Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės, Eglės Kiaurakytės, Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujanti ir pranešėja),

atsakovių Klaipėdos miesto savivaldybės ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovei Eglei Mockienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. F. patikslintą skundą, paduotą 2017 m. liepos 17 d., atsakovėms Klaipėdos miesto savivaldybei ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus – išmokėti socialines išmokas ir 40,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl pareiškėjos M. F. reikalavimo įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrių paskirti jai piniginę socialinę paramą, teisėtumo ir pagrįstumo ir reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pagrįstumo nustatymo.

Pagrindinis ginčo teisinius santykius reglamentuojantis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 1 d.) (toliau – Įstatymas). Pagal Įstatymo 5 straipsnį piniginės socialinės paramos rūšys yra socialinė pašalpa ir būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos (toliau – kompensacijos).

Įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintos piniginės socialinės paramos rūšys, kurios yra socialinė pašalpa ir būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos (toliau – kompensacijos). Pagal Įstatymo 6 straipsnį bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jeigu kreipimosi dėl socialinės pašalpos metu atitinka visus šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus, t. y. bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio įstatymo 14 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo (1 punktas); pajamos, nurodytos ir apskaičiuotos pagal šio įstatymo 17 ir 18 straipsnius, yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui (2 punktas); kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą (3 punktas). Pagal Įstatymo 7 straipsnio 1 dalį gyvenamąją vietą būste deklaravę arba būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į kompensacijas, jeigu kreipimosi dėl kompensacijų metu atitinka visus šiuos reikalavimus: 1) bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio įstatymo 14 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo; 2) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą; 3) įsiskolinusieji už būsto šildymą ir (ar) karštą vandenį, ir (ar) geriamąjį vandenį su energijos, kuro, vandens tiekėjais yra sudarę sutartį (sutartis) dėl dalies skolos apmokėjimo, kas mėnesį grąžinant ne daugiau kaip 20 procentų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų, arba teismas yra priteisęs apmokėti skolą.

Įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog kreipdamasis dėl piniginės socialinės paramos, asmuo pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos formos prašymą-paraišką ir jos priedus (toliau – prašymas-paraiška) ir prašyme-paraiškoje nurodo piniginės socialinės paramos skyrimui ir apskaičiavimui būtinus duomenis apie save ir bendrai gyvenančius asmenis; veiklos pobūdį; turimą turtą ir šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 6–11 punktuose ir 2 dalyje nurodyto turto vertę; gaunamas pajamas; kitą piniginei socialinei paramai gauti būtiną informaciją. Pagal to paties straipsnio 3 dalį prie prašymo-paraiškos pridedamos bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pažymos apie šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytas pajamas, gautas per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, arba, jeigu pajamų šaltinis yra pasikeitęs arba tą mėnesį, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, yra gauta vienkartinė išmoka ar iš karto už du ir daugiau mėnesių išmokėtos kas mėnesį gaunamos pajamos, pajamas to mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, išskyrus atvejus, kai savivaldybės administracija duomenis gauna iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų. Visų prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų teisingumą prašymą-paraišką pateikęs asmuo patvirtina savo parašu. Įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog savivaldybės administracija gautą prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti užregistruoja prašymo-paraiškos pateikimo dieną ir prašymą-paraišką pateikusiam asmeniui įteikia informacinį lapelį. Jeigu pateikti ne visi reikiami dokumentai, informacija apie trūkstamus dokumentus įrašoma į informacinį lapelį. Piniginei socialinei paramai gauti trūkstami dokumentai pateikiami ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo-paraiškos pateikimo dienos, išskyrus atvejus, kai pajamos piniginei socialinei paramai gauti apskaičiuojamos šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka. Tokiu atveju trūkstami dokumentai pateikiami ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo-paraiškos pateikimo dienos. Jeigu asmuo nustatytu laiku nepateikia trūkstamų dokumentų, savivaldybės administracija per 5 darbo dienas priima sprendimą neteikti piniginės socialinės paramos ir asmeniui grąžina jo pateiktus dokumentus.

Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėja 2017 m. vasario 21 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai padavė prašymą – paraišką piniginei socialinei paramai gauti Nr. SP23-5906 ir prašė už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. kovo 1 d. skirti: socialinę pašalpą, būsto šildymo išlaidų kompensaciją, karšto vandens išlaidų kompensaciją ir geriamojo vandens išlaidų kompensaciją (b. l. 47-52). Prašyme – paraiškoje nurodyta, jog nepateikti visi reikalingi dokumentai, t. y. pažyma apie pareiškėjos sūnaus darbo užmokestį už 2017 m. vasario mėnesį (b. l. 52). Prašyme – paraiškoje pareiškėja parašu patvirtino, kad jai duotas informacinis lapelis. Pareiškėjos pateiktas į bylą 2017 m. vasario 21 d. informacinis lapelis, kurio Nr. 5896, kuriame nurodyta, jog pateikti visi reikalingi dokumentai, yra ne 2017 m. vasario 21 d. pateikus prašymą-paraišką Nr. SP23-5906 gautas informacinis lapelis, o pateikus kitą tos pačios dienos prašymą-paraišką gautas informacinis lapelis. Pažymėtina ir tai, jog pareiškėja teismo posėdžio metu pripažino, kad 2017 m. vasario 21 d. pateikus prašymą-paraišką Nr. SP23-5906 jai buvo nurodyta pateikti pažymą apie pilnamečio sūnaus 2017 m. vasario mėnesį gautas pajamas ir aplinkybę, kad ji nurodytu terminu kelias dienas pavėlavo tai padaryti. Iš bylos aplinkybių matyti, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2017 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. (23.45.)-SP13-3933 pareiškėjai nuspręsta neskirti socialinės pašalpos, būsto šildymo išlaidų kompensacijos, karšto vandens išlaidų kompensacijos ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijos pagal 2017 m. vasario 21 d. prašymą – paraišką Nr. SP23-5906, nes pareiškėja per du mėnesius nuo prašymo – paraiškos nepateikė visų reikalingų dokumentų piniginei socialinei paramai gauti (b. l. 14). Įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta savivaldybės administracijos pareiga priimti sprendimą neteikti piniginės socialinės paramos, jeigu asmuo nustatytu laiku nepateikia trūkstamų dokumentų. Šioje teisės normoje įtvirtintas imperatyvus savivaldybės administracijos elgesio modelis ir ji neturi teisės pasirinkti, ar teikti pareiškėjai paramą, ar ne. Konstatuotina, jog Socialinės paramos skyrius pagrįstai nusprendė neskirti pareiškėjai socialinės paramos pagal jos 2017 m. vasario 21 d. pateiktą prašymą-paraišką Nr. SP23-5906 ir neteisėtų veiksmų šiuo požiūriu nenustatyta. Nustatyta, jog pareiškėjai kompensacija už būsto šildymą už 2017 m. vasario mėnesį (55,59 Eur) paskirta pagal jos 2017 m. balandžio 27 d. pateiktą prašymą-paraišką (b. l. 53), todėl skundo reikalavimas paskirti kompensaciją už 2017 m. vasario mėnesį yra nepagrįstas.

Skundo reikalavimas šioje dalyje yra nepagrįstas ir dėl to, kad pareiškėja neginčija 2017 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. (23.45.)-SP13-3933, sukeliančio jai teisines pasekmes, nors teismas, būdamas aktyvus ir įstatymu įpareigotas išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 10 straipsnis), 2017 m. birželio 1 d. ir 2017 m. birželio 14 d. nutartimis išaiškino minėto sprendimo pobūdį ir pareiškėjai siūlė apsvarstyti jo apskundimo galimybę. Teismo posėdžio metu pareiškėja pakartotinai nurodė neskundžianti 2017 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. (23.45.)-SP13-3933. Priimtas sprendimas yra galiojantis ir dėl jo nėra iškeltas ginčas teisme. Esant tokiai situacijai, t. y. nenuginčijus 2017 m. balandžio 25 d. sprendimo, vertinant pareikštą reikalavimą įpareigoti savivaldybės administraciją paskirti pareiškėjai socialinę paramą, toks svarstymas netenka teisinės prasmės. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog paprastai negalima tokia teisinė situacija, kai nepanaikinus viešojo administravimo subjekto teisės akto, kuriuo yra apibrėžiamos konkretaus asmens (šiuo atveju pareiškėjos) teisių turinys, pastarasis siektų tų teisių korektūros teisminiu keliu nereikšdamas reikalavimo dėl viešojo administravimo subjekto sprendimo panaikinimo ar pakeitimo, jau suponavusio atitinkamą to asmens teisių ir pareigų apimtį, todėl toks reikalavimas turi būti atmetamas (2016 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-655-556/2016).

Pareiškėjai prašant priteisti socialinę paramą už 2016 m. rugpjūčio mėnesį, iš atsakovės pateikto informacinės sistemos „Parama“ išrašo duomenų matyti, jog pareiškėjos 2016 m. rugpjūčio 23 d. prašymas-paraiška Nr. 23484 priimtas be dokumentų, o 2016 m. rugsėjo 14 d. prašymo pastabose nurodyta, jog 2016 m. rugpjūčio 23 d. prašymas nenagrinėtas (b. l. 60). Iš esmės tokias pačias aplinkybes teismo posėdžio metu paaiškino ir pati pareiškėja, nurodė, jog 2016 m. rugpjūčio mėnesio prašymas-paraiška nebuvo užregistruota. Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, o pagal to paties įstatymo 5 ir 23 straipsnių nuostatas, administracinio ginčo objektu gali būti tik teisines pasekmes sukeliantis aktas, nes teisė kreiptis į teismą yra siejama su asmens pažeistų teisių ir interesų gynimu, realiu ginčų išsprendimu, o ne juridinę reikšmę turinčių faktų ar aplinkybių konstatavimu. Pareiškėjai prašant įpareigoti atsakovę išmokėti jai socialines išmokas pažymėtina, jog savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Pareiškėjai neteikiant įrodymų, kad prašymas buvo priimtas ir išnagrinėtas, dėl jo priimtas sprendimas, teismas neturi galimybės jį revizuoti.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti 40,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Viešoji (valstybės, savivaldybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant visoms trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Nurodyto straipsnio taikymo prasme „neteisėto akto“ sąvoka pateikta straipsnio 3 dalyje, pagal kurią terminas „aktas“ reiškia ir veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta neteisėtų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos veiksmų, todėl nesant vienos iš privalomų savivaldybės civilinės atsakomybės sąlygų, kitos civilinės atsakomybės sąlygos šioje byloje nenagrinėtinos.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjos patikslintas skundas, paduotas 2017 m. liepos 17 d., atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-88 straipsniais,

nusprendžia:

atmesti pareiškėjos M. F. patikslintą skundą, paduotą 2017 m. liepos 17 d., atsakovėms Klaipėdos miesto savivaldybei ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus – išmokėti socialines išmokas ir 40,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.