Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Tele2“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Tele2“ ieškinį atsakovui UAB „Vortumas“, dėl Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymo panaikinimo, tretysis asmuo Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba. Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2008-02-27 sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo UAB „Tele2“ atsakovo UAB „Vortumas“ naudai 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Dėl Įsakymo panaikinimo. Teismas nustatė, kad ginčas tarp ieškovo ir atsakovo kilo dėl jų pasirašytų mobiliojo/fiksuotojo telefono ryšio paslaugų sutarčių ir jų priedų. Ieškovas 2006-12-01 apribojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimą visiems atsakovo naudojamiems telefono numeriams ir perskaičiavo mokesčius už suteiktas paslaugas standartiniais pasirinkto plano tarifais (be papildomų paslaugų); 2006-12-18 rašte Nr. 2/04-2095 atsakovui paaiškino, dėl mokesčio už suteiktas paslaugas padidėjimo atsiradimo. Atsakovas kreipėsi su į RRT, kaip ikiteisminę ginčų sprendimo instituciją. RRT direktorius 2007-03-14 priėmė įsakymą Nr. (36.4)-1V-226, kuriuo patenkino atsakovo 2006-12-29 ir 2007-01-25 prašymus ir įpareigojo ieškovą atnaujinti telefono ryšio paslaugų teikimą atsakovui bei panaikinti 30 000 Lt mokestį už 2006 m. rugsėjo – lapkričio mėnesiais suteiktas paslaugas, perskaičiuotą netaikant „Verslo tinklo“ paslaugos tarifų ir minimalius mokesčius nuo 2006 m. gruodžio mėnesio iki Įsakymo įsigaliojimo dienos; laikytis sutarčių sąlygų ir sutartyse nustatytais būdais ir terminais. RRT konstatavo, kad ieškovo pateikti duomenys neįrodė, kad atsakovas pažeidė sutarčių ar sutarčių priedų sąlygas arba vykdė pokalbių srautų terminavimą komerciniais tikslais. Teismas nustatė, kad paslaugų gavėjo (atsakovo) skundas buvo išnagrinėtas vadovaujantis Elektroninių ryšių įstatymo nustatyta išankstine ne teismo tvarka, kreipiantis abonentui į Ryšių reguliavimo tarnybą. RRT priimtą įsakymą ieškovas apskundė teismui Elektroninių ryšių įstatymo 36 str. 4 d. pagrindu. Kadangi ieškovo ieškinys dėl RRT 2007-03-14 Įsakymo pagal pašto žymeklį ant voko buvo išsiųstas 2007-04-13, t.y. per 30 dienų nuo Įsakymo priėmimo, todėl atmestas atsakovo prašymas taikyti ieškinio senaties terminą. Teismas konstatavo, jog ieškovas ginčija RRT Įsakymą; ginčijant valstybės institucijos priimtą aktą ir prašant jį panaikinti, ši institucija turi būti įtraukta byloje atsakovu. Pareiškus ieškinį netinkamam atsakovui (UAB „Vortumas“), ieškinys šioje dalyje atmestas dėl šios aplinkybės, nes faktiškai yra ginčijamas RRT įsakymas. Tuo tarpu įtraukus RRT tik trečiuoju asmeniu, jo procesinė padėtis yra kita, todėl RRT atžvilgiu negali būti priimtas sprendimas, kuris sukuria tam tikras pareigas.

Dėl 37 603,38 Lt sumos. Teismas nustatė, kad ši suma ieškovui priklausytų jeigu būtų panaikintas nurodytas RRT įsakymas ir atmestas atsakovo prašymas RRT. Kadangi įsakymas galioja, todėl galioja ir priimtas RRT sprendimas ieškovui atsakovo atžvilgiu dėl mokesčių, dėl ko nėra pagrindo prašomų ieškovo sumų priteisimui iš atsakovo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, tačiau visais atvejais patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra; nors apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas atmetė ieškinį vien formaliais pagrindais, nepasisakė dėl bylos esmės, be pagrindo atmetė ieškovo prašymus dėl papildomų įrodymų išreikalavimo, tačiau apeliacinės instancijos teismui naujų įrodymų neteikia ir prašo priimti naują sprendimą iš esmės pagal byloje surinktus įrodymus. CPK normos numato tokia galimybę, taigi nors kolegija ne visai pritaria skundžiamo teismo sprendimo motyvams, tačiau sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo galutine išvada ir laiko, kad iš esmės teisingas teismo sprendimas negali būti panaikintas vien formaliai sumetimais; tuo pačiu kolegija pateikia papildomus ieškinio netenkinimo motyvus.

Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas UAB „Vortumas“ sudarė mobiliojo/fiksuotojo telefono ryšio paslaugų sutartis bei sutarčių priedus: 2005-02-09 Nr. R125 604155551 A5001; 2005-06-07 sutartį Nr. 1.36 60057018 2066; 2006-01-17 sutartį Nr. 1.36 60064007 3837; 2006-01-17 sutartį Nr. 1.36 67185243 3838; 2006-01-17 sutartį Nr. 1.36 67185310 3839; 2006-01-17 sutarties Nr. 1.36 67185393 3840 bei 2005-06-07 sutarties priedus Nr. 600057018; 2006-01-17 sutarčių priedus Nr. 2526, Nr. 2527, Nr. 2528, Nr. 2529. Sutarčių pagrindu atsakovas savo veikloje naudoja 124 UAB „Tele2“ SIM kortelių vienetus. Visų sutarčių standartiniuose 3.5 punkte ir sutarčių priedų 2 punkte nurodytas atsakovo UAB „Vortumas“ įsipareigojimas nenaudoti ieškovo paslaugų pokalbių terminavimui komerciniais tikslais bei nustatytos šios prievolės pažeidimo teisines pasekmes. Šalys susitarė, jog pokalbių srautų terminavimu komerciniais tikslais laikoma tokia veikla, kuomet kliento vienai SIM kortelei tenkanti išeinančių skambučių į kitus mobiliojo ryšio tinklus ir/arba Tele2 mobiliojo ryšio tinklą bendra trukmė minutėmis per mėnesį yra ilgesnė nei šiai kortelei tenkanti įeinančių skambučių iš kitų mobiliojo ryšio tinklų bendra trukmė minutėmis per mėnesį. Klientui pažeidus šį reikalavimą, ieškovas turi teisę apriboti paslaugų teikimą ir perskaičiuoti mokesčius už suteiktas paslaugas standartiniais pasirinkto plano tarifais (be papildomų paslaugų) už tą laikotarpį, kuriuo klientas terminavo pokalbių srautus komerciniais tikslais. Ieškovas iš atsakovo naudojamų abonentų numerių ataskaitų padarė išvadą, kad atsakovas pažeidė paminėtas sutarčių bei sutarčių priedų sąlygas, t.y. teikia viešųjų (elektroninių) ryšių tinklą, kuomet iš trečiųjų operatorių siunčiami pokalbių srautai yra pabaigiami (terminuojami) ieškovo telekomunikacijų tinkle, pasinaudojant UAB „Tele2“ SIM kortelėmis. 2006-12-18 bei 2007-01-10 raštais pranešė atsakovui, jog pastarasis pažeidė paminėtas sutarčių bei sutarčių priedų sąlygas, perskaičiavo atsakovui mokesčius už 2006 m. rugsėjo – lapkričio mėnesiais suteiktas paslaugas netaikant atsakovo pasirinktų „Verslo lyderis“‚ ir „Verslo tinklas“ paslaugų tarifų; 2006-11-30 pateikė atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą 30 000 Lt apmokėjimui, o atsakovui nesutikus mokėti – nuo 2006-12-01 sustabdė paslaugų tiekimą.

