- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-05
- Bylos Nr.
- 2S-878-464/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Egidijus Žironas, Dalia Kačinskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- J. K., V. K.
- Suinteresuotas asmuo
- I. L., M. B., A. V., Z. L., Vilniaus apskrities viršininko administracija
- Kategorijos
- 106.8.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. K. atskirąjį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. K. ir V. K. pareiškimą dėl termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo; suinteresuoti asmenys – I. L., M. B., A. V., Z. L. ir Vilniaus apskrities viršininko administracija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjos J. K. ir V. K. 2008-07-18 Šalčininkų rajono apylinkės teismui paduotu pareiškimu (b.l.3-5) prašė: 1) atnaujinti terminą paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises į senelio V. L. (V. sūaus) giminystės ryšį ir pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus; 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų senelis V. L. iki 1940 m. (duomenys neskelbtini) seniūnijoje valdė 8,37 ha žemės sklypą. Nurodė, kad jos 2008 m. sužinojo apie Alytaus valstybinio archyvo 1993-01-08 pažymėjimą, kur sakoma, jog L. V. V. 1945-1946 m. turėjo 7 ha žemės, 1 ha pievų ir 2,20 ha ganyklų. Jų pusseserė I. L. ir pusbrolis M. B. kreipėsi į teismą su tapačiu pareiškimu, bet pareiškėjų į bylą neįtraukė, todėl pastarosios iniciavo naują bylą.
Šalčininkų raj. apylinkės teismas 2008-08-04 nutartimi atsisakė priimti pareiškimą, nes pareiškėjos nesilaikė išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 str. 2 d. 3 p.) (b.l.28). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjų dokumentus apie senelio turėtą žemės sklypą privalo įvertinti bei priimti atitinkamą sprendimą dėl jų pakankamumo institucija, įgaliota atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, o jau minėtos institucijos sprendimą iš viešojo administravimo srities pareiškėjos turi teisę skųsti administraciniam teismui (CPK 137 str. 2 d. 1 p.ir 3 p., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 3 d. 1 p. ir 22 str. 1 d.).
Pareiškėja J. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2008-08-04 nutartį (b.l.30-32). Atskirąjį skundą ji motyvavo tuo, jog analogišką bylą Nr. 2-643-604/08 (pagal pareiškėjų pusseserės ir pusbrolio pareiškimą) nagrinėja bendrosios kompetencijos teismas, todėl jos turėtų būti sujungtos į vieną (CPK 136 str. 4 d.). Antra, beprasmiška kreiptis į viešojo administravimo instituciją, nes pareiškėjoms praleidus nustatytą terminą paduoti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ji net nenagrinės dokumentų apie pareiškėjų senelio turėtą žemės sklypą pakankamumo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą bei įvertinusi skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ją panaikinti arba pakeisti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra įstatyminių pagrindų.
Byloje kilo teisinis ginčas dėl pareiškimo atnaujinti įstatymo nustatytą terminą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą teisės kreiptis į teismą, kuri suprantama procesine prasme, tinkamo realizavimo prielaidų bei rūšinio teismingumo.
Teisėjų kolegija, kalbėdama apie teisės kreiptis į teismą tinkamo realizavimo prielaidas, pažymi, jog minėtų prielaidų nesant asmuo, inicijuojantis bylą, net neturi teisės kreiptis į teismą procesinės teisės prasme, o jeigu kreipiasi, šia teisia naudojasi neteisėtai. Lietuvos Aukščiausias Teismas, kuris formuoja vieningą teismų praktiką atitinkamos kategorijos bylose, civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/ 2008 vienareikšmiškai yra pasisakęs, jog pilietis įgyja teisę kreiptis į teismą su pareiškimu atnaujinti praleistą terminą tik po to, kai jis, praėjus įstatymo nustatytam terminui – 2001-12-31 d., kreipiasi atitinkamą valstybės instituciją su prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo 1997-07-01 įstatymo 10 str. 1 d., toliau – Restitucijos įstatymas), t.y. gauna neigiamą atsakymą dėl pareikšto prašymo priėmimo. Priešingu atveju asmuo, kuris tik preziumuoja gausiąs negatyvų kompetentingos institucijos atsakymą, laikomas neturinčiu teisės kreiptis į teismą procesine prasme, nes nepasinaudojo ginčo sprendimo ne teisme tvarka (CPK 137 str. 2 d. 3 p.).
Sprendžiant bylų dėl termino atnaujinimo pateikti dokumentus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą teismingumo klausimą pirmiausia reikia turėti omenyje, jog Restitucijos įstatymo 10 str. 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimas yra sudėtinė nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo proceso stadija ir nekilnojamojo turto grąžinimas vyksta pagal specialiuosiuose įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytas taisykles. Nuosavybės teisių atkūrimo procesą reglamentuoja viešosios teisės normos, o atitinkama valstybės ir/ ar jos institucijų veikla, kuri susijusi su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu, yra viešojo administravimo sritis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 1 d.). Vadinasi, pareiškimai dėl termino paduoti prašymą atkurti nuosavybes teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atnaujinimo bendrosios kompetencijos teismuose apskritai nenagrinėtini (CPK 137 str. 2 d. 2 p.).
Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad juridinio fakto nustatymas yra bendrosios kompetencijos teismų prerogatyva (CPK 442 str. 1 p., Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 str. 1 d.). Tačiau šiuo atveju pareiškėjų dokumentus, jų manymu, patvirtinančius senelio nuosavybės teise turėtą žemę, visų pirma turėtų įvertinti ir priimti sprendimą dėl jų pakankamumo arba nepakankamumo ne teismas, o vėlgi institucija, priimanti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Apeliantės į minėtą instituciją nesikreipė. Todėl pareiškėjoms dar negavus atitinkamos institucijos išvadų dėl nuosavybės teisę įrodančių dokumentų pakankamumo arba jų nepakankamumo, pripažintina, jog pareiškėjos nesilaikė ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos, kuria dar galima pasinaudoti ir kas sudaro savarankišką pagrindą atsisakyti priimti pareiškimą dalyje dėl juridinio fakto nustatymo (CPK 137 str. 2 d. 3 p.).
Kadangi pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo būtina nurodyti, kokiu tikslu siekiam nustatyti minėtą faktą, ir teismas turi įsitikinti, kad nustatytinas juridinis faktas tikrai sukels pareiškėjams teisinius padarinius (CPK 444 str. 1 d.), apeliantei tektų inicijuoti du procesus - administracinį bei civilinį skirtinguose teismuose ir ne paraleliai, o vieną paskui kitą.
Apeliantės skundo argumentas apie kitų pretendentų inicijuotą ir Šalčininkų rajono apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą dėl tų pačių teisinių santykių (termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo) taip pat nepagrindžia skundžiamos teismo nutarties neteisėtumo ar jos nepagrįstumo, o apeliantė į minėtą procesą gali būti įtraukta suinteresuotu asmeniu pagal CPK 443 str. 3 d. nuostatas.
Susiklosčius išvardintai situacijai, teisėjų kolegija skundžiamą nutartį palieka nepakeistą, pakoreguodama atsisakymo priimti pareiškimą pagrindus, kurie yra CPK 137 str. 2 d. 2 p. ir 3 p.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Šalčininkų raj. apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 4 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.