- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-03-04
- Bylos Nr.
- e1-215-853/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07734-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Andželika Butkuvienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokuroro Šarūno Vaicekavičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis profesinį išsilavinimą, bedarbis, baustas administracine tvarka, teistas, 2018-05-18 nutarimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK ) 284 straipsnyje, kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. B. smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent: 2020 m. vasario 22 d. apie 00.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,80 promilių girtumas) kilusio žodinio konflikto metu su žmona E. B., išvadino ją necenzūriniais žodžiais, suėmęs ranka jai už rankos pastūmė ją, nukritus jai ant grindų trenkė vieną kartą rankos kumščiu jai į petį, po to jai atsistojus trenkė vieną kartą dešinės rankos plaštaka jai į veidą. Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis G. B. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai ir labai gailisi. Apie įtarime minimo įvykio aplinkybes gali pasakyti tik tiek, kiek prisimena, nes tą vakarą buvo girtas, visko tiksliai nepamena, pamena protarpiais, pamena, kad jis būdamas virtuvėje gėrė alkoholį, kai į virtuvę atėjo jo žmona E., ji buvo išėjusi pas draugę (kambaryje buvo jo žmonos mama ir jo sūnus, jie miegojo) žmona jam pradėjo priekaištauti, kad jis namuose geria, jie susibarė, pamena, kad jis ją pastūmė, pastūmė ranka jai į dešinį petį, bet ji nenugriuvo, kad jai būtų trenkęs į veidą ar į ranką tikrai nepamena, po to jis pamena, kad buvo lauke, metė į žemę savo mobilaus ryšio telefoną, jis į lauką išėjo dėl to, kad buvo išėjęs į holą (laiptinę) parūkyti, o kai grįžo, niekas jam neatidarė durų, tai išėjo į lauką ir šaukė, kad atidarytų duris, mano, kad jam durų neatidarė, nes jis buvo girtas, necenzūriniais žodžiais išvadino savo žmoną, bei ją pastūmė. Po to, jam būnant lauke, atvažiavo policija ir jį sulaikė. Nors jis pats to fakto nepamena, kad trenkė savo žmonai E., bet jei ji taip sako, tai neneigia, kad taip pasielgė, dėl girtumo neprisimena visų įvykio aplinkybių, kaip ir minėjo, tą vakarą prisimena protarpiais, kiek prisiminė, tiek pasakė (b. l. 80-81).
Kaltinamojo G. B. kaltė be jo paties asmeniško prisipažinimo, grindžiama ir kitais byloje surinktais įrodymais:
- 2020 m. vasario 22 d. 00.33 val. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariate registruotu pranešimu ROIK 0120000095626, kuriame Ž. J. pranešė, kad jos žentas šiuo metu yra neblaivus ir elgiasi agresyviai. Smurtavo prieš savo žmoną, rankomis trankė veidą. Žentas šiuo metu yra vidiniame koridoriuje tarp laiptinės ir buto durų (b. l. 16-18);
- 2020 m. vasario 22 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuotas E. B. pareiškimas ir E. B. parodymai, kur ji nurodė, kad 2020 m. vasario 22 d. apie 00 val. 00 min. ji grįžo namo adresu (duomenys neskelbtini), ir pastebėjo, kad buto virtuvėje yra jos neblaivus vyras G. B.. Kadangi virtuvėje buvo netvarkinga, ji pradėjo plauti grindis. Beplaunant grindis jos vyras G. B. pradėjo ją įžeidinėti žodžiais „žiurke, vergas, padla, ubage“, po ko suėmė už rankos ir stūmė ją, dėl ko ji nukrito. Tada jos vyras iš rankos kumščio sudavė vieną kartą jai į petį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Po to, ji išėjo į laiptinę parūkyti, ir grįžusi pasiėmė savo pinigus ir paslėpė, kad vyras jų nepaimtų. Vyras pastebėjęs, kad ji paslėpė minėtus pinigus, sudavė jai iš dešinės rankos plaštakos vieną kartą į veido sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą ( b. l. 1-5);
- 2020 m. vasario 25 d. liudytojos Ž. J. parodymais, kur ji parodė, kad ji 2020 m. vasario 21 d. vakare buvo pasilikusi su savo anūku G. B., nes vaiko tėvai, jos dukra E. B. ir jos vyras G. B. buvo išvykę, apie 24.00 val. E. ir G. grįžo namo, jie nuėjo į virtuvę, į kambarį nėjo (ten yra vienas kambarys ir virtuvė), kambaryje miegojo jų sūnus G., ir ten buvo ji. E. ir G. buvo virtuvėje, ten jiems būnant girdėjo, kad jie pradėjo bartis, dėl ko tiksliai negali pasakyti, garsiai nesibarė, bet ji suprato, kad jie barasi, ji iš kambario nėjo pas juos, nenorėjo kištis į jų santykius, maža ko dėl ko susipyko, visko juk būna. Po to, išgirdo, kad durys užsidarė, tada ji išėjo pažiūrėti, virtuvėje nebebuvo G., ji paklausė, kas atsitiko, dukra pasakė, kad vyras ją stumdė, sakė, kad jos ranka raudona, rodė dešinę ranką, ją trynė ir sakė, pažiūrėk, ranka raudona, ji nepastebėjo, kad jai būtų raudona ranka (E. vilkėjo maikutę be rankovių), sakė, kad jis trenkė delnu į veidą. E. užrakino duris ir pasakė, kad jo nebeįleis, sakė, kad jis jos nestumdys. G., negalėdamas įeiti į butą, pradėjo stipriai baladoti į duris, stipriai klibino durų rankeną, sakė, kad E. atidarytų buto duris. E. jai pasakė, kad iškviestų policija, kad jis dar ir durų nesulaužytų. Ji iš savo telefono paskambino 112 ir pasakė, tai ką jai pasakė, dukra, kokius konkrečiai ji žodžius pasakė tiksliai nepamena, bet pasakė tai, ką jai sakė dukra, kad jai vyras trenkė delnu per veidą, kad ją stumdė. Taip pat pasakė, kad ji bijo išeiti atrakinti laiptinės durų, nes buvo išsigandusi G., jis buvo girtas, nežinojo, ką galį padaryti, nes mano, kad tą kartą jis buvo padauginęs alkoholio. Buvo po šio įvykio susitikusi su G. ir jis sakė, kad jis šio įvykio neprisimena, sakė, kad buvo labai girtas. Ji pati konflikto tarp E. ir G. nematė, kai jie barėsi, kokius žodžius jie vienas kitam pasakė ir konkrečiai dėl ko, negali pasakyti, jie nešūkavo labai garsiai, bet kad tarp jų vyko barnis ji suprato (b. l. 29-30);
