiktų galiojantį teritorijų planavimo dokumentą ir Nekilnojamojo turto registre nurodytą žemės naudojimo būdą, be to, projektuojami ypatingi statiniai turi atitikti neypatingų statinių kategorijoms.

Inspekcijos Klaipėdos skyrius 2015 m. birželio 9 d. priėmė skundžiamą raštą Nr. 2D-8357(16.29), kurį kartu su Privalomuoju nurodymu išsiuntė pareiškėjui.

Pareiškėjas teigia, jog Inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2015 m. birželio 9 d. raštas Nr. 2D-8357(16.29) ir Privalomasis nurodymas yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl turi būti panaikinti.

Inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2015 m. birželio 9 d. rašto Nr. 2D-8357(16.29) teisinis vertinimas

Inspekcijos Klaipėdos skyrius 2015 m. birželio 9 d. raštu Nr. 2D-8357(16.29) „Dėl atlikto patikrinimo (duomenys neskelbtini)“ pareiškėją informavo, kad Inspekcijos Klaipėdos skyrius atliko 2014 m. rugsėjo 10 d. Neringos miesto savivaldybės administracijos išduoto Statybos leidimo išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimą. Šiame rašte išdėstė patikrinimo metu nustatytus pažeidimus. Nurodė, kad Neringos miesto savivaldybės administracija statytojui Lietuvos rašytojų sąjungai leidimą statyti naują statinį išdavė pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. pažeisti Detaliojo plano, patvirtinto Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. 65 (T1), sprendiniai: projektuojamas kultūros paskirties pastatas neatitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto žemės sklypo naudojimo būdo – rekreacinės teritorijos. Projektuojami šeši statiniai, įvardijami kaip ypatingi statiniai, nors pagal savo požymius neatitinka ypatingų statinių nuostatų, numatytų STR 1.01.06:2013 „Ypatingi statiniai“ IV skyriaus 5 dalyje, jie priskirtini neypatingiems statiniams. Informavo, kad Inspekcijos Klaipėdos skyrius Lietuvos rašytojų sąjungai (statytojui) 2015 m. birželio 5 d. surašė Privalomąjį nurodymą iki 2015 m. liepos 6 d. pašalinti 2015 m. gegužės 26 d. patikrinimo akte Nr.LGIPA-30-150526-00035 užfiksuotus pažeidimus. Nurodyta, jog sprendimas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Kartu su minėtu skundžiamu aktu buvo išsiųstas Privalomasis nurodymas vykdymui.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, taikydamas ABTĮ 15 straipsnio nuostatas, ne kartą yra išaiškinęs (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-986/2014, 2015 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-201-662/2015), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-307/2014). Jei nagrinėjant bylą nustatoma, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, t. y. kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, teismas nutraukia bylą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką, ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1249/2012, 2015 m. vasario 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-499-624/2015 ir kt.).

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika pastebėtina, kad teisme nagrinėtinos administracinės bylos dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo; teisės aktai turėtų būti suprantami kaip tokie teisės aktai arba veiksmai, kurie sukuria asmenims teisines pasekmes; nesant dokumente viešojo administravimo subjekto valinio pobūdžio patvarkymų, šis dokumentas nedaro įtakos asmens teisėms ir pareigoms (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-613/2008, 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-1034/2013).

Inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2015 m. birželio 9 d. raštu Nr. 2D-8357(16.29) pareiškėjas yra informuojamas apie Privalomajame nurodyme išdėstytus reikalavimus (įpareigojimus) pareiškėjui. Šiuo atveju Privalomajame nurodyme, kuris kaip priedas pridėtas prie Inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2015 m. birželio 9 d. rašto Nr. 2D-8357(16.29), yra pateiktas nurodymas pareiškėjui atlikti atitinkamus veiksmus, tačiau jokio nurodymo pareiškėjui aptariamame skundžiamame rašte nėra. Nesant valinių patvarkymų, šis skundžiamas raštas nedaro įtakos pareiškėjo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, todėl jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Vien tai, kad aptariamame rašte buvo nurodyta jo apskundimo tvarka, nesudaro pagrindo jį laikyti teisines pasekmes sukeliančiu administraciniu aktu, kadangi teismas, spręsdamas ar administracinis aktas subjektui sukelia atitinkamas pasekmes, atsižvelgia į tokio rašo esmę (turinį), o ne vien tik į jo formą.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad Inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2015 m. birželio 9 d. raštas Nr. 2D-8357(16.29) pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, todėl administracinė byla dalyje dėl šio rašto panaikinimo nutrauktina vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu (byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai).

Dėl Inspekcijos Klaipėdos skyriaus teisės privalomąjį nurodymą teikti pareiškėjui

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė Rasa Rožanskienė teigė, jog Privalomasis nurodymas buvo teikiamas ne tam subjektui, t. y. jis turėjo būti teikiamas ne pareiškėjui, o Neringos miesto savivaldybės administracijai. Taip pat teigė, jog atsakovas neturi teisės tikrinti Statinio projekto.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas (toliau – ir Įstatymas) nustato teritorijų planavimo valstybinės priežiūros ir statybos valstybinės priežiūros tvarką, priežiūrą atliekančias institucijas, jų kompetenciją, pareigas ir teises (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje pateikta „privalomojo nurodymo“ sąvokos definicija, pagal kurią privalomasis nurodymas – atskiru teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos nustatytos formos administraciniu aktu teikiamas arba šio Įstatymo nustatytais atvejais kitame administraciniame akte įrašytas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ar pareigūno įpareigojimas viešojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui per nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą ar statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus.

Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje pateiktame „privalomojo nurodymo“ apibrėžime, expressis verbis nurodyta, kad privalomasis nurodymas gali būti teikiamas ne tik viešojo administravimo subjektui, tačiau ir kitam juridiniam asmeniui.

Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Inspekcija statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumą tikrina pagal Inspekcijos metinius veiklos planus, taip pat viešojo administravimo subjektų, fizinių asmenų, juridinių asmenų ir jų padalinių, kitų juridinio asmens statuso neturinčių organizacijų ir jų padalinių pateiktų skundų ar pranešimų pagrindu. Atlikdamas statybą leidžiančio dokumento teisėtumo patikrinimą, Inspekcijos pareigūnas statybą leidžiantį dokumentą išdavusiam viešojo administravimo subjektui pateikia privalomąjį nurodymą pateikti visus su statybą leidžiančio dokumento išdavimu susijusius dokumentus (Įstatymo 10 straipsnio 2 dalis).

Taigi pagal Įstatymo 10 straipsnio 2 dalį privalomasis nurodymas viešojo administravimo subjektui pateikiamas ne dėl nustatytų teisės aktų pažeidimų, išduodant statybą leidžiantį dokumentą, tačiau reikalaujant pateikti visus su statybą leidžiančio dokumento išdavimu susijusius dokumentus.

Įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad gavęs privalomajame nurodyme nurodytus dokumentus, Inspekcijos pareigūnas patikrina, ar: <...> 5) statinio projekto sudėtis atitinka teisės aktų reikalavimus; <...> 7) statinio projekte teisingai nurodyta statinio kategorija ir statybos rūšis; 8) statinio projekto ekspertizės akte (kai ekspertizė privaloma) yra įrašas, kad statinio projekto sprendiniai atitinka esminius statinio reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų teisės aktų reikalavimus; <...> 10) statinio projekto sprendiniai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentams ir kt.

Vertinant Įstatymo 10 straipsnio 3 dalies nuostatas, darytina išvada, jog viešojo administravimo subjektui, nagrinėjamu atveju Neringos miesto savivaldybės administracijai pateikus Inspekcijos pareigūnui reikalaujamus dokumentus, Inspekcijos pareigūnas patikrina ar statinio projekto sprendiniai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentams ir kt., t. y. minėta nuostata teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai suteikia teisę tikrinti statinio projektą. Todėl šiuo atveju pareiškėjos atstovės argumentas, kad atsakovas neturėjo tokios teisės, laikytinas nepagrįstu.

Įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatytos statybos valstybinės priežiūros institucijos teisės, tarp jų – teikti viešojo administravimo subjektams, kitiems juridiniams asmenims ir jų padaliniams, kitoms juridinio asmens statuso neturinčioms organizacijoms ir jų padaliniams, fiziniams asmenims privalomuosius nurodymus pašalinti statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus (12 punktas).

Iš minėtos Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 12 punkto nuostatos matyti, jog privalomieji nurodymai su reikalavimais pašalinti statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus gali būti teikiami ne tik viešojo administravimo subjektams, tačiau ir kitiems juridiniams asmenims. Be to, kad juridiniams asmenims gali būti teikiamas privalomasis nurodymas, patvirtina ir Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis, kurioje expressis verbis išreikšta, kad privalomasis nurodymas gali būti teikimas ir juridiniams asmenims.

Pareiškėjui pateikto Privalomojo nurodymo teisiniu pagrindu nurodytas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 12 punktas, t. y. prieš tai minėta nuostata, suteikianti teisę Inspekcijai privalomąjį nurodymą teikti ir juridiniams asmenims.

Aptarti teisės aktai leidžia daryti išvadą dėl pareiškėjo argumento, kad Privalomasis nurodymas negalėjo būti teikiamas pareiškėjui, o tik viešojo administravimo subjektui nepagrįstumo.

Inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2015 m. birželio 5 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-579(16.29) teisėtumo ir pagrįstumo

Privalomajame nurodyme konstatuota, kad Neringos miesto savivaldybės administracija statytojui Lietuvos rašytojų sąjungai Statybos leidimą išdavė pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, o būtent, pažeisti Detaliojo plano, patvirtinto Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. 65 (T1), teritorijos (duomenys neskelbtini), sprendiniai: projektuojamas kultūros paskirties pastatas (duomenys neskelbtini) neatitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto žemės sklypo naudojimo būdo – rekreacinės teritorijos. Nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. birželio 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ XXXIII skyriaus Rekreacinės teritorijos 117.2 punkte nustatyta, kad rekreacinėse teritorijose žemės naudotojui draudžiama statyti statinius ir įrenginius nesusijusius su rekreacija. Taip pat nurodyta, kad projektuojami šeši statiniai įvardijami kaip ypatingi statiniai, nors pagal savo požymius neatitinka ypatingų statinių nuostatų, numatytų STR 1.01.06:2013 „Ypatingi statiniai“ IV skyriaus 5 dalyje, jie priskirtini neypatingiems statiniams.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymas nustato visų Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę (Statybos įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Statybos įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje pateiktas statybos sąvokos apibrėžimas, pagal kurį statyba yra veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį. Statybos įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje pateikta statinio projekto sąvokos definicija, pagal kurią statinio projektas – normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (aiškinamoji dalis, projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai), skirtų statinio statybai įteisinti ir vykdyti, visuma. Pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punktą statinio projektas (rekonstravimo projektas) rengiamas ypatingo ar neypatingo statinio rekonstravimui, taip pat kai nesudėtingas statinys rekonstruojamas į neypatingą ar ypatingą statinį. Pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 1 punktą statinio projektas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybinių tyrinėjimų (jeigu juos atlikti privaloma) dokumentais, kultūros paveldo vertybės tyrimų medžiaga, galiojančiais teisės aktais, prisijungimo sąlygomis ir savivaldybės administracijos išduotais specialiaisiais architektūros reikalavimais, kurie neprieštarauja šios dalies 2 ir 3 punktuose nurodytiems reikalavimams ir kt. Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog ypatingo ir neypatingo statinio rekonstravimo atveju, statyba leidžiantis dokumentas – leidimas rekonstruoti statinį. Statybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalis nustato, kad leidimą statyti naują statinį, leidimą rekonstruoti statinį ir leidimą atnaujinti (modernizuoti) pastatą išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog detalusis planas – urbanizuotos arba urbanizuojamos teritorijos vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatomas teritorijos naudojimo reglamentas. Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai.

Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, jog statyba apima statinio (-ių) rekonstravimą (Statybos įstatymo 2 straipsnio 13 dalis), todėl jai reikalinga gauti statybą leidžiantį dokumentą (Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o tam reikia parengti statinio projektą (Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Rengiant statinio projektą, privaloma vadovautis teritorijų planavimo dokumentais, tame tarpe ir detaliuoju planu, nagrinėjamu atveju – Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. 65 (1) patvirtintu žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliuoju planu.

Pareiškėjas teigia, kad garažo paskirties pastato rekonstravimo į kultūros paskirties pastatą su poilsio paskirties patalpomis sprendiniai visiškai atitinka tai teritorijai galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, t. y. – Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrąjį planą, patvirtintą 2012 m. rugsėjo 21 d. Neringos savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-167.

