- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-11-26
- Bylos Nr.
- 2-17500-541/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11004-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Vėgelienė
- Atsakovas
- Z. M.
- Ieškovas
- BUAB „Fornaks“
- Kategorijos
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Fornaks“ ieškinį atsakovui Z. M. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo priteisti 882,09 Lt skolą, 225,11 Lt palūkanų, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas už perduotas prekes atsakovui 2008-02-06 išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 00033, 26 615,09 Lt sumai, kurios atsakovas nėra visiškai apmokėjęs ir likęs skolingas 882,09 Lt. Ieškovui 2012-01-06 Vilniaus apygardos teismo nutartimi iškėlus bankroto bylą, bankroto administratorius ėmėsi priemonių išieškoti skolą ir 2012-09-25 pranešimu paragino sumokėti įsiskolinimą, tačiau atsakovas iki šiol nėra padengęs skolos. Be to, už praleistą terminą įvykdyti prievolę atsakovui paskaičiuotos 225,11 Lt dydžio palūkanos, o ieškovui kreipusis į teismą iš atsakovo taip pat priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos (b. l. 1-2).
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškovu buvo sudaręs Velox statybinių plokščių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. FV070015, medžiagų įsigijimo vertė 26 615,09 Lt, o pardavėjas įsipareigojo prekes pristatyti adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovo teigimu, jis 2007-09-19 sumokėjo ieškovui 13 000 Lt avansą, o 2007-10-08 - 12 733 Lt likutį. Atsižvelgiant į tai, kad pardavėjas negalėjo pristatyti prekių į sutartyje nurodytą vietą, jis sutiko kompensuoti prekių gabenimo išlaidas sumažindamas prekių pardavimo kainą. Taigi apmokėjus už prekes ir jas atsiėmus jokių pretenzijų iš ieškovo nebuvo gauta nors atsakovo telefono numeris ir elektroninis paštas buvo tas pats, o 2008-02-06 ieškovo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros paaiškinti negali, ji atsakovui nebuvo įteikta ir jokių įsiskolinimų negali būti (b. l. 25).
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė, paaiškino, jog tarp šalių buvo susiklostę pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, o atsakovui išrašyta PVM sąskaita-faktūra nėra pilnai apmokėta, kadangi tarp bankroto administratoriui perduotų dokumentų nėra bei atsakovas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių manyti, kad atsakovui neliko pareigos apmokėti likusios sumos. Tarp šalių vyko bendradarbiavimas, iš kurio matyti, kad sąskaitos buvo apmokamos neatsižvelgiant į tai, ar jos buvo atsakovo pasirašytos. Faktas, kad sąskaita išrašyta vėliau, nei atlikti mokėjimai, yra tik formalus pažeidimas, o skola grindžiama aplinkybe, kad ieškovas neturi jokių dokumentų, patvirtinančių skolos anuliavimą. Atsakovo teiginiai, jog suma buvo sumažinta bendru sutarimu, abejotini įvertinus tai, kad sumažinta suma centų tikslumu, be to, liudytojas nepatvirtino šios aplinkybės. Prašė tenkinti ieškinį visa apimtimi (b. l. 51-55).
Atsiliepimas
Atsakovas teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovo produkcija buvo perkama jam statant namą, medžiagos įgytos keliais pirkimais atsakovui veikiant kaip fiziniam asmeniui. Pagal sutartį prekių nebuvo įmanoma gauti kol už jas nebuvo atsiskaityta, taip vyko abu pirkimai. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog pirmo pirkimo metu PVM sąskaita-faktūra išrašyta taip pat po apmokėjimo. Pažymėjo, jog antro pirkimo metu už prekes buvo sumokėta iki jas atsiimant, prekes atvežė atsakovo, o ne ieškovo transportas, o su E. R. žodžiu buvo suderinta galutinė kaina, kuri įrašyta kasos pajamų orderyje ir yra apmokėta. Su direktoriumi žodžiu susitarė, kad medžiagų kaina bus sumažinta tiek, kiek kainuoja medžiagų atvežimas atsakovui. Jokios sąskaitos bei ieškovo pretenzijų atsakovas nebuvo gavęs, nors ieškovui buvo žinomi atsakovo kontaktai, todėl ieškinys yra nepagrįstas (b. l. 49, 51-55).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2012-01-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-503-467/2012 UAB „Fornaks“ iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirtas A. A. (b. l. 8-10). 2012-09-25 išsiųstu pranešimu BUAB „Fornaks“ bankroto administratorius pareikalavo atsakovą sumokėti 882,09 Lt skolą (b. l. 6-7).
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2008-02-06 pirkėjui Z. M. UAB „Fornaks“ išrašė PVM sąskaitą-faktūrą serija Forn Nr. 00033, pagal kurią atsakovui parduota Velox statybinių medžiagų produkcijos 26 615,09 Lt sumai (b. l. 4). Ši sąskaita pasirašyta tik ieškovo. Iš atsakovo pateiktų kasos pajamų orderio kvitų matyti, kad 2007-09-19 atsakovas sumokėjo ieškovui 13 000,00 Lt avansą už Velox medžiagas, o 2007-10-08 – 12 733,00 Lt sumą už šias prekes (b. l. 26). Atsakovas teismo posėdžio metu neginčijo fakto, jog minėtoje sąskaitoje- faktūroje Nr. 00033 nurodytas prekes pirko iš atsakovo, tačiau įrodinėja kad perkamų prekių kaina buvo sumažinta (padaryta nuolaida), nes atsakovas prekes vežė savo, o ne ieškovo transportu (b.l. 52).
Liudytojas E. R. teismo posėdžio metu paaiškino, jog 2008 m. buvo UAB „Fornaks“ direktoriumi, o atsakovas pirko iš įmonės statybines prekes. Konkrečiai šio sandorio aplinkybių tiksliai nepamena, tačiau sąskaitos galėjo būti išrašomos vėliau, kadangi perkant statybines medžiagas pirkėjas galėdavo grąžinti nepanaudotas prekes, taip pat pats nusivežti jas į vietą, nurodė, jog tokie susitarimai turėdavo atsispindėti įmonės dokumentuose, sąskaitoje. Neneigė, jog galėjo būti toks susitarimas su atsakovu, neprisiminė, kad atsakovas būtų buvęs įmonės skolininku, tačiau konkrečiai šio susitarimo kainos įvardinti negalėjo. Liudytojo teigimu, įmonėje buvo tokia praktika, kad prekės pirkėjams atiduodamos ir dalinai už jas apmokėjus, klientams buvo leidžiama patiems susiorganizuoti vežimą, po ko pateikus įmonei sąskaitą, pirkimo suma būdavo mažinama pagal rinkos kainą, mokamą už vežimą. Teigia, kad 882,09 Lt suma galėjo būti atsakovo mokėta už prekių vežimą, tai logiška kaina (b. l. 50-55).
Atsakovas į bylą pateikė šalių sudarytą 2007-06-11 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. FV070006 dėl ankstesnio Velux statybinių medžiagų pirkimo (b. l. 35-39), kaip įrodymą, netiesiogiai patvirtinantį, kad tiek šalių rašytinės pirkimo sutarties, tiek žodinės pirkimo sutarties sudarymo atveju, prievolę pristatyti prekes pirkėjui turėjo pardavėjas. Šios Sutarties 5.2. punkte nurodyta, jog prekė pristatoma adresu (duomenys neskelbtini), o 4.2., 4.3. punktuose šalių susitarta, jog pardavėjui sumokamas avansas, o likusią sumą pirkėjas sumoka priėmimo-perdavimo akto pasirašymo dieną. Šios sutarties prekių kaina – 16 188,74 Lt. 2008-02-06 pirkėjui Z. M. buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. 00032, 16 189,41 Lt sumai (b. l. 40).
Nustatyta, kad ginčo atveju tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė prekių pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau byloje esantys netiesioginiai įrodymai - kasos pajamų orderiai, patvirtinantys atsakovo atsiskaitymą už prekes, atsakovo paaiškinimai dėl prekių pirkimo, atsakovui išrašyta PVM sąskaita-faktūra serija Forn Nr. 0003326 26 615,09 Lt sumai suponuoja išvadą, jog tarp ieškovo ir atsakovo buvo susiklostę pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Pažymėtina, jog byloje ginčo dėl įvykusio sandorio, jo kainos ir įsigytų prekių kiekio nėra, abi šalys patvirtino, jog buvo sutarta PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyta prekių apimtis ir kaina, jog pirkėjas prekes gavo ir dėl jų pretenzijų nereiškia. Todėl šios byloje nustatytos aplinkybės bei ieškovo išrašyta PVM sąskaita-faktūra sudaro pagrindą konstatuoti, jog šalis siejo pirkimo pardavimo teisiniai santykiai. Aplinkybė, kad PVM sąskaita-faktūra išrašyta vėliau, nei įvyko sandoris, nepaneigia fakto, jog prekių įsigijimas įvyko PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyta apimtimi ir kaina, kadangi, kaip jau buvo minėta, atsakovas patvirtino, jog PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyta informacija yra teisinga. Tačiau atsakovas nesutinka su tuo, jog be pagrindo neapmokėjo visos sumos. Nurodo, jog jam buvo suteikta nuolaida už tai, kad prekes jam teko transportuoti savo lėšomis, todėl atsakovas pagrįstai nesumokėjo pagal PVM sąskaitą-faktūrą ieškovo prašomos sumos – 882,09 Lt.
CPK 12 straipsnis numato, jog civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos CPK 176-178 straipsniuose. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija - tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką - įstatyme nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodymų pakankamumas ir fakto įrodytinumas, t. y. tam tikrų aplinkybių konstatavimas, turi būti vertinami visos bylos kontekste, aptarus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus.
Byloje nėra nei vieno įrodymo, pagrindžiančio atsakovo teiginį, jog jam buvo padaryta atitinkama nuolaida už prekių atvežimą. Iš atsakovo pateikto krovinio važtaraščio Nr. FKV007 matyti, jog Z. M. užsakymu iš UAB „Fornaks“ Grigaičių sandėlio, Grigaičiuose, Vilniuje, į iškrovimo vietą (duomenys neskelbtini), buvo pristatytos nurodytos prekės (b. l. 48), tačiau važtaraštyje nenurodyta nei krovinio vežimo data, nei vežimo kaina, važtaraštyje nurodytų prekių kiekis nesutampa su PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. 00033 nurodytu, todėl remiantis šiuo įrodymu negalima daryti išvados apie atsakovui suteiktą nuolaidą ir jo patirtų išlaidų dydį. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis patyrė išlaidas, ir kad jos buvo būtent tokio dydžio, kaip sutarta nuolaida. Be to, liudytojas E. R. teismo posėdžio metu taip pat nepatvirtino aplinkybės, kad nagrinėjamu atveju atsakovui buvo suteikta nurodyto dydžio nuolaida. Kita vertus, liudytojas pažymėjo, jog visi susitarimai dėl klientams pritaikytų nuolaidų ir pan. įmonėje buvo sudaromi rašytine forma arba tuėjo atsispindėti buhalteriniuose dokumentuose. Šiuo atveju ieškovo atstovui perduotuose dokumentuose tokių duomenų nėra, o atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teisę į nuolaidą, arba patvirtinančių, kad apskritai jis patyrė išlaidas už savarankišką prekių pristatymo organizavimą. Atsižvelgiant į išdėstytą darytina išvada, jog atsakovas neįrodė jam suteiktos nuolaidos fakto.
Pagal CK 6.256 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje (CK 6.344 straipsnio 1 dalis). Byloje nustačius, kad atsakovui buvo perduotos PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytos prekės, nesant ginčo tarp šalių dėl šių prekių kainos, o atsakovui neįrodžius jam suteiktos nuolaidos fakto, bei nesant duomenų, kad atsakovas ieškovo pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą apmokėjo visa apimtimi, yra pagrindas ieškovo reikalavimus patenkinti ir priteisti iš atsakovo 882,09 Lt skolą.
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 225,11 Lt dydžio palūkanas, paskaičiuotos už 1863 dienas nuo 2008-02-13, t. y. PVM sąskaitos-faktūros apmokėjimo termino pabaigos taikant įstatyminę 5 proc. palūkanų normą (b. l. 5). Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju šalių pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai konstatuoti remiantis PVM sąskaita-faktūra, kuri nebuvo įteikta atsakovui, to neginčija ir ieškovas, todėl nesant kitų duomenų apie šalių nustatytą prievolės įvykdymo terminą bei duomenų, kad atsakovui buvo įteiktas ieškovo 2012-09-25 pareikalavimas sumokėti skolą, negalima darytina išvados, jog atsakovas praleido prievolės įvykdymo terminą, todėl ieškovo prašymas priteisti palūkanas nepagrįstas ir netenkinamas.
CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Vadovaujantis minėtomis normomis iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (882,09 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2013-04-08, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas žyminis mokestis, proporcingas patenkintų ieškinio reikalavimų daliai – 57,60 Lt (72,00 Lt * 80 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Byloje susidarė 20,53 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Patenkinus ieškinį iš dalies, valstybei iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 16,40 Lt (20,53 * 80 proc.) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 ir 96 straipsniai). Iš viso valstybės naudai iš atsakovo priteistina 74,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 93 straipsniu, 96 straipsniu, 259 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo Z. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 882,09 Lt (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt du litus 09 ct) skolos ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (882,09 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2013-04-08) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ieškovo BUAB „Fornaks“, į. k. 300155886, buv. Justiniškių g. 76-68, Vilnius, naudai.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo Z. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 74,00 Lt (septyniasdešimt keturis litus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, šias išlaidas sumokant į sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.