Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2A-807-159/2009

Teisėja Genovaitė Vaizgėlienė Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.1; 44.5.2.7; 121.21. (S)

2009 m. spalio 7 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Savinijaus Katausko, Broniaus Valiaus, sekretoriaujant Antanui Leikui, dalyvaujant ieškovės J. A. atstovui advokatui Valdui Andrijauskui, atsakovui S. A., jo atstovui advokatui Osvaldui Martinkui, viešame kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1349-323/2009 pagal ieškovės J. A. patikslintą ieškinį atsakovui S. A. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir dėl 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

2007 m. gruodžio 20 d. J. A. teismui pateikė ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, 2008 m. rugsėjo 17 d. pateikė patikslintą ieškinį. Patikslintu ieškiniu prašė teismą: 1) nutraukti (duomenys neskelbtini) J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką, santuokos metrikų knygoje įrašo Nr. 380, dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę – J. pavardę, atsakovui palikti santuokinę – A. pavardę; 2) pripažinti, kad atsakovo S. A. vardu įregistruotas butas, adresu (duomenys neskelbtini), iš esmės buvo pagerintas ieškovės J. A. asmeninėmis 16 611 Lt sumos lėšomis; kad buto vertė padidėjo 65 000 Lt, kad bendra buto vertė buvo padidinta 81 611 Lt, ir šį butą pripažinti bendrąja abiejų sutuoktinių nuosavybe, ieškovei iš atsakovo priteisti 101 611 Lt; 3) pripažinti, kad 1 370 Lt vertės prieškambario baldai ir 2 140 Lt vertės vaikų kambario baldai įgyti už ieškovės J. A. asmenines lėšas, ir jai iš atsakovo priteisti 3 510 Lt piniginę kompensaciją; 4) priteisti ieškovei iš atsakovo 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007 m. gegužės 30 d. sudarė santuoką su atsakovu S. A. Atsakovas nuo pat santuokos sudarymo keistai elgėsi, nes neleido ieškovei bendrauti su savo giminėmis ir su kitais asmenimis. 2007 m. spalio 31 d. S. A. ieškovę su jos dviem nepilnamečiais vaikais iš pirmosios santuokos paliko automobilyje prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) J. A. iškviesta draugė parvežė ieškovę su vaikais į namus, tačiau atsakovas tą vakarą į namus neįsileido, dėl to ji kreipėsi į Klaipėdos miesto 3-ąjį policijos komisariatą. Dėl J. A. paduoto pareiškimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl S. A. netinkamo elgesio buityje, tačiau tyrimas buvo nutrauktas, jiems susitaikius. Ieškovė turi informacijos, kad atsakovas turi psichinės negalios problemų, tačiau negali pati gauti tokios informacijos ir jos pateikti teismui. Su atsakovu kartu nebegyvena šeiminio gyvenimo ir nebeveda bendrai ūkio. Jų šeima iširo ir jos išsaugoti nėra galimybės. Neprašo nustatyti termino susitaikyti, nes tai neduos jokio rezultato. Vykdydama susitarimą su atsakovu po santuokos sudarymo gyventi kartu, 2007 m. rugpjūčio 21 d. už 137 000 Lt pardavė jai asmeninės nuosavybės teisėmis priklausiusį 47,04 kv. m dydžio butą, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame iki buto pardavimo gyveno su atsakovu S. A. ir savo vaikais sūnumi M. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukra Ž. J., gim. (duomenys neskelbtini). Pardavusi butą su vaikais apsigyveno atsakovui priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Pagal susitarimą su atsakovu pradėjo savo lėšomis, gautomis už parduotą asmeninės nuosavybės teisėmis butą (duomenys neskelbtini), remontuoti minimą butą, nes atsakovas prieš 5 metus išsituokė, gyveno vienas, butas buvo apleistas, baldai seni ir nusidėvėję. Atsakovui S. A. priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), buvo suremontuota virtuvė; išardyta vonią ir tualetą skyrusi siena; vonia ir tualetas įrengti vienoje patalpoje; įstatytos įėjimo į butą 1 630 Lt vertės šarvuotos durys; bute pakeistos keturios 1 706 Lt vertės vidinės durys, suremontuoti du buto kambariai. Už statybines medžiagas ir kitas priemones buto remontui išleido 20 000 Lt, buto remonto darbai kainavo 16 611 Lt. Į atsakovui nuosavybės teise priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovė J. A. gyvendama registruotoje santuokoje su atsakovu S. A. investavo asmenines lėšas ir iš esmės pagerino butą, nes buto vertė padidėjo nuo 150 000 Lt iki 255 000 Lt, ir įskaičius ieškovės investuotas į buto remontą asmenines lėšas suremontuoto buto vertė padidėjo 105 000 Lt. Iki galo atsakovui priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), nesuremontavo dėl didelių statybinių medžiagų ir remonto darbų kaštų, todėl bendru susitarimu su atsakovu minimą butą pardavė ir susitarė už gautus pinigus, pardavus butą, adresu (duomenys neskelbtini), nusipirkti sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis kitą butą (duomenys neskelbtini). Su pardavėju susitarė, kad trijų kambarių butas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo parduotas už 235 000 Lt, ieškovės dalis sudarant buto pirkimo–pardavimo sutartį turėjo sudaryti 105 000 Lt, atsakovo S. A. – 120 000 Lt. 2007 m. gruodžio 5 d. S. Daugėlienės notarų kontoroje nebuvo įforminta buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis, nes atsakovas nesutiko, kad perkamas butas būtų registruojamas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis. Ieškovė už asmenines lėšas nupirko 3 250 Lt vertės virtuvės baldų komplektą, 1 370 Lt vertės prieškambario baldus ir 2 140 Lt vertės vaikų kambario baldus, iš viso nupirko baldų už 6 760 Lt. Minimi baldai turėtų būti pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe.

Iki santuokos su atsakovu sudarymo ieškovė su nepilnamečiais vaikais iš pirmosios santuokos – sūnumi M. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukra Ž. J., (duomenys neskelbtini), gyveno dviejų kambarių 47,04 kv. m dydžio bute, adresu (duomenys neskelbtini). Sūnus naudojosi atskiru izoliuotu kambariu, ieškovė su dukra naudojosi kitu atskiru izoliuotu kambariu, ji turėjo darbą (duomenys neskelbtini), abu vaikai lankė (duomenys neskelbtini) pagrindinę mokyklą (duomenys neskelbtini). Dėl gyvenimo su atsakovu S. A. registruotoje santuokoje ieškovė neteko buto, artimiausiu metu jo nepajėgs įsigyti, nes butų kainos Šilutės m. nuo 2007 metų padidėjo beveik dvigubai. Šiuo metu su nepilnamečiais vaikais yra priversta gyventi pas savo tėvus P. (duomenys neskelbtini), patiria itin didelių buitinių nepatogumų ir rūpesčių ne tik ji, bet ir jos nepilnamečiai vaikai, nes jiems lankant mokyklą iš (duomenys neskelbtini) kaimo į Šilutės miestą kasdien tenka važinėti po 30 km. Ieškovės sūnus serga itin sunkia širdies liga. Gyvenimas kaime, važiavimas į mokyklą visuomeniniu transportu, atsikėlimas anksti neigiamai veikia sūnaus sveikatą. Nepardavusi Šilutės mieste buto iki šiol jame gyventų be jokių rūpesčių. Dėl atsakovo kaltės ieškovė neteko buto, visų už parduotą butą gautų pinigų ir tai turi esminės reikšmės jos gyvenimo kokybei, todėl patirtą neturtinę žalą įvertina 50 000 Lt (1 b. l. 22–25, 123–127).

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Santuoką, įregistruotą tarp S. A., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos CMS (įrašo Nr. 380), nutraukė dėl atsakovo S. A. kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei J. A. paliko ikisantuokinę J. pavardę, atsakovui S. A. – santuokinę A. pavardę. Priteisė ieškovei J. A. (J.) iš atsakovo S. A.: 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; 33 681,83 Lt asmeninių lėšų, išleistų atsakovo turto remontui; 5 280 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 1 160 Lt bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) valstybei. Kitą ieškinio dalį atmetė.

Remdamasis rašytiniais įrodymais teismas nustatė, kad atsakovas nuo 2001 metų stebimas ir gydomas Klaipėdos psichikos sveikatos centre; kad Klaipėdos miesto 3-ojo policijos komisariato medžiaga patvirtina, jog 2007 m. spalio 31 d. atsakovas ieškovę su nepilnamečiais vaikais paliko automobilyje mieste ir kad parvykusių į namus neįsileido; kad 2007 m. rugpjūčio 21 d. ieškovė už 137 000 Lt pardavė jai nuosavybės teise priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini). Pardavusi savo butą Šilutėje, ieškovė su vaikais – sūnumi M. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukra Ž. J., gim. (duomenys neskelbtini), persikėlė gyventi į atsakovo butą, adresu (duomenys neskelbtini), bei atliko šio buto remonto darbus, kurių vertė, pagal pateiktą sąmatą, 16 611 Lt; atsakovui nuosavybės teise priklausantis butas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo parduotas 2007 m. gruodžio 4 d. už 255 000 Lt.

Įvertinęs sąmatą ir ieškovės pateiktus įvairių prekybos įmonių 10 484,84 Lt sumos kasos čekius ir kad laikotarpiu nuo ieškovės buto Šilutės m. pardavimo iki atsakovo buto Klaipėdos m. pardavimo buvo perkamos įvairios priemonės statybos arba remonto darbams atlikti, teismas nustatė, kad rašytiniuose įrodymuose esantys duomenys patvirtino ieškovės paaiškinimus bei liudytojų parodymus apie bute atliktus remonto darbus, kad atsakovas aplinkybių dėl jo bute Klaipėdos m. atliktų remonto darbų neginčijo, kad ieškovė iš savo asmeninių lėšų nupirko ir į atsakovui priklausantį butą įstatė 1 630 Lt vertės vienas šarvo duris ir 1 706 Lt vertės ketverias duris bute, kad virtuvės baldų komplektas ir jo sumontavimas kainavo 3 250 Lt, kad duomenų apie kitus baldus ieškovė nepateikė, nes teismo posėdyje paaiškino, kad prieškambario ir vaikų kambario baldus išsivežė, ir kad ieškovė įrodymais nepagrindė tos aplinkybės, kaip nurodė ieškinyje, kad atsakovo buto, adresu (duomenys neskelbtini), vertė po remonto padidėjo nuo 150 000,00 Lt iki 255 000,00 Lt.

Teismas padarė išvadą, kad santuoka nutrauktina dėl vieno sutuoktinio – atsakovo S. A. – kaltės, nes atsakovas šeimoje elgėsi netinkamai – prieš savo sutuoktinę ir jos vaikus elgėsi nepaaiškinamai keistai, paliko juos mieste be paaiškinimo vienus bei sugrįžusių neįleido į namus, ir tokius atsakovo veiksmus įvertino kaip liguistus bei psichinio smurto turinčių požymių veiksmus, trikdančius šeimos namų ramybę ir rimtį. Atsakovo savo psichinės sveikatos būklės nuslėpimą nuo savo sutuoktinės, t. y. sirgimą lėtine psichine liga, teismas įvertino kaip netinkamą atsakovo elgesį šeimoje ir ją sukuriant. Teismas atmetė atsakovo paaiškinimus, kad ieškovė buvo informuota apie psichinę sveikatos būseną, nes ieškovė teismui negalėjo nurodyti ligos diagnozės, tik nurodė, kad po santuokos sudarymo atsakovo motina jai pasakė apie atsakovo psichinę ligą.

Dėl santuokos sudarymo su asmeniu, kuris yra psichinis ligonis ir nuslėpė šias aplinkybes iki santuokos, ieškovė patyrė psichologinį diskomfortą, jos gyvenimo kokybė po šios santuokos žymiai pablogėjo – pardavusi butą Šilutėje, tikėdama, kad įsikurs pas atsakovą Klaipėdoje, rizikavo išleisti atsakovo buto remontui gautų už savo buto pardavimą pinigų dalį, tačiau įvykus ginčui su atsakovu dėl bendro būsto įsigijimo, neteko gyvenamosios vietos, dėl to su nepilnamečiais vaikais apsigyveno (duomenys neskelbtini), pas savo tėvus.

Teismas padarė išvadą, kad tokios nustatytos aplinkybės įrodo, kad ieškovė dėl santuokos su atsakovu ir gyvendama su juo santuokoje patyrė tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą. Ieškovei už patirtą neturtinę žalą dėl santuokos nutraukimo, esant atsakovo kaltei, priteisė 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, įvertinęs santuokos trukmę, ieškovės neatsargų elgesį, jos riziką parduodant vienintelį savo ir vaikų būstą.

Ieškinio dalį dėl turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe atmetė kaip neįrodytą, nes ieškovė neįrodė, kad iš esmės pagerino atsakovo butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir ieškovės ieškinyje išvardyti neužbaigti buto remonto darbai nesudaro teismui pagrindo įvertinti, kad minėtas turtas buvo pagerintas iš esmės (CK 3.90 str.).

Teismas įvertinęs pagal sąmatą atliktus atsakovui priklausančio buto remonto darbus už asmeninius ieškovės pinigus – 16 611 Lt, gautus už 2007 m. rugpjūčio 21 d. parduotą butą, adresu (duomenys neskelbtini), kad atsakovas pardavęs savo butą, adresu (duomenys neskelbtini) ieškovės buto remontui sumokėtų pinigų negrąžino, 16 611 Lt kaip asmeninį turtą iš atsakovo priteisė ieškovei. Tuo pačiu pagrindu iš atsakovo ieškovei priteisė: 3 250 Lt už virtuvėje likusį virtuvės baldų komplektą; 3 336 Lt už nupirktas ir atsakovo bute įstatytas duris ir 10 484,83 Lt už medžiagas bei priemones buto remontui pagal pateiktus pirkimo dokumentus, iš viso 33 681,83 Lt.

Ieškinio dalį dėl kompensacijos už baldus priteisimo atmetė kaip neteisėtą ir nepagrįstą, nes ieškovė baldus, už kuriuos prašė priteisti iš atsakovo 3 510 Lt kompensaciją, išsigabeno (t. 2, b. l. 44–48).

Atsakovas S. A. 2009 m. kovo 30 d. pateikė apeliacinį skundą. Juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 24 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m. CMS (įrašo Nr. 380), nutraukti; likusią ieškinio dalį atmesti, jam iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas nepagrįstai konstatavo dvi aplinkybes, kad atsakovas 2007 m. spalio 31 d. elgdamasis nepaaiškinamai keistai paliko ieškovę su vaikais mieste be paaiškinimo bei jiems sugrįžus namo jų neįsileido ir kad nuo ieškovės nuslėpė, jog serga lėtine psichikos liga. Teismo nustatytos minimos aplinkybės negalėjo būti pagrindu pripažinti santuokos iširimą dėl apelianto kaltės, nes tikrasis santuokos iširimo pagrindas buvo nepavykęs ieškovės noras pasipelnyti apelianto sąskaita. Nurodytą faktą patvirtina ieškovės J. A. elgesys – 2007 m. gruodžio 5 d. ieškovė pageidavo kartu su apeliantu lygiomis dalimis pirkti Šilutės m. butą ir su juo gyventi santuokoje, apeliantui atsisakius pirkti lygiomis dalimis, ieškovė tą pačią dieną kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei vėliau pateikė ieškinį dėl santuokos nutraukimo. Ši aplinkybė akivaizdžiai patvirtina, kad tikrasis santuokos iširimo pagrindas buvo nepavykęs ieškovės noras pasipelnyti apelianto sąskaita ir tikroji šeimos iširimo priežastis buvo jos turtinių ambicijų netenkinimas Neturtinę žalą ieškovė pagrindžia tuo, kad dėl apelianto kaltės neteko savo buto bei visų už jį gautų pinigų, o gyvenimą santuokoje patikslintame ieškinyje įvardijo kaip košmarą. Tokie jos teiginiai yra visiškai nepagrįsti. Teismo posėdyje apeliantas paaiškino, kad 2007 m. spalio 31 d. būdamas parduotuvėje dėl netinkamo ieškovės elgesio labai susinervino, todėl nenorėdamas konfliktuoti išėjo. Ieškovė pasiliko viešoje vietoje – parduotuvėje, šalia parduotuvės esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje liko ir jos automobilis, užvedimo rakteliai buvo pas ją. Teismas nesuprantamai šį įvykį įvardijo kaip didelę žalą ieškovei, nes apeliantas patyrė nepatogumus – atvykęs į parduotuvę ieškovės automobiliu grįžo visuomeninio transporto priemone, 2007 m. lapkričio 13 d. Klaipėdos m. 3-ojo policijos komisariato pažyma Nr. 33N-S-407patvirtina, kad J. A. pretenzijų dėl šio įvykio neturi ir prašė tyrimą nutraukti.

Ieškovė žinojo, kad apeliantas serga psichinio pobūdžio (nervine) liga, todėl apeliantas nesupranta, kaip jo liga, t. y. ta aplinkybė, kuri nuo jo valios nepriklauso, gali būti įvertinta kaip jo kaltė. Iki santuokos sudarymo bendravo su ieškove internetu, vėliau kurį laiką gyveno nesusituokę ir tik tada, viską įvertinę, sudarė santuoką. Dėl ieškovės nuolat reiškiamo nepasitenkinimo ir priekaištų nukentėjo apeliantas, nes pablogėjo jo sveikata. Nesant apelianto kaltės dėl santuokos iširimo, nebuvo pagrindo priteisti ir neturtinės žalos atlyginimą.

Teismas netinkamai taikė materialines teisės normas – CK 3.89 straipsnio l dalies 7 punktą, nustatantį, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas sutuoktinio turtas, įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Ieškovė privalėjo įrodyti ne tik tai, kad įdėtos į buto remontą lėšos yra gautos pardavus jos asmeninį butą, bet ir tai, kad turtas už šias lėšas įgyjamas jos asmeninėn nuosavybėn. Bylos aplinkybės įrodo priešingai, t. y. kad buvo atliekamas einamasis apeliantui asmenine nuosavybe priklausančio buto remontas; kad remontas buvo atliekamas pačios ieškovės pageidavimu turėti geresnes gyvenimo sąlygas. Apeliantas, nenorėdamas konfliktuoti su sutuoktine, sutiko, kad būtų atliktas einamasis buto remontas, tačiau prie remonto prisidėjo savo lėšomis ir darbu. Neneigia, kad buvo nupirkti nauji baldai – virtuvės, prieškambario, vaikų kambario, vonios ir naujos durys, tačiau mano, kad įgyjant šį turtą buvo siekiama juo naudotis šeimos tikslais ir jokiu būdu ne asmeninėn ieškovės nuosavybėn. Apeliantas nereiškia pretenzijų dėl ieškovės išsivežtų prieškambario, vaikų kambario, vonios ir virtuvės baldų, kompiuterio, televizoriaus ir kt. daiktų, nors teisine prasme jie yra santuokinis turtas. Teismo posėdžio metu ieškovė galiausiai pripažino, kad prieškambario ir vaikų kambario baldus išsivežė, nors ieškiniu prašė už minimus daiktus priteisti piniginę kompensaciją.

Teismas be pagrindo iš apelianto ieškovei priteisė už buto remontą, duris ir baldus. Teismas padarė klaidą, nes ieškovės pateiktoje sąmatoje apie atliktą remontą nurodytą 16 661 Lt sumą nepagrįstai pridėjo prie dokumente, patvirtinančiame pirkimą, nurodytos 10 484,83 Lt sumos. 10 484,83 Lt suma turėjo būti išminusuota iš sąmatoje nurodytos 16 611 Lt sumos, bet ne pridėta. Nesutinka, kad išrašas iš ieškovės banko sąskaitos apie nurodytą sumą patvirtina, kad visi pirkiniai buvo susiję su buto remontu (t. 2, b. l. 55–57).

Ieškovė J. A. 2009 m. balandžio 28 d. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Juo prašo atmesti atsakovo S. A. apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismui pateikė nenuginčijamus įrodymus, kad atsakovas, kaip sutuoktinis, elgėsi netinkamai, tyčia ir sąmoningai nuslėpė psichinės ligos faktą, nuo pat santuokos sudarymo momento ir po santuokos įregistravimo neleido ieškovei bendrauti nei su savo giminėmis, nei su kitais jį pažinojusiais asmenimis, matyt, bijodamas, kad šie asmenys gali atskleisti jai atsakovui nepalankias aplinkybes dėl jo psichinės sveikatos būklės. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad jų šeima iširo dėl atsakovo kaltės.

Teismui pateikė nenuginčijamus įrodymus, kad 2007 m. rugpjūčio 21 d. už 137 000 Lt pardavė savo asmeninį dar iki santuokos su atsakovu sudarymo, įgytą 47,04 kv. m dydžio butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir kad iki pat jos buto pardavimo su atsakovu gyveno kartu minimame bute. Tik pardavusi butą, pradėjo gyventi atsakovo vardu registruotame trijų kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas su savo ankstesniąja žmona išsiskyrė prie 5 metus ir kaip vienišas vyras gyveno labai apleistame bute, jame esantys baldai buvo labai prastos būklės. Su atsakovu buvo susitarta, kad jam priklausantis butas bus remontuojamas ieškovės piniginėmis lėšomis, gautomis už parduotą butą Šilutėje ir kad už tas pačias lėšas bute bus nupirkti nauji baldai. Ieškovės piniginėmis lėšomis iš esmės buvo pagerintas atsakovo vardu registruotas butas, todėl buvo patenkintas ieškinio reikalavimas dėl ieškovės įrodytos į buto pagerinimą įdėtų asmeninių lėšų sumos – 16 611 Lt.

Ieškovė J. A. su savo dviem vaikais: sūnumi M. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukra Ž. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyveno dviejų kambarių 47,04 kv. m dydžio bute, adresu (duomenys neskelbtini). Gyveno su vaikais kaip ir kiti normalūs žmonės, sūnus naudojosi atskiru izoliuotu kambariu, ieškovė su dukra taip pat turėjo atskirą izoliuotą kambarį. Ieškovė J. A. Šilutės mieste turėjo darbą, abu vaikai lankė (duomenys neskelbtini) pagrindinę mokyklą.

Po visų itin nemalonių įvykių – pragyvento laiko tarpo kartu su atsakovu S. A., ieškovė neteko buto, jo artimiausioje ateityje nebepajėgs įsigyti dėl Šilutės mieste net du kartus padidėjusių butų kainų.

Jeigu atsakovo paveikta nebūtų pardavusi savo buto, iki pat šiol gyventų be jokių rūpesčių ir be itin didelių nepatogumų, kuriuos patiria šiuo metu gyvendama pas savo senyvus tėvus P. (duomenys neskelbtini). Gyventi nepatogu ne tik jai, bet ir vaikams, lankantiems (duomenys neskelbtini) pagrindinę mokyklą, nes jiems kasdien tenka važinėti po 30 km iš (duomenys neskelbtini) kaimo į Šilutės miestą. Ieškovės sūnus serga itin sunkia širdies liga, tai neprisideda prie jo sveikatos būklės gerėjimo, gyvenant kaimo vietovėje, nes tenka keltis daugiau nei 2 valandomis anksčiau nei Šilutės mieste, į mokyklą tenka važinėti visuomeniniu transportu.

Ieškovė prašė jai iš atsakovo priteisti padarytai neturtinei žalai atlyginti 50 000 Lt, nes gyvendama santuokoje faktiškai dėl atsakovo kaltės ji neteko buto ir visų už parduotą butą gautų pinigų, ir tai nulėmė jos gyvenimo kokybę. Teismas šį reikalavimą patenkino dešimteriopai mažesne pinigų suma, tačiau ji sutiko su tokiu teismo sprendimu ir jo neskundė (t. 2, b. l. 61–62).

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Iš patikslinto ieškinio turinio ir jame suformuluotų reikalavimų matyti, kad ieškovė J. A., prašydama nutraukti jos ir atsakovo S. A. (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, kaip atsakovo S. A. kaltę patvirtinančius faktus nurodė – nuo pat santuokos sudarymo įtemptą gyvenimą, atsakovo keistą elgesį, draudimą ieškovei bendrauti su giminėmis ir kitais asmenimis, 2007 m. spalio 31 d. ieškovės ir jos nepilnamečių vaikų palikimą prie parduotuvės „RIMI“ Klaipėdos m., grįžusių neįsileidimą į namus tą patį vakarą, ieškovės kreipimąsi į Klaipėdos m. 3-ąjį policijos komisariatą dėl tokio atsakovo netinkamo elgesio, taip pat nurodė ieškovės turimą informaciją apie atsakovo psichinę negalią (t. 1, b. l. 123–127).

Iš Klaipėdos m. 3-iojo policijos komisariato Viešosios policijos Policijos nuovados apylinkių inspektorių veiklos grupės tyrėjo 2007 m. lapkričio 12 d. teikimo matyti, kad J. A. 2007 m. lapkričio 5 d. kreipėsi su pareiškimu ir jame nurodė, kad 2007 m. spalio 31 d. apie 17 val. vyras nuėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini) nusipirkti cigarečių ir ją su vaikais paliko automobilyje, o grįžusių neįsileido į namus. Tyrimas buvo nutrauktas pagal J. A. prašymą (t. 1, b. l. 30–31). Liudytoja S. V. patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes apie tai, kaip S. A. ją su nepilnamečiais vaikais paliko vieną vakare prie parduotuvės automobilyje, ir kad liudytoja su savo sutuoktiniu ieškovę su vaikais parvežė į namus, tačiau atsakovui jų neįsileidus, juos nuvežė į (duomenys neskelbtini) pas ieškovės J. A. tėvus, nes ieškovė neturėjo kur nakvoti (t. 2, b. l. 21). Medicinos įstaigų į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas S. A. nuo 2001 metų stebimas ir gydomas Klaipėdos psichikos sveikatos centre, jis serga lėtine psichikos liga (t. 1 b. l. 118, t. 2 b. l. 3).

Pirmosios instancijos teismas atsakovo S. A. nuslėpimą nuo savo sutuoktinės psichinės sveikatos būklę, t. y. sirgimą lėtine psichine liga, įvertino kaip netinkamą atsakovo elgesį šeimoje ir ją sukuriant, atsakovo S. A. keistą nepaaiškinamą elgesį prieš savo sutuoktinę ir jos vaikus, jų palikimą be paaiškinimo vienų mieste, neįsileidimą sugrįžusių į namus teismas įvertino kaip liguistus bei psichinio smurto požymių turinčius veiksmus, trikdančius šeimos namų ramybę ir rimtį. Remdamasis anksčiau paminėtais įrodymais bylą nagrinėjęs teismas sprendime padarė išvadą, kad šalių santuoka nutrauktina dėl vieno sutuoktinio atsakovo S. A. kaltės (CK 3.60 straipsnio 1 dalies ir 2 dalis).

CK 3.60 straipsnio 1 dalis įtvirtina sutuoktinio teisę reikalauti teismą nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, tačiau vadovaujantis CK 3.60 straipsniu galima prašyti nutraukti santuoką tik tada, kai kitas sutuoktinis iš tikrųjų kaltas, kad santuoka iširo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK 3.60 straipsnio 2 ir 3 dalimis, apibrėžiančiomis sutuoktinio kaltės sampratą ir nustatančiomis sutuoktinio kaltės prezumpcijos atvejus, sutinka su apelianto S. A. apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, kad teismo nustatytos dvi aplinkybes – 1) kad atsakovas 2007 m. spalio 31 d. elgdamasis nepaaiškinamai keistai paliko ieškovę su vaikais mieste be paaiškinimo, sugrįžusių jų neįsileido į namus; 2) kad nuo ieškovės nuslėpė, jog serga lėtine psichikos liga – negalėjo būti pagrindu pripažinti santuokos iširimą dėl apelianto kaltės.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios bylos atveju apskritai nebuvo nustatytas atsakovo slėpimo nuo ieškovės sirgimo lėtine psichine liga prieš santuokos įregistravimą faktas; liudytojos A. J., atsakovo sesers, parodymais neginčijamai nustatyta, kad 2007 m. rugsėjo mėnesį ieškovei buvo žinoma apie atsakovo S. A. ligą (t. 2, b. l. 2–27); kad ieškovė nesikreipė į teismą dėl santuokos nutraukimo net ir po jos įvardyto atsakovo keisto elgesio 2007 m. spalio 31 d. prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) Klaipėdos mieste; kad su atsakovu susitaikė; kad kartu gyveno, remontavo atsakovui priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini); kad bendru susitarimu minimą butą pardavė ir kad susitarė už gautus pinigus, pardavus butą, adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis pirkti butą Šilutės mieste, kad 2007 m. gruodžio 5 d. atsakovui S. A. S. Daugėlienės notarų kontoroje Šilutės m. atsisakius bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis pirkti butą, adresu (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės J. A. ir atsakovo S. A. iškilo konfliktas dėl minimo buto pirkimo, kad 2007 m. gruodžio 6 d. J. A. kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir nurodė, kad teismui pateiks ieškinį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo (t. 1, b. l. 3–4).

Esant tokiems nustatytiems faktams, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria šalių santuoka nutraukta dėl atsakovo S. A. kaltės, panaikintina. Pripažintina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes šalių santuokiniai ryšiai galutinai nutrūko 2007 m. gruodžio 5 d., atsakovui S. A. S. Daugėlienės notarų kontoroje Šilutės m. atsisakius bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis pirkti butą, adresu (duomenys neskelbtini). Tik asmuo, įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažintas neveiksniu, negali sudaryti santuokos, asmens psichikos liga nėra kliūtis sudaryti santuoką (CK 3.61 straipsnio 2 dalis, CK 3.15 straipsnio 1 dalis, CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teisėjų kolegijai pripažinus, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių, t. y ir dėl ieškovės J. A., ir dėl atsakovo S. A. kaltės, panaikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei J. A. iš atsakovo S. A. priteista 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Ieškovės J. A. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas, nes pripažinus, jog abu sutuoktiniai yra kalti dėl santuokos iširimo, nė vienas iš jų neturi teisės reikalauti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (CK 3.61 straipsnio 3 dalis, CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovės J. A. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti teiginiai, kad dėl atsakovo kaltės neteko buto ir visų už parduotą butą gautų pinigų ir kad tai nulėmė jos gyvenimo kokybę, yra neteisingi, nes iš DnB NORD banko Šilutės poskyryje J. A. vardu esančios sąskaitos išrašo matyti, kad J. A. savo nuožiūra disponavo už parduotą butą 2007 m. rugsėjo 12 d. į jos sąskaitą pervestais pinigais – 130 000 Lt, nes 2007 m. rugsėjo 13 d. po 15 000 Lt padovanojo savo tėvams V. ir L. P., 2007 m. rugsėjo 19 d už 5 048 Lt nusipirko televizorių, 2007 m. rugsėjo 20 d. nusipirko automobilį už 25 000 Lt, 2007 m. spalio 4 d. už 4 000 Lt pirko baldus ir beveik kiekvieną dieną iš sąskaitos iki 2007 m. gruodžio 10 d. paimdavo grynųjų pinigų nuo 1 000 Lt iki 2 000 Lt. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendime nurodė, kad ieškovė, pardavusi butą Šilutėje, tikėdama, kad įsikurs pas atsakovą Klaipėdoje, rizikavo išleisti atsakovo buto remontui gautus už savo buto pardavimą pinigus, nes prisiėmė savo veiksmų riziką (t. 2, b. l. 35–38).

Ieškovė J. A. patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsakovo S. A. vardu įregistruoto buto, adresu (duomenys neskelbtini), remontas buvo padarytas iš jos lėšų, gautų jai pardavus asmeninės nuosavybės teisėmis turėtą butą Šilutės mieste, ir nurodė, kad buto remontui buvo išleista 16 611 Lt, išlaidas patvirtina lokalinė sąmata. Teismą prašė pripažinti, kad atsakovo vardu įregistruotas butas, adresu (duomenys neskelbtini), iš esmės buvo pagerintas jos asmeninėmis 16 611 Lt sumos lėšomis, kurios buvo panaudotos butui pagerinti, kad buto vertė padidėjo 65 000 Lt, kad bendra buto vertė buvo padidinta 81 611 Lt, ir prašė šį butą pripažinti bendrąja abiejų sutuoktinių nuosavybe, ieškovei iš atsakovo priteisti 101 611 Lt (t. 1, b. l. 123–128).

Pirmosios instancijos teismas sprendime padarė teisingą išvadą, kad ieškovė neįrodė, kad iš esmės pagerino atsakovo butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir kad ieškovės ieškinyje išvardyti neužbaigti buto remonto darbai nesudarė teismui pagrindo įvertinti, kad minėtas turtas buvo pagerintas iš esmės, todėl pagrįstai atmetė ieškinį dėl turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe kaip neįrodytą (CK 3.90 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis į bylą pateiktas rašytiniais įrodymais: kasos čekiais apie statybinių medžiagų ir kitokių priemonių pirkimą, užsakymu-sutartimi apie šarvuotų ir vidinių durų pirkimą, pinigų priėmimo kvitais, DnB NORD banko Šilutės poskyryje esančia J. A. vardu sąskaita, lokaline sąmata, turėjo pagrindą padaryti išvadą, kad lokalinėje sąmatoje nurodyti remonto darbai už 16 611 Lt atsakovui priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), buvo padaryti, buvo nupirktos ir atsakovo bute įstatytos 3 336 Lt vertės durys ir buto virtuvėje liko 3 250 Lt vertės virtuvės baldų komplektas, pirkti už asmeninius ieškovės J. A. pinigus, gautus jai pardavus 2007 m. rugpjūčio 21 d. savo butą, adresu (duomenys neskelbtini), nes atsakovas S. A. neprieštaravo, kad ieškovė J. A. gautas asmenines lėšas už parduotą butą investuotų į jam priklausančio buto remontą, įstatytų naujas duris, sumontuotų virtuvės baldus, tačiau pardavęs butą ieškovei investuotų asmeninių lėšų negrąžino (CK 3. 89 straipsnio 1 dalies 7 punktas, t. 1, b. l. 37–61, 128, t. 2, b. l. 35–37).

Bylą nagrinėjęs teismas, priteisdamas ieškovei iš atsakovo 33 681,83 Lt asmeninių lėšų, išleistų atsakovo turto remontui, neįvertino, kad UAB „TIMA“ lokalinėje sąmatoje nurodė ir įkainojo tik atliktus atsakovui priklausančiame bute remontas darbus, remonto darbų neatliko, todėl nepagrįstai priskaičiavo 18 proc. dydžio 2 534 Lt PVM mokestį, nes ieškovė tokio dydžio – 2 534 Lt – PVM mokesčio nemokėjo, todėl ši suma negali būti įskaitytina į priteistiną sumą (t. 1, b. l. 128).

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei J. A. (J.) iš atsakovo S. A. priteista 33 681,83 Lt asmeninių lėšų, išleistų atsakovo turto remontui, pakeistina ir priteista 33 681,83 Lt suma sumažintina iki 20 663 Lt (16 611 Lt – 2 534 Lt = 14 077 Lt) (14 077 Lt + 3 336 Lt + 3 250 Lt = 20 663 Lt) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismo sprendimo dalis, kuria atmesta kita ieškinio dalis, paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 15 d. nutartimi ieškovei J. A. buvo atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas, iki byloje bus priimtas sprendimas (t. 1, b. l. 65). Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 96 straipsnio 1 dalimi, skundžiamu sprendimu iš atsakovo S. A. priteisė 1 160 Lt bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) valstybei. Atsakovui S. A. nustatyta lėtinė psichikos liga, jo neįgalumas dėl šio susirgimo, kitų asmenų už advokato suteiktas paslaugas ir žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą sumokėjimo faktai sudaro pagrindą S. A. atleisti nuo 619,90 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo (t. 2, b. l. 3, 8, 58, CPK 83 straipsnio 3 ir 4 dalys), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš S. A. priteista 1 160 Lt bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) valstybei, panaikintina, S. A. atleistinas nuo 619,90 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo valstybei).

Iš dalies, t. y. 66 proc. patenkinus atsakovo S. A. apeliacinį skundą, jam iš ieškovės J. A. priteistina 2 086 Lt turėtų išlaidų už advokato O. Martinkaus suteiktą teisinę pagalbą pagal 2008 m. kovo 20 d. sudarytą atstovavimo sutartį (2008 m. kovo 10 d. kvitas Nr. 241443) ir už sumokėtą žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą (t. 1, b. l. 87, t. 2, b. l. 5, 57, CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Kitos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys paliktinos nepakeistos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 24 d. sprendimo dalį, kuria šalių santuoka nutraukta dėl atsakovo S. A. kaltės, panaikinti. Pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 24 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei J. A. iš atsakovo S. A. priteista 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, panaikinti. Ieškovės J. A. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 24 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei J. A. (J.) iš atsakovo S. A. priteista 33 681,83 Lt asmeninių lėšų, išleistų atsakovo turto remontui, pakeisti. Priteistą 33 681,83 Lt asmeninių lėšų, išleistų atsakovo turto remontui, sumą sumažinti iki 20 663 Lt, kitą ieškinio dalį atmesti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 24 d. sprendimo dalį, kuria iš S. A. priteista 1 160 Lt bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) valstybei, panaikinti ir atsakovą S. A. atleisti nuo 619,90 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo valstybei.

Priteisti iš J. A. S. A. 2 086 Lt turėtų išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą ir už sumokėtą žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą.

Kitas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 24 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.