Regionų apygardos administracinio teismo nutartis, I-766-484/2009

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2010-04-12
Bylos Nr.: I-766-484/2009
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Laimutis Alechnavičius (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Romanas Klišauskas
Pareiškėjas: A. L.
Atsakovas: Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai
Advokatai: Artūras Bertulis

Kategorijos

11.6.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
79.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. A-261-418/2010Procesinio sprendimo kategorija 11.6.1.5; 79.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. balandžio 12 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko,

sekretoriaujant Ilonai Kovger,dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Artūrui Bertuliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. (A. L.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant Vilniaus apskrities viršininko administracijai ir aviacijos sporto paramos fondui „Skrydžio erdvė“, dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

A. L. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. lapkričio 27 d. įsakymo Nr. DĮV-1778 1 punktą.

Pareiškėjas nurodė, kad Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyriui pateikė Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. gegužės 10 d. išduotą išvadą Nr. 634, pagal kurią jis turi teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą - 1,80 ha žemės. Jo atstovas, veikdamas pagal įgaliojimą, laisvame valstybinės žemės sklypo plote pasirinko žemės sklypą ir 2007 m. rugpjūčio 23 d. pasirašė Čiužiakampio kadastro vietovės žemė reformos žemėtvarkos projekto papildymo dokumente. Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su kitais trimis sklypais Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suformuotas Čiužiakampio kadastro vietovės žemėtvarkos projekto papildyme. Mano, kad Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. lapkričio 27 d. įsakymu DĮV-1778 žemė priskirta savivaldybės reikmėms nepagrįstai. Šalčininkų rajono savivaldybė nepateikė įrodymų, kad ji yra sandėlio ir pakilimo tako savininkė. Pareiškėjas skunde pažymėjo, kad žemės sklypas užimtas sandėliu ir pakilimo taku buvo suformuotas ir priskirtas laisvos valstybinės žemės fondo sklypui, bet ne visuomeninės paskirties statiniams eksploatuoti. Be to, pareiškėjo teigimu, Šalčininkų rajono savivaldybė pavėlavo pateikti prašymą visuomeninės paskirties sklypui suformuoti (b. l. 3-4, 87-88, 147-150).

Atsakovas Šalčininkų rajono savivaldybės administracija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Turto apskaitos registruose apskaitomi statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) kaime, Gerviškių seniūnijoje, Šalčininkų rajone. Sandėlio ir pakilimo tako kadastriniai pamatavimai atlikti 2006 m. birželio 20 d. Šalčininkų rajono savivaldybės administracija 2007 m. spalio 2 d. raštu Nr. S-1904 kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyrių su prašymu rezervuoti apie 6,20 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Gerviškių seniūnijoje, Šalčininkų rajone, reikalingą pakilimo takui bei sandėliams eksploatuoti. Šalčininkų rajono savivaldybės taryba 2008 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T-540 pagal panaudos sutartį penkeriems metams perdavė aviacijos sporto paramos fondui „Skrydžio erdvė“ neatlygintinai naudotis Šalčininkų rajono savivaldybei priklausantį sandėlio pastatą ir pakilimo takus, esančius (duomenys neskelbtini) kaime, Gerviškių seniūnijoje, Šalčininkų rajone (b. l. 13-14, 137-138, 174).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad A. L. 1999 m. gegužės 10 d. parengta išvada Nr.634, pagal kurią A. L. pageidavo gauti žemės sklypus Gerviškių seniūnijoje. Vykdant Čiužiakampio kadastro vietovės projekto papildymą, paskelbtą Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. 2.3-3298- (85), A. L. buvo suprojektuoti keturi žemės sklypai: 0,80 ha, 0,60 ha, 0,60 ha, 1,62 ha. Pareiškėjo atstovas sutiko su suprojektuotų žemės sklypų vieta ir ribomis. Šį sutikimą 2007 m. rugpjūčio 23 d. patvirtino pasirašydamas žiniaraštyje. Žemėtvarkos projekto svarstymo metu, kuris vyko nuo 2007 m. rugsėjo 3 d. iki 2007 m. rugsėjo 16 d. pastabų dėl suprojektuotų sklypų negauta. Po Čiužiakampio kadastro vietovės projekto viešo svarstymo Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyrius 2007 m. spalio 2 d. gavo Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos raštą palikti visą asfaltuotą teritoriją (duomenys neskelbtini) kaime, Gerviškių seniūnijoje savivaldybės reikmėms. Paaiškėjus, jog dalis Dainavos aerodromo žemės sklypo, reikalinga Šalčininkų rajono savivaldybės reikmėms, patenka į pretendentui A. L. suprojektuotą sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), pretendentui buvo pasiūlyta pasirinkti kitą sklypą. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, A. L. į žemėtvarkos skyrių neatvyko, kito sklypo nepasirinko. Mano, kad Šalčininkų rajono savivaldybės prašymas rezervuoti asfaltuotą teritoriją savivaldybės reikmėms yra motyvuotas (b. l. 42-43, 165-166).

Trečiasis suinteresuotas asmuo aviacijos sporto paramos fondas „Skrydžio erdvė“ su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad Šalčininkų rajono savivaldybės administracija 2008 m. spalio 31 d. sutartimi perdavė aviacijos sporto paramos fondui „Skrydžio erdvė“ sandėlio pastatą ir pakilimo takus. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, nurodyti statiniai ir žemės sklypas reikalingi aerodromo eksploatavimui (b. l. 158, 170).

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 26 d. sprendimu pareiškėjo A. L. skundą atmėtė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad Šalčininkų rajono, Gerviškių seniūnijos, Čiužiakampio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas pradėtas rengti vadovaujantis Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. 2.3-3298-85 (b. l. 35-36, 103-104, 105, 118-119, 120-121, 122-129, 130, 131-133).

Piliečių, pageidaujančių gauti žemę (mišką) projektuojamojoje teritorijoje, sąrašo 239 pozicijoje nurodytas pareiškėjas, kaip pageidaujantis gauti neatlygintinai 5,00 ha žemės sklypą pagal išvadą, registruotą 2006 m. balandžio 4 d. (b. l. 122-129).

Rengiant Gerviškių seniūnijos Čiužiakampio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, pareiškėjui šioje kadastrinėje vietoje buvo suprojektuoti keturi žemės sklypai: (duomenys neskelbtini), t.y. 3,82 ha žemės (b. l. 39).

Vilniaus apskrities viršininkas, atsižvelgdamas į Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. lapkričio 27 d. įsakymą Nr. DĮV-1778, 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 2.3-14504-(85) patvirtino Šalčininkų rajono Gerviškių seniūnijos Čiužiakampio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą ir jame suformuotų žemės (miško) sklypų ribas (b. l. 37-38).

Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 2.3-14504-(85) patvirtinti trys žemės sklypai: (duomenys neskelbtini), suprojektuoti pareiškėjui A. L. (b. l. 106- 117, pozicija 239).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 3D-159 redakcija) 91 punktą, projektą rengęs autorius privalo parengtą, viešai apsvarstytą ir su žemėtvarkos skyriaus vedėju suderintą žemėtvarkos projektą, suderinti su institucijomis, nurodytomis Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos apraše. Savivaldybės administracijos direktorius ir yra ta institucija, su kuria privalu suderinti parengtą žemės reformos žemėtvarkos projektą (Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385, 16.3 punktas).

Teismas padarė išvadą, kad Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2007 m. lapkričio 27 d. įsakymą Nr. DĮV-1778 priėmė vadovaudamasis Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo ir Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos nuostatomis.

Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 91 punktas suteikia teisę institucijoms žemėtvarkos projekto derinimo metu pareikšti pageidavimus dėl valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės. Ta aplinkybė, kad Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktorius pritardamas žemėtvarkos projektui su pastabomis, nepateikė neprivatizuojamos žemės plano, nėra besąlyginis pagrindas pripažinti ginčijamą įsakymą neteisėtu. Teismas nustatė, kad Šalčininkų rajono savivaldybės administracija 2007 m. spalio 2 d. rašte Nr. S-1904 nurodė Vilniaus apskrities viršininko administracijos Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyriui neprivatizuojamos žemės sklypo dydį, jo buvimo vietą, pateikė ištrauką iš kadastro žemėlapio (b. l. 72,73).

Pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 93 punkte nustatytą reglamentavimą ginčus, kilusius derinimo procedūros metu, nagrinėja apskrities viršininko sudaryta komisija. Komisija pateikia išvadas bei pasiūlymus apskrities viršininkui, kuris, juos įvertinęs, priima sprendimą dėl žemėtvarkos projekto pakartotinio derinimo arba tvirtinimo. Taigi, darytina išvada, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo prasme viešojo administravimo subjekto aktu laikytinas apskrities viršininko sprendimas dėl žemėtvarkos projekto derinimo ar tvirtinimo, o ne Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pageidavimai dėl valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, nors jie ir yra išreikšti įsakymo forma.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas padarė išvadą, kad Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktorius pritardamas Šalčininkų rajono Gerviškių seniūnijos Čiužiakampio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymui su pastabomis, veikė savo kompetencijos ribose ir įstatymo reikalavimų nepažeidė. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad naikinti Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2007 m. lapkričio 27 d. įsakymo Nr. DĮV-1778 1 punktą nėra pagrindo.

Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartimi atsisakyta priimta pareiškėjo A. L. atstovo patikslinto skundo dalį, kuria pareikštas reikalavimas Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, t. y. per teismo nustatytą laiką patvirtinti Šalčininkų rajono Gerviškių seniūnijos, Čiužiakampio kadastro vietovės žemėtvarkos projekto papildyme suformuotą A. L. žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l.147-150, 160-161). Kitų reikalavimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjas nekėlė. Todėl teismas pareiškėjo skundų argumentų dėl valstybės institucijų atsisakymo suteikti neatlygintai pareiškėjui žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), nevertino, pripažindamas, kad jie nesusiję su nagrinėjamo ginčo dalyku.

III.

Pareiškėjas A. L. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos „Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos“ (toliau – ir Metodika) 91 punkte žemėtvarkos projektą derinančioms institucijoms nėra suteikta teisė pareikšti pageidavimus dėl valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės. Pagal Metodikos 91 punktą derinančioji institucija turi teisę tik susipažinti su valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planu, bet ne reikšti pageidavimus dėl tokios žemės.

Šalies argumentai

2. Teismas neįvertino pareiškėjo argumento, jog atsakovas vadovaujantis Metodikos nustatyta tvarka pavėlavo pateikti prašymus dėl žemės rezervavimo. Pagal Metodikos 20.1.1. ir 20.1.2 punktus, prieš rengiant kadastro vietovės žemėtvarkos projekto papildymą apskrities viršininko įsakymu turėjo būti patvirtinti neprivatizuojamų pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 ir 14 straipsnius žemės, miško sklypų ir vandens telkinių plotus bei ribas ir valstybės išperkamų pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 ir 13 straipsnius žemės, miško ir vandens telkinių plotus bei ribas. Šie plotai ir ribos buvo pavirtinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau tekste – ir VAVA) 2006 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. 2.3-3298-85.

3. Pagal Metodikos 20.7 ir 20.7.1.2 punktus, po pakilimo taku esantis žemės plotas rengiant Čiužiakampio kadastro vietovės žemėtvarkos projekto papildymą pagal laisvos valstybinės žemės planą buvo priskirtas laisvai valstybinei žemei, nuspalvotas mėlyna spalva ir ant plano nesimatė, kad šioje vietoje būtų pažymėtas koks nors įrenginys (pakilimo takas). Dėl to pareiškėjas vėliau ir pasirinko šią vietą, kad joje būtų suformuotas 1,62 ha žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini). Taip parengtą Čiužiakampio kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės fondo sklypų sąrašą VAVA patvirtino 2006 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr. 2.3-3298-85 6 priedu.

4. Kadangi VAVA 2006 m. balandžio 10 d. įsakymas Nr. 2.3-3298-85 nebuvo pakeistas, atsakovas po VAVA 2006 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr. 2.3-3298-85 patvirtinimo jau nebeturėjo teisės prašyti rezervuoti jam žemės savivaldybės reikmėms ir taip priskirti ją valstybės išperkamai žemei.

5. Pagal Metodikos 93 punktą, projekto autorius gavęs atsisakymą derinti apie tai raštu turėjo informuoti žemėtvarkos skyrių. Žemėtvarkos skyrius turėjo priimti išvadą, nurodyti projekto autoriui patikslinti žemėtvarkos projektą ir pateikti pakartotinai derinti, arba kreiptis į žemės tvarkymo departamentą su pasiūlymais. Taigi, po to kai projektas turėjo būti pateiktas derinti Šalčininkų rajono savivaldybei, ši turėjo derinti žemėtvarkos projektą ir VAVA Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyriui pateikti sutikimą ar nesutikimą su juo.

Byloje yra Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyriaus 2007 m. spalio 30 d. derinimo protokolas Nr. A6-7, kuriuo, gavus Šalčininkų rajono savivaldybės tariamą atsakymą dėl žemėtvarkos projekto derinimo, galutinai buvo pritarta minėtam žemėtvarkos projektui, išskyrus dėl dalies Dainavos „aerodromo“ žemės sklypo privatizavimo ir šis projektas pateiktas VAVA. Tačiau nepritarimas dėl dalies Dainavos „aerodromo“ žemės sklypo privatizavimo buvo paremtas Šalčininkų rajono savivaldybės 2007 m. spalio 2 d. prašymu dėl žemės sklypo rezervacijos po pakilimo taku (b. 1. 72), bet ne Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. lapkričio 27 dienos įsakymu Nr. DĮV- 1778, t. y. žemėtvarkos skyrius pritarė derinimo išvadai anksčiau (prieš vieną mėnesį) nei atsakovas tokią derinimo išvadą pareiškė.

Taigi, ginčo įsakymas buvo priimtas ir pateiktas, pavėluotai (derinimo procedūroms pasibaigus) ir pažeidžiant Metodikos 93 punktą.

Šalies argumentai

6. Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. lapkričio 27 dienos įsakymo Nr. DĮV- 1778. Skundas buvo grindžiamas ne tik Metodikos pažeidimais, bet ir kitais teisės aktų pažeidimais, t. y. Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos galimybę nebūnant statinių ir įrenginių savininku bei nesant visuomeniniam bei pačios savivaldybės poreikiams reikšti tokį prašymą. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas, Šalčininkų rajono savivaldybė, nepateikė įrodymų, kad ji yra sandėlio ir pakilimo tako savininkė.

7. CK 1.75 straipsnis numato, kad šalys neįregistravusios sandorio, kuriems yra privaloma teisinė registracija, negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais. Šalčininkų rajono savivaldybė byloje nepateikė nuosavybės teises į minėtus statinius patvirtinančių dokumentų. Pateikta statinių kadastrinių matavimų byla įrodo tik aplinkybę, jog statiniai gal būt yra, bet nepavirtina atsakovo nuosavybės teisės į šiuos statinius. Byloje nėra duomenų ir kaip šie statiniai perėjo savivaldybės žinion. Kadangi Šalčininkų rajono savivaldybė neįregistravo ir teismui nepateikė dokumento, patvirtinančio jos nuosavybės teisės įrašymą į nekilnojamojo turto registrą (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2, 3, 4 straipsniai), todėl ji neturėjo teisės 2007 m. lapkričio 27 dienos įsakymu Nr. DĮV- 1778 A. L. suformuotą žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) uždrausti privatizuoti ir priskirti jį savivaldybės reikmėms. Juk savivaldybė nebuvo įgaliota ir neturėjo teisės reikšti pageidavimo dėl žemės rezervacijos objektams, kurie jai nepriklauso. Tai galėjo tik jų savininkas (Metodikos 12 ir 13 punktai).

8. Žemė po pakilimo taku buvo suformuota ir priskirta laisvos valstybinės žemės fondo sklypui, bet ne visuomeninės paskirties statiniams eksploatuoti.

9. Pareiškėjo patikslintame skunde nurodyti argumentai buvo susiję su byla ir turėjo jai esminės reikšmės, tačiau teismas nepagrįstai atsisakė juos įvertinti.

10. Teismas nepagrįstai nevertino pareiškėjo motyvų, kad atsakovas pavėlavo pateikti prašymą rezervuoti jam žemės sklypą žemėtvarkos projekto papildymo rengimo metu. Remiantis Metodikos 37 punktu, suderinimas su pretendentais ir jų sutikimas dėl suprojektuoto žemės sklypo įforminamas parašu atskirame žiniaraštyje. A. L. atstovo suderinimas ir sutikimas su A. L. suprojektuotais žemės sklypais Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įformintas 2007 m. rugpjūčio 23 d.

11. Vadovaujantis Metodikos 88 punktu, 2007 m. rugpjūčio 18 d. įvyko Šalčininkų rajono Gerviškių seniūnijos Čiužiakampio kadastro vietovės žemėtvarkos projekto papildymo viešo svarstymo aptarimas. Šio susirinkimo protokole buvo užfiksuota, kad rengiant projekto papildymą su kiekvienu pretendentu sklypų išsidėstymas buvo suderintas asmeniškai. 10 eilės pretendentams, tarp jų ir A. L. buvo suformuoti 178 sklypai, tarp jų ir A. L. sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas 248,92 ha. Taip pat buvo nurodyti pretendentai, kuriems žemės sklypai nebuvo suprojektuoti, tarp jų A. L. - nenurodytas. Taigi, šiuo viešu Čiužiakampio kadastro vietovės žemėtvarkos projekto papildymo svarstymu buvo pritarta suprojektuotų sklypų išdėstymui visoms pretendentų eilėms, o projektas pateiktas VAVA derinimui.

12. Šalčininkų rajono savivaldybė prašymą VAVA dėl žemės sklypo rezervacijos po sandėliu ir pakilimo taku išsiuntė pavėluotai tik 2007 m. spalio 2 (b. 1. 72), t. y. po viešo Čiužiakampio kadastro vietovės žemėtvarkos projekto papildymo svarstymo. Tai akivaizdžiai įrodo, kad ginčo įsakymo esmė buvo rezervuoti žemės sklypą po pakilimo taku, o ne prieštarauti ir dėl kokių nors esminių pateikto žemėtvarkos projekto pažeidimų ir dėl to jo nederinti.

13. Metodikos 86 punkte nustatyta, kad per 15 dienų nuo paskutinio žemės sklypų projektavimo darbų įvykdymo akto patvirtinimo dienos žemėtvarkos projektas pateikiamas svarstymui, o Metodikos 88 punkte, kad vėliau turi įvykti viešo svarstymo rezultatų aptarimas. Taigi, Šalčininkų rajono savivaldybė, net jei būtų turėjusi nuosavybės teises į pakilimo taką ir lygiomis teisėmis pretenduodama į laisvos valstybinės žemės fondo žemės sklypą, analogišką 2007 m. spalio 2 d. prašymui Nr. S-1904, prašymą dėl žemės rezervavimo, turėjo pateikti iki viešo svarstymo ir svarstymo rezultatų aptarimo. Metodika nenumato teisinės galimybės žemėtvarkos projektą derinančiai institucijai derinimo eigoje prašyti suformuoti ar kaip kitaip išskirti žemės sklypą, nes būtent toks buvo esminis ginčijamo įsakymo turinys. Todėl atsakovas Šalčininkų rajono savivaldybė 2007 m. lapkričio 27 dienos įsakymu Nr. DĮV- 1778 negalėjo uždrausti privatizuoti Dainavos aerodromo žemės sklypo dalį, kuri yra po pakilimo taku, ir negalėjo šios žemės priskirti savivaldybės reikmėms.

