Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius, sekretoriaujant Gintarei Žemaitytei, dalyvaujant privačiai kaltintojai — nukentėjusiajai N. K., jos atstovei advokatei Vitalijai Smolenskienei, kaltinamajai Ž. M., kaltinamosios gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui, Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovas Vygandui Aukštuoliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs privataus kaltinimo bylą, kurioje Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1958-08-19, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, spec.vidurinio išsilavinimo, niekur nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. Ž. M. laikotarpyje nuo 2009 m. gruodžio 06 d. 00.00 val. iki 1.10 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, nukentėjusiosios N. K. bute K. D. g. 45-5A, Kaune, tyčia sudavė nukentėjusiajai N. K. ne mažiau vieno smūgio į veido kairę pusę, dėl ko nukentėjusioji pargriuvo ir į grindis stipriai susitrenkė pakaušį, ko pasekoje prarado sąmonę, tai jai padarė odos nubrozdinimus viršutinėje lūpoje bei pogleivinę kraujosruvą apatinėje lūpoje, dešinėje alkūnėje, lengvą galvos smegenų sukrėtimą, tai yra - nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. l d.

K. Ž. M. dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos numatytos BK 140 str. 1 d. kaltės nepripažino ir parodė, kad 2009-12-05 apie 19 val. ji atėjo pas nukentėjusiąją pasikalbėti į jos namus Kaune, K. D. g. 45 – 5A. Ji atsinešė nepilną butelį konjako, nes nukentėjusioji sakė, kad neturi namuose gėrimų ir pinigų jam nupirkti. Būnant pas nukentėjusiąją namuose jos gražiai bendravo, išgėrė jos atsineštą konjaką ir jos pagavo „kablį“, užsinorėjo dar išgerti, todėl kartu nuėjo iki parduotuvės, kur nukentėjusioji, suradusi pinigų, nupirko konjako „Metaxa“ ir grįžusios toliau jį gėrė bei vaišinosi. Nukentėjusioji jai tą vakarą nesakė, kad nori ilsėtis, neprašė, kad kaltinamoji eitų namo, jos linksmai leido laiko, ji mokė savo dainų, jau buvo po 24 val., kai N. K. atsistojo, lyg tai kažkur tai norėjo eiti, bet ėmė ir netikėtai ramiai atsigulė prie papuoštos eglutės. Tuomet ji pagalvojusi, kad nukentėjusiajai gal pasidarė negera, ėmė kalbinti nukentėjusiąją, apkabino, priglaudė ją prie savęs, tačiau nukentėjusioji pareikalavo, kad jinai išeitų. Tada ji, nuėjusi į virtuvę, paėmė vandens ir atsinešusi į kambarį papurškė ant nukentėjusiosios manydama, kad ši taip lengviau atsigaus. Apipurkšta vandeniu nukentėjusioji atsistojo keturiomis ir nusvyravo koridoriumi ramstydamasi į sienas, prie lauko durų. Tada kaltinamoji apsirengė ir išėjo iš buto, nukentėjusioji užrakino duris . Iki to laiko nukentėjusioji nebuvo susižeidusi, kaltinamoji prieš ją nebuvo vartojusi smurto. Išėjusi į buto kaltinamoji pastebėjo, kad netyčia išsinešė nukentėjusiosios telefoną, ji skambino skambučiu, tačiau ji neatidarė durų, todėl kaltinamoji apie 2009 m. gruodžio 06 d. 2 val. nakties paskambino nukentėjusiosios sūnui Dariui ir pasakė, kad kažkas jo motinai yra negerai. Jo telefonas buvo įvestas, nes prieš tai nukentėjusioji tą vakarą keletą kartų skambinosi su Dariumi. Kaltinamoji paprašė, kad šis atvažiuotų, nes ji pagalvojo, kad N. K. užėjo kažkoks priepuolis. Laukdama kol D. atvažiuos ji prieškambaryje, kuris buvo bendras su N. K. kaimyne. Ji skambino kaimynei į buto duris nežinodama ką daryti, kur dėti tą telefoną, nes D. jos pareikalavo išeit iš nukentėjusiosios namų ir telefoną palikt laiptinėje. Kaimynė nenorėjo naktį su ja kalbėti. Išėjusi į gatvę ji Dariaus ji laukė prie lauko durų. Greitai atvyko D. su savo vaiku O. M. ir jie visi kartu užėjo į nukentėjusiosios butą. Jie nukentėjusiąją rado gulinčią lovoje, apsiklojusią, ji nematė, kad ji būtų sužalota. D. nukentėjusiosios paklausė ar jai viskas gerai, nukentėjusioji atsakė, kad gerai. D. labai supyko ant jos, pareikalavo, kad ji išeitų, tada ji išėjo iš nukentėjusiosios buto. Kaltinamoji mano, kad nukentėjusiajai teismo ekspertų nustatyti sužalojimai galėjo gautis, kai ši buvo viena bute ir galimai griūdama užsigavo. Kaltinamoji mano, kad nukentėjusioji parašė ant jos skundą todėl, kad nori pasipelnyti, taip pat mano, kad gali turėti įtakos tai, nes jų abiejų sūnūs yra žemės matininkai ir yra konkurencija tarp jų.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamoji neprisipažinimo, jos kaltė įrodyta bylos teisminio tyrimo metu ištirtais ir išanalizuotais įrodymais: nukentėjusios ir liudytojų, išskyrus G. K., A. B. ir J. M., parodymais, 2009-12-09 M. Riomerio universiteto teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 57/10(02), kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji N. K. parodė, kad su kaltinamąja yra pažįstama nuo 2009 m. birželio mėnesio, kai jos sesuo D. K. pas ją nuomojosi butą 2009-12-05, apie 19.00 val. pas ją į svečius pasikalbėti atėjo jos pažįstama Ž. M., ji atsinešė nugertą butelį konjako, jos išgėrė turėtą alkoholį, po to kartu nuėjo iki parduotuvės ir nusipirko dar konjako „Metama“, kurį toliau gėrė. Jos kalbėjosi, dainavo, tačiau sulaukus vėlaus vakaro Ž. M. nėjo namo, ji žinojo, kad Ž. M. mėgėjusi ilgai svečiuotis, nes taip elgdavosi, kai nueidavo pas jos seserį D. K., ją sunku būdavo išprašyti namo, todėl ji pasakė Žiedūnei, kad nori ilsėtis, tada Ž. M. atsisakė išeiti, norėjo dar būti, ji apie 24 val. pareikalavo, kad viešnia būtinai išeitų, dėl to tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu elgdamasi itin agresyviai Ž. M. ją iškoliojo necenzūriniais žodžiais ir tyčia ranka sudavė smūgį iš nugaros į sprandą, nuo ko ši pargriuvo ir į grindis stipriai susitrenkusi pakaušį prarado sąmonę. Atgavusi sąmonę ji pamatė, kad Ž. M., kuri jau buvo apsirengusi su paltu ir užsimovusi batus, purškia ant jos vandenį, gaivina, ta ji kategoriškai liepė Ž. M. išeiti iš mano namų, tačiau ši dar labiau įsiaudrino, nesutiko išeiti. Tada nukentėjusioji atsikėlusi nuo žemės iš visų jėgų pradėjo Ž. M. stumti iš buto, tada kaltinamoji sudavė du kartus kumščiu jai sudavė į veido srities kairę pusę, nuo ko jai prakirto lūpą, ši įsikibo į durų staktą ir pradėjo kojomis spardyti nukentėjusiajai į pilvą bei nugarą, suduodama eilę smūgių, sudavė ne mačiau tris smūgius, nukentėjusioji šiaip ne taip išstūmė Ž. M. iš buto į bendrą su kaimyne prieangį ir užrakino savo buto duris. Kadangi jai buvo silpna, skaudėjo sumuštos vietos, todėl norėjo paskambinti policijai ar sūnui, tačiau negalėjo, nes pastebėjo kad Ž. M. išsinešė jos mobilųjį telefoną. Kadangi jau buvo naktis, todėl pasiklojo lovą ir atsigulė, užmigo, prabudo apie 2.20 val. ir prie savo lovos pamatė atvykusį sūnų D. M. su nepilnamečiu sūnumi O., sūnus atsirakino jos buto duris turėtu raktu. Sūnus pamatęs, kad ji yra sumušta, paklausė jos, kas jai atsitiko, tada ji atsakiusi, kad greičiau išvarytų kaltinamąją iš buto, o sūnus tai padarė ir jai pasakė, kad iš kaltinamosios paėmė telefoną. Nukentėjusioji papasakojo sūnui, ką jai padarė Ž. M., tačiau galvojo, kad praeis skausmas, jai buvo nepatogu, kad ją tokiame amžiuje sumušė girta jaunesnė moteris, nesinorėjo niekam sakyti, nes buvo gėda, todėl nesinorėjo kviesti policijos, pasakė, kad sūnus važiuotų namo. Ryte atsibudusi sumuštoje vietoje pajuto stiprų galvos skausmą, jai svaigo galva, pykino, ant veido pastebėjau odos nubrozdinimus ir kraujosruvas, skaudėjo sumuštas pilvas. Norėdama išsiaiškinti, kodėl taip Ž. M. elgėsi, ji tą pačią dieną paskambino Ž. M., klausė, kodėl ji taip elgėsi, tačiau ji šaipydamasi ironiškai jai paaiškino, kad dėl viso, kas įvyko kalta yra ji pati, kaltinamoji įžūliai melavo, kad esą nukentėjusioji būdama neblaivi pati nukrito ir susitrenkė galvą, jai stebintis kad taip nebuvo, Ž. M. pasakė, kad „žmogus kartais netyčia ir ant savo kumščio paslysta“. Dėl labai blogos savijautos ji išsikvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri ją skubiai nuvežė į Kauno medicinos universiteto klinikas, iš kur buvo pervežta ir stacionarizuota Raudonojo kryžiaus klinikinėje ligoninėje, vėliau ją paleido ir toliau gydė vaistas. Ji buvo priversta pirkti brangius medikamentus, jų pirkimo kvitų neišsaugojo, mokėjo 49 Lt už abdukcijos išdavimą, šią pinigų sumą prašo priteisti kaip turtinę žalą. Ji patyrė ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą, nes dėl patirto agresyvaus kaltinamosios elgesio ir smurto ji jaučia pasekmes iki šiol, jai dažnai svaigsta galva, skauda sumuštą galvos vietą, taip pat ir dėl sužaloto veido patyriau didelių nepatogumų, gėdą ir apmaudą bendraudama su artimais žmonėmis, anūkais, draugais ir kaimynais, taigi patyriau didelę neturtinę žalą, kurią vertinu 5000 litų ir prašo šią sumą priteisti iš kaltinamosios. Apie jos sumušimą ligoninė informavo policiją, todėl grįžusi iš ligoninės kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariatą, kur Centro policijos nuovados tyrėja priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir pasiūlė kreiptis tiesiogiai į teismą su pareiškimu dėl privataus kaltinimo, ką jį ir padarė. Ji mano, kad Ž. M. ją sumušė todėl kad jai prisigėrus, tai jai ji salė kalbėdama pati, kyla agresija. Kad Ž. M. ūmus charakteris ji žinojo iš savo sesers D. K..

