Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2S-1899-253/2015

Teisėjas Egidijus Mickevičius (Proceso Nr. 2-06-3-12553-2015-5)

2015 m. gruodžio 10 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-02 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio G. J. prašymą dėl teisių perėmimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, UAB „Klaipėdos bendrabutis“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos, prašo Klaipėdos miesto 2015-10-02 nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantės nuomone, teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, reglamentuojančias teisių perėmimą mirus skolininkui. Nurodo, kad nuo 2015-03-20 Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę tik tais atvejais, kai valstybė paveldi tik kilnojamąjį turtą, taip pat vertybinius popierius, išskyrus akcijas. Remdamasi 2014‑10‑01 įsigaliojusio Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo 12 str., teigia, kad kai valstybė paveldi nekilnojamąjį turtą, jos vardu veikia ir jai atstovauja VĮ Turto bankas. Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos skolininko Z. K. palikimo – nekilnojamojo turto (46/100 dalių buto) neperėmė, o 2015-06-02 palikimo perėjimo valstybei liudijimą 2015-06-04 raštu Nr. (28.8-08-4)RNA-20283 perdavė tolesniam turto perėmimo valstybės nuosavybėn vykdymui ir buto nuosavybės teisių valstybės vardu įregistravimui VĮ Turto bankui, todėl civilinė byla yra susijusi ne tik su apeliante, bet ir VĮ Turto banko teisėmis ir pareigomis bei jis turėjo būti traukiamas į civilinę bylą suinteresuotu asmeniu. Nurodo, kad apeliantė nebuvo informuota apie bylą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Šiuo atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria vykdomosiose bylose skolininkas pakeistas jo teisių ir pareigų perėmėja, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad antstolis G. J. vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0091/04/00508 ir Nr. 0091/11/00910, pradėtas dėl skolos išieškojimo iš skolininko Z. K. išieškotojos UAB „Klaipėdos bendrabutis“ naudai. Iš vykdomosios bylos Nr. 0091/11/00910 medžiagos nustatyta, kad skolininkas Z. K. (duomenys neskelbtini) mirė. 2015-06-02 išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas. Jame nurodyta, kad paveldimą turtą sudaro 46/100 dalys nekilnojamojo daikto – buto su rūsiu ir bendro naudojimo patalpomis, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei piniginės lėšos su priskaičiuotomis palūkanomis AB DNB banko sąskaitoje. Iš vykdomojoje byloje Nr. 0091/11/00910 esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo bei 2015-06-02 palikimo perėjimo valstybei liudijimo matyti, kad nuo 2010-03-03 buvo įregistruota informacija apie skolininkui nuosavybės teise priklausiusios buto dalies areštą. Palikimo perėjimo valstybei liudijime nurodyta, kad valstybei atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos.

Apeliantė pažymi, kad nebuvo informuota apie bylą, todėl jai nebuvo sudarytos sąlygos išreikšti savo poziciją dėl pareikšto reikalavimo ir spręsti dėl tolesnių veiksmų. Pažymėtina, kad CPK 593 str. 2 d., be kita ko, nustatyta, jog pareiškimus dėl klausimų, kylančių iš vykdymo proceso, teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų priėmimo dienos. CPK 593 str. 3 d. nurodyta, kad šiame straipsnyje nurodyti pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. CPK 596 str., reglamentuojantis teisių perėmimą vykdymo procese, išimčių dėl proceso formos nenustato. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui pirmosios instancijos teismas, nenustatęs būtinumo pareiškimą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškimą dėl teisių perėmimo ir skolininko pakeitimo vykdymo procese išnagrinėjo nepranešęs suinteresuotiems asmenims. Todėl apeliantės skundo argumentai dėl netinkamo informavimo apie bylą pripažintini nepagrįstais. Be to, teismo nutartis pakeisti skolininką gali būti skundžiama atskiruoju skundu (CPK 596 str. 1 d.). Apeliantė turėjo procesinę galimybę išreikšti savo poziciją bei pateikti paaiškinimus paduodama teismui atskirąjį skundą ir šią teisę apeliantė realizavo.

Apeliantė taip pat nurodo, kad ši civilinė byla yra susijusi ne tik su Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos, kaip valstybės atstovės, bet ir valstybės vardu veikiančio ir ją atstovaujančio VĮ Turto banko teisėmis ir pareigomis ir VĮ Turto bankas į šią civilinę bylą turėjo būti traukiamas suinteresuotu asmeniu. Šiuo atveju antstolis, nustatęs, jog mirusio skolininko Z. K. turtą paveldėjo valstybė, pateikė teismui pareiškimą dėl teisių perėmimo vykdymo procese. Svarbu pažymėti, kad valstybė per se pripažįstama juridiniu asmeniu, įgyjančiu civilines teises, prisiimančiu civilines pareigas ir jas įgyvendinančiu per atitinkamas valstybės ir savivaldybių valdymo institucijas (CK 2.35 str. 1 d., 2.36 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju, priimdamas skundžiamą nutartį, pirmos instancijos teismas įvertino pareiškėjo pateiktus įrodymus, kuriais grindžiamas jo prašymas, ir rėmėsi byloje esančiais objektyviais duomenimis – 2015-06-02 išduoto palikimo perėjimo valstybei liudijimo duomenys patvirtina, kad po skolininko mirties CK 5.62 str. pagrindu liudijime nurodytas turtas perėjo valstybei. Taigi, spręsdamas skolininko pakeitimo vykdymo procese klausimą ir atsižvelgdamas į išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad skolininko procesinių teisių ir pareigų perėmėja, kaip materialinių ir procesinių teisinių santykių subjektas (šalis), yra būtent valstybė ir tai aiškiai nurodė nutarties rezoliucinėje dalyje.

Skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje taip pat nurodyta, kad valstybė yra atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos. Apeliantė nurodo, kad nuo 2015‑03‑20 Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę tik tais atvejais, kai valstybė paveldi tik kilnojamąjį turtą, taip pat vertybinius popierius, išskyrus akcijas, o kai valstybė paveldi nekilnojamąjį turtą, jos vardu veikia ir jai atstovauja VĮ Turto bankas. Pažymėtina, kad valstybę atstovaujanti institucija Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos nurodyta 2015-06-02 palikimo perėjimo valstybei liudijime. Be to, matyti, kad paveldimą turtą sudaro ne tik nekilnojamasis turtas, bet ir lėšos banko sąskaitoje. Atskirajame skunde apeliantė taip pat patvirtina, kad civilinė byla yra susijusi ir su jos teisėmis ir pareigomis, tad nėra pagrindo konstatuoti, kad apeliantė, kaip valstybę atstovaujanti institucija, skundžiamoje nutartyje nurodyta nepagrįstai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimas Nr. 634, kuriuo patvirtintos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (toliau – Taisyklės), buvo pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015‑03-13 nutarimu Nr. 259. Nuo 2015-03-20 galiojančios Taisyklių redakcijos 10⁵ punkte, be kita ko, numatyta, kad valstybei perduotinas nekilnojamasis turtas, taip pat valstybei perduotinos akcijos į mokesčių inspekcijos apskaitą neįtraukiami, o perduodami šia tvarka: centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamas turtas Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka perduodamas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui. Iš apeliantės kartu su apeliaciniu skundu pateiktų duomenų matyti, kad 2015-06-04 raštu Nr. (28.8-08-4)RNA-20283 dėl paveldėto nekilnojamojo turto perdavimo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, vadovaudamasi Taisyklių 10⁵ punktu, perdavė VĮ Turto bankui Z. K. vardu registruotą butą, prašydama VĮ „Registrų centras“ įregistruoti nekilnojamojo turto valdymą patikėjimo teise ir pradėti jo administravimo procedūrą. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenų matyti, kad 2015-07-20 nuosavybės teisė į 46/100 buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įregistruota Lietuvos Respublikai, taip pat patikėtiniui VĮ Turto bankas 2015-07-07 priėmimo-perdavimo akto pagrindu įregistruota daiktinė teisė – turto patikėjimo teisė. Be to, iš vykdomosios bylos Nr. 0091/11/00910 duomenų nustatyta, kad VĮ Turto bankas 2015-08-05 raštu antstolio G. J. kontorai pateikė informaciją, jog (duomenys neskelbtini) mirė Z. K., kurio turėtą turtą – 46/100 buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu ir su bendro naudojimo patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini), 2015-07-07 Nekilnojamojo turto perdavimo–priėmimo aktu perėmė VĮ Turto bankas ir taip pat įregistravo patikėjimo teisę į minėtą turtą Nekilnojamojo turto registre. Iš anksčiau minėto apeliantės 2015‑06‑04 rašto VĮ Turto bankui dėl paveldėto nekilnojamojo turto perdavimo, taip pat Nekilnojamojo turto registro duomenų apie vėliau atliktus VĮ Turto banko atliktus aktyvius veiksmus, matyti, kad VĮ Turto bankui buvo žinoma apie mirusio skolininko nekilnojamojo turto perėjimą valstybei. Iš vykdomosios bylos Nr. 0091/11/00910 duomenų taip pat matyti, kad VĮ Turto bankas pateikė antstolio kontorai informaciją apie mirusio skolininko nekilnojamojo turto perėmimą ir patikėjimo teisės įregistravimą, tad VĮ Turto bankui buvo žinoma apie vykdymo procesą.

Įvertinus tai, kad remiantis CPK 593 str. 3 d. ir 596 str. reglamentavimu pareiškimas dėl teisių perėmimo vykdymo procese paprastai nagrinėjamas nepranešus suinteresuotiems asmenims ir vertinamas remiantis objektyviais įrodymais, taip pat svarbiomis laikant faktines aplinkybes apie paties VĮ Turto banko atliktus aktyvius veiksmus perimant skolininko nekilnojamąjį turtą ir apie tai informuojant antstolį vykdymo procese, vertintina, kad papildomos valstybę atstovaujančios institucijos VĮ Turto banko nenurodymas nutarties rezoliucinėje dalyje nesudaro savarankiško pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kadangi klausimas vykdymo procese dėl skolininko teisių ir pareigų perėjimo valstybei iš esmės išspręstas teisingai, o VĮ Turto banko, kaip atstovaujančios institucijos, nenurodymas neturėjo įtakos teisingam klausimo išnagrinėjimui (CPK 328 str., 329 str. 1 d., 338 str.). Esant tokioms aplinkybėms, skundžiama nutartis keistina nutarties rezoliucinėje dalyje papildomai nurodant, kad vykdomosiose bylose valstybę atstovauja ir VĮ Turto bankas (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-02 nutartį pakeisti.

Papildomai nurodyti, kad vykdomosiose bylose Nr. 0091/11/00910 ir Nr. 0091/04/00508 skolininką Z. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusį (duomenys neskelbtini), pakeitusią jo teisių ir pareigų perėmėją valstybę atstovauja ir VĮ Turto bankas.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.