Teritorijų planavimo įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 26 d., t. y. Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrojo plano patvirtinimo metu) 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrasis planas – teritorijų kompleksinio planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir uždavinius, nustatyta planuojamos teritorijos vystymo erdvinė koncepcija ir teritorijos naudojimo bei apsaugos principai. Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bendrasis teritorijų planavimas – kompleksinis planavimas teritorijos erdvinio vystymo politikai, teritorijos naudojimo ir apsaugos prioritetams bei svarbiausioms tvarkymo priemonėms nustatyti. To paties straipsnio 3 dalyje buvo numatyta, kad detalusis planas – teritorijų planavimo dokumentas, kuriame yra nustatytos žemės sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (statybos ir kitos veiklos privalomosios sąlygos).

Įvertinus minėtas nuostatas akivaizdu, jog dar prieš įsigaliojant naujausioms Teritorijų planavimo įstatymo redakcijoms, parengti bendrieji planai numatė tik teritorijų vystymo koncepciją, prioritetus, o detalieji planai konkretizavo bendrojo plano sprendinius. Todėl darytina išvada, kad rengiant Statinio projektą buvo privaloma vadovautis Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. 65 (1) patvirtintu Detaliuoju planu.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2013 m. balandžio 26 d. išrašu nustatyta, jog žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties pagrindu valdo pareiškėjas Lietuvos rašytojų sąjunga. Minėto žemės sklypo naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos, naudojimo pobūdis – ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2012 m. lapkričio 16 d. duomenimis, minėtas žemės sklypas priklauso rekreacinių (visuomenės reikmėms) objektų žemei, kuriame stovi keturi poilsio pastatai (paskirtis – poilsio), valgykla (paskirtis – maitinimo) ir garažas (paskirtis – garažų), kuriuos nuosavybės teise nuo valdo Lietuvos rašytojų sąjunga.

Iš Statinio projekto architektūrinės dalies matyti, kad vietoje 4-ių poilsio pastatų (poilsio namų), maitinimo paskirties pastatas, garažas rekonstruojami į kultūros paskirties pastatą (pastatų kompleksą), kuris būtų priskiriamas ypatingų statinių kategorijai. 2013 m. gegužės mėnesį tvirtinos projektavimo užduoties pakeitime paaiškinta, kad rekonstruojami pastatai į 6-ių pastatų (korpusų) kompleksą gali būti prilyginami ypatingam statiniui, nes vienu metu visuose korpusuose gali būti daugiau negu 100 žmonių, o visų korpusų bendrasis plotas sudarys daugiau kaip 2 000 kv. m.

Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. 65 (1) patvirtintame žemės sklypo Detaliajame plane numatyta palikti esamą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimo būdą ir pobūdį – rekreacinė teritorija poilsio namų eksploatavimui. Detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad esamo poilsio namų korpusai rekonstruojami, įrengiant šlaitinius stogus, demontuojant neekonomiškas laiptines ir šiek tiek koreguojant užstatymo plotą. Esamas garažų statinys rekonstruojamas, jame įrengiant poilsio patalpas, uždedant šlaitinį stogą. Administracinis korpusas taip pat remontuojamas, fasadų apdailą derinant prie bendros poilsio namų architektūrinės išraiškos. Detaliojo plano aiškinamajame rašte taip pat nurodyta, kad žemės sklypui (duomenys neskelbtini), poilsio namų „Urbo kalnas“ kompleksui lieka rekreacinė paskirtis, pastatus siūloma rekonstruoti, paliekant esamą aukštingumą, gerinant architektūrinę išraišką, poilsiavimo sąlygas. Planuojamos teritorijos esamos padėties analizėje nurodyta, jog planuojama teritorija schemoje priskiriama esamai poilsio įstaigų teritorijai, kuriai numatyta kompleksinė tvarkymo programa (indeksas XXIX, miško parko dalis prie įvažiavimo į Nidos centrą; indeksas XXX – poilsio kompleksas su miško parko dalimi). Taip pat pažymėta, jog šioje teritorijoje naujos statybos draudžiamos.

Remiantis minėtu Detaliuoju planu, akivaizdu, jog žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), yra rekreacinėje teritorijoje, kurioje galima tik rekreacinių pastatų rekonstrukcija.

Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 patvirtinto Žemės naudojimo būdų turinio aprašo 23 punktą, rekreacinės teritorijos – žemės sklypai, skirti ilgalaikiam (stacionariam) poilsiui su poilsio paskirties pastatais ar trumpalaikiam poilsiui. Minėto Žemės naudojimo būdų turinio aprašo 18 punkte numatyta, kad kultūros paskirties pastatams nustatytas žemės sklypų naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos (akto redakcijoje, galiojusioje nuo 2005 m. sausio 30 d. iki 2014 m. sausio 1 d. minėta nuostata iš esmės buvo numatyta 16 punkte).

Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, 134.2 punkte nustatyta, kad rekreacinėse teritorijose žemės naudotojui draudžiama statyti pastatus ir įrenginius, nesusijusius su rekreacija, taip pat rekreacijai skirtus pastatus ir įrenginius, jeigu jie neatitinka rekreacinių teritorijų normatyvų bei teisinių nuostatų (atstumas nuo vandens, aukštis, kultūros paveldo naudojimas turizmo reikmėms), išskyrus statybą esamose namų valdose.

Vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu bei Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. 65 (1) patvirtintu Detaliuoju planu, darytina išvada, kad žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), galima tik poilsio pastatų rekonstrukcija. Šiuo atveju pareiškėjas siekia 4 poilsio paskirties pastatus (poilsio namus), maitinimo paskirties pastatą bei garažų paskirties pastatą rekonstruoti į kultūros paskirties pastatą, t. y. į pastatą, kurio statyba pagal Detalųjį planą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nenumatyta. Teritorijų planavimu yra suinteresuota visuomenė, todėl tai yra viešosios teisės dalykas, o viešojo administravimo srityje leidžiama tik tai, kas nustatyta teisės aktuose. Detaliajame plane nesant numatytai galimybei rekreacinėse teritorijose statyti kitos paskirties pastatus, todėl tokia statyba yra draudžiama. Be to, Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, 134.2 punkte įtvirtina, kad rekreacinėse teritorijose pastatų, nesusijusių su rekreacija, statyba draudžiama.

Privalomajame nurodyme taip pat nurodyta, kad šeši statiniai įvardijami kaip ypatingi statiniai, nors pagal savo požymius jie neatitinka STR 1.01.06:2013 „Ypatingi statiniai“ IV skyriaus 5 dalyje numatytų ypatingų statinių nuostatų, jie priskirtini neypatingiems statiniams.

Statybos techninio reglamento STR 1.01.06:2013 „Ypatingi statiniai“ IV skyriaus 5 punkte nustatyta, kad ypatingų statinių kategorijai priskiriami statiniai taip, kaip nustatyta Statybos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje, tai yra statiniai, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius); statinys, kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai; visuomenės poreikiams naudojamais pastatais, kuriuose vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių; aukštybiniai (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabučiai gyvenamieji namai; kultūros paveldo statiniai; sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statiniai (pagal konstrukcijų irties pasekmių klasių taikymą, pateiktą Reglamento lentelėje) (Statybos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje iš esmės pateikiamas analogiškas ypatingų statinių apibrėžimas). STR 1.01.06:2013 „Ypatingi statiniai“ pateiktoje lentelėje nurodyti ypatingų statinių kategorijai priskiriamų statinių požymiai. Prie ypatingų statinių priskiriami tokie viešojo naudojimo pastatai (taip pat ir negyvenamieji pastatai), kurie atitinka šiuos požymius: 20 m ir aukštesni; įgilinti 7 m ir daugiau, skaičiuojant nuo pastatu užimamo žemės paviršiaus vidutinės altitudės; konsolinių pastato dalių laikančiosios konstrukcijos, išsikišančios nuo fasado plokštumos daugiau kaip 3 m; kai pastate montuojamos ilgesnės kaip 12 m tarp atramų (angos) laikančiosios konstrukcijos, gaminamos pagal statinio projektą; kai pastate montuojamos ilgesnės kaip 18 m tarp atramų (angos) laikančiosios konstrukcijos, kurios teisės aktų nustatyta tvarka tiekiamos Lietuvos Respublikos rinkai kaip statybos produktai; esami pastatai, kurių laikančiosios konstrukcijos tarp atramų (angos) ilgesnės kaip 12 m; pastato bendras plotas didesnis kaip 2000 m².

Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289, 6.1 punkte nurodyta, kad pastatas priskiriamas vienai ar kitai paskirties grupei (pogrupiui), jeigu jo visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis yra naudojama tai paskirčiai. Kai pastatą sudaro įvairių paskirčių patalpos, formuojamos kaip atskiri nekilnojamieji daiktai (maitinimo, sporto, mokslo ir t. t.), pastato naudojimo paskirtis nustatoma pagal didžiausio bendrojo ploto patalpos, kaip atskiro nekilnojamojo daikto, paskirtį. Šios įvairių paskirčių patalpos formuojamos kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, turi atitikti normatyvinių statybos techninių, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų joms nustatytus reikalavimus. Pastatą gali sudaryti: antžeminiai aukštai, pusrūsis (cokolinis aukštas), rūsys, pastogės patalpos (mansarda, mezoninas), antresolė, galerija, priestatas, antstatas, uždara veranda, atvira veranda, terasa, erkeris, lodža, balkonas, tambūras, portikas.

Iš Statinio projekto matyti, kad šeši pastatai (keturi poilsio paskirties, maitinimo paskirties ir garažų paskirties statiniai) nėra rekonstruojami į vieną statinį, t. y. minėti pastatai išlieka. Statinio projekte statiniai įvardijami kaip korpusai (korpusai: 1K2p, 2K2p, 3K2p, 4K2p, 5M2p, 6G1p), tačiau atskirai pateikiamos jų individualios specifikacijos. Statybos leidimas buvo išduotas visų minėtų statinių, bet ne vieno statinio rekonstrukcijai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neteisingai daro išvadą, kad minėtus statinius apjungus ir sudėjus šių atskirų statinių bendrą plotą bei bendrai skaičiuojant atskirų statinių klientų ir kitų lankytojų skaičių vienu metu, jie bus laikytini vienu statiniu, kurį bus galima laikyti ypatingu statiniu. Pagal minėtą Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 6.1 punktą, pareiškėjo įvardijamas „kompleksas“ negali būti laikomas vienu nekilnojamu daiktu, o korpusai turi būti laikomi kaip atskiri nekilnojamieji daiktai. Šiuo atveju Statybos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje bei STR 1.01.06:2013 „Ypatingi statiniai“ 5 punkte nurodytos specifikacijos taikomos vienam nekilnojamam daiktui – pastatui, o ne pastatų grupei, t. y. įvertinus vieno pastato individualią specifikaciją, nustatoma, ar šis nekilnojamasis daiktas gali būti laikomas ypatingu statiniu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad keturi poilsio, maitinimo ir garažo paskirties pastatai priskiriami neypatingų statinių kategorijai. Sprendžiama, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai nagrinėjamoje byloje Privalomajame nurodyme nurodė, kad projektuojami ypatingi statiniai turi būti nurodyti kaip neypatingos kategorijos statiniai.

Dėl Inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2015 m. birželio 5 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-579(16.29) atitikimo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams

Atsakovas Privalomajame nurodyme teisiniu pagrindu dėl draudimo statyti rekreacinėse teritorijose nesusijusius su rekreacija pastatus ir įrenginius nurodė Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, 117.2 punktą, tačiau ne 134.2 punktą. Nors Privalomajame nurodyme atsakovas suklydo nurodydamas ne tą punktą, tačiau teisinį reglamentavimą nurodė esantį būtent Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, 134.2 punkte.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d., administracinėje byloje Nr. A- 336/2011 konstatavo, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas aiškiai suprato teisines ir faktines aplinkybes, kurių pagrindu buvo priimtas skundžiamas Privalomasis nurodymas bei atitinkamai išdėstė gynybinę poziciją, todėl teismas sprendžia, jog Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, netinkamas punkto nurodymas nėra esminis administracinio akto trūkumas, dėl kurio būtų galima panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą administracinį aktą.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, spręstina, kad Inspekcijos Klaipėdos skyrius 2015 m. birželio 5 d. privalomasis nurodymas Nr. PN-579(16.29) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo panaikinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjas skundu taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas yra netenkintinas, todėl nėra pagrindo pareiškėjui priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 101 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo Lietuvos rašytojų sąjungos skundą dalyje dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015 m. birželio 5 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-579(16.29) panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Administracinę bylą kitoje dalyje dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. 2D-8357(16.29) panaikinimo nutraukti.

Netenkinti pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Remigijus ArminasDalia GumuliauskienėAušrelė Mažrimienė