- 2020 m. vasario 22 d. 00.42 val. E. B. alkotesteriu „ALCOTEST 6810“ nustatytas 0,83 promilių girtumas (b. l. 31);
- 2020 m. vasario 22 d. 00.50 val. G. B. alkotesteriu „ALCOTEST 6810“ nustatytas 1,80 promilių girtumas (b. l. 31).
BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, smaugimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.
BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Nagrinėjamu atveju, kaltinamajam G. B. pagrįstai inkriminuotas fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui, kadangi kaltinamasis fizinį smurtą naudojo savo sutuoktinės, su kuria kartu gyvena, atžvilgiu.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis 2020 m. vasario 22 d., būdamas neblaivus, kilus žodiniam konfliktui su žmona E. B., suėmęs ranka jai už rankos pastūmė ją, nukritus jai ant grindų trenkė vieną kartą rankos kumščiu jai į petį, po to jai atsistojus trenkė vieną kartą dešinės rankos plaštaka jai į veidą, ir taip smurtaudamas sukėlė sutuoktinei E. B. fizinį skausmą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nukentėjusiosios duotus parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, jie nekelia abejonių, todėl išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.
BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį - padarytas nesunkus nusikaltimas, kaltės formą ir rūšį - nusikaltimas padarytas tyčia, veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją - baigtinė veika, kaltininko asmenybę – anksčiau teismo teistas (b. l. 42-52, 53-56), baustas administracine tvarka (b. l. 60-62), nedirbantis (b. l. 66), tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 67), turintis pastovią gyvenamąją vietą, vedęs bei turintis mažametį vaiką (b. l. 40), UAB Mažeikių psichikos sveikatos centre nesilankė (b. l. 65).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, jog nusikalstama veika padaryta apsvaigusio nuo alkoholio asmens ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją įvykdžiusį asmenį, daro išvadą, kad už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam gali būti skiriama prokuroro pareiškime siūloma bausmė – areštas 75 paroms.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, G. B. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas išbūtas laikiname sulaikyme, t. y. nuo 2020 m. vasario 22 d. 0.30 val. iki 2020 m. vasario 23 d. 11.30 val. (2 paros), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 1 arešto parai, t. y. įskaitytinos 2 arešto paros (b. l. 83-84, 86).
Be to, atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis smurtavo prieš savo sutuoktinę, siekiant keisti jo smurtinį elgesį, kartu su bausme skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis, 72² straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. vasario 23 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusios E. B., nustatant, kad kardomosios priemonės taikymo laikotarpiu namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), lieka gyventi nukentėjusioji E. B., kaltinamajam paliktina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (b. l. 90-91).
Išaiškintina kaltinamajam, kad nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmę. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3, 4, 5 dalys).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsniu, 140 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
G. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti areštu 75 (septyniasdešimt penkioms) paroms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. B. paskirti galutinę bausmę – areštą 50 (penkiasdešimt) parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu į paskirtą bausmę įskaityti laiką išbūtą laikiname sulaikyme ir laikyti, kad G. B. yra atlikęs 2 (dvi) arešto paras.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, G. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
G. B. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusios E. B., nustatant, kad kardomosios priemonės taikymo laikotarpiu namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), lieka gyventi nukentėjusioji E. B., palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti G. B. kad nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą (Šiaulių tardymo izoliatorių, adresu Šiauliai, Trakų g. 10) atlikti arešto bausmę. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo dienos.
Išaiškinti G. B., jog nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Baudžiamąjį įsakymą G. B. įteikti pasirašytinai.
Išaiškinti G. B., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti baudžiamąjį įsakymą priėmusiam teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.