Liudytojas D. M. parodė, kad nukentėjusioji yra jo mama, o kaltinamąją jis pažinojo jau nuo labai senai, prieš 22 metus, teko su ja bendrauti, kai jis šoko, o ji dainavo. 2009 m. gruodžio mėnesį, iš 5 į 6 dieną, apie 2 val., jam į telefoną buvo skambutis iš jo mamos telefono, kai jis atsiliepė jis išgirdo, kad skambina kaltinamoji, kuri pasakė, kad mamai yra blogai, ji nualpo, prašė skubiai atvažiuoti. Jis kaltinamąją per telefoną apibarė kam ji paėmė nukentėjusiosios telefoną, jeigu nukentėjusiajai būtų blogai ji pati sau išsikviestų greitąją. Kaltinamoji telefonu dar jam pasakė, kad su nukentėjusiąja jos truputį sėdėjo, vaišinosi, nukentėjusiajai pasidarė bloga, tada jis paprašė, kad kaltinamoji duotų pakalbėt su nukentėjusiąja, tačiau kaltinamoji jam atsakiusi, kad nukentėjusioji ją išvariusi ir neįsileidžia į butą. Tada jis su savo sūnumi O. M., kuriam 16 metų, sėdo į automobilį ir greitai atvažiavo pas nukentėjusiąją. Atvažiavęs jis su savo raktu atrakino nukentėjusiosios buto duris ir kartu su sūnumi, kaltinamąja įėję i butą, miegamajame pamatė gulinčią nukentėjusiąją, kuri buvo užsiklojusi paklode. Kai nukentėjusioji atsidengė veidą jis pamatė, kad ji sumušta, ištinusi lūpa. Nukentėjusioji kategoriškai paprašė, kad jis kuo skubiau išvytų kaltinamąją, jis tai padarė ir atsiėmė mamos telefoną. Jis ją apžiūrėjo, pasiūlė mamai iškviesti greitąją, ji sakė gal dar šiek tiek palaukiam, jeigu nepraeis, tada kviesim. Jis jai davė valerijonų ir dar kažkokių vaistų, kuriuos jinai man pasakė Jo mama sakė, žinai man gėda kviestis tuos medikus, sakys garbaus amžiaus moteriškė sumušta, sakė palaukiam ryto, jeigu jai bus blogiau, sako kreipsimės. Nukentėjusioji jam papasakojo, kad jai iš nugaros davė smūgį, jinai apsvaigo, nukrito ant žemės, o kai bandė kaltinamąją išvyti, ši sudavė jai smūgius rankomis į veidą bei spardė jai į pilvą.

L. O. M. parodė analogiškai, kaip ir jo tėvas D. M..

Liudytojai D. K. ir A. M. parodė, kad nukentėjusioji yra D. K. sesuo, su kuria palaiko gerus, normalius santykius. Pačio sesers sumušimo įvykio ji nemačiusi, žino tiek, kiek nukentėjusioji pasakojo. Kadangi kurį tai laiką, nuo 2009 m. birželio iki spalio mėnesio, nuomojosi butą pas kaltinamąją, todėl kažkiek ją pažįsta ir gali ją charakterizuoti kaip komunikabilų žmogų, tačiau turintį problemą tame, kad ji mėgdavo pasisvečiuoti, svečiuose išgerti, nežiūrint tai, kiek yra valandų, ir ar to pageidauja šeimininkai, tačiau niekada nesimušdavo. Nukentėjusioji neagresyvi, niekada gyvenime nesimušdavo, nesikoliodavo, tačiau apkalbėti, apšaukti be priežasties, gali, bet muštis niekada, sesuo nelinkusi vartoti alkoholinių gėrimų.

Liudytoja E. M. parodė, kad nukentėjusioji jai yra pirmos eilės pusseserė. Tą dieną, 2009-12-05, ji buvo pas nukentėjusiąją užėjusi į svečius, jos sėdėjo, bendravo, o tuo metu jai į telefoną įkyriai skambino ir prašėsi į svečius kaip jau dabar žino, kaltinamoji, tačiau nukentėjusioji vis atsakydavo, jog dar turi svečią. Nukentėjusioji jai pasakė, kad nežinanti, ko iš jos nori kaltinamoji. Po kelių, kai ji paskambino nukentėjusiajai, iš jos sužinojo, kad ji guli ligoninėje, nes ją sumušė kaltinamoji. Nukentėjusioji ramus žmogus, nieko nenuskriaus, niekada nekalbės neteisybės.

L. V. T. parodė, kad ji yra nukentėjusiosios kaimynė, tačiau ji su kaimynais nebendrauja, gyvena adresu Kaunas, K. D. g. 45 – 5, su nukentėjusiąja yra bendras prieškambaris. Ji su kaimyne N. K., kuri apie metai laiko gyvena šalia jos, nebendrauja, ji žino, kad buvo sumušta 2009-12-06 naktį jos kaimynė. Tą naktį ją pažadino durų skambutis, nes lygiai 1.10 val., nes ji pažiūrėjo į laikrodį, pradėjo nepertraukiamai skambinti į jos duris, tai truko iki 1.45 val., ji kaltinamąją matė per durų akutę, tačiau jos neįsileido, nes buvo viena, kaltinamoji mojavo prieš jos durų akutę turėtu mobiliu telefonu, tačiau durų ji neatidarė, pasakė, kad jei ji nepasitrauks nuo durų, ji iškvies policiją. Ryte ji matė nukentėjusiąją sumušta lūpa, ji jai pasipasakojo kad ją sumušė dainininkė Ž., vėliau skambino iš policijos tyrėja ir jos klausinėjo.

Liudytojas J. M. parodė, kad kaltinamoji yra jo mama, jis su drauge G. K. gyvena pas motina jos name Putvinskio gatvėje. Kai jis dažnai išvyksta darbo reikalais į Angliją, jis žino, kad tada jo draugė kartais laiką leidžia su jo verslo partneriu A. B.. Taip buvo ir 2009-12-05-06 naktį, kai jie buvo kartu, kai vakare Kaune, Vienybės aikštėje įžiebė Kalėdinę eglutę, po to jie buvo kartu centre, o apie 2 val. nakties jie važiavo draugo mašina Donelaičio gatve ir atsitiktinai naktį gatvėje pamatė jo motiną prie nukentėjusiosios namo, jie sustojo, nes pagalvojo, gal reikalinga ją parvežti, po to jie pamatė, kad ji susitiko su kažkokiais dviem vyrais. Jo draugė jam pasakojo, kad jie išlipę iš mašinos nusekė paskui juos, ir šiems įėjus į kažkokį butą, klausėsi pro pravertas duris tų žmonių pokalbio. Jis grįžęs iš Anglijos sužinojo, kad jo motina kaltinama sumušusi nukentėjusiąją, jis tuo netiki, nes mano, kad čia yra tik siekis pasipelnyti, nes visiems žinoma, kad jos mama anksčiau buvo estrados dainininke, dabar gyvena nuosavame name Kauno centre. Be to jis neatmeta galimybės, kad tai yra konkurento – nukentėjusiosios sūnaus D. M. darbas, nes jis taip pat yra žemėtvarkininkas ir iš liudytojo darbovietės išėjo dirbti pas jį vienas darbuotojas.

Liudytoja G. K. parodė, kad ji jau penkis metus pažįsta kaltinamąją, kuri yra jos draugo, J. M., mama, kartu gyvena. Ji kaltinamosios girtos niekada nėra mačiusi. Apie 2009-12-05 nagrinėjamą įvykį ji žino. Tą dieną mieste buvo eglutės įžiebimas, tai ji su savo bičiuliu Arnu važiavo susitikt su kitais draugais, ir kaip tik tuo metu, kai jie važiavo Donelaičio gatve pro tą eglutę, pamatė prie gatvės stovinčią kaltinamąją, kuri kažko laukė, todėl jie sustojo, nes pamanė, kad gal ją reiks parvežt, nes pasidarė keista, kad ji naktį stovėjo. Jiems sustojus ji pamatė, kad prie kaltinamosios priėjo vyriškis su berniuku ir kaltinamoji kažką jiems atidavė ir jie visi kartu nuėjo į laiptinę. Jai pasirodė keista, todėl ir ji nuėjo jiems iš paskos, prie buto, esančio pirmame aukšte, durų, kurios buvo atidarytos, sustojo ir girdėjo kaip kažkas paklausė „mama, ar viskas gerai“, o moteriškas balsas atsakė, kad „gerai“. Netrukus iš to buto išėjo kaltinamoji, tada ji jos paklausė, kas čia darosi, tačiau kaltinamoji atsakė, kad pati nesupranta, kas čia darosi. Kaltinamoji nebuvo girta, kalbėjo normaliai.

Liudytojo A. B. parodymai iš esmės analogiški liudytojos G. K. ir J. M..

Liudytojų G. K. ir A. B. parodymai teismo vertinami kritiškai, nes jie suinteresuoti bylos baigtimi, kaip Ž. M. artimieji, be to jų parodymai prieštarauja kitiems byloje surinktiems kaltinamosios kaltę pagrindžiantiems įrodymams.

Iš 2009-12-09 M. Riomerio universiteto teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 57/10(02) matyti, kad nukentėjusiajai N. K. konstatuoti padaryti sužalojimai: odos nubrozdinimai viršutinėje lūpoje, dešinėje alkūnėje, pogleivinė kraujosruva apatinėje lūpoje, kas padaryta kietu buku daiktu, galimai nurodomu laiku 2009-12-06, tai yra lengvas galvos smegenų sukrėtimas, kas vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Teismo posėdžio metu specialistė S. B. nurodė, kad nukentėjusioji dėl specialisto išvados asmeniškai kreipėsi 2009-12-09, 13 val. Jinai apžiūrėjo nukentėjusiąją, po to išsireikalavo medicininius dokumentus iš Raudonojo kryžiaus ligoninės, Centro poliklinikos, ir pateikė specialisto išvadą. Liudytoja kategoriškai nurodė, kad akte nurodyti sužalojimai nebūdingi griuvimui, nebent tik dešinės alkūnės nubrozdinimas galėjo gautis pačiai griūnant. Veido sužalojimai galėjo gautis nuo suduodant rankos kumščiu, kas atitinka ekspertizėje nurodyta buką daiktą. Trauminiam poveikiui kumščiu yra būdingi lūpų sužalojimai. Ekspertė nurodė, kad jai nėra žinoma, koks buvo išgertas alkoholio kiekis, koks buvo nukentėjusiosios girtumo laipsnis, tačiau net ir nuo nedidelio alkoholio kiekio sutrinka koordinacija, sulėtėja mąstymas, tačiau kitiems išsivysto agresija, nes tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus individualių savybių.

Teismas, remdamasis liudytojos V. T. parodymais konstatuoja, kad nusikalstama veika prieš nukentėjusiąją buvo padaryta laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 06 d. 00.00 val. iki 1.10 val. Teismas laiko nustatyta, kad kaltinamoji nukentėjusiajai sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį į veidą, dėl ko jai buvo padaryti TME akte nustatyti sužalojimai, kad būtų suduoti smūgiai į pilvą, objektyvių įrodymų nėra, nors ekspertė neatmetė galimybės, nes pilvo raumenų sistema labai reaguoja į smūgius, susitraukdama ir todėl kartais nelieka smūgių sudavimo pėdsakų, nors pilvas nuo sumušimų ir skauda.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 d. atsiranda tuomet, jeigu asmuo, mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus nustatė, kad privačios kaltintojos N. K. skunde teismui nurodytos aplinkybės, kad kaltinamoji Ž. M. 2009-12-05-06 naktį sumušė nukentėjusiąją N. K. ir jai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasitvirtino, tai yra nustatyta, kad Ž. M. laikotarpyje nuo 2009 m. gruodžio 06 d. 00.00 val. iki 1.10 val. tyčia suduodama nukentėjusiajai N. K. ne mažiau vieno smūgio į veido kairę pusę, dėl ko nukentėjusioji pargriuvo ir į grindis stipriai susitrenkė pakaušį, ko pasekoje prarado sąmonę, jai padarė odos nubrozdinimus viršutinėje lūpoje bei pogleivinę kraujosruvą apatinėje lūpoje, dešinėje alkūnėje, lengvą galvos smegenų sukrėtimą, tai yra - nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra ji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. l d.

Kaltinamoji nusikaltimo padarymo metu buvo neblaivi, tai teismo manymu nulėmė neadekvačius esamai situacijai veiksmus – nusikalstamos veikos padarymą. Tokia kaltinamosios elgsena leidžia tvirtinti, kad ji veikė tiesiogine tyčia, suvokė daromų nusikaltimų pavojingumą, numatė pavojingas pasekmes ir jų siekė, todėl teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamosios padaryta nusikalstama veika yra teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajai, atsižvelgiama į BK 54 str. nuostatas, tai yra į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei esamą vieną sunkinančią aplinkybę.

Kaltinamoji padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str.), jos padaryta nusikalstama veika neturėjo sunkių pasekmių, ji teisiama pirmą kartą, nėra bausta administracine tvarka.

Kaltinamoji Ž. M. nuo 1999-03 iki 1999-03-30 yra gydžiausi VšĮ Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės stacionare, tačiau apklausus teisme psichiatrijos ekspertę S. Š., nustatyta, kad kaltinamajai nebūtina skirti teismo psichiatrinės ekspertizė, nes jos psichinė būklė yra stabili, ekspertei abejonių nekelia.

Teismo manymu kaltinamosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Teismas įvertinęs išdėstytą ir BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatytas bausmes, mano tikslinga Ž. M. skirti bausmę - laisvės apribojimą bei paskirti draudimus ir įpareigojimus (BK 48 str. 4 d., 5 d., 6 d.).

Nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas: ieškinys dėl jai padarytos turtinės 49 Lt žalos ir 500 Lt atstovavimo išlaidos tenkintinas pilnai, nes įrodytas teismui pateiktais dokumentais, ieškinys dalyje dėl prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai. Jų dydį nustato teismas. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Nukentėjusioji N. K. nurodė, kad neturtinę žalą, sužalojus sveikatą, patyrė dėl to, kad jautė skausmą, nepatogumus, atsižvelgiant į visą tai, atlygintiną neturtinės žalos dydį civilinis ieškovas laiko 5000 Lt. Tačiau civilinis ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kuriais remiantis jis prašo priteisti konkrečią pinigų sumą, todėl, teismas, įvertindamas bylos aplinkybes, sprendžia, kad nukentėjusiajai priteistina iš kaltinamojo už padarytą turtinę ir neturtinę žalą 500Lt.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo Ž. M. kardomosios priemonės neskirti.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas

nusprendė:

Ž. M. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir nuteisti – 6 mėnesius laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 40 (keturiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ir organizacijose, įpareigojant nemokamus darbus atlikti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, bei įpareigoti atlyginti civiliam ieškovui padarytą turtinę žalą per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinio ieškovo N. K. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai ir priteisti iš nuteistosios Ž. M. 549 Lt, civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti dalinai ir priteisti 500 Lt (penkis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimo iš nuteistosios Ž. M..

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo Ž. M. kardomosios priemonės neskirti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.