Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Volikienė, sekretoriaujant Faustai Nauronytei , dalyvaujant ieškovei V. B. , jos atstovui advokatui Anatolij Šichovcov , atsakovui D. B. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui D. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas D. B. per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Iš santuokos sudarymo įrašo matyti, kad D. B. ir V. ( A.) B. susituokė (duomenys neskelbtini).

Iš šeimos sudėties pažymos matyti, kad V. B. šeimą sudaro vyras D. B. ir sūnus L. A..

Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad V. B. nuomoja butą, esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį Pakruojo rajono savivaldybei.

Iš pažymos apie pajamas matyti, kad V. B. dirba (duomenys neskelbtini), gauna darbo užmokestį .

Iš VĮ Registrų centro pažymos matyti, kad D. B. nekilnojamojo turto neturi.

Iš administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo matyti, kad D. B. nubaustas 30 eurų bauda už tai, kad rašė įvairaus pobūdžio SMS žinutes, kibo prie savo žmonos V. B..

Iš sprendimo matyti, kad V. B. buvo nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą, teisinės pagalbos išlaidų dalis -100 procentų.

Iš pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti ,kad iš atsakovo už advokato pagalbą valstybės naudai priteisina suma 156 eurų .

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės V. B. ieškinį atsakovui D. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės yra pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas pilnai.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės

Santuoka nutraukiama, jeigu teismas nustato, kad sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma (CPK 384 straipsnio 6 dalis). Tai reiškia, kad teismas priima sprendimą nutraukti santuoką, jeigu įsitikina, kad ji faktiškai iširo. Teismų praktikoje santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.

Ieškovės V. B. ir atsakovo D. B. paaiškinimais teismo posėdyje ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad šalys susituokė 2017 m. gruodžio 30 d., bendrų vaikų neturi. Santuoka iširo dėl atsakovo D. B. kaltės, nes jis piktnaudžiavo alkoholiu, nesirūpino šeima, smurtavo prieš ieškovę. Šalių santuoka yra faktiškai iširusi ir nėra galimybių atnaujinti santuokinio gyvenimo, nes šalys santuokinių ryšių nepalaiko nuo 2018m. vasario mėnesio, gyvena atskirai, bendro ūkio netvarko, ieškovė nemato galimybės toliau gyventi santuokoje, ieškovė ir atsakovas neprašė skirti laiko susitaikymui ir reikalavo nagrinėti bylą iš esmės (CK 3.60 str., 3.62 str.,3.69str.,3.70str. ).

Teismo įsitikinimu šalių santuokos išsaugoti nebėra jokių galimybių, kadangi šalys nuo 2018 metų vasario mėnesio, kai ieškovė iškraustė atsakovą iš jos nuomojamo buto, tai yra apie penkis mėnesius laiko gyvena atskirai, ieškovė nenori su atsakovu bendrauti, be to, atsakovas nedėjo jokių pastangų santuokai išsaugoti. Santuoka sudaroma laisva vyro ir moters valia (CK 3.13 straipsnis), todėl, esant tokiai situacijai, kai sutuoktiniai kartu nebegyvena , nebendrauja, neveda bendro ūkio, abu sutinka santuoką nutraukti, darytina išvada, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi ir jų šeimos išsaugoti nebeįmanoma.

Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką Lietuvos Respublikos CK trečiosios knygos antros dalies antro skyriaus ketvirtajame skirsnyje nustatytais pagrindais (dėl sutuoktinio kaltės), jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.60 straipsnio 1 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo ir dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Teismas gali pripažinti sutuoktinį kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos CK trečiosios knygos straipsniuose, nustatančiuose sutuoktinių teises ir pareigas, ir dėl to sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos CK 3.27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. Lietuvos Respublikos CK 3.26 straipsnyje įtvirtintas sutuoktinių lygiateisiškumas reiškia ne tik vienodas teises, bet ir vienodas pareigas bei atsakomybę už visą šeimą. Sutuoktinių pareigos nustatytos ir Lietuvos Respublikos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92 straipsniuose. Lietuvos Aukščiausiais Teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas teisės normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės.

Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo Lietuvos Respublikos CK 3.60 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu, privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad sutuoktiniui, besiremiančiam aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpciją, tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013).

Atsakovas D. B. su ieškiniu sutiko, pripažino savo kaltę dėl šeimos iširimo, kad jis girtavo ir nesirūpino šeima, naudojo psichologinį smurtą prieš ieškovę, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo D. B. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei V. B. paliktina ikisantuokinė pavardė- A., nes ji to pageidauja.

Išlaikymas ieškovei V. B. iš atsakovo D. B. nepriteistinas, kadangi ieškovė to nereikalauja, be to, nėra tam numatytų pagrindų (CK 3.72 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė V. B. 100 procentų buvo atleista nuo visų bylinėjimosi išlaidų.

Todėl, tenkinant ieškinį, iš atsakovo D. B. valstybei priteistinas žyminis mokestis- 75 eurai , nuo kurio sumokėjimo ieškovė buvo atleista, taip pat iš atsakovo D. B. priteistinos antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato pagalbai apmokėti -156 eurai bei bylinėjimosi išlaidos- 6,83 eurų procesinių dokumentų įteikimo (LR CPK 79str.,80str.,88str.,92str.,93str.,96str.,99str.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263-265, 268, 270, 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Santuoką, įregistruotą 2017 metų gruodžio mėnesio 30 dieną Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 133, tarp ieškovės V. B. ( A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ir D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), neturinčių nepilnamečių vaikų, nutraukti dėl atsakovo D. B. kaltės.

Po santuokos nutraukimo jam palikti pavardę –B., jai – A.

Priteisti iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 156 eurus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų ( VMI prie LR FM sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini),įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis-įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Priteisti iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 81,83 eurų bylinėjimosi išlaidų į valstybės pajamas, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamą sąskaitą AB „Swedbank“ , sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752), įmokos kodas 5660 .

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos , šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai , kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą