Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-11-06 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. N-575-2535-09

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-11-06
Bylos Nr.
N-575-2535-09
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Virgilijus Valančius (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Antanas Ablingis
Kategorijos
  • 40.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 39.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-2535/2009Procesinio sprendimo kategorijos: 40.1.3; 39.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. lapkričio 6 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. nutarimo R. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir VDI) įgaliotas pareigūnas 2008 m. birželio 20 d. surašė R. J. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, Šiauliuose, 2008 m. birželio 16 d. apie 10 val. atliekant patikrinimą, būdamas uždarosios akcinės bendrovės „Husaro transportas“ direktoriumi, veikdamas kaip darbdavio įgaliotas asmuo, jau baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41⁴ straipsnio 1 dalį, darbuotojui K. P. nesumokėjo darbo užmokesčio už 2008 m. sausio mėnesį. Be to, minėtam darbuotojui atlyginimą už 2007 m. gruodžio mėnesį sumokėjo 2008 m. vasario 29 d., atlyginimą už 2008 m. vasario ir kovo mėnesius sumokėjo 2008 m. birželio 12 d. tačiau neišmokėjo delspinigių. Taip pat nutraukiant darbo sutartį su pastaruoju darbuotoju 2008 m. birželio 12 d. atleidimo dieną nevisiškai atsiskaitė ir nesumokėjo vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką.

II.

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 16 d. nutarimu pripažino R. J. kaltu padarius ATPK 41⁴ straipsnio 2 dalyje numatytą veiką ir paskyrė 7500 litų baudą. Teismas konstatavo, kad R. J. kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais (ankstesnis nutarimas administracinės teisės pažeidimo byloje, darbuotojo skundas, mokėjimo žiniaraščio ir kt.). Teismas pažymėjo, jog kadangi R. J. buvo baustas už veiką pagal ATPK 41⁴ straipsnio 1 dalį, ir po nuobaudos paskyrimo padarė tokį pat pažeidimą, jo veika atitinka ATPK 41⁴ straipsnio 2 dalies požymius. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgė į lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

III.

R. J. apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą sumažinant paskirtą piniginę baudą iki 1500 (tūkstančio penkių šimtų) litų. Apeliantas skunde nurodo, jog paskirta 7500 litų bauda yra neproporcingai didelė (įmonėje labai sunki finansinė padėtis – 2008 m. rugsėjo 12 d. iškelta bankroto byla) ir ši bauda yra paskirta neišsamiai įvertinus bylos aplinkybes. Taip pat atkreipia dėmesį, kad dėl uždelsimo kaltas ir pats darbuotojas, kuris nuo 2008 m. balandžio 14 d. iki 2008 m. birželio 12 d. neatvyko į bendrovę. Taip pat nurodo, jog už vėlavimą išmokėti 2008 m. sausio mėnesio atlyginimą, teismas negalėjo jo bausti, kadangi suėjo ATPK 35 straipsnyje nurodytas 6 mėnesių terminas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą VDI Šiaulių skyrius nurodo, jog nesutinka su R. J. motyvais, nes paskirta 7500 litų bauda nėra didžiausia ATPK 41⁴ straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų piniginių baudų. Be to, R. J. nesiėmė visų būtinų veiksmų, kad greičiau atsiskaitytų su darbo užmokesčio negaunančiu darbuotoju, bet dar apkaltino minėtą darbuotoją padarius didelės finansinės žalos uždarajai akcinei bendrovei, tokiu būdu sukeldamas psichologinį spaudimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

R. J. administracinėn atsakomybėn patrauktas už pažeidimo, numatyto ATPK 41⁴ straipsnio 2 dalyje, padarymą, t. y. už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimą, kai jis padarytas asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus. Nors apeliaciniame skunde iš esmės keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas ir teigiama, kad paskirta nuobauda yra per griežta, apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai, todėl jis patikrina visą bylą (ABTĮ 136 str.).

Sutinkamai su ATPK 9 ir 10 straipsniais, administracinis pažeidimas, numatytas ATPK 41⁴ straipsnio 2 dalyje, galimas tik esant tyčiai. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo patikrinti, dėl kokių priežasčių darbuotojui buvo pavėluotai išmokamas atlyginimas. Byloje fiksuota tik tai, kad įmonės darbuotojui laiku neišmokėtas darbo užmokestis už 2008 m. sausio, vasario, kovo mėnesius, be to, atleidimo dieną nevisiškai atsiskaityta su atleidžiamu iš darbo darbuotoju. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad objektyvieji pažeidimo požymiai nustatyti tinkamai, tačiau, kaip minėta, nagrinėjamo pažeidimo konstatavimui turi būti nustatytas ir subjektyvusis požymis – kaltė.

Kaip matyti iš byloje esančių R. J. paaiškinimų (b. l. 5, 26), darbuotojo K. P. skundo (b. l. 4), Šiaulių apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. nutarties (b. l. 39-40) ir įmonės finansinių dokumentų (b. l. 41-43), pažeidimas buvo galimai padarytas dėl sunkios įmonės materialinės padėties. Įmonei „Husaro transportas“, kuriai vadovauja R. J., 2008 m. rugsėjo 12 d. iškelta bankroto byla. 2007 metais įmonė dirbo nuostolingai, kreditoriniai įsiskolinimai ženkliai viršijo debitorinius. Todėl negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad pažeidimas būtų buvęs padarytas tyčia. Analogiškai Vyriausiasis administracinis teismas dėl ATPK 41⁴ straipsnio taikymo yra išaiškinęs 2001 m. spalio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. 1501-9- 01 ir kt. Tačiau esami įrodymai nėra pakankami, kad padaryti neginčijamą išvadą apie realią įmonės finansinę padėtį pažeidimo padarymo metu.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pažeidimo bylą, apskritai netyrė, kokia buvo įmonės finansinė padėtis pažeidimo padarymo metu. Pažymėtina, kad tiriant bylą iš naujo, teismas turėtų surinkti papildomus įrodymus (įmonės kasos knygas, banko pateiktus visų įmonės turimų sąskaitų išrašus, kurie atspindėtų turėtas lėšas, piniginių srautų judėjimą pažeidimo padarymo metu), taip pat nustatyti, kada buvo faktiškai mokėti atlyginimai pažeidimo padarymo laikotarpiu ir pan., kas galėtų objektyviai pagrįsti arba paneigti sunkios finansinės padėties egzistavimą. Šios aplinkybės laikytinos svarbiomis nustatant R. J. kaltę dėl padaryto pažeidimo ir yra reikšmingos tinkamam bylos išnagrinėjimui.

Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutarimas naikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

R. J. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. nutarimą R. J. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius