Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu per Zoom platformą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė ir prašė patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

6. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ tiekia centralizuotą šilumą ir karštą vandenį namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota atsakovo A. S. vardu, įregistravimo pagrindas – 2021-05-31 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. 2299 ir 2021-05-31 paveldėto turto pasidalijimo sutartis Nr. 2305 (2021-11-08 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų bazės išrašas). Gyventojų registro duomenimis, G. L., kuriam anksčiau nuosavybės teise priklausė minėtas butas, (duomenys neskelbtini) mirė (Gyventojų registro išrašas). Taigi, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovas yra priėmęs G. L. palikimą, jam yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Nustatyta, kad ieškovės prašoma priteisti skola susidarė po palikėjo mirties.

7. Paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 5.1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sampratą paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, kai įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – materialius ir nematerialius dalykus, palikėjo turtines teises ir prievoles. Palikimas gali būti priimamas tik besąlygiškai. Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 1 dalimi, draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

8. Vadovaujantis CK 5.66 straipsnio 1 dalimi, įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą arba testamentą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Pagal šią įstatymo nuostatą įpėdiniai gali, bet neprivalo kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, nes nuosavybės teisės į paveldėtą turtą įgyjamos palikimo priėmimu. Paveldėjimo teisės liudijimas – tai valstybės nustatytos formos dokumentas, kuris patvirtina, kad įpėdiniai priėmė palikimą ir įgijo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Notaras paveldėjimo teisės liudijimą išduoda tik palikimą nustatyta tvarka ir terminais priėmusiems įpėdiniams. Paveldėjimo teisės liudijime nurodomi duomenys apie palikėją, įpėdinį (įpėdinius), paveldėjimo pagrindą bei aprašomas palikimą sudarantis turtas. Taigi paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra įpėdinio paveldėtą turtą ir jo dalis konkretizuojantis dokumentas, kurio pagrindu atliekama įpėdinio nuosavybės teisių į paveldėtą turtą teisinė registracija ir kurio išdavimas nekeičia nei nuosavybės teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei jų apimties. Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento. Tai reiškia, kad palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla restrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo momento.

9. Teismas pažymi, kad palikimo turinį sudarančiu turtu kaip nuosavybės teisės objektu, įpėdinis gali disponuoti tik po to, kai notaras išduoda paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau tai nepaneigia įpėdinio pareigų, susijusių su paveldėto turto išlaikymu, kurių atsiradimas siejamas su palikimo atsiradimu ir palikimo priėmimu. Atsakovo įstatymo nustatytu terminu įgyvendinta teisė priimti G. L. palikimą pagal jo 2021 m. sausio 29 d. sudarytą testamentą pateikiant notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, dėl ko ginčo šioje byloje nėra, retrospektyviai sukūrė atsakovui nuosavybės teisę į ½ dalį buto nuo G. L. mirties momento (duomenys neskelbtini) (CK 4.47 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 5.3 straipsnio 1 dalis). Kaip nustatyta iš atsakovo paaiškinimų ir 2021-05-31 Paveldėto turto pasidalijimo sutarties, ieškovas paveldėjo ne tik ½ dalį buto (duomenys neskelbtini), bet ir ½ dalį buto (duomenys neskelbtini), ir tą pačią dieną kaip ir išduotas paveldėjimo teisės liudijimas sudaryta paveldėto turto pasidalijimo sutartimi pasidalijo paveldėtą turtą su kita paveldėtoja tokiu būdu: išmainė ½ buto (duomenys neskelbtini), į ½ dalį buto (duomenys neskelbtini), sumokėdamas už tai papildomai paveldėtojai S. L. 70000 Eur kompensaciją ir tokiu būdu tapdamas viso buto (duomenys neskelbtini), savininku. Teismo vertinimu, minėta Paveldėto turto pasidalijimo sutartimi atsakovui perėjo ir pareigos, susijusios su įgyto turto – ½ buto (duomenys neskelbtini), išlaikymu, atsiradę nuo palikimo atsiradimo momento, nes paveldėtojai kitų susitarimų tuo klausimu nebuvo sudarę.

10. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovas, nesutikdamas apmokėti ieškovei skolos, susidariusios po palikėjo mirties, iš esmės ydingai suvokia materialinių teisių įgijimo pagrindus, nes ieškovei negali būti apribota teisė gauti apmokėjimą už butui tiekiamą šilumos energiją laikotarpiu po palikėjo mirties iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Teismas pažymi, kad nors atsakovas teigia, kad jis laikotarpiu nuo palikėjo mirties iki 2021-05-31 negalėjo naudotis butu, tačiau byloje nėra duomenų, kad būtų nustatyti konkretūs asmenys, trukdę atsakovui naudotis butu, atsakovas teismui duomenų apie jo kreipimosi dėl savavaldžiavimo į teisėsaugos institucijas išnagrinėjimo rezultatus nepateikė, todėl teismas nenustatė pagrindo spręsti dėl kitų asmenų įtraukimo į nagrinėjamą bylą. Be to, teismas išaiškina atsakovui, kad tuo atveju, jei jis dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų (trukdymo naudotis paveldėtu turtu) patyrė tam tikrų nuostolių, gali to kreiptis į teismą su atitinkamais reikalavimais.

11. Išanalizavęs ir įvertinęs šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad nagrinėjamu atveju ieškovė pagrįstai reiškia reikalavimą atsakovui, kaip įpėdiniui, kuris yra priėmęs G. L. palikimą, į kurio sudėtį įėjo ir butas (duomenys neskelbtini).

12. Byloje tarp šalių nebuvo ginčo dėl to, kad minėto buto šilumos tiekimo vartojimo įrenginiai prijungti prie daugiabučio namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl atsakovas turėjo prievolę mokėti ieškovei AB „Vilniaus šilumos tinklai“ už tiektą šilumos energiją (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.384 straipsnis). Atsakovas už patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį nesumokėjo, todėl laikotarpiu nuo 2021‑01‑22 iki 2021-10-31 susidarė 334,35 Eur skola (mokesčių paskaičiavimo pažyma, 2021‑08‑31 sąskaita). Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas su ieškove būtų atsiskaitęs (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Pažymėtina, kad nors atsakovas nurodė, jog po ieškinio pareiškimo teisme yra atlikęs tam tikrus mokėjimus ieškovei, tačiau mokėjimų paskirtyje nebuvo nurodęs, už kokio laikotarpio skolą ir kokioms konkrečioms sąskaitoms padengti yra skiriamas mokėjimas, todėl ieškovės atstovas paaiškino, kad visi iš atsakovo gauti mokėjimai buvo skirti sąskaitoms, išrašytoms už tą laikotarpį, dėl kurio nevyksta teisminio ginčo, apmokėti, tuo tarpu šioje byloje prašoma priteisti skola atsakovo nėra padengta. Dėl nurodyto, ieškovės prašoma priteisti 334,35 Eur skola priteistina ieškovei iš atsakovo (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.383-6.384 straipsniai, 6.388 straipsnis, 6.391 straipsnis).

13. CK 6.260 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad praleidęs prievolės įvykdymo terminą skolininkas atsako kreditoriui už dėl termino praleidimo padarytus nuostolius. Vadovaujantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Lietuvos Respublikos įstatymo dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims (toliau – Įstatymas) 2 straipsnyje nustatyta, kad fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 proc. delspinigius.

14. Atsakovas nevykdė prievolės atsiskaityti su ieškove už šilumos energiją ir karštą vandenį pagal pateikiamas sąskaitas, todėl ieškovė, vadovaudamasi Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 37¹ punktu ir Įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, už laikotarpį nuo 2021-06-01 iki 2021-11-30 paskaičiavo 9,87 Eur delspinigių (mokesčių paskaičiavimo pažyma). Dėl nurodyto, nustačius, kad atsakovas praleido atsiskaitymo už šilumos energiją ir karštą vandenį terminus, iš atsakovo ieškovei priteistina 9,87 Eur delspinigių, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2021-06-01 iki 2021-11-30, taikant Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą delspinigių normą (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

15. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 344,22 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2021-12-30, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

16. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 17 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) ir 3,94 Eur už Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko ir Gyventojų registro išrašus (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas), iš viso – 20,94 Eur.

17. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje yra 13,44 Eur, t. y. viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur). Tokiu būdu, ieškinį atmetus, šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. S., gim. (duomenys neskelbtini), 334,35 Eur (tris šimtus trisdešimt keturis eurus ir 35 ct) skolos, 9,87 Eur (devynis eurus ir 87 ct) delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 344,22 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2021-12-30, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 20,94 Eur (dvidešimt eurų ir 94 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei AB „Vilniaus šilumos tinklai“, j. a. k. 124135580.

Priteisti iš atsakovo A. S., gim. (duomenys neskelbtini), 13,44 Eur (trylika eurų 44 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje siuntimu, Valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5662, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.