Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Valdo Ciesiūno ir Valdo Petro Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios M. K. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2021 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo ji buvo nuteista:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį areštu 30 parų;

- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį areštu 20 parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šios bausmės buvo subendrintos jas apimant ir jai buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 30 parų.

Pritaikius BK 92 straipsnį, šios bausmės vykdymas jai buvo atidėtas 1 metams 6 mėnesiams ir jai paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 10 mėnesių, įpareigojant ją nuo 20 valandos iki 7 valandos būti namuose, tęsti mokslą (duomenys neskelbtini), nepraleidžiant be pateisinamų priežasčių pamokų, negaunant neigiamų pažymių iš ugdymo dalykų ugdymo laikotarpio pabaigoje (trimestro, pusmečio, metų); ir uždraudžiant jai įgyti, turėti, vartoti, perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, tabako gaminius bei be elgesio apribojimą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

Iš M. K., o jai neturint pakankamai lėšų – subsidiariai iš V. K., priteista nukentėjusiajai R. P. 218,61 Eur turtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu J. K. dėl nusikalstamų veikų pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį buvo išteisintas neįrodžius jo dalyvavimo padarant šias veikas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1.1. Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2021 m. sausio 2 d. apie 18 val., veikdama bendrai su nenustatytu asmeniu, panaudodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent: iš anksto sutarę su nenustatytu asmeniu įvykdyti plėšimą ir jai (M. K.) nusivedus nukentėjusiąją R. P. į nuošalesnę vietą – į mišką už namo (duomenys neskelbtini), kur nenustatytas asmuo prieš nukentėjusiąją panaudojo fizinį smurtą, padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą, ir pagrobė jos 13,99 Eur vertės 1 l talpos brendžio butelį „Grand Duke H and Crafted Brandy“, iš striukės kišenės ištraukė 34,62 Eur, 160 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P30 LTE MARIAG“, IMEI (duomenys neskelbtini), su 10 Eur vertės dėklu, o nukentėjusiajai bandant jo neatiduoti, jis užlaužė jai dešinės rankos IV pirštą, taip atimdamas nukentėjusiajai galimybę priešintis, ir pagrobė šį telefoną;

1.2. Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį už tai, kad tuo pat metu ir toje pačioje vietoje, veikdama bendrai su nenustatytu asmeniu, panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją R. P., neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – jai išduotą AB „Swedbank“ elektroninę mokėjimo priemonę – banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), o M. K. iki 2021 m. sausio 2 d. 18:11:10 val., tiksliau nenustatytu laiku, neteisėtai įgijo ir perdavė nenustatytam asmeniui šios banko kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – PIN.

1.1. Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2021 m. sausio 2 d. apie 18 val., veikdamas bendrai su M. K., panaudodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent: iš anksto sutarę su M. K. įvykdyti plėšimą ir M. K. nusivedus nukentėjusiąją R. P. į nuošalesnę vietą, į mišką, esantį už namo, adresu (duomenys neskelbtini), jis (J. K.) priėjęs nukentėjusiajai R. P. iš už nugaros sudavė jai kumščiu ne mažiau kaip vieną smūgį į dešinį antakį, nuo ko nukentėjusioji nugriuvo ant žemės, o po to spyrė ne mažiau kaip 4-5 kartus jai į nugarą, padarydamas nukentėjusiajai R. P. odos nubrozdinimą dešiniame antakyje, poodinę kraujosruvą kairiame šone, nugaroje po dešine mentimi, kairio juosmens srityje, kas atitinka nežymų sveiktos sutrikdymą, o tuomet pagrobė nukentėjusiajai R. P. 13,99 Eur vertės 1 l talpos brendžio butelį „Grand Duke H and Crafted Brandy“, taip pat apieškojo nukentėjusiosios drabužius ir iš striukės kišenės ištraukė nukentėjusiosios R. P. 34,62 Eur, 160 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P30 LTE MARIAG“, IMEI (duomenys neskelbtini), su 10 Eur vertės dėklu, o nukentėjusiajai bandant jo neatiduoti, jis užlaužęs jai dešinės rankos IV pirštą, taip atimdamas nukentėjusiajai galimybę priešintis, pagrobė šį telefoną;

1.2. Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2021 m. sausio 2 d. apie 18 val., veikdamas bendrai su M. K., panaudodami fizinį smurtą, neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: iš anksto sutarę su M. K. įvykdyti plėšimą ir M. K. nusivedus nukentėjusiąją R. P. į nuošalesnę vietą, į mišką, esantį už namo, adresu (duomenys neskelbtini), jis (J. K.) priėjęs nukentėjusiajai R. P. iš už nugaros sudavė jai kumščiu ne mažiau kaip vieną smūgį į dešinį antakį, nuo ko nukentėjusioji nugriuvo ant žemės, o po to spyrė ne mažiau kaip 4-5 kartus jai į nugarą, o tuomet pagrobė AB „Swedbank“ priklausančią, nukentėjusiajai R. P. išduotą, elektroninę mokėjimo priemonę – banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), o M. K. iki 2021 m. sausio 2 d. 18:11:10 val., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, perdavė jam neteisėtai įgytus, AB „Swedbank“ priklausančios, nukentėjusiajai R. P. išduotos elektroninės mokėjimo priemonės – banko kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – PIN, ir jis laikė juos iki 2021 m. sausio 3 d. 22:17:41 val.;

1.3. Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: nuo 2021 m. sausio 2 d. 18:11:10 val. iki 2021 m. sausio 3 d. 22:17:41 val. turėdamas tyčią apgaule užvaldyti svetimą turtą, neteisėtai panaudojo elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo identifikavimo duomenis – PIN, t. y. pasinaudodamas neteisėtai laikoma iš nukentėjusiosios R. P. pagrobta AB „Swedbank“ priklausančia, nukentėjusiajai R. P. išduota elektronine mokėjimo priemone – banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenimis – PIN kodu, apgaule, banko operacinei sistemai ir bankui save pateikė kaip asmenį, turintį teisę inicijuoti ir atlikti finansinę operaciją, ir neteisėtai, be nukentėjusiosios R. P. žinios, šia mokėjimo kortele inicijavo ir atliko finansines operacijas:

- 2021 m. sausio 2 d. nuo 18:11:10 val. iki 18:11:37 val. įdėjo į UAB „Worldline“ bankomatą „medus ATM“, esantį (duomenys neskelbtini), R. P. vardu išduotą mokėjimo kortelę, kurios numeris (duomenys neskelbtini), surinko šios kortelės PIN kodą ir patikrino sąskaitos likutį bei išgrynino 40 Eurų;

- 2021 m. sausio 3 d. 22:17:41 val. įdėjo į „Swedbank“ bankomatą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), R. P. vardu išduotą mokėjimo kortelę, kurios numeris (duomenys neskelbtini), surinko šios kortelės PIN kodą norėdamas peržiūrėti sąskaitos likutį, tačiau banko sistema kortelę užblokavo.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas.

6. Nuteistoji M. K. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, jog ji dalyvavo apiplėšiant nukentėjusiąją R. P.. Pasak jos, vienintelis įrodymas yra girtos įvykio metu buvusios nukentėjusiosios R. P. parodymai. Su tokiu nuteistosios argumentu negalima sutikti. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nukentėjusiosios R. P. parodymai, nepaisant jos girtumo įvykio metu (pagal policijos pareigūno tarnybinį pranešimą jai buvo nustatytas 2,65 promilių girtumas – 1 t., b.l. 12-13) iš esmės buvo nuoseklūs viso proceso metu, ji jų nekeitė ir vienodai patvirtino aplinkybes, kurias ji įsiminė. O būtent, nukentėjusioji R. P. nuo pat tyrimo pradžios vienodai nuosekliai parodė, kad 2021 m. sausio 2 d. vakare (duomenys neskelbtini) susipažino su M. K., kuri pažadėjo ją palydėti iki geležinkelio stoties. Prieš tai dar nuėjo į M. K. butą. Po to jos abi nuėjo iki bankomato, kur ji išsigrynino pinigų. Po to parduotuvėje jai nepardavė alkoholio, todėl ji paprašė nepažįstamo žmogaus nupirkti jai alkoholio. Kartu išgerti pasiūlė ir M. K., kuri sutiko tai padaryti tik nuošalesnėje vietoje. M. K. ją nusivedė iki miškelio, kur ji buvo sumušta ir apiplėšta nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis. Suprato, kad M. K. pažinojo ją sumušusį ir apiplėšusį asmenį, kadangi jam šaukė jos neužmušti. Po to M. K. su tuo vaikinu, kurio ji neturėjo galimybės įsidėmėti, pabėgo iš įvykio vietos. Iš karto po įvykio nukentėjusioji liudytojui J. C. (J. C.) papasakojo, kad ją apiplėšė vaikinas su mergina. Nukentėjusioji tokius savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu, pakankamai tiksliai apibūdino vieną iš asmenų, dalyvavusių pagrobiant jos turtą, t. y. M. K., ją vėliau atpažino pateikus atpažinti jos nuotrauką. Be to, ir byloje esantys vaizdo įrašai patvirtina, kad viso įvykio metu nukentėjusioji R. P. vaikščiojo (duomenys neskelbtini) kartu su M. K.. Taigi, byloje yra įrodymų, kad nukentėjusiosios R. P. plėšime dalyvavo nuteistoji M. K..

7. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė išvadą, kad nuteistoji M. K. iš anksto susitarė apiplėšti nukentėjusiąją R. P. ir tai padarė veikdama bendrai ne su J. K. (kaip kad tai buvo nurodyta kaltinimuose M. K. bei J. K.), o su nenustatytu asmeniu. Teismas tokią savo išvadą motyvavo tuo, kad byloje nebuvo surinkta pakankamai objektyvių duomenų apie J. K. dalyvavimą nukentėjusiosios turto plėšime. Teismas nurodė, jog pagal nuteistosios M. K. ir išteisintojo J. K. parodymus pastarasis prieš nukentėjusiąją R. P. fizinio smurto nenaudojo ir jos turto negrobė, įvykio vietoje išvis nebuvo. Pati nukentėjusioji negalėjo patvirtinti, jog jos apiplėšime dalyvavo ir J. K.. Ji parodė, kad ją užpuolusio vaikino neįsidėmėjo ir jo negalėtų atpažinti. Nukentėjusioji jo neatpažino ir pateikus atpažinti jo nuotrauką.

8. Su tokia pirmos instancijos teismo išvada kolegija sutinka tik iš dalies, t. y. pripažįsta tik jos dalį, kad byloje nėra surinkta tiesioginių įrodymų, jog J. K. dalyvavo nukentėjusiosios R. P. apiplėšime. Tačiau, toks požiūris į byloje surinktus faktinius duomenis ir jų įrodomąją vertę būtų labai formalus ir labai paviršutiniškas, jis neatitiktų įrodymų sampratos ir jų esmės. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal BPK 20 straipsnio 3 dalį įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal santykį su įrodinėtinomis bylos aplinkybėmis įrodymai skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų surinkti ir įvertinti pagal įstatymo jiems keliamus reikalavimus.

9. Taigi, nukentėjusioji R. P. viso proceso metu iš esmės nuosekliai vienodai parodė, kad miškelyje ją apiplėšė du asmenys – vaikinas ir mergina. Tai patvirtina liudytojo J. C. parodymai, policijos pareigūno kūno kamera daryti vaizdo ir garso įrašai. Pagal nukentėjusiosios parodymus tądien į (duomenys neskelbtini) ji atvyko pas savo draugę, su kuria gėrė bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji parodė, jog susipykusi su drauge, ji išėjo iš jos buto ir sutiko M. K.. Pagal nukentėjusiosios R. P. parodymus, iš dalies pagal nuteistosios M. K., išteisintojo J. K. parodymus ir byloje esančius vaizdo bei garso įrašus, nuo tada iki kol buvo apiplėšta R. P. visą laiką praleido su M. K., t. y. išėjusi iš M. K. buto, nukentėjusioji su nuteistąja nuėjo iki bankomato, kur nukentėjusioji išsigrynino 50 Eur, po to jos nuėjo iki parduotuvės, kur nepažįstamas praeivis nukentėjusiajai nupirko brendžio butelį, galiausiai jos nuėjo iki miškelio, kur nukentėjusioji skundžiamame nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis buvo apiplėšta. Čia svarbu tai, kad nukentėjusiajai bankomate išsigryninant pinigus šalia jos be M. K. stovėjo ir J. K.. Tai patvirtina byloje esanti nuotrauka (1 t., b. l. 106). Apeliacinės instancijos teisme papildomai apklausta M. K. teigė nesanti įsitikinusi, kad šioje nuotraukoje yra išteisintasis J. K.. Tuo tarpu, pats išteisintasis apeliacinės instancijos teismui tai vienareikšmiai patvirtino. Kad nuotraukoje yra išteisintasis neabejotinai parodė ir liudytojas E. G. tiek tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme.

10. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nustatant faktines nukentėjusiosios R. P. turto plėšimo aplinkybes, yra labai svarbūs būtent liudytojo E. G. parodymai. Papildomai apklaustas apeliacinės instancijos teisme šis liudytojas patvirtino savo iki tol procese duotus parodymus ir nurodė, jog jis gerai pažįsta J. K., yra ne kartą su juo susidūręs atlikdamas savo darbines funkcijas, tyrė anksčiau jo padarytas nusikalstamas veikas keliuose ikiteisminiuose tyrimuose. Jis iš esmės tyrė ir šią veiką, labai išsamiai išanalizavo ir tiek pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teismui nurodė tiek nukentėjusiosios, tiek M. K. ir J. K. judėjimo maršrutą įvykio dieną, t. y. 2021 m. sausio 2 d. Galima sutikti su pirmosios instancijos teismu, kad iš byloje esančių vaizdo įrašų iš (duomenys neskelbtini) mieste esančių kamerų tiksliai identifikuoti J. K. kaip asmenį, kuris įvykio vakare sekiojo iš paskos nukentėjusiosios ir M. K., negalima, bet tai nereiškia, jog ten tikrai buvo ne jis. Kaip parodė E. G., J. K., grįžęs iš pataisos namų, pradėjo gyventi kartu su M. K., iki įvykio gyveno kartu apie pusę metų jo tėvo bute, (duomenys neskelbtini). Tai pripažino tiek pats J. K., tiek M. K.. Pasak jų, jiedu kartu buvo ir įvykio dieną, iki susitinkant su R. P. bei jau po įvykio – jiedu abu kartu buvo rasti tame bute nukentėjusiajai atėjus su policijos pareigūnais. Kad su nuteistąja M. K. plėšime dalyvavo vyras, abejonių nėra. Kaip ir nėra abejonių, kad ji šį vyrą pažinojo, nes pagal nukentėjusiosios parodymus, M. K. buvo išsigandusi ir įvykio metu šaukė jam „Tu tik jos neužmušk“. Iš byloje esančių vaizdo įrašų, liudytojo E. G. parodymų taip pat matyti, jog R. P. įėjus į parduotuvę, prie lauke likusios M. K. pribėgo galimai J. K., jiedu trumpai pakalbėjo ir išteisintasis pasišalino. Vėliau, jie visi buvo susitikę ir kitose (duomenys neskelbtini) vietose, ko nuteistoji M. K. ir išteisintasis J. K. iš esmės ir neneigė. Laikyti tai tiesiog paprastu atsitiktinumu, kaip kad apklausų metu parodė M. K. ir J. K., yra nelogiška ir neįtikinama. Byloje nėra nė mažiausios užuominos į tai, kad nuo susipažinimo su nukentėjusiąja R. P. momento iki pastarosios apiplėšimo, M. K., be J. K., būtų bendravusi su kokiu nors kitu asmeniu, kurį pirmosios instancijos teismas įvardino kaip jos ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą bendrininką.

11. Byloje taip pat nustatyta, kad iš nukentėjusiosios R. P., be kitų daiktų, buvo pagrobta jai išduota banko kortelė, kuria kelis kartus buvo pasinaudota, t. y. buvo patikrintas sąskaitos likutis ir išgryninta 40 Eur, ir tai buvo padaryta iš esmės iškart po plėšimo. Nustatyta ir tai, kad kitą dieną, vėlai vakare, buvo vėl bandyta atlikti finansines operacijas šia kortele, tačiau tąkart kortelė jau buvo užblokuota. Tai patvirtina šios banko kortelės operacijų sąrašas laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 2 d. iki 2021 m. sausio 20 d. (1 t., b. l. 102-103). Tai darė vyriškis, kuris, pasak E. G., pagal aprangą vėl gi labai panašus į J. K.. Žinant, kad bankomate norint išsigryninti pinigus, būtina įvesti banko kortelės PIN kodą, darytina išvada, kad tam asmeniui, kuris pagrobė iš nukentėjusiosios R. P. banko kortelę ir ja pasinaudojo, šios kortelės PIN kodas turėjo būti žinomas. Kad kodą žinojo M. K., nė kiek neabejotina, nes ji fiziškai padėjo neblaiviai įvykio vakare buvusiai nukentėjusiajai išsiimti pinigus. Be to, pasak nukentėjusiosios, ji savo banko kortelės PIN kodo nebuvo niekur užsirašiusi.