14. Šalčininkų rajono savivaldybė neturėjo jokių poreikių šiai ginčo žemei ir pakilimo takui, šis buvo reikalingas tik aviacijos sporto paramos fondui „Skrydžio erdvė“. Tai pavirtina ir byloje esantis Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos 2008 m. rugsėjo 30 d. sprendimas Nr. T-540, kuriuo atsakovas, dar nesuformavus po statiniais žemės sklypo, grubiai pažeisdamas CK 6.532 straipsnio 4 dalį, draudžiančią išnuomoti nekilnojamuosius daiktus negavus žemės sklypo savininko sutikimo, išnuomojo jam nuosavybės teise nepriklausančius sandėlio pastatą ir pakilimo takus fondui „Skrydžio erdvė“.

15. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog ABTĮ prasme, viešojo administravimo aktu yra laikytinas ne ginčijamas įsakymas, bet apskrities viršininko sprendimas dėl žemėtvarkos projekto derinimo ar tvirtinimo. Pagal Metodikos 97.3 punktą kartu su žemėtvarkos projekto patvirtinimo įsakymu turėjo būti patvirtintas ir asmenų nurodytų Metodikos 39.3-39.5 punktuose, kurie išbraukiami iš patvirtintų pretendentų gauti žemę sąrašų pagal rengiamą žemėtvarkos projektą, sąrašas. Šiame sąraše turėjo būti įrašyti asmenys, kurie neatvyko žemėtvarkos projekto rengimo metu; nepasirinko žemės sklypo ploto ar vietos; kuriems neliko laisvos valstybinės žemės. Tačiau VAVA 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. 2.3-1450-(85) priede Nr. 2 „Piliečių, kurie išbraukiami iš patvirtintų pretendentų gauti žemę (mišką) sąrašų pagal rengiamą Čiužiakampio kadastro vietovės žemėtvarkos projekto papildymą, sąrašą“ A. L. nebuvo įrašytas. Tai pat VAVA 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 2.3-1450-(85) atsakovui nebuvo suformuotas ir sklypas po sandėliu ir pakilimo taku (įsakymo priedas Nr. 3), nors atsakovas 2008 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. 5-710 informavo fondą „Skrydžio erdvė“, kad minėtu VAVA įsakymu Dainavos aerodromo žemės sklypas yra suformuotas Šalčininkų rajono savivaldybei.

Atsiliepimas

Atsakovas Šalčininkų rajono savivaldybės administracija su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė iš esmės tuos pačius motyvus kaip ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Šalies argumentai

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atisiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad patikrinus Nekilnojamojo turto registrų centre duomenis Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyrius nustatė, kad VĮ Registrų centre nuo 2006 m. sausio 19 dienos, pagal Šalčininkų rajono savivaldybės prašymą formuojami statiniai: pastatas - sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė teismui šių pastatų kadastrinių matavimų bylą ir nurodė, kad šitas turtas apskaitomas rajono savivaldybės administracijos Turto apskaitos registre. Pareiškėjas nėra minėtų pastatų savininkas, todėl jo reikalavimas palikti jam suprojektuotą sklypą nepagrįstas.

Rengiant Čiužiakampio kadastro vietovės žemėtvarkos projekto papildymą pakilimo takas nebuvo pažymėtas kaip priklausantis Šalčininkų rajono savivaldybei, o žemės sklypas po juo kaip užimtas, nes Vilniaus apskrities viršininko įsakymas Nr. 2.3-3298-85 pradėti rengti Šalčininkų rajono Gerviškių seniūnijoje Čiužiakampio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą buvo priimtas 2006 m. balandžio 10 d., kada žemėtvarkos skyrius neturėjo jokių duomenų apie pakėlimo taką bei sandėlio savininką (naudotoją). Tik 2007 m. spalio 2 dieną Šalčininkų rajono savivaldybės administracija raštu kreipėsi į žemėtvarkos skyrių, prašydama rezervuoti apie 6,20 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, Gerviškių seniūnijoje.

Sutinkamai su žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 91 punktu, parengtą, viešai apsvarstytą ir su žemėtvarkos skyriaus vedėju suderintą žemėtvarkos projektą šio projekto autoriaus derina su institucijomis, nurodytomis Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos apraše. Šalčininkų rajono savivaldybės administracija suderino projektą su pastabomis, kas neprieštarauja minėtos metodikos 93 punktui.

Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. 2.3-14507-(85), kuris patvirtino Čiužiakampio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, priede Nr.2 „Piliečių, kurie išbraukiami iš patvirtintų pretendentų gauti žemę (mišką) sąrašų pagal rengiamą Čiužiakampio kadastro vietovės žemėtvarkos projekto papildymą sąrašą“ iš 26 piliečių, A. L. nebuvo įrašytas, nes jam vykdant šį projektą buvo suprojektuoti 3 žemės sklypai ((duomenys neskelbtini)) ir tik vienas Nr. (duomenys neskelbtini) (ginčytinas) buvo paimtas į laisvą valstybinį fondą. Todėl įtraukti pareiškėją į piliečių sąrašą, kuriems iš viso nebuvo projektuojama žemė, negalima.

Apeliacinės instancijos tesimo posėdžio metu pareiškėjo atstovas paaiškino apeliacinio skundo argumentus ir prašė apeliacinį skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2007 m. lapkričio 27 d. įsakymą Nr. DĮV-1778 priėmė vadovaudamasis Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo ir Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad naikinti Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. lapkričio 27 d. įsakymo Nr. DĮV-1778 1 punktą nėra pagrindo.

Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei neteisingai taikė bei aiškino teisės aktus.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybės ir teisingai taikė teisės aktus ginčo santykiams.

Žemės reformos įstatymo 4 straipsniu nustatyta, kad žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus teritorijų planavimo dokumentus, vadovaujantis šiuo ir kitais žemės santykius reglamentuojančiais įstatymais ir atsižvelgiant į suformuotas privačias ir valstybines žemėnaudas.

Bylos aplinkybes patvirtina, kad ginčas kilo dėl teisės į žemės sklypą, suformuotą žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo metu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiam ginčui taikė Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 3D-159 redakcija) 91 punktą bei Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385, 16.3 punktą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 564 redakcija). Remiantis šių aktų nuostatomis teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas, dalyvaudamas žemės reformos žemėtvarkos projekto derinimo procedūroje, turėjo teisę pareikšti savo poziciją dėl neprivatizuotino žemės sklypo ir savo poziciją išreikšti sprendimu.

Metodikos 93 punktu nustatyta, kad kai institucija atsisako derinti, projekto autorius apie tai raštu informuoja žemėtvarkos skyrių. Žemėtvarkos skyrius, išnagrinėjęs nederinusios institucijos motyvus, priima išvadą, nurodydamas projekto autoriui jį patikslinti ir pateikti pakartotinai derinti, arba kreipiasi į žemės tvarkymo departamentą su pasiūlymais. Žemės tvarkymo departamento teikimu apskrities viršininko sudaryta komisija išnagrinėja ginčus, kilusius derinimo procedūros metu, ir pateikia išvadas bei pasiūlymus apskrities viršininkui, kuris, juos įvertinęs, priima sprendimą dėl žemėtvarkos projekto pakartotinio derinimo arba tvirtinimo.

Šis teisinis reguliavimas patvirtina, kad institucijos atsisakymas derinti parengtą projektą turi būti apsvarstytas ir tik po jo apskrities viršininkas priima atitinkamą sprendimą. Šio ginčo apimtyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesvarstė žemės reformos projekto rengimo ir tvirtinimo procedūrų teisėtumo, nes byloje nėra skundžiamas Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymas Nr.14504-(85), kuriuo nebuvo patvirtintas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį pretendavo pareiškėjas. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl žemės reformos projekto rengimo bei tvirtinimo procedūrų galimo pažeidimo bei vėlesni atsakovo veiksmai dėl ginčo žemės sklypo po projekto patvirtinimo nėra reikšmingi šiam ginčui.

Remiantis ABTĮ 3 straipsnio 2 dalimi administracinis teismas spręsdamas ginčą nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Pirmosios instancijos tesimas, tikrindamas skundžiamą atsakovo sprendimą, šių nuostatų nepažeidė ir pagrįstai pripažino, kad atsakovo sprendimas iš esmės yra teisėtas ir jo naikinti nėra pagrindo.

Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. L. (A. L.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusStasys Gagys Romanas Klišauskas