Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2007-03-13 · Civilinė byla Nr. 2A-95/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-03-13
Bylos Nr.
2A-95/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Audronė Jarackaitė, Kazys Kailiūnas, Marytė Mitkuvienė
Ieškovas
E. P.
Trečiasis asmuo
A. T., Ž. J.
Kategorijos
  • 21.4.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 22.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A–95/2007 SProcesinio sprendimo kategorijos 21.4.2.7; 22.3.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. kovo 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Jarackaitės, Kazio Kailiūno ir Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)

sekretoriaujant Ernestai Jevaitytei,dalyvaujant ieškovo atstovei adv. Gražinai Mauručaitienei,atsakovo atstovams adv. Dianai Ingridai Vinklerytei, Arnoldui Viliui Bradulskiui,trečiojo asmens atstovas adv. Arūnui Žliobai,

viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. liepos 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-396-370/2006 pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Mocionas“, AB Ūkio bankui, Klaipėdos m. 1-ojo notarų biuro notarei A.Kundrotienei, tretieji asmenys A. T., Ž. J., dėl laidavimo sutarties, vekselio ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą prašydamas pripažinti jo 2004 09 28 laidavimą UAB „Mocionas“ paprastajam neprotestuotinam 300 000 Lt dydžio vekseliui, išduotam AB Ūkio banko, negaliojančiu bei pripažinti negaliojančiu 2004 09 28 paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir panaikinti 2005 07 08 Klaipėdos m. pirmojo notarų biuro vykdomąjį įrašą solidariai išieškoti iš ieškovo ir UAB „Mocionas“ nesumokėtą vekselio sumą - 300 000 Lt ir 6,7 procentų dydžio palūkanas. Ieškovas nurodė, kad 2003 m. liepos mėnesį jis įsigijo 34 procentus UAB „Mocionas“ akcijų. 2004 m. rugsėjo mėnesį UAB „Mocionas“ akcininkų susirinkime buvo nutarta iš banko paimti 300 000 Lt paskolą apyvartinėms lėšoms. Aiškinantis dėl paskolos suteikimo sąlygų paaiškėjo, jog bus reikalingas laiduotojas, juo turi būti fizinis asmuo. Todėl ieškovas sutiko ir ant 2004 09 28 vekselio pasirašė, jog laiduoja, nors turto, galinčio užtikrinti prievolės įvykdymą, neturėjo ir bankas šios aplinkybės netikrino. Jam nebuvo kilę abejonių, jog UAB „Mocionas“ negalės įvykdyti prievolės. 2004 m. lapkričio mėnesį jis nupirko visas UAB „Mocionas “ akcijas. Tada susipažinęs su įmonės buhalteriniais dokumentais pamatė, jog įmonėje bloga finansinė padėtis, suprato, jog gresia bankrotas. Jam kilo įtarimų, kad ruošiant duomenis paskolos gavimui įmonės darbuotojai pateikė bankui suklastotus dokumentus, nes buvo pateikti neteisingi finansiniai rodikliai. Taip jis suprato, jog buvo apgautas ir dėl to neteisingai pasirašė laidavimą. Jei būtų laiku žinojęs tikrąją įmonės finansinę padėtį, nebūtų sutikęs laiduoti. Be to, bankas nekontroliavo, jog per jį būtų vykdoma pinigų apyvarta, nes būtų sužinojęs apie įmonei gresiantį bankrotą ir nutraukęs finansavimą laiku. Dabar bankas pradėjo išieškojimo procesą pagal pasirašytą vekselio laidavimą, nes UAB „Mocionas“ iškelta bankroto byla.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. liepos 14 d. sprendimu ieškinio netenkino. Nurodė, kad ieškovas iškėlė ginčą dėl vekselio ir jo laidavimo nuginčijimo, motyvuodamas tuo, kad jis pasirašydamas vekselio laidavimą buvo apgautas, nes nežinojo tikrosios įmonės finansinės padėties, kurią įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose netinkamai atvaizdavo tuometinis įmonės direktorius ir finansininkė. Teismas taip pat nurodė, kad iš šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimų, byloje surinktų įrodymų visumos matyti, kad ieškovas ieškinio reikalavimų neįrodė. Teismo teigimu, ieškovas, pirkdamas UAB „Mocionas“ akcijų dalį galėjo realiai sužinoti, o nuo nupirkimo iki paskolos gavimo datos ir dar būdamas įmonės direktoriumi, turėdamas nuo 2003 12 08 banke pirmojo parašo teisę ir įsigilinti į įmonės finansinę padėtį. Be to, 2004 05 31 akcininkų susirinkime tvirtino balsavimo teisės pagrindu 2003 m. įmonės finansinius rezultatus. Būtent šis balansas buvo pateiktas bankui, kartu su 2004 07 31 balansu. Todėl akivaizdu, kad 2004 09 14 turėjo realią galimybę vertinti įmonės finansinę padėtį ir planuoti įmonės verslą, nes pagal įstatymą įmonės valdymo organai yra atsakingi už tinkamą buhalterinę apskaitą ir finansinės atskaitomybės sudarymą, o finansinė atskaitomybė ir yra pagrindas verslą planuoti, ekonominiams sprendimams priimti. Ieškovo tolimesni veiksmai, susiję su visos įmonės akcijų įsigijimu taip pat patvirtina, kad jam buvo žinoma įmonės finansinė padėtis. Teismas taip pat nurodė, kad byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kad bankas, kaip vekselio turėtojas, būtų tyčia veikęs dėl vekselio ir laidavimo pasirašymo. Jokių vekselio rekvizitų trūkumų nėra. Todėl vekselio ir laidavimo nuginčyti taip pat nėra pagrindo. Ieškovas net neginčijo, jog nežinojo savo atliekamų veiksmų teisinių pasekmių ir teisinių padarinių, t.y., jog jis solidariai ir neginčo tvarka atsakys bankui. Priešingai, jam tos teisinės pasekmės buvo žinomos, nes jas nurodė net savo ieškinyje. Taip pat ieškovas nenurodė ir nebuvo bylos nagrinėjimo metu nustatyta jokių kitų esminių aplinkybių, dėl kurių ieškovas galėjo suklysti vertindamas įmonės finansinę padėtį paskolos gavimo metu. Teismas nurodė, jog balanse už praėjusius finansinius metus yra nurodyti tie patys duomenys kaip ir finansinėje atskaitomybėje už 2003 m., tačiau papildomai nurodytos laukiamos pajamos iš sudarytų sutarčių, pateiktas atskiras kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai, turto sąrašas ir apyvartos dokumentai, pažymos, kad „Valstybinei mokesčių inspekcijai ir „Sodrai“ įsiskolinimų nėra. Teismo nuomone, šių duomenų pateikimas bankui nebuvo suklastotas, nes grindžiamas pirminiais įrodymais. Kadangi įmonei suteiktos paskolos niekas neginčija, vekselį įmonės atstovai pasirašė nepažeisdami savo įgalinimų, nes, kaip ir pats ieškovas minėjo, vekselis - tai skolinis įsipareigojimas, o ne išieškojimo užtikrinimo priemonė, todėl įmonės turtinis interesas nebuvo pažeistas. Šiuo atveju panaudojamas tik greitesnis skolos išieškojimo būdas, t.y., pasinaudojama notarine tvarka išduodant vykdomąjį skolos išieškojimo dokumentą - vykdomąjį įrašą. Iš bylos duomenų matyti, kad vykdomasis įrašas išduotas nepažeidžiant įstatymo, todėl ir jo nuginčyti nėra pagrindo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. liepos 14 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad:

1. Bendrovei gaunant paskolą nežinojo apie bendrovės turtinę padėtį, nes tuo metu jis jau nebedirbo administracijos vadovu. Ieškovas valdė tik 34 procentus akcijų, todėl neturėjo teisės susipažinti su bendrovės finansiniais dokumentais, nes UAB „Mocionas“ įstatuose tokia teisė suteikiama tik akcininkams, turintiems ½ ir daugiau akcijų.

2. Nepagrįsta teismo išvada, jog ieškovas buvo paskolos gavimo iniciatorius, nes turėdamas 34 proc. akcijų ieškovas neturėjo jokios galimybės priimti tokius sprendimus. Be to, teismas šią savo išvadą grindžia bylos baigtimi suinteresuotų asmenų parodymais.

3. byloje liko neatskleista kodėl sudarius sutartį buvo pasirašyti du paskoliniai dokumentai – kredito linijos sutartis ir neprotestuotinas vekselis. Be to, vekselis pasirašytas neįgaliotų asmenų.

4. Teismas nesiekė atskleisti bylos esmės, nes atmetė ieškovo prašymą išreikalauti iš AB „Ūkio bankas“ UAB „Mocionas“ balansą, kuris buvo pateiktas 2005 metais pratęsiant paskolos sutartį.

5. Teismas neatsižvelgė ir į bendrovės bankroto administratorės paaiškinimus, jog pagal bendrovės perimtus finansinius dokumentus, galima daryti išvadą, jog paskolos suteikimo dieną UAB „Mocionas“ buvo nemoki.

Atsiliepimas

Atsiliepimu atsakovas AB „Ūkio bankas“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog:

Šalies argumentai

1. Ieškovas apeliaciniame skunde prieštarauja pats sau, nes nurodo, kad 2004-09-28 UAB „Mocionas“ gaunant paskolą bendrovės finansinė padėtis buvo gera, bei teigia, jog paskola buvo paimta pablogėjus finansinei padėčiai.

2. Nepagrįstas apelianto teiginys, jog jis negalėjo susipažinti su bendrovės finansiniais dokumentais, nes byloje nėra įrodymų, jog jam buvo atsisakyta išduoti kokius nors bendrovės dokumentus.

3. Ieškovas už vekselį pats laidavo, todėl galima teigti, kad jis pritarė šio vekselio išdavimui. Be to, neaišku kodėl ieškovas ginčija minėtą vekselį, nes net pripažinus vekselį negaliojančiu, laidavimo prievolė išliktų.

4. Ieškovas keletą kartų keitė savo parodymus, atsižvelgiant į šalių atsiliepimus, todėl atsakovas mano jog jis stengiasi išvengti laidavimo prievolės.

Atsiliepimas

Atsiliepimu tretysis asmuo A. T. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas teisingai taikė materialines teisės normas. Tretysis asmuo taip pat nurodo, kad nepagrįstas apelianto teiginys, jog jis negalėjo susipažinti su bendrovės finansiniais dokumentais. Apeliantas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog jam buvo atsisakyta išduoti kokius nors bendrovės dokumentus. Taip pat nurodo, jog nepagrįsti apelianto argumentai, jog bankui buvo pateikti suklastoti dokumentai, nes byloje nėra jokių tai įrodymų patvirtinančių.

Atsiliepimu tretysis asmuo Ž. J. prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas pagrįstai atmetė ieškovo prašymą prie bylos prijungti UAB „Mocionas“ 2004 metų balansą, nes jis nesusijęs su nagrinėjama byla. Ž. J. taip pat teigia, jog ieškovui buvo gerai žinoma bendrovės finansinė padėtis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Kaip jau minėta, apeliantas nurodo, kad, laiduodamas už vekselį, jis nežinojo tikrosios įmonės finansinės padėties, buvo apgautas, todėl prašo pripažinti vekselį ir laidavimą negaliojančiais CK 1.91 straipsnio pagrindu.

Teisėjų kolegija, negali sutikti su apelianto argumentu, jog pasirašydamas laidavimą už vekselį ieškovas nežinojo tikrosios įmonės finansinės padėties. Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovas 2003 m. liepos 31 d. pirko UAB „Mocionas“ akcijų dalį (t.1, b.l. 34), todėl tikėtina, jog jis žinojo kokia įmonės finansinė padėtis. Kad ieškovas žinojo apie įmonės finansinę padėtį patvirtina ir tai, jog nupirkus įmonės akcijas, apeliantas buvo įmonės direktoriumi ir pasirašė už 2003 metų įmonės balansą. Be to, apeliantas, būdamas akcininku, turėjo teisę susipažinti su visais įmonės dokumentais, t.y. metinėmis finansinėmis ataskaitomis, veiklos ataskaitomis, audito ataskaitomis, akcininkų susirinkimų protokolais ir t.t. Ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad jam, kaip akcininkui buvo trukdoma pasinaudoti šia teise.

Ieškovas ginčydamas vekselį ir laidavimą CK 1.91 straipsnio pagrindu ir nurodydamas, kad jis buvo apgautas vertinant UAB „Mocionas“ finansinę padėtį, nepateikė jokių konkrečių įrodymų šioms aplinkybėms pagrįsti. Priešingai, šie ieškovo teiginiai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms bei byloje surinktiems įrodymams.

Ieškovas 2003 m. liepos 31 d. įsigijo 170 vnt. UAB „Mocionas“ akcijų. Tai sudarė 34 procentus visų bendrovės akcijų. Iki 2004 m. balandžio 16 d. ieškovas ėjo UAB „Mocionas“ direktoriaus pareigas ir turėjo pirmojo parašo teisę (t.1, b.l. 147; t. 2, b.l. 32 – 37). 2004 m. lapkričio 12 d. ieškovas įsigijo dar 330 vnt. UAB „Mocionas“ akcijų ir tapo 100 procentų akcijų turėtoju (t.2, b.l. 35). Visi šie į bylą pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad ieškovas laiduodamas už 2004 m. rugsėjo 28 d. paprastąjį vekselį negalėjo nežinoti UAB „Mocionas“ finansinės padėties (t.2, b.l 68).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas dalyvavo 2004 m. rugsėjo 15 d. svarstant kredito iš banko paėmimo klausimą ir tam pritarė (t. 2, b.l. 69). Svarstant šį klausimą buvo kalbama apie apyvartinių lėšų trūkumą.

Niekuo nepagrįstas ir ieškovo teiginys, kad buvo suklastotas bendrovės balansas. Iš pateiktų į bylą 2003 m. bei 2004 m. balansų nėra pagrindo daryti išvados, kad balansai buvo suklastoti.

Išnagrinėjusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas neįrodė jokios apgaulės jo atžvilgiu. Jis turėjo galimybę realiai įvertinti bendrovės finansinę padėtį ir niekas jam to padaryti netrukdė.

Be to, kolegija pažymi, jog pripažįstant vekselį negaliojančiu svarbu atsižvelgti į jo teisinę prigimtį, kuri skiriasi nuo sandorio. Sandorius reglamentuoja CK Pirmosios knygos II dalies normos. Remiantis CK 1.63 straipsniu, sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Vekseliai yra universali atsiskaitymo negrynaisiais pinigais ir kreditavimo priemonė. Naudojant vekselį kaip atsiskaitymo priemonę už pateiktas prekes, vekselis atlieka dvi funkcijas – juo atsiskaitoma už prekes ir pardavėjas kredituoja pirkėją, todėl vekselis dar vadinamas kredito pinigais. Vekselio teisinę prigimtį nustatančios teisės normos išdėstytos CK Pirmosios knygos III dalyje, kurioje reglamentuojami civilinių teisių objektai. Civilinėje apyvartoje vekseliai naudojami kaip vertybiniai popieriai ir yra civilinių teisių objektai. Vekselių, kaip vertybinių popierių ir civilinių teisių objektų, sąvoka nustatyta CK 1.101, 1.105 straipsniuose. Pagal CK 1.105 straipsnį vekselis, kaip vertybinis popierius, – tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui. Teisinių santykių, susijusių su vekseliais, CK detaliai nereglamentuoja. Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius nustato Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas, kurio 2 straipsnyje vekselis taip pat apibrėžtas kaip vertybinis popierius, kuris išrašomas šio įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam.

Taigi vekselio atsiradimo pagrindas – jo išrašymas; šis valinis veiksmas yra vienašalis sandoris, nes, išrašydamas vekselį, jo davėjas sukuria tam tikras teises ir pareigas sau ir kitiems asmenims (vekselio gavėjui, mokėtojui). Vekselio patikimumui civiliniuose santykiuose užtikrinti, o tai reiškia su vekseliu sietinoms asmenų teisėms apsaugoti, įstatyme nustatyti griežti vekselio formalumo ir abstraktumo reikalavimai. ĮPVĮ 3, 4, 77, 78 straipsniuose nurodyti formalūs reikalavimai – būtini vekselio rekvizitai – ir jų nebuvimo pasekmės: dokumentas, kuriame nėra būtinų rekvizitų, negalioja. Šie reikalavimai vekseliui lemia, kad vekselio įgijėjui tam, jog įsitikintų vekselio galiojimu, pakanka patikrinti įstatyme nurodytus jo rekvizitus; savo ruožtu mokėtojas gali ginčyti savo prievolę pagal vekselį, remdamasis vekselio formaliais (rekvizitų) trūkumais. Vekselio abstraktumas reiškia, kad prievolė pagal vekselį nepriklauso nuo jo atsiradimo pagrindo ir ši prievolė yra be išlygų. Kadangi dėl nurodytų vekselio savybių jame nėra įtvirtinti vekselio davėjo ir kitų asmenų abipusiai atsakomybės santykiai ir įsipareigojimas sumokėti vekselyje nurodytą sumą nesiejamas su tam tikrų sutartinių ar kitokių prievolių tarp vekselio davėjo ir vekselyje nurodytų asmenų buvimu ar nebuvimu, tai vekselio davėjas negali ginčyti vekselio, remdamasis tuo, kad jo ir vekselio gavėjo nesiejo prievoliniai santykiai. Besąlygiškas įsipareigojimas sumokėti vekselyje nurodytą sumą reiškia ir tai, kad vekselyje negali būti nurodyti jokie juridiniai faktai ar aplinkybės, su kurių atsiradimu, išnykimu ir pan., būtų siejamas pagal vekselį atsiradusių įsipareigojimų įvykdymas. ĮPVĮ 19 straipsnyje nustatyta, kad asmenys, kuriems pagal vekselį atsirado tam tikros pareigos, negali vekselio turėtojui pareikšti prieštaravimų, grindžiamų asmeniniais jų ir vekselio davėjo arba ankstesniųjų vekselio turėtojų santykiais, nebent vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia būtų veikęs skolininko nenaudai. Taigi vekselio prigimtis ir savybės, užtikrinančios vertybinio popieriaus viešą patikimumą, ĮPVĮ nustatytas specifinis su vekseliu susijusių santykių teisinis reglamentavimas leidžia vekselio davėjui reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui tik šiame įstatyme nurodytais pagrindais. Todėl nurodytame įstatyme nustatytas teisinis reglamentavimas daro negalimą vekselio pripažinimą negaliojančiu CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2005). Remiantis aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija, konstatuoja, jog nepagrįstas ieškovo reikalavimas pripažinti vekselį negaliojančiu remiantis CK 1.91 straipsnio normomis, nes vekselis gali būti pripažintas negaliojančiu tik ĮPVĮ nustatytais pagrindais. Ieškovo ginčijamas vekselis atitinka ĮPVĮ 77 straipsnio reikalavimus paprastajam vekseliui, todėl nėra pagrindo jo laikyti neturinčiu vekselio galios pagal ĮPVĮ 78 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo jį naikinti ar keisti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. pirmosios dalies 1 punktu

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš E. P. į valstybės biudžetą 27 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Audronė JarackaitėKazys KailiūnasMarytė Mitkuvienė