12. Kaip jau minėta, iš minėto nukentėjusiosios banko kortelės operacijų sąrašo, fotonuotraukų matyti, kad 2021 m. sausio 2 d. ji išsigrynino pinigus iš šios kortelės tuo pačiu metu, kai prie jos šalia stovėjo M. K. ir J. K.. Tiesa, anksčiau tą dieną nukentėjusioji ta pačia banko kortele atsiskaitė už pirkinius parduotuvėje, tačiau, kaip ji parodė, ši jos banko kortelė buvo bekontaktė ir PIN kodo kaskart suvesti atsiskaitant už prekes nereikėdavo. Vadinasi, M. K. ir su ja kartu buvęs J. K. buvo vieninteliai asmenys, kurie turėjo galimybę sužinoti nukentėjusiosios R. P. banko kortelės PIN kodą. Nukentėjusioji R. P. 50 Eur išsigrynino 2021 m. sausio 2 d. apie 17.15 val., po to apiplėšta ji buvo apie 18 val., o iš jos pagrobta banko kortele, beje, tame pačiame bankomate, pinigai buvo išgryninti netrukus po plėšimo, t. y. apie 18.11 val. Akivaizdu, kad iš nukentėjusiosios R. P. banko kortelę pagrobęs asmuo išsigryninti iš jos pinigus taip operatyviai galėjo padaryti tik žinodamas jos PIN kodą. Kaip parodė liudytojas E. G., nuo plėšimo vietos iki šio bankomato buvo visiškai realu atsidurti per 11 minučių. Tai tik esminiai netiesioginiai faktiniai duomenys, kurie, vertinant juos kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalis, atsižvelgiant į jų visetą, daro neįtikinamą ir jiems prieštaraujančią pirmosios instancijos teismo išvadą, jog M. K. nukentėjusiosios R. P. turto plėšimą skundžiamame nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis padarė su nenustatytu asmeniu. Su tokia išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir pripažįsta ją nepagrįsta, padaryta netinkamai įvertinus šioje byloje surinktus įrodymus.

13. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Šioje byloje prokuroras ar nukentėjusioji apeliacinio skundo nėra padavę. Nuosprendį apeliacine tvarka apskundė tik nuteistoji M. K., prašydama ją išteisinti. BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto „d“ papunktyje numatyta, kad išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje dėl apskųsto nuosprendžio apeliacinės instancijos teismas priima nutartį panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui, kai ištyrus ir įvertinus įrodymus apeliacinės instancijos teisme padaroma išvada, kad veikos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų ir tai gali lemti esminį nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą, ir dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos. Teisėjų kolegijai pripažinus, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei padarė nepagrįstas ir bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, kad M. K. nukentėjusiosios R. P. turtą plėšimo būdu pagrobė su nenustatytu asmeniu, ir neturėdama teisinio pagrindo tai ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, konstatuoja, kad šiuo atveju egzistuoja BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto „d“ papunktyje numatytas pagrindas panaikinti skundžiamą teismo nuosprendį ir šią baudžiamąją bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegija negali daryti jokių apibendrintų išvadų dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų tik atkreipia dėmesį, kad pirmos instancijos teismas, bylą nagrinėdamas iš naujo, turės iš naujo įvertinti ir iš nukentėjusiosios R. P. plėšimo metu pagrobtos jai išduotos elektroninės mokėjimo priemonės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų neteisėtą panaudojimą 2021 m. sausio 2 d. ir 2021 sausio 3 d. Visas apeliaciniame skunde nurodytas ir ginčijamas aplinkybes nagrinėjimo teisme dalyviai galės išsakyti bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kuris privalės šias aplinkybes išsamiai ir nešališkai ištirti bei iš naujo įvertinti byloje surinktus faktinius duomenis.

14. Apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma, iš kurios matyti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl išteisintojo J. K. gynybos apeliacinės instancijos teisme sudaro 200,38 Eur, prašoma šias išlaidas iš jo išieškoti (4 t., b. l. 36-37). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Kadangi šiuo atveju prieš J. K. buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, be to, šis nuosprendis naikinamas ir baudžiamoji byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, proceso išlaidos iš J. K. už jam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme neišieškomos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunkčiu,

nutaria:

Panaikinti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2021 m. spalio 29 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymo iš J. K. (J. K.) išieškoti 200,38 Eur išlaidas dėl jam suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos.