- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-18
- Bylos Nr.
- 2A-124-345/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Volskienė, Tatjana Žukauskienė, Henrichas Jaglinskis (pran.)
- Ieškovas
- I. A., I.
- Atsakovas
- A. T.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto 1-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto ketvirto apylinkės teismo 2009 m. liepos 02 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovų I. A. ir I. I. ieškinį atsakovei A. T., trečiajam asmeniui Vilniaus miesto 1-ojo notarų biuro notarei V. S.-M., dėl testamento dalies pripažinimo negaliojančia bei praleisto įstatymu nustatyto termino palikimui priimti pratęsimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai I. A. ir I. I. kreipėsi į teismą prašydami pripažinti negaliojančia I. I. a.k. (duomenys neskelbtini) testamento, sudaryto 1997-09-19, dalį, kuria ½ dalis buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje ir kito santuokos metu įgyto nekilnojamo turto palikta atsakovei A. T., taip pat prašo pratęsti jiems terminą palikimui, atsiradusiam po I. I. mirties, priimti.
Ieškovai nurodo, kad jų seneliai – I. I. ir I. I. turėjo du vaikus – sūnų, ieškovų tėvą I. I. ir dukrą – atsakovę A. T.. Seneliai santuokos metu 1992-02-13 pirkimo-pardavimo sutartimi įgijo dviejų kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini). Seneliams įgyjant butą galiojo Santuokos ir šeimos kodeksas, numatantis, kad turtas, įgytas santuokos metu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Po tėvų I. I. ir I. I. mirties dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, nes senelio ir tėvo sesers A. T. buvo tikinami, jog butas, registruotas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, privatizuotas ir registruotas senelio I. I. vardu yra jo asmeninė nuosavybė. Tik seneliui mirus kreipėsi į notarę T. N. dėl palikimo, atsiradusio po senelio mirties, priėmimo, sužinojo, jog minėtas butas priklausė seneliams jungtinės nuosavybės teise. Testamento surašymo metu I. I. ½ buto atsakovei paliko neteisėtai, nes testatoriui nuosavybės teise priklausė ne visas butas, o tik jo dalis, todėl yra pagrindas pripažinti testamentą iš dalies negaliojančiu, kadangi I. I. negalėjo palikti daugiau turto, nei jam nuosavybės teise priklausė mirties dieną. Nurodo, kad pagal LR CK 5.12 str. palikėjo vaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. Jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą. Pažymi, kad terminą priimti palikimą praleido dėl svarbių priežasčių, t.y. dėl to, kad tik mirus seneliui iš notaro sužinojo, jog minėtas butas priklausė seneliams bendrosios jungtinės nuosavybės teise lygiomis dalimis. Prašo ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė A. T. su ieškiniu nesutiko, teigdama, jog I. I. po žmonos mirties teisėtai priėmė palikimą ir visas turtas nuosavybės teise priklausė I. I.
Tretysis asmuo Vilniaus miesto 1 notarų biuro notarė V. S. – M. su ieškiniu nesutiko, motyvuodama, kad testamentas sudarytas I. I. yra patvirtintas teisingai ir teisėtai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2009 m. liepos 02 d. sprendimu I. A. ir I. I. ieškinį atsakovei A. T., dėl dalies testamento pripažinimo negaliojančiu, tenkino ir pripažino negaliojančia I. I. 1997-09-19 sudaryto testamento dalį, kuria jis ½ dalį buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kito santuokos metu įgyto nekilnojamo turto, paliko atsakovei A. T.. I. A. ir I. I. atnaujino praleistą įstatymų nustatytą terminą priimti po senelės I. I. mirties atsiradusį palikimą. Priteisė iš atsakovės A. T. ieškovams 200 Lt žyminį mokestį ir 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, bei valstybei 107,82 Lt pašto išlaidų.
Šalies argumentai
Atsakovė A. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus m. 4 apylinkės teismo 2009 m. liepos 02 d. sprendimą ir ieškinį bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nesutinka su pirmos instancijos teismo motyvais, teigia, jog testamentu testatorius išreiškia savo valią, kuri realizuojama mirus testatoriui. Teisių atsiradimas siejamas su nuosavybės teisiniu statusu testatoriaus mirties dieną, o ne testamento sudarymo dieną. Terminas priimti testamentą negali būti atnaujintas, nes ieškovai nepateikė įrodymų, pateisinančių laiko tarpą, kodėl per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą jokie veiksmai nebuvo atlikti.
Atsiliepimas
Ieškovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus m. 4 apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog pirmos instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas atlikus išsamią byloje esančių įrodymų analizę. Turtas, įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, kieno vardu jis buvo registruotas. Apeliantės argumentas, kad po sutuoktinės I. I. mirties I. I. faktiškai priėmė palikimą, ir visą ginčo butą paveldėjo teisėtai, nėra pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1, 2 d.).
Byloje nustatyta, kad I. I. 1997-09-19 testamentu atsakovei A. T. paliko 2 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), o taip pat kitą turtą, kur jis bebūtų, iš ko besusidėtų, kuris priklausys jam mirties dieną (1t., b.l.26). Testamento sudarymo metu I. I. buvo santuokoje su I. I.. Butas, esantis, (duomenys neskelbtini), buvo įgytas santuokos metu. I. I. sutuoktinė I. I. mirė (duomenys neskelbtini), o I. I. mirė (duomenys neskelbtini). I. I. ir I. I. turėjo du vaikus – I. I., gimusį (duomenys neskelbtini), mirusį (duomenys neskelbtini), ir dukrą A. T.. 2007-01-30 pareiškimu A. T. kreipėsi į Vilniaus m. 21 notaro biurą, dėl palikimo priėmimo po tėvo I. I. mirties (1t., b.l.25). Ieškovai, I. I. vaikai ir I. I. ir I. I. vaikaičiai ieškiniu kreipėsi į teismą prašydami pripažinti negaliojančia I. I., a.k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), testamento sudaryto 1997-09-19, dalį, kuria ½ dalis buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ir kito santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto palikta atsakovei A. T., taip pat prašo pratęsti jiems terminą palikimui, atsiradusiam po I. I. (duomenys neskelbtini) mirties, priimti. Ieškovai savo reikalavimą grindžia galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 21 str. nuostata, jog santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ir senelis negalėjo palikti turto dukrai daugiau nei turėjo, nes ½ dalis turto priklausė jų senelei I. I..
Paveldėjimas – tai mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniam pagal įstatymą arba (ir įpėdiniams pagal testamentą (LR CK 5.1 str. 1 d.). Palikimas atsiranda palikėjo mirties momentu. Įstatyminiai ir testamentiniai įpėdiniai, kad palikimą įgytų, turi jį priimti. LR CK 5.50 str. 2 d. nustatyta, kad palikimas priimamas pradedant paveldimą turtą faktiškai valdyti, kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, ir paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Įpėdinis nuosavybės teisę į paveldėtą turtą įgyja nuo palikimo priėmimo momento, (pradėjus faktiškai turtą valdyti, pasikreipus į teismą dėl apyrašo sudarymo, padavus pareiškimą notarui).
Pagal galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 21 str., santuokoje įgytas turtas buvo laikomas bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Iš bylos medžiagos matyti, jog ginčo butas įgytas I. I. ir I. I. santuokos metu ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Taigi, sutuoktiniams priklausė po 1/2 dalį ginčo buto. Po I. I. mirties, jos sutuoktinis I. I. į notarą, dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau LR CK 5.50 str. 2 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Nagrinėjamu atveju tarp šalių iškilęs ginčas dėl paveldėto turto dalies, tačiau šiuo atveju byloje nenustatyta, kokią jos turto dalį, po I. I. mirties, paveldėjo jos sutuoktinis I. I.. Taip pat nenustatyti ar sutuoktinis iš viso paveldėjo sutuoktinės turto dalį faktiškai pradėdamas jį valdyti. Jeigu jis paveldėjo tik dalį palikimo svarbu konstatuoti kitus įpėdinius, o juos nustatyti galima tik nagrinėjant visų suinteresuotų asmenų reikalavimus. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės matyti, jog lygiagrečiai Vilniaus m. 4 apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-38-807/2010, pagal pareiškėjos A. T. pareiškimą, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, t.y., pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas I. I., a.k. (duomenys neskelbtini), faktiškai priėmė palikimą – ½ dalį buto ir namų apyvokos reikmenų – po savo sutuoktinės (pareiškėjos motinos) I. I., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties. Civilinė byla Nr. 2-38-807/2010, Vilniaus m. 4 apylinkės teismo 2009-05-13 nutartimi sustabdyta iki bus išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovų I. A. ir I. I. ieškinį atsakovei A. T., trečiajam asmeniui Vilniaus 1-jo notarų biuro notarei V. S.-M. dėl testamento dalies pripažinimo negaliojančia ir termino palikimui priimti pratęsimo. Tačiau ieškovų ieškinys gali būti išnagrinėtas ir reikalavimų patenkinimas priklauso nuo to, kokia turto dalis bus pripažinta priklausiusi palikėjui I. I. jo mirties dienai. O tai reiškia, jog pirmoje eilėje turėtų būti išnagrinėta civilinė byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Taigi, šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas turėtų nustatinėti aplinkybes, kurios nebuvo nagrinėjamos pirmos instancijos teisme, o tai prieštarautų apeliacijos esmei. Vadovaujantis LR CPK 327 str. apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal esančius įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė yra suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalaujamų įrodymų ir pobūdžio būtų galima išvada, jog byla turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir naujais aspektais, tai reiškia, jog tinkamo proceso pirmos instancijos teisme nebuvo, ir yra pagrindas konstatuoti, jog neatskleista bylos esmė, tokiu atveju yra pagrindas perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui.
Nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta, koks turtas I. I. priklausė jo mirties dieną, atitinkamai nėra galimybės spręsti klausimo, kokia paveldėto turto dalis priklauso ieškovams bei atsakovei pagal testamentą ir pagal įstatymą, ir nagrinėti bylos apeliacinės instancijos teisme, todėl pirmos instancijos teismo sprendimas naikintinas, ir byla perduotina nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Kadangi ieškovų ieškinys ir pareiškėjos pareiškimas, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra glaudžiai susiję, o nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas turi tiesioginę reikšmę šios bylos baigčiai, tikslinga ieškovų ir pareiškėjos bylas nagrinėti sujungus, o ne skyrium, nes tokiu būdu būtų taupomas proceso dalyvių bei teismo laikas, netektų nagrinėti tų pačių faktinių aplinkybių, ir tai atitiktų civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (LR CPK 7 str.). Nagrinėjant bylą iš naujo, pirmoje eilėje turėtų būti nustatytas I. I. mirties dienai priklausęs turtas, ir tik tada sprendžiamas klausimas dėl ieškovų ir atsakovės (pareiškėjos) paveldo turto apimties, paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumo ir kiti iš to išplaukiantys reikalavimai.
Vadovaujantis išdėstytu kolegija daro išvadą, jog yra pagrindas naikinti pirmos instancijos teismo nutartį, ir civilinę bylą nagrinėti sujungus su Vilniaus m. 4 apylinkės teisme nagrinėjama civiline byla Nr. 2-38-807/2010.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 326 str. 1 d. 3 p., kolegija,
nutarė:
Vilniaus miesto ketvirto apylinkės teismo 2009 m. liepos 02 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.