Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo J. K. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 9 d. sprendimu už akių ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ ieškinys atsakovui J. K. (tretysis asmuo – UAB „Butrema“) buvo tenkintas visiškai, priteisiant iš atsakovo 27 478,23 Lt nuostolių, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 824 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ naudai bei 30,57 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus konstatuoja, jog pirmos instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir jos naikinti atskirajame skunde nurodomais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 263 str.).

Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso. Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos civilinio proceso kodekso 285 straipsnyje. Minėtas straipsnis numato, kas sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku teikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami šalies reikalavimai ir atsikirtimai.

Lietuvos Respublikos CPK 288 str. 4 d. numato, kad teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja, kad šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių ir teismui pateikiami įrodymai, galintys turėti įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir (ar) pagrįstumui. Įprastai abi šios sąlygos yra būtinos, siekiant teismo priimto sprendimo už akių peržiūrėjimo. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimui atnaujinti nepakanka konstatuoti svarbias šalies pasyvumą pateisinančias priežastis – yra vertinami ir šalies argumentai bei įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Dėl šios priežasties teismas, naikindamas sprendimą už akių, turi konstatuoti tiek svarbias neatvykimo į posėdį aplinkybes, tiek duomenų, galinčių paveikti sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą, svarumą.

Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas už akių priimtas atsakovui neatvykus į 2011-03-09 vykusį parengiamąjį teismo posėdį, apie kurį jis buvo informuotas tinkamai. Atsakovo teigimu, apie negalėjimą dalyvauti parengiamajame posėdyje dėl ligos jis informavo teismą dar prieš posėdį, todėl, vadovaujantis CPK 285 str. 1 d., teismas negalėjo priimti sprendimo už akių. CPK 246 str. 2 d. numato, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu jis iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (neatvykimas dėl ligos, atostogos, komandiruotė, šalies atstovo užimtumas kitose bylose, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis). Taigi įstatymas numato, jog neatvykimas į paskirtą posėdį dėl ligos paprastai nėra svarbi priežastis posėdžio atidėjimui. Atsakovas, siekdamas, kad Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 9 d. sprendimas už akių būtų peržiūrėtas, privalo įrodyti, jog konkrečioje situacijoje jo neatvykimas į teismo posėdį dėl ligos CPK 246 str. 1 d. prasme yra išimtinis, objektyviai užkirtęs kelią dalyvauti procese.

Pagal CPK 287 str. 2 d. pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be aplinkybių, liudijančių neatvykimo į teismo posėdį svarbumą, turi būti nurodytos ir aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui bei šias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog tais atvejais, kai teismui pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad priimant sprendimą už akių, buvo padaryta teismo klaida arba tas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas, sprendimas už akių gali būti panaikinamas ir tuo atveju, jei netenkinama pirmoji sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas. Žin., 2006, Nr. 102-3957 (2006-09-26)). Tačiau nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra įtvirtinta galimybė panaikinus sprendimą už akių atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tuo atveju, jei teismui nėra pateikiami jokie įrodymai, galintys turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Taigi, net ir nustačius, jog atsakovas neatvyko į teismo posėdį (nepateikė atsiliepimo ar parengiamojo procesinio dokumento) dėl svarbių priežasčių, priimtas sprendimas už akių negali būti naikinamas vien dėl šios priežasties, nesant jokių įrodymų, leidžiančių pagrįstai abejoti šio sprendimo pagrįstumu. Tokia įstatymų leidėjo pozicija paaiškinama tuo, jog iš esmės teisingai išspręstos bylos proceso atnaujinimas dėl formalių priežasčių neatitiktų civilinio proceso ekonomiškumo principo reikalavimų, kuo greitesnės teisinės taikos atkūrimo tikslo.

Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 9 d. sprendimu už akių ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ ieškinys atsakovui laiduotojui J. K. dėl 27 478,23 Lt (18 571,52 Lt nuostolio iš turto pardavimo, 3858,19 Lt papildomų išlaidų, 5048,52 Lt palūkanų) skolos priteisimo buvo tenkintas visiškai. Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ ir trečiojo asmens UAB „Butrema“ 2006 m. balandžio 11 d. buvo sudaryta Lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 5-12), kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo nupirkti automobilį (duomenys neskelbtini) ir perduoti jį naudoti ir valdyti trečiajam asmeniui, o pastarasis įsipareigojo mokėti turto išpirkimo ir palūkanų įmokas pagal grafiką. Tarp ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ ir atsakovo J. K. 2006 m. balandžio 11 d. buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 11-12). Lizingo sutartis buvo nutraukta 2009-02-23, trečiajam asmeniui nesilaikant sutartimi sulygto įmokų mokėjimo grafiko.

Pagrindiniai atsakovo argumentai, kuriais yra grindžiamas priimto teismo sprendimo už akių neteisėtumas, yra tokie, jog laidavimas yra pasibaigęs pagal CK 6.88 str. 1 d., turto pardavimo kaina ir patirti nuostoliai niekuo nepagrįsti, o 3858,19 Lt papildomos išlaidos nebuvo būtinos.

Pagal bendrąją taisyklę laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 str. 2 d., 6.87 str. 1 d.). Tačiau priklausomai nuo to, kokia yra laidavimo rūšis (terminuotas ar neterminuotas laidavimas), įstatyme nustatyti kitokie laidavimo pabaigos pagrindai (terminai) (CK 6.88 str., 6.89 str.). Terminuoto laidavimo atveju laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio (CK 6.88 str. 1 d.). Neterminuoto laidavimo atveju, t.y. kai buvo laiduota nenustatytam laikui, taip pat kai prievolės įvykdymo terminas nenurodytas arba apibūdintas pareikalavimo momentu ir nėra kitokio susitarimo, laidavimas baigiasi suėjus dvejiems metams nuo laidavimo sutarties sudarymo dienos, jeigu kreditorius per šį terminą nepareiškia ieškinio laiduotojui (CK 6.89 str. 1 d.). Nustatyta, kad Lizingo sutartis buvo nutraukta 2009-02-23, todėl, atsakovo teigimu, ieškovas pagal CK 6.88 str. 1 d. reikalavimą laiduotojui galėjo pareikšti iki 2009-04-23, bet to nepadarė, todėl jo prievolė pagal laidavimo sutartį pasibaigė.

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių sudarytos laidavimo sutarties 21 p. nurodyta, jog laidavimo sutarties galiojimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė pagal lizingo sutartį. Pagal Kasacinio teismo formuojamą praktiką, jei laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos (šiuo atveju lizingo) grąžinimo, tai CK nustatyti laidavimo pabaigos terminai netaikomi. Tai reiškia, kad laidavimas galioja tol, kol bus įvykdyta visa užtikrinta prievolė, nes laiduotojas laisva valia siekė tokių teisinių padarinių. Tokia sutartyje nustatyta laidavimo sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozitivumo principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136 str., 6.3 str., 6.70 str. 1d., 6.156 str. 4 d., 5 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2009). Pažymėtina, kad Laidavimo sutartimi užtikrinamas prievolės įvykdymas, o ne pati prievolė, todėl lizingo sutarčių nutraukimas nesąlygojo prievolės pasibaigimo, o lėmė tik sutartinių santykių tarp UAB „Swedbank lizingas“ ir UAB „Butrema“ pabaigą. Šalims sutartyje nustačius, kad laidavimo sutartis galioja iki prievolės pagal Lizingo sutartį įvykdymo, negalima sutikti su argumentu, jog laiduotojo J. K. prievolė pasibaigė nutraukus Lizingo sutartį ir ieškovui UAB „Swedbank lizingas“ per tris mėnesius nepareiškus ieškinio laiduotojui.

Nepagrįstas atsakovo argumentas, jog ieškovo turto pardavimo kaina ir patirti nuostoliai niekuo nepagrįsti. Visų pirma pažymėtina tai, kad Lizingo sutarties bendrosios dalies 11.2.3 p. buvo numatyta, jog UAB „Butrema“ iš esmės pažeidus sutartį Lizingo bendrovė turi teisę nutraukti sutartį, pareikalauti nedelsiant grąžinti lizingo bendrovei turtą, bei tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo bendrovę grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį (CK 6.574 str.). Priešingai nei nurodo atsakovas, nuostolis iš turto pardavimo yra pagrįstas 2010-01-05 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 22-23) bei pateikta 2010-10-22 pažyma (b.l. 21). Kaip matyti iš minėtos 2010-10-22 pažymos, nuostolis buvo apskaičiuotas iš likusios neišpirktos turto vertės (be PVM) atimant turto pardavimo kainą (be PVM). Atsižvelgiant į tai, nuostolis iš turto pardavimo buvo paskaičiuotas ir priteistas teisingai, pateikus teismui pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo dydį.

Taip pat iš teismui pateiktų dokumentų matyti, jog ieškovas patyrė 3858,19 Lt papildomų išlaidų, kurias sudaro atlygis už automobilio pardavimą (2768,59 Lt + 21 proc. PVM) ir tarpininkavimas vykdant turtinę prievolę (508,20 Lt) (b.l. 25-26, 102). Kaip matyti iš ieškovo paaiškinimų, papildomos išlaidos susidarė ne tik už suteiktas pardavimo paslaugas, bet ir lizingo objekto (automobilio (duomenys neskelbtini)) saugojimą, nuplovimą, įvertinimą bei turto atsiėmimą per trečiuosius asmenis, kadangi UAB „Butrema“ direktorius delsė grąžinti turtą, ką patvirtina ir byloje esantis susirašinėjimas tarp šalių (b.l. 44, 46). CK 6.251 str. 1 d. numato, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. Laidavimo sutarties 4 p. atsakovas įsipareigojo atsakyti visu savo turtu, tomis pačiomis sąlygomis ir apimtimi kaip tretysis asmuo prievolių neįvykdymo atveju. Atsižvelgiant į tai, nepagrįsti atsakovo argumentai, jog šios išlaidos nebuvo būtinos ir iš jo priteistos nepagrįstai.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes konstatuoja, kad nėra pagrindo atsakovo išdėstytais argumentais tenkinti atskirąjį skundą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo netenkintas atsakovo J. K. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Atsakovo J. K. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą.