Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G. (A. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1999 m. sausio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 271 straipsnio 2 dalį, paskirta laisvės atėmimo 2 metams 6 mėnesiams bausmė, konfiskuojant turtą;

2) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2000 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį ir BK 271 straipsnio 2 dalį, BK 278 straipsnio 1 dalį, paskirta laisvės atėmimo 2 metams ir 6 mėnesiams bausmė, konfiskuojant turtą;

3) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2001 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, paskirta laisvės atėmimo 1 metams bausmė, konfiskuojant ½ dalį turto;

4) Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį paskirta 5 MGL (625 Lt) bauda;

5) Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2005 m. sausio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį paskirta laisvės atėmimo 5 mėnesiams bausmė;

6) Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2005 m. vasario 24 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį paskirta laisvės atėmimu 6 mėnesiams bausmė;

7) Vilniaus miesto 1-iojo apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirta laisvės atėmimo 1 metams bausmė;

8) Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. sausio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį paskirta 30 parų arešto bausmė;

9) Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį paskirta 40 parų arešto bausmė;

10) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį paskirta 20 parų arešto bausmė;

11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo 1 metams bausmė, taikytas BK 75 straipsnis ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

12) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirta 5 MGL (650 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi 9 dalimi, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su neatlikta bausme, paskirta 2013 m. balandžio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 1 metai laisvės atėmimo ir 5 MGL (650) Lt bauda. Taikant BK 75 straipsnį paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal 2013-04-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį, bausmės neatlikęs, baudos nesumokėjęs;

13) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį 16 parų arešto;

14) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 5 MGL (650 Lt arba 188 Eur) bauda. 2017 m. rugpjūčio 23 d. lygtinai paleistas neatlikęs 3 mėnesių 26 dienų paskirtos bausmės. 2017 m. gruodžio 29 d. išbrauktas iš Probuojamųjų asmenų registro, pasibaigus lygtinio paleidimo bausmės laikui, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 4 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. G. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė narkotinę medžiagą – heroiną, kurią kartu su teisėtai įgytomis ir laikytomis narkotine medžiaga – metadonu ir psichotropine medžiaga – lorazepamu, neturėdamas leidimo, gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, būtent:

A. G. 2019 m. rugsėjo 20 d. neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, lankstinuką su milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,046 g narkotinės medžiagos – heroino, atsigabeno į savo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini) ir laikė kuprinėje su užrašu „Nike“.

Toliau, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, savo gyvenamojoje vietoje iki 2019 m. rugsėjo 28 d. teisėtai, pagal gydytojo paskyrimą įgytas ir namuose laikytas 19 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo 0,0435 g psichotropinės medžiagos – lorazepamo, ir plastikinį indelį su skysčiu, kurio sudėtyje buvo 0,057 g narkotinės medžiagos – metadono, įpakavo į lipnią juodos spalvos juostą bei paslėpė tarp kitų daiktų toje pačioje kuprinėje su užrašu „Nike“ ir viską toliau laikė savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), iki kol 2019 m. rugsėjo 28 d., apie 07 val. 30 min., minėtą kuprinę „Nike“, kurioje tarp kitų daiktų buvo paslėptos paminėtos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, atgabeno į degalinės „Circle K“ transporto priemonių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), kur siekdamas pasinaudoti siuntų gabenimo paslaugas teikiančios įmonės paslaugomis, kuprinę kaip siuntą, adresuotą T. K. vardu, pateikė siuntų pervežimo paslaugas teikiančiam vairuotojui. Kuprinę pateikė siekdamas išsiųsti ją į Vokietijos Respubliką, po to nuvykęs į Vokietijos Respubliką pats kuprinę iš T. K. su visais joje esančiais daiktais būtų pasiėmęs. Siuntų pervežimo paslaugas teikiantis vairuotojas paėmęs kuprinę kaip siuntą perdavė ją kitam vairuotojui, kuris nieko apie siuntoje esančias medžiagas nežinojo ir gabeno su savimi iki kol 2019 m. rugsėjo 29 d. Vokietijos Respublikoje šią siuntą patikrinimui paprašius pateikti šios šalies muitininkams, jie kuprinėje pastebėjo didesnį nei leidžiama įvežti kiekį pakuotėse esančių vienkartinių švirkštų. Siunta buvo grąžinta siuntų pervežimo paslaugas teikiančiam asmeniui, neleidžiant įvažiuoti ir jų įvežti į Vokietijos Respubliką. Asmuo, teikiantis siuntų pervežimo paslaugas, minėtą siuntą pargabeno atgal į Lietuvos Respubliką ir 2019 m. spalio 4 d. grąžino savo kolegai į Klaipėdos miestą, kuris turėjo siuntą kaip neįteiktą grąžinti A. G.. Po to siuntų pervežimo paslaugas teikiančiam asmeniui susisiekus telefonu dėl kuprinės grąžinimo su A. G., šis nurodė, jog dėl kuprinės atsiėmimo susisieks vėliau. Po pokalbio siuntų pervežimo paslaugas teikiančiam asmeniui įtarus, jog kuprinėje gali būti ir kitų draudžiamų daiktų, kuprinė 2019 m. spalio 5 d. buvo pristatyta į Klaipėdos apskrities VPK, adresu Kauno g. 6, Klaipėda. Komisariato tarnybinėse patalpose apie 16.00 val. patikrinus kuprinę, joje buvo rasti ir paimti lankstinukas su milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,046 g narkotinės medžiagos – heroino, 19 vnt. tablečių, kurių sudėtyje bendrai buvo 0,0435 g psichotropinės medžiagos – lorazepamo ir plastikinis indelis su skysčiu, kurio sudėtyje buvo 0,057 g narkotinės medžiagos – metadono. Tokiais savo veiksmais A. G., neteisėtai, nepateikdamas muitinės kontrolei ir neturėdamas leidimo, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno narkotines ir psichotropinę medžiagas.

Kaltinamasis A. G. parodė, kad 2019 m. dalyvavo metadono programoje. Per skelbimą Vokietijoje rado darbą, buvo paprašęs gydytojo išrašyti metadono, kad galėtų jį vežtis ir Vokietijoje galėtų gauti nuėjęs į ligoninę. Vokietijoje buvo kaimelyje, nemokėjo kalbos, ten, kiek suprato, paaiškino, kad reikia važiuoti į didesnį miestą, o dėl darbo grafiko neišėjo nuvažiuoti. Todėl paprašė 2 savaičių atostogų ir grįžo į Lietuvą ir vėl dalyvavo metadono programoje. Lorazepamo gerdavo 2 tabletes nakčiai. Kai grįžo, nusipirko heroino, bet nesuvartojo. Metadoną, lorazepamą ir heroiną laikė kuprinėje. Kuprinėje dar buvo 15–20 vienkartinių švirkštų. Ją padavė maršrutinio autobuso vairuotojui, kad nuvežtų į Vokietiją. Paskui vežėjas paskambino ir pasakė, kad nepraleido, viską suprato ir gavo skambutį iš policijos. Policijoje viską paaiškino, kodėl taip darė. Žinojo, kad vaistus vežantis į užsienį turi laikyti prie savęs, suprato, kad negalėjo siųsti. Su T. K. dirbo kartu Vokietijoje. Ji turėjo sumokėti už siuntą ir laikyti pas save, kol jis sugrįš ir pasiims. Autobusas turėjo siuntą pristatyta į namus. Tas medžiagas buvo įvyniojęs į lipnią juostą, kad, jei vairuotojas būtų pasakęs atidaryti, nesimatytų tų buteliukų. Heroiną pirko Klaipėdoje žvejybos uosto rajone iš čigonų. Heroino nesuvartojo, vaikščiodavo su kuprine, taip ir liko ten heroinas. Vienas vairuotojas po to jam skambino, per antrą pokalbį klausė, kodėl ten buvo švirkštai, po to nebesusisiekė. Jis pradėjo klausinėti, kodėl švirkštai, tad suprato, kad policija jau žino. Kada iš policijos paskambino, nuvyko ir iš karto prisipažino.

Kadangi kaltinamasis kaltu visiškai prisipažino, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, proceso dalyviai tam neprieštaravo.

Liudytojas T. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugsėjo 27 d. jam paskambino R. R., kuris paprašė paimti siuntą iš kliento Klaipėdos mieste. Jis sutiko. 2019 m rugsėjo 28 d., apie 07.30 val., Vilniaus pl. 1A, prie degalinės „Cyrkle K“, jis paėmė iš kliento sportinę kuprinę, kuri buvo pilkos spalvos su užrašu „Nike“. Kuprinę jis įsidėjo į mašiną. Kuprinę turėjo Kaune perduoti minėtam R., bet pamiršo. Kaune jis autobusiuką, kuriuo atvyko, perdavė kitam vairuotojui D. T. ir šis išvažiavo į Vokietiją. Autobusiuke liko ir kuprinė. Jis pats persėdo į kitą automobilį ir grįžo į Klaipėdą. 2019 m. rugsėjo 29 d. jam ryte paskambino D. ir pranešė, kad Vokietijoje jį sustabdė muitinės pareigūnai bei patikrino autobuse buvusią kuprinę „Nike“. Kuprinėje muitininkai aptiko medicininius vienkartinius švirkštus ir uždraudė įvažiuoti Vokietiją. 2019 m. spalio 4 d. kuprinė jam iš Vokietijos buvo pristatyta atgal. 2019 m. spalio 5 d. jis paskambino klientui, įdavusiam kuprinę kaip siuntą, ir paklausė, kada galės jam kuprinę grąžinti, nes kuprinė į Vokietiją nenuvežta. Klientas pasakė, jog vėliau praneš, kur kuprinę atsiims. Kadangi jis įtarė, kad kuprinėje galbūt yra uždrausti daiktai, jis pažiūrėjo kuprinės turinį. Pamatė, kad kuprinėje yra į izoliacinę juostą įvyniotas baltos spalvos indelis su skysčiu, o ant izoliacinės juostos lipniojo juostos paviršiaus priklijuotos 19 vnt. rožinės spalvos tablečių bei vienas lankstinukas. Jis suprato, kad tai turbūt narkotinės medžiagos. Dėl to kuprinę pristatė į policiją. Vyriškio, kuris siuntė kuprinę, požymiai: apie 40–50 metų, apie 165–170 cm ūgio. Vilkėjo tamsios spalvos striuke, tamsios spalvos sportinėmis kelnėmis. Papildomai nurodė, kad pamiršęs perduoti kuprinę R. R., jis pranešė jam apie tai. Kai vėliau D. T. į Vokietiją neįleido, jis grįžo atgal ir jam perdavė kuprinę, kurią jis turėjo grąžinti siuntėjui. Siuntėjo telefoną (duomenys neskelbtini) jam davė R. R.. Paskambinus siuntėjui, jis iškart neatsiliepė. Vėliau 2019 m. spalio 5 d., apie 13.30 val., jam siuntėjas (kuprinės savininkas) perskambino ir pasakė, kad vėliau pasakys, kur jam kuprinę atvežti. Po to iš siuntėjo skambučio nebesulaukė. D. T. telefono numerio neišsisaugojo. Kiek jam žinoma, D. yra išvykęs į (duomenys neskelbtini). Patikslina, kad kuprinę Vokietijoje turėjo paimti T. K. (tomas 1, b. l. 36–37, 40–41).

Liudytojas R. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rudenį, tikslios datos neatsimena, jam paskambino nepažįstamas asmuo ir paprašė nuvežti siuntą į Vokietiją. Jis socialiniame tinkle „Facebook“ buvo įkėlęs skelbimą, kad važiuoja į Vokietiją ir gali nuvežti siuntas. Vyras jam skambino į jo nurodytą telefono numerį (duomenys neskelbtini), o iš kokio numerio skambino vyras, jis nežino, numerio neišsaugojo. Jam skambinęs vyras pasakė esantis iš Klaipėdos. Vardu, pavarde neprisistatė. Vyras paklausė, ar būtų galima pristatyti siuntą Vokietijoje adresu (duomenys neskelbtini). Jis padiktavo vyrui T. B. telefono numerį ir pasakė, kad susisiektų su T. B. ir perduotų siuntą jam. Jis siuntą iš T. būtų perėmęs Kaune, nes T. B. turėjo važiuoti į Kauną. Skambinęs vyras jam pasakė, kad siuntoje bus drabužiai ir asmeniniai daiktai. Kaip ir nurodė, siuntą vyras norėjo pristatyti į anksčiau jo nurodytą miestą Vokietijoje. Papildomos informacijos vyras jam nenurodė. Kur būtų reikėję nuvežti siuntą, vyras turėjo užrašyti ant lapuko ir priklijuoti prie siuntos. Siuntą jis vyrui pažadėjo nuvežti per parą. Už siuntos nugabenimą paprašė iš vyro 30 eurų. Vyras pažadėjo sumokėti, kai bus pristatyta siunta. Jis iš Klaipėdos siuntą iki Kauno paprašė atvežti T. B., kadangi jį pažinojo kaip firmos, užsiimančios siuntų ir keleivių gabenimu į užsienį, vadybininką. Su T. B. susipažino, kadangi jis irgi važinėjo į Vokietiją. Vežė siuntas ir keleivius. Kaune su T. B. būtų susitikęs degalinėje „Circkle“, kuri yra Kauno aplinkkelyje prie DEPO parduotuvės. Tačiau jie nesusitiko. Jis vėliau apie tą siuntą pamiršo. Dar vėliau jam T. B. papasakojo, kad tą siuntą į Vokietiją vežė jo vairuotojas, bet Hamburge buvo sulaikytas. T. B. jo dar klausė, ar jis žinojo, kas buvo toje siuntoje (kuprinėje). Kadangi jis nežinojo, tai taip T. ir pasakė. O T. jam pasakė, kad toje siuntoje buvo narkotikai. T. B. papasakojo, kad Vokietijoje policijos pareigūnai vairuotoją pralaikė penkias valandas. Vyras įdavęs siuntą T. B. jam skambino ir klausė, kodėl siunta nepristatyta. Jis jau žinodamas apie narkotines medžiagas vyro paklausė, ką jis siuntė į Vokietiją. Vyras atsakė, kad nieko draudžiamo, sakė, kad siuntoje buvo drabužiai. Kai jis pasakė, kad siuntoje buvo narkotikai, vyras labai nustebo ir sakė, kad negali būti. Dar jis pasakė vyrui, kad kreipsis į policiją. Po to tas vyras jam daugiau neskambino. Jis jam taip pat neskambino. Asmens, vardu A. G., nepažįsta (tomas 1, b. l. 103–105).

Specialisto išvada Nr. 140-(4593)-IS1-5171 nustatyta, jog rudos spalvos miltelių iš bespalvės plastikinės plėvelės pakelio, 2019 m. spalio 5 d. rastų kuprinėje ,,Nike“, sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas, kurio masė yra 0,046 g. 19 vnt. rožinės spalvos tablečių, rastų kuprinėje ,,Nike“, sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – lorazepamas, kurio masė yra 0,0435 g. Bespalvio skysčio iš baltos spalvos plastikinio indelio, rasto kuprinėje ,,Nike“, sudėtyje yra narkotinė medžiaga – metadonas, kurio masė yra 0,057 g (tomas 1, b. l. 54,55).

T. B. pateiktomis susirašinėjimų su R. R. ir T. K. kopijomis yra užfiksuotos siuntos (kuprinės) siuntimo į Vokietiją aplinkybės (tomas 1, b. l. 79–90).

Daiktai, esantys kuprinėje (tarp jų, narkotinės ir psichotropinės medžiagos bei švirkštai), buvo apžiūrėti (tomas 1, b. l. 61, 62, 64–71).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešė, kad A. G. buvo įdarbintas įmonėje 2019 m. rugsėjo 2 d. ir komandiruojamas į Vokietijos Federacinę Respubliką dirbti (duomenys neskelbtini). Išdirbo 5 dienas, atleistas pagal prašymą. T. K. įdarbinta 2019 m. rugsėjo 2 d. ir komandiruojama į Vokietijos Federacinę Respubliką dirbti (duomenys neskelbtini). Atleista pagal prašymą 2019 m. rugsėjo 25 d. (tomas 1, b. l. 111).

Remiantis gydytojo pažymomis, yra nustatyta, kad A. G. gydymui buvo skiriamas metadonas ir lorazepamas (tomas 2, b. l. 36, 51, 52, 53).

Neteisėtas daiktų gabenimas per valstybės sieną yra objektyvusis nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnyje, požymis. Teismų praktikoje gabenimas suprantamas kaip bet koks daiktų transportavimas ar siuntimas per valstybės sieną. A. G. per pavežėjus siuntė psichotropines medžiagas ir narkotikus į Vokietiją, taigi jos kirto Lietuvos Respublikos sieną du kartus: pirmą kartą, kai kuprinė buvo vežama į Vokietiją, o antrą kartą – kai ji su joje esančiais daiktais grįžo atgal į Lietuvos Respubliką, kadangi jos nepraleido Vokietijos muitinės pareigūnai. Nors psichotropines medžiagas A. G. galėjo vežtis į užsienį (tam jis turėjo gydytojo leidimą), tačiau jas galėjo vežtis tik su savimi, o ne gabenti per kitus asmenis už Lietuvos Respublikos ribų (2007 m. kovo 2 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-138 „Dėl pažymos vežtis gydymo tikslais asmeniniam vartojimui skirtas narkotines ir (arba) psichotropines medžiagas išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 2018 m. balandžio 26 d. respublikinio priklausomybės ligų centro direktoriaus įsakymas Nr. 1.3-(1.2)-119 „Pažymos vežtis farmakoterapijai skiriamus opioidinius vaistus išvykstant į Šengeno erdvės valstybes išdavimo tvarka“).

Kontrabandos subjektyvusis veikos požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena uždraustus ar ribotos apyvartos daiktus, nepateikdamas jų kontrolei, kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo, ir nori taip veikti. Teismų praktikoje, nustatant asmens suvokimą, kad medžiaga yra narkotinė ar psichotropinė medžiaga, nereikalaujama, jog asmuo žinotų konkrečius teisės aktus, kad ši medžiaga priskiriama narkotinių ar psichotropinių medžiagų kategorijai. Asmuo už disponavimą psichotropine ar narkotine medžiaga atsako, jei jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo neteisėti veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės medžiagos, taip pat koks jų kiekis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-201/2013, 2K-72/2007). A. G. neabejotinai žinojo, kad medžiagos, kurias jis per Lietuvos Respublikos valstybės sieną siunčia, yra psichotropinės medžiagos – metadonas ir lorazepamas, o heroinas yra narkotinė medžiaga, žinojo, kad toks psichotropinių ir narkotinių medžiagų gabenimas per Lietuvos valstybės sieną yra nelegalus ir draudžiamas. Beje, jis psichotropines medžiagas kuprinėje dar ir slėpė-priklijavo, kad nebūtų matomos. Šių aplinkybių visuma pagrįstai suponuoja, jog kaltinamasis A. G. veikė tiesiogine tyčia.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 259 straipsnį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, jos sukeliami pavojingi padariniai baudžiamajame įstatyme nenurodyti. Inkriminuojant neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, nustatoma, kad kaltininko veikimas (neveikimas) atitinka bent vieną iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio dispozicijoje nurodytų veikų. Objektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, turintys savarankiškų veikų teisinę reikšmę, todėl nusikalstamos veikos laikomos baigtomis nuo to momento, kai kaltininkas atliko bet kurią iš minėtų alternatyvių veikų, nepriklausomai nuo padarinių atsiradimo (neatsiradimo). Į veikų padarinius atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl padarytų veikų pavojingumo laipsnio ir individualizuojant bausmę, o ne sprendžiant dėl nusikalstamos veikos stadijos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75/2009, 2K-P-218/2009 ir kt.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ (toliau Įsakymas) ir 2007 m. gruodžio 14 d. šio įsakymo redakcija Nr. V-1033, nustatyta, jog A. G. laikė ir gabeno heroiną (Įsakymo 18 punktas). Tokia jo veika dar kvalifikuotina pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

Tačiau iš kaltinimo A. G. šalintina aplinkybė, jog jis narkotines medžiagas įgijo, kadangi nenustatytas asmuo, iš kurio jis nusipirko heroiną.

Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, jeigu asmuo, be kontrabandos, padaro ir kitus nusikaltimus, visos veikos kvalifikuojamos pagal padarytų nusikaltimų sutaptį, kaltam asmeniui inkriminuojant kelis Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnius, jeigu šios veikos nėra būtinasis kontrabandos požymis ar kontrabandą kaip nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis. Esant tokiai formuojamai teismų praktikai, narkotinių ar psichotropinių medžiagų gabenimas per Lietuvos valstybės sieną kvalifikuojamas pagal BK 199 straipsnį ir 259 arba 260 straipsnį. Taigi nagrinėjamu atveju kaltinamojo A. G. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 199 straipsnio 4 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis A. G. kaltu padaręs baudžiamajame įstatyme numatytas ir jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailisi jas padaręs. Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, tai pripažintina kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 13 punktas).

Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos yra teisei priešingos, pavojingos veikos, iš jų BK 199 straipsnio 4 dalyje numatyta veika yra ne tik tyčinio pobūdžio, bet ir sunkių nusikaltimų kategorijai priskirtina veika. A. G. anksčiau net 14 kartų yra teistas, paskutinį kartą už nusikaltimus, susijusius su narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymu, jo teistumas neišnykęs, veiką padarė būdamas recidyvistas, nedirbo, todėl jam gali būti skiriama tik reali laisvės atėmimo bausmė.

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 4 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, labai skiriasi pagal savo pavojingumą, todėl bendrinant už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, taikytinas bausmių apėmimo principas (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 2 punktas).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Šiuo atveju baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl kaltinamajam A. G. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301–302 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. G. (A. G.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 4 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti:

pagal BK 199 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 4 metams;

pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir A. G. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Kardomąją priemonę, iki nuosprendis įsiteisės, palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Likusius po tyrimo heroiną, lorazepamą, metadoną, saugomus Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje-saugykloje, adresu Liepyno g. 7, LT-08105 Vilnius, objektų pakuotes – plastikinį indelį, lipnios juostos gniužulą, plastikinį paketą, saugomus Klaipėdos apskrities VPK saugykloje, kvitas Nr. 038527, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.