Atsakovas UAB „Vortumas“ kreipėsi su skundu į Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybą (RRT); ginčas buvo išspęstas atsakovo naudai – RRT direktoriaus 2007-03-14 įsakymu Nr. (36.4)-1V-226 – atnaujinti telefono ryšio paslaugų teikimą atsakovui teikiant jas sutarčių nustatyta tvarka ir sąlygomis; panaikinti 30 000 Lt mokestį už 2006 m. rugsėjo – lapkričio mėnesiais suteiktas paslaugas, perskaičiuotą netaikant „Verslo 60“ mokėjimo planą ir minimalius mokesčius nuo 2006 m. gruodžio mėnesio iki įsakymo įsigaliojimo dienos, įpareigojo atsakovą laikytis sutarčių sąlygų ir sutartyse nustatytais būdais ir terminais iš anksto įspėti atsakovą apie ketinimus apriboti ar nutraukti paslaugų tiekimą, nagrinėti ir atsakyti į atsakovo rašytinius prašymus pasiūlymus ir skundus dėl ieškovo tiekiamų paslaugų.

Ieškiniu ieškovas prašo panaikinti įsakymą, priteisti iš atsakovo UAB „Vortumas“ 30 000 Lt perskaičiuotų mokesčių už suteiktas paslaugas 2006 m. rugsėjo – lapkričio mėn. bei priteisti minimalius mėnesinius mokesčius (7 603,38 Lt) nuo 2006 m. gruodžio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. remiantis sutarčių 6.2 punktu.

Tokiu būdu ieškovo ir atsakovo ginčas kilo iš dviejų ūkinių subjektų sutartinių santykių – dėl paslaugos sutarčių tinkamo vykdymo, atskirų sutarčių nuostatų aiškinimo ir taikymo sutarčių vykdymo procese. Kol neįrodyta priešingai, atsakovas UAB „Vortumas“ laikytinas galutiniu paslaugų gavėju Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo (2004-04-15 Nr. IX-2135) 3 str. 22 d. prasme (galutinis paslaugų gavėjas – paslaugų gavėjas, kuris neteikia viešųjų ryšių tinklų ar viešųjų elektroninių ryšio paslaugų). Galutinių paslaugų gavėjų ir vartotojų teises reglamentuoja Elektroninių ryšių įstatymo penktasis skirsnis; šio įstatymo 36 str. numato, kad kilus ginčui tarp elektroninių paslaugų tiekėjo ir galutinio paslaugų gavėjo, galutinis paslaugų gavėjas turi teisę kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ši išankstine ne teismo tvarka išspręstų jo ginčą su paslaugų tiekėju, tačiau galutinis paslaugų gavėjas turi teisę tiesiogiai kreiptis į teismą. Tokiu būdu Elektroninių ryšių įstatymo 36 str. 1 d. numato neprivalomą išankstinę ginčo tarp galutinio paslaugų gavėjo ir paslaugų tiekėjo nagrinėjimo tvarką; sutartinių santykių šalys galėjo tiesiogiai kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą ir nesinaudoti šia tvarka, tačiau, kadangi atsakovas pasinaudojo įstatymo numatyta ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, RRT įsakymo, kaip ikiteisminio sprendimo ginče tarp ūkio subjektų teisėtumas ir pagrįstumas turėjo būti teismo vertinamas. Ginčo šalims teisės aktų nustatyta tvarka apskundus RRT įsakymą teismui, laikytina jog ginčo šalys tarp jų kilusio ginčo iš sutartinių santykių sprendimą perkėlė nagrinėti į teismą. Dėl išdėstyto kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismo skundžiamas įsakymas buvo nepagrįstai pripažintas administraciniu aktu, dėl ko teismas nepagrįstai konstatavo, kad RRT turėjo būti įtraukta į bylą atsakovu ir atmetė ši ieškinio reikalavimą vien formaliais pagrindais.

Elektroninių ryšių įstatymo 36 str. 2 d. numato, kad ginčams pagal galutinių paslaugų gavėjų skundus nagrinėti mutatis mutandis taikomos įstatymo 28 str. 6, 7, 8, 9, 11, 12, 13, 15, 16, 17, 19 ir 20 dalių nuostatos, reglamentuojančios ginčų nagrinėjimo procedūrinius klausimus. Įstatymo 3 skirsnio 28 str. numato ginčų tarp ūkio subjektų sprendimo tvarką tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir paslaugas, dėl Elektroninių ryšių įstatymo reglamentuotų visuomeninių santykių; nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo iš sutartinių santykių, taigi, kolegijos vertinimu Elektroninių ryšių įstatymo 28 str. paminėtos nuostatos dėl ginčų nagrinėjimo Vilniaus apygardos administraciniame teisme šalių ginčui netaikytinos.

Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl bylos esmės. Apeliacinio skundo argumentas, kad RRT, nagrinėdama ginčą išankstine neteismine tvarka pripažinusi ieškovo ir atsakovo sudarytų mobiliojo ryšio sutarčių 3.5 punktą ir sutarčių priedų 2 punktą diskriminuojančiais paslaugų gavėją, viršijo savo kompetenciją ir be pagrindo netaikė šių punktų nuostatų šalių sutartiniuose santykiuose, atmestinas. Taip pat nepagrįstas skundo argumentas, kad šių punktų nuostatai turėjo būti taikomi teisme, perkėlus šalių ginčą į teismą. Apelianto vertinimu, UAB „Vortumas“ nesutikdamas su šių punktų nuostatais, turėjo pareikšti reikalavimus dėl jų pripažinimo negaliojančiais; tokiam reikalavimui nesant, paminėtos sutarčių nuostatos negalėjo būti pripažintos diskriminacinėmis. Galima tik iš dalies sutikti su apelianto pozicija, jog atsakovas, kaip juridinis asmuo, nėra vartotojas Elektroninių ryšių įstatymo bei Vartotojų teisių apsaugos įstatymo normų prasme.

Ieškovo ir atsakovo sudarytos mobiliojo/fiksuotojo telefono ryšio paslaugų sutartys bei sutarčių priedai yra viešosios sutartis, sudarytos pagal ieškovo parengtas standartines sąlygas (CK 6.161 str., 6.185 str.); ieškovas yra verslininkas, užimantis šios rūšies paslaugų tiekimo rinkoje vyraujančią padėtį; dėl to atsakovas, nors jis nėra fizinis asmuo (vartotojas), laikytinas silpnesne sutarties puse. Dėl to šalių santykiams taikytinos CK 6.161, 6.185 – 6.186 str. nuostatos visa apimtimi, t.y. esant šalių ginčui dėl sutarties sąlygų aiškinimo ir taikymo, atskiros sąlygų nuostatos gali būti netaikomos šalių santykiuose be atskiro reikalavimo dėl šių sutarties nuostatų pripažinimo negaliojančiais. RRT, sprendžiant šalių ginčą dėl sutarčių vykdymo, kaip ikiteisminio ginčo sprendimo institucija, pasisakė dėl šalių sutarties nuostatų aiškinimo ir taikymo savo kompetencijos ribose.

Ieškovo ir atsakovo sudarytų mobiliojo ryšio sutarčių 3.5 punktu ir sutarčių priedo 2 punktu šalys susitarė dėl atsakovo prievolės nenaudoti ieškovo paslaugų pokalbių terminavimui komerciniais tikslais bei numatė šios prievolės pažeidimo teisines pasekmes. Papildomai sutarčių priedų 2 punkte nurodyta pokalbių paslaugų terminavimu komerciniais tikslais apibrėžtis – tai tokia veikla, kuomet kliento vienai SIM kortelei tenkanti išeinančių skambučių į kito mobiliojo ryšio tinklus ir (arba) UAB „Tele 2“ mobiliojo ryšio tinklų bendra trukmė minutėmis per mėnesį bus ilgesnė, nei šiai kortelei tenkanti įeinančių skambučių iš kitų mobiliojo ryšio tinklų bendra trukmė minutėmis per mėnesį. Kolegija nesutinka su ieškovo pozicija, kad šios sutarties sąlygos taikytinos visiems paslaugų vartotojams – juridiniams asmenims, todėl nei vienas iš jų nėra išskiriamas, dėl to šios sutarties sąlygos nėra diskriminacinio pobūdžio. Bylos medžiagoje yra duomenų, kad sutarčių priedų 2 punkte numatyta pokalbių paslaugų terminavimu komerciniais tikslais apibrėžtis taikytina ir sutartyse su fiziniais asmenimis – vartotojais, todėl kolegija nesutinka, kad atsakovas, turėdamas 124 ieškovo SIM kortelių vienetus, generuoja milžiniškus pokalbių srautus, apkrauna ieškovo bazines stotis, riboja klientų galimybes gauti kokybiškas paslaugas ir pan.; tai tiesiog standartinė sutarties sąlyga, kurią ieškovas taiko visiems be išimties savo klientams. Kolegija sutinka su Ryšių reguliavimo tarnybos pozicija, kad tokia pokalbių paslaugų terminavimo komerciniais tikslais apibrėžtis diskriminuoja paslaugų gavėją, nes sutarties sąlygos pažeidimas ir atitinkamos pasekmės siejami ne su konkrečiu visiems tos pačios kategorijos paslaugų gavėjams teikiamų paslaugų vienodu dydžiu, bet su atskirų paslaugos dalių (išeinančių ir įeinančių skambučių) santykiu, tuo tarpu galutinis paslaugų gavėjas negali užtikrinti tokios padėties, kad įeinančių skambučių kiekis būtų toks pat ar viršytų išeinančių skambučių kiekį. Be to paminėtos sutarties sąlygos suteikia ieškovui galimybę vienašališkai, be įspėjimo, neįsitikinus, kad kita sutarties šalys vykdo pokalbių terminavimą komerciniais tikslais perskaičiuoti paslaugų gavėjui mokesčius, netaikant paslaugų gavėjo pasirinktų lengvatinių paslaugų tarifų ir, pastarajam atsisakius apmokėti, vienašališkai nutraukti paslaugų tiekimą. Tokiu būdu paminėtos sutarties sąlygos prieštarauja Elektroninių paslaugų teikimo taisyklėms, patvirtintoms RRT direktoriaus 2005-12-23 įsakymu Nr. IV-1160, kurios riboja paslaugų tiekėjo galimybes vienašališkai nutraukti paslaugos tiekimą.

Apeliantas nurodo, kad svarbiausias byloje pateiktas įrodymas atsakovo naudojamų telefono ryšio numerių detalios pokalbių išklotinės, kurios, anot apelianto, akivaizdžiai įrodo, kad atsakovas terminuoja pokalbių srautus komerciniais tikslais. Apeliantas nurodo, kad pokalbių terminavimą patvirtina ypatingai ir neproporcingai dideli išeinančių skambučių srautai, ypatingai trumpas tarpas tarp išeinančių skambučių ir pan. Tačiau kolegijos vertinimu, apelianto pateikti įrodymai – 2 tomai pokalbių išklotinių, tik iliustruoja, kad ieškovo fiksuojamų atsakovo išeinančių skambučių kiekis viršija įeinančių skambučių kiekį. Pripažinus, kad sutarčių priedų 2 punkto pateikta pokalbių terminavimo komerciniais tikslais apibrėžtis yra netinkama, diskriminuojanti ir šis bei sutarčių 3.5 punktas šalių santykiuose netaikytini (CK 6.161 str. 4 d.), kolegija sprendžia, kad ieškovo pateiktos pokalbių išklotinės neįrodo, jog atsakovas terminuoja pokalbių srautus komerciniais tikslais ar atsakovo veikla gali būti vertinama kaip tinklų sujungimas.

RRT pagrįstai pripažino, kad ieškovas be pagrindo perskaičiavo paslaugų tiekimo kainas bei apribojo paslaugas atsakovui; byloje nėra duomenų, kad iki paslaugų perskaičiavimo atsakovas viršijo jam suteikto kredito limitą; taip pat pagrįstai netenkino reikalavimą dėl minimalaus mėnesinio mokesčio (7 603,38 Lt) už laikotarpį nuo 2006-12-01 iki 2006-12 31 priteisimo (laikotarpį, kai paslaugų mokėjimas buvo sustabdytas), nes paslaugos tiekimas buvo sustabdytas neteisėtai.

Kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigė. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.