- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-09-30
- Bylos Nr.
- 1-2987-806/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-00064-2014-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Kaltinamasis
- S. G.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Tadeuš Osipovič pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje S. G. (duomenys neskelbtini), kaltinama pagal LR BK 222 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. G. laikotarpiu nuo 2011-03-02 iki 2012-11-05 apgaulingai tvarkė savo, kaip fizinio asmens, įsigijusio verslo liudijimą bei individualios veiklos vykdymo pažymą, buhalterinę apskaitą, o būtent:
laikotarpiu nuo 2011-03-02 iki 2012-11-05 S. G., veikdama pagal įsigytus verslo liudijimus Nr. JW178897 ir Nr. AZ730300 vykdyti ne maisto produktų prekybą turgavietėse su teise verstis išnešiojamąja ir išvežiojamąja prekyba, bei pagal nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. 087535 vykdydama prekybą „Gariūnų“ turgavietėje, Gariūnų g. 70, Vilniuje, ir vadovaujantis 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 2002-12-24 LR Finansų ministro įsakymu Nr.415 patvirtintos „Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo pildymo“ tvarkos (galiojusios nuo 2003-01-01 iki 2011-04-30), 2011-04-22 LR Finansų ministro įsakymu Nr.1K-160 patvirtintų „Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos„ taisyklių (galiojančių nuo 2011-05-01) bei 2003-02-17 LR Finansų ministro įsakymu Nr. 1K-040 patvirtintų taisyklių „Dėl gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių patvirtinimo“ nuostatomis, privalėdama tvarkyti savo, kaip gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, ir kaip gyventojo, besiverčiančio individualia veikla, buhalterinę apskaitą, turėdama išankstinį tikslą nuslepiant realias savo pajamas ir išlaidas, iškraipyti tikruosius savo ūkinės-finansinės veiklos rezultatus, žinodama, kad jai įsigyjant prekes iš Kinijoje veikiančių ūkio subjektų pasinaudojant, asmens, kurio atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00114-11, kaip įtariama, suburtos organizuotos grupės narių valdomomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, jų įsigijimas bus apiformintas tikrovę neatitinkančiais šių įmonių vardu išrašytais dokumentais, nuslepiant tikrąją prekių vertę, o vėliau, parduodant tas prekes, dalis iš to gautų pajamų nebus fiksuojama jos apskaitoje, suvokdama tokios savo veiklos padarinius ir numanydama, kad dėl šios veiklos nebus galima iš dalies nustatyti jos pačios veiklos rezultatų, susitarė dėl tokių prekių įsigijimų su asmens, kurio atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00114-11, kaip įtariama, suburtos organizuotos grupės nariu, kurio atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00114-11, ir toliau įgyvendinant savo nusikalstamą sumanymą, pagal šį abipusį susitarimą S. G. užsisakius prekes iš Kinijoje veikiančių ūkio subjektų, o asmens, kurio atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00114-11, kaip įtariama, suburtos organizuotos grupės nariams per UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizavus šių prekių atvežimą į Lietuvą ir jų pateikimą S. G. pagal tikrovę neatitinkančius dokumentus, nurodant juose mažesnes prekių kainas, negu buvo iš tikrųjų, pastaroji, vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalies nuostata „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, būdama atsakinga už jos pasirašomų dokumentų duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, įsigydama šias prekes per UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei žinodama, kad prekės perkamos pagal tikrovę neatitinkančius įsigijimo dokumentus, kuriuose nurodyta mažesnė prekių kaina, negu reali jų vertė, tuo pačiu, suprasdama, kad šiuose dokumentuose įrašyti duomenys apie minėtas ūkines-finansines operacijas neatitinka tikrovės, tyčia pasirašė ir prekiaudama minėtomis prekėmis panaudojo asmens, kurio atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00114-11, kaip įtariama, suburtos organizuotos grupės narių įformintus ir jai pateiktus prekių įsigijimą patvirtinančius UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrovę neatitinkančius dokumentus: UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas-faktūras 2011-03-02 Nr. M11 1520, 2011-08-02 Nr. M11 1650 bei kasos pajamų orderius 2011-03-02 Nr. P 1504, 2011-08-02 Nr. P 1595, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas-faktūras 2012-03-26 Nr. EJO 00164, 2012-05-29 Nr. EJO 00205, 2012-06-11 Nr. EJO 00210, 2012-08-03 Nr. EJO 00246, 2012-10-02 Nr. EJO 00278, bendrai 13155,64 Lt sumai, kuriose nurodyti melagingi duomenys apie S. G. parduotų prekių vertę bei UAB – ei „(duomenys neskelbtini)“ už parduotas prekes sumokėtų grynųjų piniginių lėšų sumą, ir tuo pažeidė 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 str. 1 d. 5 p. nuostatas, kad vienas iš privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų yra „ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška“, nes veikloje bei apskaitoje panaudojo juridinės galios neturinčius UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytus dokumentus, kurie neatitinka tikrovės, kadangi nurodytos pirktų prekių kainos yra ženkliai mažesnės negu faktinės, taip pat, šių tikrovę neatitinkančių dokumentų pagrindu prekiaudama minėtomis prekėmis, nefiksavo visų savo 2011-2012 m. prekių pardavimo metu gautų pajamų ir patirtų išlaidų savo, kaip gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų žurnale, taip nuslėpdama duomenis apie savo tikrąsias pajamas ir išlaidas, ir tuo pažeidė 2002-12-24 LR Finansų ministro įsakymu patvirtintos „Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo pildymo“ tvarkos 2 d. nuostatas, kad „gyventojai, įsigiję verslo liudijimus, jų galiojimo laikotarpiu privalo pildyti žurnalą, kuriame nurodoma dienos pajamų suma, gauta iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, taip pat per mėnesį patirtų prekių įsigijimo ir kitų išlaidų, susijusių su šia veikla, suma“, bei 2011-04-22 LR Finansų ministro įsakymu Nr. 1K-160 patvirtintų „Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos taisyklių“ 2 d. nuostatas, kad „verslo liudijimą įsigijęs gyventojas, kuris veiklos pajamoms apskaityti nenaudoja kasos aparato, veiklos pajamas ir išlaidas taisyklėse nustatyta tvarka nurodo gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale“, nes gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale neapskaitė visų savo pajamų ir išlaidų, dėl to S. G., kaip gyventojo, įsigijusio verslo liudijimus bei individualios veiklos vykdymo pažymą, buhalterinėje apskaitoje buvo neteisingai apskaitytos įvykusios su prekių pirkimu-pardavimu susijusios ūkinės - finansinės operacijos bei iškraipyta tikroji pastarosios ūkinė-finansinė būklė bei duomenis apie jos veiklą.
Dėl aukščiau aprašytų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti S. G. veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio už 2011 - 2012 metus.
Apklausta įtariamąja S. G. savo kaltę dėl inkriminuojamo nusikaltimo pripažįstanti ir parodė, kad jai inkriminuojamus neteisėtus veiksmus ji iš esmės patvirtina ir prisipažįsta tokiais savo neteisėtais veiksmais apgaulingai tvarkiusi savo, kaip asmens, įsigijusio verslo liudijimą ir individualios veiklos pažymą, apskaitą. S. G. parodė, jog Vilniuje, Gariūnų turgavietėje prekiauja rūbais maždaug nuo 1997 metų. T. B. jai yra pažįstamas jau daugiau nei 10 metų. Pastarasis gyvena tame pačiame Vilniaus m. mikrorajone, kur gyvena ir ji su šeima. Visus klausimus dėl priekių pirkimo su T. B. derindavo ir spręsdavo ji viena. Jos vyras 2011-2012 m. kartu su ja dalyvaudavo prekyboje, tačiau netiesiogiai, t.y. pats prekių niekada neužsakinėdavo, jų apmokėjimu neužsiminėdavo ir su tuo susijusių dokumentų įforminime nedalyvaudavo. Pastarasis tik padėdavo jai pervežant prekes, jas pakraunant bei iškraunant. Ar T. B. buvo įtarime nurodytų įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurių vardu buvo įforminami jos Kinijoje užsakomos ir ten realiai perkamos prekės, ji nežino, nesidomėjo. Aplamai apie šias dvi įmones ji nieko nežino. Jų pavadinimus ji sužinojo tik tada, kai per T. B. buvo gavusi šių įmonių vardu išrašytus prekių pirkimo-pardavimo dokumentus dėl jos Kinijoje perkamų ir per T. B. iš ten atvežamų prekių pardavimo. Kodėl vietoje pirmu laiku jai pateikiamų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, vėliau atsirado UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, ji nežino. Su šiuose dokumentuose nurodytais minėtų įmonių vadovais nurodytais P. A. ir A. A. jai bendrauti neteko. Visus klausimus, susijusius su prekių atvežimu iš Kinijos, ji visą laiką derindavo tik su vienu žmogumi – T. B.. Kada pirmą kartą, kokiu būdu ir kokiomis aplinkybėmis ji su juo susitarė dėl prekių atvežimo paslaugos, nepamena, tačiau prisimena, kad jie susitarė, jog už vieną atvežtų prekių kilogramą ji jam mokės apie 3 JAV dolerius. T. B. patikino ją, kad dokumentai dėl tų prekių bus įforminti, tačiau apie tai, kad jose bus nurodyta mažesnė pinigų suma, negu realiai už prekes Kinijoje jos mokami pinigai, pastarasis nesakė. Tokie dokumentai be perspėjimo atsirado tada, kai per T. B. prasidėjo jos Kinijoje užsakytų prekių atvežimas. Tik tada ji pamatė, kad T. B. jai pateikiamuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos prekių kainos neatitinka realioms prekių kainoms ir jos Kinijoje už tas prekes mokamoms pinigų sumoms ir yra apie porą kartų mažesnės už realiais prekių kainas. Faktiškai tuose dokumentuose buvo nurodytos pinigų sumos, lygios pinigų sumoms, kurios jai buvo priskaičiuojamos ir toliau jos mokamos už prekių atgabenimą. Tai ji suprato tada, kai pradėjo atsiskaitinėti Lietuvoje už prekių atvežimą pagal T. B. jai nurodytą tarifą. Kodėl buvo įforminami būtent tokie dokumentai, kurie neatitiko tikroms prekių pirkimo-pardavimo aplinkybėms, ji nežino. Pastaroji bandė klausti T. B., kodėl jai yra pateikiami tokie dokumentai, tačiau pastarasis nieko konkrečiai jai neatsakė. Suprasdama, kad kitų dokumentų negaus, ir žinodama, kad savo prekyboje būtinai turi turėti prekių įsigijimo dokumentus, nematydama kitos išeities, sutiko imti iš T. B. tokius tikrovę neatitinkančius su prekių pirkimu-pardavimu susijusius dokumentus, kad turėti bent tokius dokumentus. T. B. paslaugų toliau neatsisakė dėl to, kad iš kitų „Gariūnų“ prekeivių kalbų žinojo, jog panašius dokumentus įformina ir kiti prekių tiekėjai ir vežėjai, arba iš viso neformina jokių dokumentų. Kaip prekių pirkėja, pasirašydama minėtus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, ji suprato, kad patvirtina savo parašu būtent tikrovę neatitinkančius dokumentus, tačiau ir toliau taip darė dėl aukščiau nurodytų aplinkybių. Atsižvelgiant į tokius tikrovę neatitinkančius dokumentus su sumažintomis prekių kainomis, 2011-2012 m. prekiaudama iš Kinijos per T. B. atvežtomis prekėmis, kad nebūtų didelio skirtumo tarp fiksuojamų išlaidų ir pajamų bei bijodama, kad dėl didelių fiksuojamų pajamų gali tapti PVM mokėtoja, ji savo buhalterijoje (pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale) ne visada fiksuodavo visas savo pajamas. Pvz., kai kuriais mėnesiai gaudama realiai apie 8000-9000 Lt, savo buhalterijoje užrašydavo tik apie 6000-7000 Lt. Tokiu būdu, 2011-2012 m. jos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale buvo fiksuojami neteisingi duomenys ir apie jos išlaidas, susijusias su prekių pirkimu per UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir apie jos prekybos metu gautas tų prekių prekybos pajamas. Pastaroji supranta, kad ir šiuo atveju elgėsi neteisėtai, dėl ko taip pat nuoširdžiai gailisi. Kinijoje jos įsigytomis ir per T. B. atvežtomis prekėmis ji prekiavo 2011-2012 m. Nuo 2011 m. pradžios iki 2012 m. gegužės mėnesio prekiavo pagal įsigytus verslo liudijimus, o nuo 2012 m. gegužės mėnesio – pagal individualios veiklos pažymą. Prekyba buvo vykdoma „Gariūnų“ turgavietėje įsikūrusiame prekybos pastate, kur ji turėjo prekybos vietą Nr. B1/059. Apie du kartus per metus ji skrisdavo į Kiniją, kur pas vietinius prekeivius išsirinkdavo prekybai reikalingas prekes (moteriškas palaidines), užsakydavo jas ir iškart su savimi atvežtais grynais pinigais su tais vietiniais prekeiviais atsiskaitydavo. Per kiekvieną kartą sumokėdavo juaniais apie 25000 Lt atitinkančią sumą. Šios jos išlaidos niekur jos apskaitoje fiksuojamos nebuvo, nes vietiniai Kinijos prekeiviai jai jokių atsiskaitymus patvirtinančių dokumentų neduodavo. Toliau pagal jos susitarimą su T. B. ji informuodavo pastarąjį apie užsakytas prekes ir jų prekeivius, o šis jai nežinomu būdu organizuodavo jos užsakytų prekių pervežimą iš Kinijos į Lietuvą. Lietuvoje jos Kinijos nupirktas prekes jai į „Gariūnų“ turgavietę atveždavo arba T. B., arba jai nepažįstamas vyras, kurio duomenų nežino, o išvaizdos nepamena. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrovę neatitinkančius dokumentus dėl prekių pardavimo jai ir jos vyrui jai kartu su prekėmis pristatydavo tie patys du vyrai, t.y. T. B. arba kitas jai nepažįstamas vyras. Vėliau jau pati savo vyrui S. G., nieko nežinančiam apie dokumentuose dėl prekių pardavimo nurodytas sumažintas prekių kainas, ji pateikdavo pasirašyti minėtus dokumentus. Kai dokumentai buvo išrašomi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, atsiskaitymas su šia įmone buvo vykdomas grynais pagal kartu su PVM sąskaitomis-faktūromis jai pateiktus kasos pajamų orderius. Grynuosius pinigus ji pati asmeniškai perduodavo T. B., kai šis būdavo „Gariūnų“ turgavietėje. Kai dokumentai buvo išrašomi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, atsiskaitymas T. B. pageidavimu buvo vykdomas mokėjimais per banką. Visi pinigai, kuriuos ji mokėjo grynais pagal kasos pajamų orderius bei mokėjimais per banką, faktiškai buvo pinigais už prekių atvežimo paslaugą, bet ne pačias prekes, už kurias ji jau buvau atsiskaičiusi be jokių dokumentų Kinijoje. Tokiu būdu, ji prisipažįsta 2011-2012 m., vykdydama prekybą pagal verslo liudijimus bei pagal individualios veiklos pažymą, savo neteisėtais veiksmais apgaulingai tvarkiusi savo buhalterinę apskaitą, dėl ko nuoširdžiai gailisi. (2 tomas, 84-85, 89-90, 92 lapai).
Apklaustas įtariamuoju T. B., kurio atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00114-11, parodė, kad jis kartu su pažįstamais V. ir A. J. bei ankščiau nepažįstamais P. ir A. A. dalyvavo bendrame versle, susijusiame su įvairių prekių atvežimu iš Kinijos į Lietuvą ir jų pardavimu Lietuvoje įvairiems fiziniams asmenims. Šis verslas buvo organizuotas pagal tokią schemą. Iš pradžių Lietuvoje buvo surandami arba patys atsirasdavo fiziniai asmenys - prekeiviai, kurie norėjo įsigyti įvairias prekes Kinijoje, po to buvo organizuojamas pinigų, skirtų prekėms įsigyti, surinkimas iš šių asmenų ir tų pinigų pervedimas į Kiniją konkretiems prekių pardavėjams. Toliau buvo organizuojamas tų prekių pristatymas į Lietuvą su atitinkamu prekių išmuitinimu Vokietijoje. Šioms prekėms atvykus į Lietuvą, jos pagal UAB “(duomenys neskelbtini)” ir UAB “(duomenys neskelbtini)” vardu išrašytus tikrovę neatitinkančius dokumentus, kuriuose buvo nurodytos mažesnės prekių kainos, negu reali jų vertė, buvo išdalinamos konkretiems fiziniams asmenims – prekių pirkėjams, tuo pačiu, buvo surenkami pinigai už jų pervežimą. Kuomet konkrečiam prekių pirkėjui prekių pirkimo-pardavimo dokumentai nebuvo reikalingi, jie nebuvo išrašomi. Dalyvaudamas tokioje veikloje T. B. po to, kai Lietuvos prekeiviai dažniausia patys užsisakydavo Kinijoje prekes ir jas dalinai ten apmokėdavo, jis surinkdavo iš jų Lietuvoje visus pinigus, skirtus pilnam prekių apmokėjimui Kinijoje. Šiuos pinigus T. B. dažniausia “Gariūnų” turgavietėje surinkdavo grynais neoficialiai, t.y. be jokių mokėjimus patvirtinančių dokumentų. Prekeivių jam per vieną kartą perduotų tokių pinigų sumos būdavo nuo 200 iki 30000 JAV dolerių. Šiuos pinigus jis paskui perduodavo kitiems savo pažįstamiems, kurie jam nežinomais kanalais organizuodavo šių pinigų pervedimus Kinijoje dirbantiems prekių pardavėjams. Apie įvykdytus atsiskaitymus T. B. iš Kinijos informuodavo ten sandėliuose dirbantys V. ir A. J., kurie būdami Kinijoje organizuodavo užsakytų prekių sandėliavimą ir išvežimą iš Kinijos. Apie išvežtų prekių asortimentą pastarieji informuodavo P. ir A. A.. Iš Kinijos prekės buvo vežamos į Vokietiją, kur buvo išmuitinamos ir tik tada atvežamos į Lietuvą, kur buvo sandėliuojamos T. B. pažįstamo J. A. vadovaujamos įmonės “(duomenys neskelbtini)” sandėliuose. Tai buvo daroma pagal oficialiai sudarytus šios įmonės bei UAB “(duomenys neskelbtini)“ ir UAB “(duomenys neskelbtini)“ sandorius. Toliau pagal jo prašymą J. A. išvežiodavo tas prekes konkretiems prekeiviams. Už tokias transporto paslaugas su J. A. atsiskaitydavo patys prekeiviai. Už prekių atvežimą iš Kinijos po kurio laiko prekeiviai tiesiogiai grynais be jokių mokėjimus patvirtinančių dokumentų atsiskaitydavo su T. B.. Kai prekės buvo atvežamos lėktuvu, prekeiviai jam mokėjo po 7 JAV dolerius už 1 kg prekių, o kai – jūriniu konteineriu, tai po 3 JAV dolerius už 1 kg prekių. Šiuos pinigus jis paskui atiduodavo P. ir A. A.. Dažniausia po to, kai prekės buvo pristatytos konkretiems prekeiviams Lietuvoje, P. ir A. A., atitinkamai, kaip UAB “(duomenys neskelbtini)” ir UAB “(duomenys neskelbtini)” vadovai, organizuodavo prekių pardavimo bei apmokėjimo dokumentų įforminimą minėtų įmonių vardu, nurodydami juose mažesnes prekių kainas, negu jos buvo iš tikrųjų. Šiuos dokumentus konkretiems prekeiviams “Gariūnų” turgavietėje išdalindavo pats T. B.. Tarp “Gariūnų” prekeivių buvo S. G. ir S. G.. (1 tomas, 22-25 lapai)
Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu T. B. atpažino S. G. kaip asmenį, prekiaujantį Gariūnų turgavietėje. S. G. neoficialiai mokėdavo jam grynuosius pinigus už prekes, gautas iš Kinijos, o jis jai pateikdavo tikrovės neatitinkančius UAB “(duomenys neskelbtini)“ ir UAB “(duomenys neskelbtini)” su prekių pirkimų-pardavimų susijusius dokumentus su sumažintomis prekių kainomis. (1 tomas, 26-27 lapai)
A. J., kurio atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00114-11, parodė, kad jis kartu su savo pažįstamu T. B. susitarė dėl bendro verslo organizuojant įvairių prekių atvežimus iš Kinijos į Lietuvą pagal įvairių “Gariūnų” prekeivių užsakymus. Kartais per jį, kartais patys tie prekeiviai užsakydavo jiems reikalingas prekes, o jis kartu su T. B. organizuodavo jų pervežimą iš Kinijos lėktuvais arba laivais į Lietuvą (tiesiogiai arba per kitas šalis). Lietuvoje iš Kinijos parvežtos prekės prekeiviams buvo atiduodamos kartu su T. B. pateiktais UAB “(duomenys neskelbtini)” ir UAB “(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytais dokumentais, kuriose prekių kainos buvo nurodytos mažesnės, negu jos yra iš tikrųjų. Kai tokius dokumentus “Gariūnų” prekeiviams pateikdavo jis, šie prekeiviai sumokėdavo jam pinigus, tačiau kokios tai buvo sumos, nepamena. Jis paskui tuos pinigus perduodavo T. B.. Tarp “Gariūnų” prekeivių buvo S. G. ir S. G.. (1 tomas, 30-31 lapai)
V. J., kurio atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00114-11, parodė, kad jis kartu su pažįstamu T. B. ir ankščiau nepažįstamu P. A. dalyvavo bendrame versle, kuris pasireiškė Lietuvoje dirbančių prekeivių užsakytų Kinijoje prekių atvežimu į Lietuvą ir jų pardavimu minėtiems prekeiviams. Tarp tų prekeivių buvo S. G.. Jis dirbo Kinijoje, kur pagal prekeivių iš Lietuvos gautus užsakymus surinkdavo visas jų užsakytas prekes sandėliuose ir per Kinijos įmones organizuodavo tų prekių išvežimą iš Kinijos. Kiek jam žinoma, tos prekės buvo išmuitinamos Vokietijoje ir tuo pasirūpindavo T. B.. Pastarasis taip pat pasirūpindavo tų prekių pardavimu konkretiems prekeiviams. Minėtos prekės Lietuvoje buvo parduodamos pagal UAB “(duomenys neskelbtini)” ir UAB “(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, tačiau kaip tie dokumentais buvo įforminami, t.y. kokie prekių kiekiai ir kainos juose buvo nurodomi, jam nežinoma. Kaip prekeiviai atsiskaitydavo už prekes, jis nežino. Nors porą kartų T. B. prašymu jis iš kai kurių prekeivių, kurių nepamena, buvo paėmęs grynuosius pinigus (apie 20000-30000 JAV dolerių) už prekes, kuriuos buvo nunešęs į T. B. nurodytą jam nežinomos įmonės ofisą ir ten juos palikęs. (1 tomas, 32-34 lapai)
Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu V. J. atpažino S. G., kaip Lietuvos prekeivę, kuri per jį buvo užsakę Kinijoje prekes. (1 tomas, 35-36 lapai)
J. A., kurio atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00114-11, parodė, kad nuo 2008 m. jis su savo įmone “(duomenys neskelbtini)” teikė transporto paslaugas. Kažkuriuo metu, tačiau kuriuo nepamena, jo įmonė su UAB “(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama pažįstamo T. B., buvo sudariusi patalpų nuomos sandorius. Remiantis šiais sandoriais į šias patalpas T. B. lydint buvo atvežami maišai su prekėmis, kurių jis (J. A.) nežiūrėjo. Dažniausia prekių iškrovime dalyvaudavo ir pats J. A.. Paskui T. B. prašymu pagal pastarojo nurodytus kontaktinius duomenis tos prekės buvo išvežiojamos gavėjams. Dažniausia tai darydavo pats J. A.. Daugumą prekių jis nuveždavo ir gavėjams atiduodavo prie “Gariūnų” turgavietės. Už tokias transporto paslaugas su J. A. grynais atsiskaitydavo patys prekių gavėjai. Tokios transporto paslaugos ir apmokėjimai už juos buvo neoficialios. Jokių pinigų už prekes prekių gavėjai J. A. nemokėjo. Kartais prekes jis išvežiodavo su T. B. jam įteiktais dokumentais, kurių jis nepamena. (1 tomas, 37-38 lapai)
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014-01-06 specialisto išvados Nr.(27.13)-86-1, kurioje, atlikus S. G., kaip gyventojo, įsigijusio verslo liudijimus ir individualios veiklos pažymą, ūkinės finansinės veiklos tyrimą, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2012-11-05 S. G., turėdama verslo liudijimus Nr. JW178897 ir Nr. AZ730300 vykdyti prekybą turgavietėse bei nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. 087535, vykdydama šią veiklą:
- pažeidė 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 str. 1 d. 5 p. nuostatas, kad vienas iš privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų yra „ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška“, nes veikloje pagal verslo liudijimą panaudojo juridinės galios neturinčias UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB “(duomenys neskelbtini)” vardu išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, kurios neatitinka tikrovės, kadangi nurodytos įsigytų prekių kainos yra mažesnės negu faktinės,
- pažeidė 2002-12-24 LR Finansų ministro įsakymu Nr. 415 patvirtintų Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo pildymo tvarkos (galiojo nuo 2003-01-01 iki 2011-04-30) 2 p. – „gyventojai, įsigiję verslo liudijimus, jų galiojimo laikotarpiu privalo pildyti Žurnalą, kuriame nurodoma dienos pajamų suma, gauta iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, taip pat per mėnesį patirtų prekių įsigijimo ir kitų išlaidų, susijusių su šia veikla, suma“ ir 2011-04-22 LR Finansų ministro įsakymu Nr. 1K-160 patvirtintų Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos taisyklių, (galioja nuo 2011-05-01) 2 p. – „verslo liudijimą įsigijęs gyventojas, kuris veiklos pajamoms apskaityti nenaudoja kasos aparato, veiklos pajamas ir išlaidas taisyklėse nustatyta tvarka nurodo gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale“, nes 2011-2012 m. į savo pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą neįtraukė visų savo pajamų bei išlaidų.
Tokiu būdu atlikus S. G., vykdžiusios veiklą pagal verslo liudijimus ir individualios veiklos pažymą, dokumentų tyrimą nustatyta, kad dėl aukščiau aprašytų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti S. G. veiklos, jos turto ir įsipareigojimų dydžio už 2011-2012 metus. (1 tomas, 74-146 lapai)
2013-04-23 Muitinės laboratorijos ir Muitinės departamento prie LR Finansų ministerijos Muito įvertinimo skyriaus specialisto išvados Nr. 3C0015, kuriose, atlikus S. G. ir S. G. prekių vertės nustatymo tyrimą, nustatyta, kad tyrimo metu iš minėtų asmenų paimtų prekių vertė yra nuo 7,38 Lt iki 13,24 už vienetą. (1 tomas, 149-150 lapai)
UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos-faktūros 2011-03-02 Nr. M11 1520, 2011-08-02 Nr. M11 1650 bei kasos pajamų orderiai 2011-03-02 Nr. P 1504, 2011-08-02 Nr. P 1595, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos-faktūros 2012-03-26 Nr. EJO 00164, 2012-05-29 Nr. EJO 00205, 2012-06-11 Nr. EJO 00210, 2012-08-03 Nr. EJO 00246, 2012-10-02 Nr. EJO 00278, bendrai 13155,64 Lt sumai, kuriose nurodyti duomenys apie tai, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” ir UAB “(duomenys neskelbtini)” neva pardavė S. G. prekes už kainas nuo 1,01 Lt iki 8,69 Lt už vienetą. (1 tomas, 88-92, 94, 96, 98, 101-104 lapai)
S. G. išduoti verslo liudijimai Nr. JW178897 ir Nr. AZ730300 ir nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. 087535 (1 tomas, 83-84 lapai)
S. G. pasirašyta 2010-11-30 prekybos vietos nuomos sutartis Nr. B1 059. (1 tomas, 42-46 lapai)
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad S. G. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nurodė jos padarymo aplinkybes, kurias patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai: kitų įtariamųjų, kurių atžvilgiu atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas, parodymai, asmens atpažinti pagal nuotraukas protokolai, specialistų išvados, kita bylos medžiaga. Byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad S. G. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. S. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., kadangi laikotarpiu nuo 2011-03-02 iki 2012-11-05 apgaulingai tvarkė savo, kaip fizinio asmens, įsigijusio verslo liudijimą bei individualios veiklos vykdymo pažymą, buhalterinę apskaitą dėl ko negalima iš dalies nustatyti S. G. veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio už 2011 - 2012 metus.
Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Paskelbus įtariamajai apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, pastaroji tam neprieštaravo, su tuo sutiko, bet prašo, esant galimybei, išdėstyti baudos mokėjimą 12 mėnesių ir kiek įmanoma baudą mažinti. (2 t., b. 1. 156).
Skirdamas bausmę S. G., vadovaudamasis BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas apysunkis nusikaltimas, veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Tiriant kaltinamosios asmenybę nustatyta, kad ji neteista, ištekėjusi, aukštesniojo išsilavinimo, dirbanti, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydyta, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė, į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašyta. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus S. G. baudą.
Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nėra S. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra nustatyta viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamosios asmenybę, ir mano, kad pastarajai skirtina bausmė mažesnė už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.
Prokuroras prašo skirti S. G. 105 MGL (13650 Lt) dydžio baudą. Pritaikius LR BK 64¹ str. 1 d., 2 d. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir sumažintą bausmę nustatyti 70 MGL (9 100 litų) dydžio baudą. Baudos dydis nėra per didelis, nes pagal įstatymą už veiką, kurios padarymu yra kaltinama S. G. gali būti paskirta bauda iki 1000 MGL, be to už tokią veiką įstatymu numatytas areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.
Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina S. G. paskirta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1p., 421 str., teismas, -
nusprendžia:
S. G. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. ir skirti jai 105 MGL (13650 Lt) dydžio baudą, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina sumažinta 70 MGL (9100 Lt) dydžio bauda.
Į bausmės atlikimą įskaityti sulaikyme išbūtą laiką 2012-11-05 – 2012-11-05 (vieną parą, kas atitinka 2 MGL dydžio baudą (LR BK 65 str.) ir galutinę bausmę paskirti 68 MGL, t.y. 8 840 Lt dydžio baudą.
Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti S. G. paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Bauda turi būti sumokėta per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801).
Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir teismo paskirta bausmė vykdoma įstatymais nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.